- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- M1-68-806/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Advokatai
- Raimondas Kalveršas
- Kategorijos
asmeniui, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės D. B., jo atstovui advokatui Raimondui Kalverš,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 222 str. 1 d., padarymą D. B. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B., sirgdamas lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, kartu su kitais asmenimis, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: jis nuo 1994-10-07 iki 2011-02-28 užimamų UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigų pagrindu pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 d. nuostatą, būdamas atsakingas „Už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui“, bei šio įstatymo 21 str. nustatyta tvarka būdamas atsakingas „Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus...“, kartu su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere A. Š. bei kasininku L. P., kad pagrįsti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vandens ir kitų transporto priemonių komplektacijos prekių ir medžiagų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, įtvirtinant neteisingus duomenis, neva patvirtinančius šių prekių ir medžiagų (bendrai 275 959,28 Lt sumai) nurašymą į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas, UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), 2010-01-01 įsakymu Nr. 10/01 pavedė vyr. buhalterei A. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį žurnalą įtraukti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdintus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. Š. bei jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtinus žinomai netikrus dokumentus, t.y. 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/47 prie 2007-10-07 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0452, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/36 prie 2008-05-30 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0215, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/62 prie 2007-11-30 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0448, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/37 prie 2008-06-09 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0239, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/33 prie 2007-01-30 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0009, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/49 prie 2007-02-21 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0027, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/58 prie 2007-03-07 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0037, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/46 prie 2007-07-13 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0281, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/56 prie 2007-07-18 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0290, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/52 prie 2007-07-18 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0291, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/54 prie 2007-10-09 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0456, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/50 prie 2008-01-22-18 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0012, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/57 prie 2007-10-19 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0481, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/61 prie 2007-08-17 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0376, išrašytos (duomenys neskelbtini); 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/53 prie 2008-02-11 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0033, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/40 prie 2008-06-12 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0243, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/34 prie 2008-04-07 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0098, išrašytos AB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/35 prie 2008-05-22 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0191, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/39 prie 2008-06-12 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0243, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/59 prie 2008-07-14 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0301, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/60 prie 2008-09-01 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0381, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/42 prie 2008-06-20 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0263, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/45 prie 2008-07-10 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0294, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/44 prie 2008-11-24 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0437, išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/63 prie 2006-03-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. 003/06, išrašytos Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/64 prie 2006-03-22 PVM sąskaitos faktūros Nr. 003/06, išrašytos Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/65 prie 2009-05-21 PVM sąskaitos faktūros Nr. 09/09, išrašytos Latvijos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/51 prie 2007-02-02 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0014, išrašytos G. K.; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/48 prie 2007-04-17 PVM sąskaitos faktūros 7 LIN Nr. 0100, išrašytos D. J.; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/55 prie 2008-06-09 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0237, išrašytos E. J.; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/38 prie 2008-06-12 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0242, išrašytos J. Š.; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/41 prie 2008-06-19 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0259, išrašytos N. V.; 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/43 prie 2008-09-25 PVM sąskaitos faktūros 8 LIN Nr. 0407, išrašytos ūkininkei S. P., tokiu būdu apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą dėl ko iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-01 - 2010-12-31 laikotarpio turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. B. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo D. B. ir L. P.. Jam yra diagnozuotas psichikos sutrikimas, dėl ko jis dažnai sirgdavo ir ne visą laiką būdavo darbingas. Būdavo tokių atvejų, kad jis darbingas būdavo tik pusę metų per metus. Nurodyta liga jis jau serga apie 20 metų. Jam sergant, jis būdavo namuose arba ligoninėje. Tuo atveju, kai jis sirgdavo ir būdavo namuose, jeigu jam kas nors iš darbo paskambindavo, kad reikia pasirašyti kokius nors dokumentus, būdavo, kad jis važiuodavo į darbą ir pasirašinėdavo. L. P., buhalterė paaiškindavo jam ką ir kodėl turi pasirašyti. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose dirbo nuo bendrovės įkūrimo iki bankroto paskelbimo. Įmonės buhalterinius dokumentus tvarkydavo samdomos buhalterės, paskutiniu metu iki bankroto paskelbimo buhaltere dirbo A. Š.. Taip pat buhalterė ruošdavo finansinės atskaitomybės dokumentus, kuriuos jis pasirašinėdavo ir teikdavo atitinkamoms institucijoms. Bendrovėje kasininku dirbo L. P.. Sąskaitas faktūras pildydavo pardavėjai. Būdavo taip, kad pardavėjai sąskaitose faktūrose nurodydavo, kad parduoda laivą, katerį ir pan., o pilnos komplektacijos (kitų smulkesnių prekių) nenurodydavo, tą jie motyvuodavo, kad jie nespėja, nes klientai būdavo turtingi, nekantrūs, atsirasdavo vis naujų jų pageidavimų laivui. Taip pat būdavo objektyvių priežasčių, kadangi katerio, ar laivo komplektacija yra didelė ir laiko atžvilgiu užsitęsdavo, nes komplektuojamos dalys buvo tiekiamos iš skirtingų tiekėjų, taip pat po katerio, ar laivo įsigijimo klientai pageidaudavo papildomos komplektacijos, kuri buvo suteikiama, tokiu būdu buvo pritraukiami nauji klientai, tai buvo savotiškas marketingas. Taip pat bendrovėje dirbo buhalterės padėjėja R. M., jos pagrindinė funkcija buvo padėti buhalterei. Jam dirbant direktoriumi nurodytoje bendrovėje, jis dažnai pardavėjams nurodydavo atlikti prekių inventorizacijas, tačiau jie jų neatlikdavo motyvuodami, kad jie nespėja. Kadangi jis serga aukščiau nurodyta liga ir dėl ko dažnai ilgais tarpais nebūdavo darbe, pardavėjus kontroliuodavo tiek, kiek galėdavo. Nurodydavo atlikti inventorizacijas, tačiau grįžęs po ligos rasdavo, kad inventorizacijos neatliktos, po ko vėl reikalaudavo atlikti. Dėl ligos turėdavo vengti stresų, dėl ko pardavėjams gal būt nebuvo pakankamai griežtas. Kiek prisimena inventorizacija buvo atlikta prieš bendrovės bankrotą, tikslios datos neprisimena. Nurodytą inventorizaciją atliko L. P., A. Š., bei buhalterės padėjėja, gal galėjo būti dar kas nors iš personalo, tačiau jis neprisimena. Jis pats atliekant inventorizaciją nedalyvavo, nes jam tuo metu buvo paūmėjusi liga. Liga paūmėjo dėl streso, kurį kėlė bendrovei gręsiantis bankrotas. Po inventorizacijos L. P. ir A. Š. pasakė, kad atliko inventorizaciją, viską suskaičiavo ir reikia suskaičiuoti, kiek reikia patikslinti dėl serviso paslaugų, garantinio aptarnavimo, komplektacijų papildymų, netekimų (sugadinimai, brokas). Atlikus inventorizaciją, jam niekas nepasakė kokiai sumai trūko prekių ir aplamai tai nebuvo traktuojama kaip trūkumas. Po inventorizacijos atlikimo maždaug per mėnesį buvo paruošti nurašymo aktai, kas juos konkrečiai ruošė, nurodyti negali, nes nežino. Ruošiant prekių nurašymo aktus jis nedalyvavo, nes sirgo. Jis nei L. P., nei A. Š. nenurodė kaip nurašinėti prekes. Kadangi jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, visus paruoštus prekių nurašymo aktus patvirtino savo parašu kaip direktorius. Apie kiekvieną nurašymo aktą nieko pakomentuoti negali, nes kaip jau minėjo, jis nedalyvavo, pasitikėjo L. P., A. Š. ir pasitikėjimo pasekoje patvirtino nurašymo aktus. Taip pat nori pasakyti, kad jis pagal išsilavinimą architektas, todėl finansinius bendrovės reikalus patikėjo buhalterei. Bendrovė teikė serviso, garantinio aptarnavimo paslaugas, tačiau kaip tai buvo tvarkoma dokumentaliai jis neprisimena, nes tai buvo patikėta buhalterei. Kalbant apie transporto priemones (vandens motociklus ir keturratį), kurie buvo sugadinti per renginį „(duomenys neskelbtini)“, gali pasakyti, kad nurodytos transporto priemonės buvo naudojamos reklamai ir jos tikrai buvo sugadintos dėl netinkamo naudojimo, po ko J. U. individuali įmonė atliko nurodytų transporto priemonių žalos įvertinimą ir surašė aktą. Žalos įvertinimą atliko nurodyta įmonė, kadangi ji atlikdavo sudėtingus vandens motociklų, keturračių ir pan. remontus, tai yra buvo nurodytų transporto priemonių specialistai. J. U. nereikalavo, kad nurodytų konkrečius defektus, jų pobūdį, laipsnį ir pan., nes įsitikinti, kad transporto priemonės neremontuotinos (likutinė vertė neaktuali) pakako turto žalos įvertinimo akto ir žodinių specialistų paaiškinimų, po ko transporto priemonės buvo nurašytos. Kas buvo atlikta su nurodytomis transporto priemonėmis po jų nurašymo neprisimena. Į renginį „Baltijos menkė“ važiuodavo bendrovės kolektyvas, jis (kai leisdavo sveikata) ir paimdavo transporto priemones. Kadangi jų niekam neperduodavo, o veždavom patys, dokumentaliai transporto priemonių naudojimas renginyje nebuvo įforminamas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas buvo L. P. ir turėjo atlikti norminiuose aktuose numatytas funkcijas, kurias atlikdamas savo darbą derindavo su buhaltere, nes jos buvo specialistės. Jis prisimena, kad lyg ir buvo tokia klientė N. M., kuri norėjo pirkti katerį, o ar ji mokėjo bendrovei pinigus už katerį, jis neprisimena, taip pat neprisimena, ar ji įsigijo katerį. Apie kasos pirminius dokumentus ir kasos knygą nieko negali paaiškinti, nes neprisimena. (3 t., b. l. 99-101)
Apklaustas teisme liudytojas D. K. parodė, kad jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėjas, atsakingas už prekių išdėstymą salėje ir už bendravimą su klientais. D. B. ir L. P. jis laikė direktoriais. Sąskaitas- faktūras jis neišrašinėdavo, tai darydavo buhalterija, bet gali būti, kad jis yra išrašęs sąskaitas, to nepamena. 2009 m. jis išėjo iš darbo. Kateriai ir vandens motociklai buvo parduodami tokiu principu: ateina klientas ir užsisako daiktą, o jis sudėdavo visą komplektaciją. Jeigu buvo paprasta plastikinė valtis, tai galima buvo įdėti irklų laikiklius, tinklus ir katerio sutvirtintoją. Nepamena, ar jis tai darė. Jeigu buvo didesnis daiktas, tai jis nepriiminėdavo sprendimų, ką ten įdėti. Ką jam pasakydavo, tą ir įdėdavo. Laivo komplektacijai pridėdavo liemenes ir gelbėjimo ratus. Neatsimena, kas konkrečiai davė nurodymus, ką ir kaip sudėti. Dėl sąskaitų -faktūrų, tai jis neturėjo priėjimo prie programos. Jis neišrašinėdavo sąskaitų. Gal yra jo pasirašyta sąskaita- faktūra, tačiau jis neišrašinėdavo jų. Jis teikdavo serviso paslaugas. Pats asmeniškai klijuodavo valtis, remontuodavo katerius. Jų prekybinė salė didelė, todėl tvarkė toje salėje. Salėje buvo atskirtas kambarėlis, kaip sandėlis, nes tokio kaip sandėlininko pas juos nebuvo. Būdavo lapas ir jeigu atvažiuodavo laivas, kuriam reikia ką nors pakeisti, tai jis valstybinį numerį paimdavo ir atiduodavo buhalterijos darbuotojoms. Būdavo užrašyta, koks laivas, kas padaryta, kas sunaudota ir įdėta į tą laivą. Laivai būdavo projektuojami skirtingai. D. K. paaiškino, kad galėjo būti viskas sudėta, kas yra nurodyta. Galėjo būti komplektuojami tokie daiktai. Jis nežiūrės į sąrašą, nes yra gamintojo katalogas, kuriame yra keliasdešimt tūkstančių prekių, kurias visas galima sudėti į katerį. Dėl apmokėjimų jis nieko nežino.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teisme liudytojas J. K. parodė, kad buvo įmonės bankroto administratorius. Buvo perimti visi įmonės dokumentai, kuriuos perdavė, ir nustatyti netikslumai, todėl buvo parašytas pareiškimas į prokuratūrą. Kiek atsimena, tai buvo dėl prekių nurašymo. Buvo netinkamai surašyti ar aktai, ar buvo gautos sąskaitos- faktūros. Jis domėjosi tuo. Buvo siųsti užklausimai, bet tiksliai nepamena. Viskas buvo taip, kaip jis parašė. Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto konsultanto pareigose ir įgaliotas atstovauti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procese. 2011-02-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Nuo 2011-08-29 bendrovės statusas buvo – bankrutavusi, tačiau procesas dar nebaigtas ir bendrovė nelikviduota. Po Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria bendrovei buvo iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo, jis pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus perduoti dokumentus ir turtą. Direktorius jam perdavė dokumentus už paskutinius 3 metus, taip pat atskiru perdavimo- priėmimo aktu buvo perduoti prekių likučiai. Jam pradėjus tikrinti dokumentus, laikas nuo laiko pagal jo rašytinius reikalavimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perimti visi dokumentai: steigimo dokumentai, sutartys, kasos knygos su pirminiais kasos dokumentais, bankai, taip pat kompiuteris, kuriame yra programa, kuria naudojantis buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita. Tarp jo perimtų ir jam perduotų dokumentų nebuvo jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad bendrovė vykdė serviso (remonto), garantinio aptarnavimo paslaugas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė tik prekybinę veiklą prekiaujant laivais, žvejybos reikmenimis, poilsio prekėmis (vandens motociklai, keturračiai) ir pan. Taigi buvo patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandoriai už 36 mėnesius, po ko jis gilinosi ir į vėlesnius dokumentus, tokiu būdu buvo nustatyti faktai, kurie nurodyti pareiškime. Bendraujant su įmonės direktoriumi bei vyr. buhaltere, siekiant išsiaiškinti prekių nurašymą, jokių reikšmingų, pagrindžiančių dokumentus paaiškinimų, nebuvo gauta. Tarp jam pateiktų dokumentų nėra inventorizacijos aktų, patvirtinančių, kad kiekvienais metais buvo atliekama prekių inventorizacija. Yra vienintelis 2010-12-31 inventorizacijos aktas. (2 t., b. l. 6-7)-liudytoja patvirtino, kad parodymai teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas J. S. parodė, kad buvo apklaustas du kartus dėl to, kas vyko įmonėje. Klausimai buvo susiję su buhalterija. Jis buvo komercijos vadovas ir buvo atsakingas už pardavimus ir projektų vykdymą. Jo darbo pobūdis buvo atlikti pardavimus, užsakyti prekes. Įmonė vykdė veiklą susijusią su vandens technika. Tokios ir prekės buvo. Būdavo užsakymas, pardavimas, registracija, prekių išdėliojimas salone. Jo darbas su buhalterija nebuvo susijęs. Dėl sąskaitų nieko nežino. Jis susitardavo dėl pardavimo, o kiti asmenys išrašydavo sąskaitą. Tos priemonės leidžia pačios iš savęs būti komplektuojamos. Yra aibė daiktų, kurie galėjo būti dedami į valtis ar katerius. Komplektuodavo jis, D. K. ir L. P.. Būdavo ir tokių dalykų, kuriuos savo iniciatyva pats darydavo. Būdavo, kad ateidavo klientas ir jis pats užsakydavo katerį. Turėjo daug atstovų. Jis siūlydavo klientui, ko reikės. Tai ir meškeriojimo dalykai, ir tempimo lynai vandens pramogoms. Būdavo, kad galima susikomplektuoti katerį pilnai pas gamintoją ir jis būdavo toks, bet buvo galima ir iš salone esamų daiktų komplektuoti. Salone būdavo ir smulkmenų, kaip pavyzdžiui meškerės laikiklis. Būdavo padaromas sąrašas ir paduodamas į buhalteriją. Dažniausiai A. Š. arba M., kad jos iš turimos sistemos nurašytų. Jis pats nerašydavo sąskaitų -faktūrų. Dėl garantinio aptarnavimo, tai būdavo kažkokie santykiai su už sienos esančiu servisu. Galėdavo atnešti tas dalis, o servise, kuris turėjo patirties, būdavo garantinis aptarnavimas. Klientas nustatydavo gedimą ir tada atnešdavo jiems. Servisas pasakydavo, kad yra problema, o jie pildydavo garantinį. Tas sugedęs daiktas būdavo nešamas su ta dalimi, pasakant buhalterijai, kad ši dalis turi būti nurašyta. Kai jis atėjo ten dirbti, jau buvo įprasta tokia sistema surašyti ant lapo. Su didesniais projektais jam netekdavo susidurti. Jis nesekdavo buhalterijos. Tai dažniausiai darydavo L. P.. Jis tik su smulkesniais dalykais dirbo. Gynėjui pateikus nuo 42 iki 121 lapo sąskaitas faktūras, jis, J. S. patvirtino, kad sąskaitos- faktūros teisingos, ten nurodytos prekės - liemenės, gelbėjimosi ratas, švyturėlis, tarpusavyje derančios. Taip pat savo duotus parodymus. Laikiklių priklijavimą atlikdavo servisas, o jūrinis varpas gali būti pritvirtinimas.
Apklausta teisme liudytoja A. Š. parodė, kad yra nubausta baudžiamuoju įsakymu. Ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Šiuo metu vargiai bendrauja su kaltinamuoju. Buvo mergina, kuri dirbo su ja ir buvo atsakinga už prekes. Pastaroji išrašydavo sąskaitas- faktūras arba pardavėjai. Būdavo atvejai, kad išrašydavo ji pati. Sąskaitas -faktūras rašydavo R. M.. Ji bendravo su L. P. ir D. B.. Buhalterine programa naudojosi įvairiai. Ji naudojosi ir mergina, ir L. P.. Tuo metu ji dirbo kitoje įmonėje, todėl ateidavo po darbo ir rasdavo įmonės darbuotojų padėtus dokumentus jai ant stalo. Tuos dokumentus dėl prekių nurašymo jai reikėjo arba pasirašyti, arba juos kažkaip apdoroti. Buvo priėmimo ir perdavimo aktai. Jai buvo paaiškina, kad tai prekių komplektacija prie laivų, kurie buvo parduoti. D. B. jai tai aiškino ir L. P. pasakė, kad dėl nesusikalbėjimų su buhalterija nebuvo nurodyta, kad prekes reikia nurašyti prie laivų. Galėjo būti nepasirašyti aktai. Praėjo nemažai laiko, todėl jai sunku viską prisiminti. Ji netikrino sąskaitų- faktūrų, nes ji neturėjo laiko. Jai aiškino, kad į sąskaitos- faktūros kainą prekės jau buvo įkalkuliuotos, tik nebuvo nurašytos. Ką jai pasakydavo pardavėjai, kurie bendravo su klientu, išrašyti, kad pardavė, tas ir buvo nurodyta. Atliekant inventorizaciją, per kurią buvo rastas trūkumas, ji nedalyvavo. Ji neišsinešė nei vieno dokumento iš įmonės ir neturi aktų. Jeigu žinodavo, kad servisui būdavo sunaudojamos prekės, tai nurašydavo. Dėl motociklų ir keturračių nurašymo aktų nieko neprisimena. Žino tik tiek, kad jie buvo sugadinti. Pirminius dokumentus įvairiai pateikdavo. Dėl 59 000 Lt avansinio apmokėjimo už katerį, tai ji sandėryje nedalyvavo. Tvarkos, kaip turi būti surašomi dokumentai, nebuvo. Sąskaitos -faktūros buvo standartinės formos. Sąskaitą išrašyti ji moka. L. P. buvo kasininkas. Nutarime nurodyta, kad ji veikė grupėje su L. P. ir D. B., bet jokios grupės nebuvo. Ji nežinojo, kad duomenis, kuriuos ji vedė, neteisingi. Mano, kad ant 2010-01-29 aktų yra jos parašai. Ji nežino, kas buvo dedama į laivus.
Apklaustas teisme liudytojas L. P. parodė, kad jis pardavinėjo laivus, buvo kasininkas - pardavėjas. Datų neatsimena, bet dirbo iki 2010-07-01. Dar buvo administracijos vadovas. Jis nepildė dokumentų, tik pasirašinėdavo kasos pajamų orderius, išlaidų orderius. Vienu atveju domėjosi, ką pasirašė, kitu atveju ne. Pasakydavo buhalterei, kad išrašytų sąskaitą. Laivų komplektacijose buvo kažkas iš gamyklos, o kažką patiems klientams reikėdavo komplektuoti. Jis pats nekomplektuodavo laivų. Servisas turėjo atlikti pirminį, garantinį ir einamąjį aptarnavimą. Įmonė šalia atlikdavo garantinį aptarnavimą. Žino, kad buvo tokie nurašymo aktai. Dėl renginio, tai nepamena, kad jame dalyvautų. Buvo pareikštas jam įtarimas, kad jis per aplaidumą dalyvavo nurašant prekes. Jis tik pasirašydavo, bet pats nedalyvavo. Iš solidarumo pasirašydavo, nes buvo akcininkas. Kas nusprendė nurašyti 2010-01-29 aktus, jis nežino. Kaip buvo atrinkta, kokios prekės turi būti nurašytos, jis nežino, tai atliko buhalterija, t. y. Š. ir R. M.. D. B. nemoka dirbti su buhalterine programa. Jis gali spėti, kaip jos buvo nurašytos, gal kokie sąrašai buvo. Jis yra pardavęs katerį ar vandens motociklą. Jis susitaria su pirkėju ir toliau vykdo buhalterija. Buhalterija sužinodavo, koks kateris turi būti įtrauktas į sąskaitą- faktūrą, tikrai ne iš jo. Jis suderindavo, koks laivas turi būti. Komplektacija labai skirtinga. Turi būti prikomplektuota gelbėjimo, saugumo įranga. Pagal kliento požiūrį komplektuodavo papildomai. Kaip pasireiškė jo aplaidumas, jis nežino. Jam nėra žinoma apie neteisėtus duomenis.
Specialistas K. K. teismo posėdžio metu savo išvadą patvirtino. Paaiškino, kad pastabos adresuotos ne teismui ir ne jam, kaip specialistui surašiusiam išvadą, o fiziniam asmeniui, buvusiam vadovui. Yra Teismo ekspertizių centras, kuris vertina jų darbą, jeigu kyla tam tikrų klausimų dėl jų išvadų. Privačių firmų atstovai gali turėti suinteresuotumą. Dėl auditoriaus pastabų, kuris teigia, kad galima už kelis metus daryti pataisymus ir panašiai, tai Buhalterinės apskaitos įstatyme yra pasakyta, kad ūkiniai įvykiai fiksuojami ūkinių operacijų metu arba jiems pasibaigus. Išvadoje yra inventorizacijos aktas, kuriame bendrovės darbuotojai, tiksliau direktoriaus pasirašytame, nustatytas virš milijono litų trūkumas. Inventorizacijos aktas įformintas netinkamai, nepasirašytas atsakingų asmenų, komisijos narių, nėra pagrindinių rekvizitų. Bendrovės vadovas, organizacija, nesudarė komisijos, nesiaiškino netekties priežasčių, nenustatė kaltų asmenų, padariusių bendrovei šią žalą. Tas yra jo aiškiai ir suprantamai išdėstyta išvadoje. Vienas direktorius tik patvirtino, kad prekių nėra, trūkumas neginčijamas. Trūkumas yra virš milijono litų. Lyginant su buhalterinės apskaitos duomenimis, nurašymo aktais ir panašiai. Trūkumai nurašyti į sąnaudas, motyvuojant tuo, kad 2008-2010 m. serviso aptarnavimo sąnaudos sudarė – 727 098 litų, prekių komplektacijų sąnaudos – 315 197 Lt, prekių netekimai – 150 241 Lt. Tačiau tyrimui nepateikta jokių dokumentų apie faktiškai serviso atliktas paslaugas. Yra tik Hyundai nurašymai, bet už techninę komplektaciją nėra papildomų dokumentų. Išeina taip, kad ką nori, tą ir nurašo. Nesupranta, kodėl serviso paslaugų aktuose nėra pardavimų dokumentų tiek dėl serviso paslaugų, tiek dėl prekių, tiek dėl komplektacijos. Keli akivaizdus pavyzdžiai: pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/04 į serviso aptarnavimo sąnaudas už 2008 m., be medžiagų ir detalių, nurašyti valtys, varikliai ir t. t. Tai gal buvo atlyginta tom valtims varikliais? Nemano, kad serviso paslaugos, kalbant apie variklius ir valtis. Mano, kad remonto jiems nereikėjo, nurašė be dokumentų. Pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymus, nurašymai yra pridėti prie išvados. Prekių komplektacijų sąnaudos už 2009 m., be medžiagų, detalių, nurašyti 30 variklių. Ką tai reiškia? Toliau, į serviso aptarnavimo sąnaudas už 2010 m., be medžiagų ir detalių, nurašyti keturratis motociklas, 3 valtys ir 54 varikliai. Jam tai yra nesuvokiami dalykai. Vykdomi nurašymai, bet jokių dokumentų nėra. Jeigu servisas teikia paslaugas, turi būti PVM sąskaitos faktūros, kur turi atsispindėti ne tik medžiagos, bet ir atlygis už paslaugas. Auditoriui kyla tam tikrų minčių, bet gal D. B. gali jas paneigti. Tai yra tikri faktai, kurie atsispindi jo išvadoje. Auditorius dar teigia, kad jo išvadoje nenurodyta, kodėl iš dalies negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Mano, kad auditorius nelabai atidžiai skaitė, arba pasirinko, ką norėjo iš jo išvados. Yra aiškiai parašyta, kad pagal kasos išlaidų orderio kvitą 2010-03-16 į bendrovės kasą yra įnešta 59 500 Lt, kvite yra M., vyr. buhalterio ir kasininko parašai. Reiškia pinigai buvo priimti. Jis taip supranta. Ši suma nėra apskaityta nei kasos knygoje, nei kitose buhalteriniuose dokumentuose. Ką tai reiškia, kur dabar tie pinigai? Gal vadovas nieko nežino, gal žino. Vien dėl to, jis nežino, kur yra tie pinigai ir negali iš dalies nustatyti nei turto, nei įsipareigojimų dydžio, nei struktūros. Be to, į sąnaudas nurašytos didžiulės sumos, bet tyrimui nepateikė jokių dokumentų apie faktiškai atliktas serviso paslaugas, prekių komplektacijas ir t. t. Norėtų, kad auditorius atidžiau perskaitytų išvadą. Esminius dalykus jis pasakė ir jo išvada nesikeis. Jeigu parduodamos prekės, medžiagos ir panašiai bei kai tokios ūkinės operacijos tinkamai įformintos, yra PVM sąskaitos faktūros, tai jie įskaito į bendrovės pajamas. Pagal jiems pateiktus dokumentus tikrai negali pasakyti, kad prekės buvo įtrauktos į komplektaciją. Jis atlieka tyrimą pagal pateiktus dokumentus, bet kadangi nėra jokių dokumentų už atliktas paslaugas, yra tik nurašymai, tai nėra aišku, kaip nustatyti. Jeigu būtų dokumentai, kad panaudojo tiek tai medžiagų, tiek tai detalių, tai būtų kitaip. Todėl jis ir parašė, kad iš dalies negali nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jis gavo tik auditoriaus išvadą. Atskirą sąskaitą komplektavimui išrašyti nebūtina, bet kaip priedą reikalinga išdėstyti, kas įeina į komplektaciją. Kaip jam žinoti, kas įeina į komplektaciją. Turi būti pilnas komplektacijos iššifravimas, kad būtų suprantama ir būtų matyti, kokia suma. Suma nenurodyta, yra nurodyta tik bendra suma ir parašyta - komplektacija. Konkrečiai, kaip komplektacija, neįvardyta, bet sąskaitose faktūrose turi atsispindėti, ką parduoda, už kokią sumą. Kiekvienoje sąskaitoje faktūroje turi būti, kas yra komplektacija. Tai privalomi dalykai. Jeigu pardavinėja, tai turi būti aiškumas, ką. Dėl komplektacijos aiškumo nėra. Kai įvyko ūkinė operacija pagal visus įstatymus, tai aišku, kad galima nurašyti, bet nurašymo akte taip pat turi būti įvardyta, ką nurašo. Jo išvadoje yra aiškiai parašyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose nenurodyta prekių komplektacija bei už jas nėra apmokėjimų. Reiškia, kad ūkinė operacija kaip ir neįvyko. Jeigu pardavimas teisingai įformintas, tai nurašymo aktuose turi būti pilnai nurodyta prekė ir komplektavimo dalykai. Įstatyme parašyta, kad ūkiniai įvykiai apskaitomi tuoj pat, arba ūkiniam įvykiui pasibaigus. Jau yra pažeidimas, nes to nebuvo padaryta. Tai, kad vėliau vyksta nurašymas, laiko kaip pažeidimą, nes buvo nurašymas padarytas tik po keletos metų. Taisyti leidžiama, bet ne už 10 ar 5 metų. Faktas yra tas, kad tuo laikotarpiu neapskaitė, reiškia buvo padarytas pažeidimas. Taip pat buvo daug serviso paslaugų nurašyta. Buvo vienašališkas sprendimas. Tie dalykai nebuvo pilnai įforminti, bet nurašė. Jeigu yra pagrįsta ir atitinkamai įforminta, vėliau galima nurašymus įtraukti į sąnaudas, tai nedraudžiama.
Specialistas A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis jokių vertinimų neatliko. Jis buvo supažindintas su specialisto išvada, jam buvo užduoti konkretus klausimai ir prašymas pateikti pastabas. Tiek jo darbas ir apsiribojo. Savo rezultatus įformino pastabose. Tikrai nereikia detalesnio komplektacijos išvardijimo, nes pagrindiniuose įstatymuose ir PVM įstatyme tokios nuostatos nėra. Laivo nėra pirkę, bet automobilį taip. Sąskaitoje faktūroje yra nurodytas automobilis, o komplektacijos nėra išvardijamos. Prieduose prie sąskaitų faktūrų nėra. Yra faktūra, pagrindinis objektas - prekė ir viskas. Toks yra reikalavimas. Jeigu prekė parduodama pagal PVM sąskaitą faktūrą, tai nurašymo akto nereikia. Jeigu kalbame apie statybas, taip, turi būti perdavimo-priėmimo aktas ir pan. Aišku yra išimtys, kaip parduodamos patalpos, nekilnojamas turtas ir t. t., bet tai yra privalomai registruojamas turtas, todėl priėmimo-perdavimo aktas privalomas. Nepatartina nurašymus daryti vėliau. Susipažinęs su specialisto išvada, jam susidarė išvada, kad buhalterinė apskaita buvo aplaidžiai tvarkoma. Kategoriškai specialisto išvadoje to nebuvo, bet jis supranta, kad inventorizacija nebuvo atliekama kiekvienais metais, dėl to ir susidarė tokios didžiulės sumos, plius nebuvo laiku įforminamas priedų (komplektacijos) nurašymas. Šiaip inventorizacija turi būti atliekama kiekvienais metais, tai jau yra apskaitos trūkumas. Yra Vyriausybės nutarimas, įpareigojantis kasmet daryti inventorizaciją. Jam buvo pateiktas klausimas, ar buvo ištaisytos klaidos? Jis atsakė, remdamasis norminiais teisės aktais, kad kiekvieną klaidą galima taisyti, nežiūrint į tai, kada jos įvyko. Mokestinių požiūriu senatis yra 5 metai. Apskaitos klaidas reikia taisyti neatsižvelgiant į laikotarpį, nes finansinėje ataskaitoje kiekvieno ūkinio objekto turi būti teisingi duomenys, jeigu jų nebus, tai bus klaidingai pateikta informacija. Įsipareigojimų dydžio ir struktūros pažeidimų neįžvelgė, jo pastabose tai ir yra paminėta. Reikia žiūrėti, ką reglamentuoja norminiai aktai. Kaip specialistas, ar buhalteris, ar apskaitos peržiūrėtojas, kai kada gali paimti ir nenustatyti nei turto, nei įsipareigojimų, nei rezultatų, taip būna. Logiška, kad galimos tokios situacijos, kai negali nustatyti, kai dokumentai yra slepiami, sunaikinami. Tada tikrai joks specialistas negali nustatyti. Šiuo atveju jis nepastebėjo tokių dalykų ir užfiksuotų specialisto išvadoje, kad bendrovė turėjo tokį tikslą sunaikinti, paslėpti arba nepateikti. Jam tokia formuluotė, kaip specialistui, netinkama. Jeigu nepripažįstama, tai eliminuojama iš sąnaudų, turto, pajamų. Mano, kad atsakė, kad tik tokiais atvejais negalima nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Jis nėra susipažinęs su bylos duomenimis, liudytojų parodymais ir bylos medžiaga. Jis susipažinęs tik su specialisto išvada. Duomenų, kad nurašymo aktuose nurodytos prekės buvo parduotos ir už jas buvo apmokėta, neturi. Tai yra konstatuota specialisto išvadoje. Nėra jokių įrodymų, kad prekės buvo parduotos jas komplektuojant ir už jas buvo apmokėta.
Apklausta teisme liudytoja R. M. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės padėjėja apie 6 metus, bet nuo kada tiksliai, nepamena. Ji pajamuodavo prekes pagal sąskaitą- faktūrą ir jas nurašinėdavo. Kartais jai tekdavo išrašyti sąskaitą -faktūrą, kai pardavėjai buvo užsiėmę. Sąskaitose buvo rašoma tai, ką pirkėjas pirko. Buvo pasakoma, kokią išrašyti. Kokios prekės įėjo į komplektaciją, tokias ir rašydavo. Į sąskaitą faktūrą įrašydavo tas, kas tiesiogiai bendravo su klientu, t. y. pardavimų vadovas D. K., L. P.. Jeigu įvardindavo, duodavo sąrašą. Neprisimena, kokiu tai būdu būdavo pateikiama. Jos darbas buvo nurašyti prekes iš programos. Prekės - kateris, liemenės. Vieni kateriai buvo pilnai komplektuoti, kitus surinkdavo. Perduodavo sąskaitą- faktūrą, jei būdavo tik kateris, tai nurašydavo katerį. Vyr. finansininkė viską tikrindavo, o ji išrašydavo tik pirminius dokumentus. Kai nusirašydavo iš programos prekės, tai tiesiog nelikdavo jų buhalterinėje Agnum programoje. Kokią prekę įveda, tokia ir nusirašo. Įrašomas buvo pirkėjas, sąskaitos faktūros numeris, kokia tai prekė, po to segė dokumentą į bylą, o vyr. finansininkė žiūrėjo. Sąskaitas- faktūras galėjo išrašyti visi, kas dalyvavo pardavimuose, tai ir U. S., ir D. K.. Kateriui, kuris papildomai komplektuojamas, ji sąskaitų faktūrų neišrašė. Tekstas būdavo programoje.
Apklaustas teisme liudytojas U. S. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku ir prekybos vadovu, bet prieš 7 metus ten nustojo dirbti. 2006 m. gal dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pareigos buvo susijusios su pardavimais. Daiktus dažniausiai dar papildomai komplektuodavo. Laivai, kokio dydžio jie bebūtų, yra komplektuojami. Dažniausiai buvo individualiai komplektuojami. Kainodara būdavo įvairi. Buvo deramasi su pirkėju ir sutardavo kainą už kurią komplektuodavo. Jo darbas buvo įkalbėti klientą, ką atiduoti servisui. Tuo metu įmonėje dirbo keli žmonės, buvo ir moterys, kurios dirbo buhalterinius darbus. Vadovai vizuodavo, ką jie atiduodavo į buhalteriją. Jeigu daiktas keliavo iš vitrinos, tai jis turėjo būti pažymėtas. Pažymėdavo lapelyje ir perduodavo R. ir buhalterei paštu. Jis pats sąskaitas faktūras neišrašydavo, nebent išankstines sąskaitas, kurias galbūt išrašydavo kompiuteriu. Kateris yra namas ant vandens, todėl visko, ko gali prireikti name, to gali prireikti ir laive. Kai kurie klientai komplektuodavosi sportinius laivus. Aprangą pardavinėjo. Vejapjovė galėjo būti, tai daiktai skirti naudojant keturratį motociklą vejoms pjauti.
Apklaustas teisme liudytojas J. Š. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 2008 m. pirkęs katerį. Žino, kad kai užeini į parduotuvę, tai antras langas po kaire. Jį konsultavo vyras, o dokumentus formino moteris. Dėl komplektacijos tiksliai pasakyti negali, bet viskas buvo taip, kaip priklauso. Mokėjo banko pavedimu. Jis pirko kaip fizinis asmuo, dar ėmė paskolą. Buvo aptarnavimas, po to garantinis. Slides pirko. Mano, kad viena pora buvo kartu su laivu, bet tiksliai neatsimena. Hidrokostiumą turi, bet neatsimena, kada konkrečiai jį pirko. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis kaip fizinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais, tikslios datos neprisimena, pirko katerį su varikliu ir priekaba. Už nurodytas prekes pinigus pervedė bankas „SEB“, nes jis, J. Š. ėmė paskolą. Taip pat vėliau, kada neprisimena, nurodytoje bendrovėje pirko gelbėjimo liemenes, kiek jų pirko neprisimena, taip pat pirko tepalą. Už nurodytas prekes mokėjo grynais ir ko gero jam, J. Š. buvo išduotas kasos čekis, kurio tikrai nesaugojo ir neturi. Jo, J. Š. pirktam kateriui buvo suteikta garantija, garantijos laikotarpio neprisimena. Gal po kokio mėnesio, kai nusipirko katerį, naudojosi garantiniu aptarnavimu. Dėl garantinio aptarnavimo kreipėsi į bendrovę, iš kurios pirko katerį, ar ji, ar kita bendrovė atliko garantinį aptarnavimą jis, J. Š. nežino, už garantinį aptarnavimą jis nemokėjo. Nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikė serviso paslaugas, nes dėl tokių paslaugų nesikreipė. Tyrėjai parodžius 2010-01-29 medžiagų nurašymą Nr. 09/38, pagal kurį yra nurašytos prekės prie jo, J. Š. pirkto katerio, gali tvirtai pasakyti, kad iš akte nurodytų prekių, kaip minėjo pirko gelbėjimo liemenes, tepalą taip pat dar lyg vėliau pirko akumuliatorių, nes jam atrodo, kad kai pirko, kateris buvo be akumuliatoriaus. Kaip už jį mokėjo, neprisimena, gal už jį buvo sumokėta perkant katerį, tačiau jis, J. Š. atsimena, kad jam sakė, jog akumuliatorius parduodamas atskirai. Jokių kitų akte nurodytų prekių jis, J. Š. papildomai aplamai nepirko. Kaip minėjo, negali pasakyti datos, kada pirko liemenes, tepalą ir akumuliatorių. Kodėl prekės nurašytos prie jo, J. Š. pirkto katerio nežino ir nieko paaiškinti negali (7 t., b. l. 6-7) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Plaukiojantį inkarą turi, bet navigatoriaus nėra. 2008 m. pirko, o apklausė jį 2011 m. Praėjo daug laiko, todėl jis pasakyti, kaip buvo tiksliai, negali.
Apklaustas teisme liudytojas V. P. parodė, kad jis S. P. sūnus. Jis bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, bet tiksliai su kuriuo, negali atsiminti. Jo mama vykdė kaimo turizmo projektą. Buvo numatytas turistinio inventoriaus įsigijimas. Buvo sudaryta sutartis įsigyti katerį, 2 vnt. valčių, 6 vnt. baidarių, 4 vnt. keturračius motociklus. Buvo sudaryta sutartis ir įvykdyti įsipareigojimai. Pavedimai buvo bankiniai. Sąlygas derino jis pats, važiavo į ofisą (duomenys neskelbtini), bet žmogaus neprisimena. Pramogų rato nepamena, tokio neturi. Akumuliatoriai sumontuoti į katerius, tai įėjo į kainą. Jis yra dar pirkęs apsauginius plūdurus. Tokių dalykų, kaip žuvų ieškiklis, jūrinis varpas, sraigtas, nėra. Kateryje gelbėjimo ratas buvo. Nėra variklio, garsiakalbio, vėliavos laikiklio, aksesuarų. Kateris buvo komplekte su akumuliatoriumi ir turėjo tik gelbėjimo ratą. Nebuvo nei ieškiklio žuvų. Kateris buvo su varikliu, bet jis vidinis, ne priedas. Kas yra Stingrei MX 360 (b. l. 101), jis nežino.
Apklausta teisme liudytoja R. B. parodė, kad 2011 m. buvo kviečiama dėl sąskaitų su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Kai 2008 m. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pirko katerius, ji dar nedirbo. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ turėjo 3 katerius, bet ar jie visi buvo pirkti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji nežino. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose, 2008-06-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašiusi sutartis Nr. 1-4, kurių pagrindu iš nurodytos bendrovės įsigijo katerį „Brig Eagle 645 su varikliu; katerį „Bayliner 175 BR“ su varikliu ir priekaba; tris keturračius motociklus „Yamaha Grizzly 700 FI“ su komplektais (į komplektą įeinančios dalys nurodytos priėmimo perdavimo aktuose Nr. 1-3); keturračio motociklo transportavimo priekabą „tauras 700-02S“. Nurodytų prekių apmokėjimui buvo išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 8LIN0381, 8LIN0243, 8LIN0301, 8LIN0300. Už prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „DNB“. 2008-05-14, 2008-05-16 pagal sąskaitas faktūras Nr. 8LIN0176, 8LIN0178 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko įvairias smulkesnes prekes, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose. Už prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „DNB“. 2008-08-12 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0361, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko įvairias smulkesnes prekes, kurios nurodytos sąskaitoje faktūroje. Už prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta bankiniu pavedimu iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „DNB“. 2008-07-16 pagal sąskaitas faktūras Nr. 8LIN0310, 8LIN0313 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko parašiutą bei dvejas vandens slides. Už prekes su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „DNB“. 2010-10-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ katerį paruošti žiemai, tai yra atlikti tam tikrus darbus, kad žiemos metu neužšaltų variklis. Už atliktus darbus buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 10LIN0170 477,20 Lt sumai. Už atliktus darbus bendrovei buvo sumokėta grynais, tai patvirtina kasos išlaidų orderis 835 ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderio kvitas Nr. 10LIN0096. Daugiau jokių prekių pagal 2008-06-12, 2008-07-14, 2008-09-01 pagal sąskaitas faktūras Nr. 8LIN0243, 8LIN0301, 8LIN0381 nei 2010 m., nei anksčiau iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, taip pat nebuvo papildomai komplektuotos prekės pagal nurodytas sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių dokumentų, patvirtinančių prekių, pirktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį aptarnavimą (7 t., b. l. 42-43) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Kokios prekės nupirktos buvo, tokios sąskaitos faktūros. Pačių prekių ji nematė. Negali pasakyti, kokios komplektacijos. Nebuvo papildomai komplektuotos prekės pagal sąskaitas faktūras. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. B., o savininkas P. S..
Apklausta teisme liudytoja J. V. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko katerius 2008 m. Ji darė apmokėjimus, nes buvo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė. Pirko katerį ir atsargines dalis. Išrašyta sąskaita faktūra apmokėta per banką pavedimu. Ji nematė pati to katerio. Kokia buvo jo komplektacija, negali pasakyti. Viena sąskaita faktūra buvo dėl katerio, o kita dėl smulkesnių dalių. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose. 2007-10-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią iš nurodytos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko motorlaivį „Galeon 330HT“ (2008-05-22 sąskaita faktūra Nr. 8LIN 0191). Motorlaivio komplektacija yra nurodyta pirkimo - pardavimo sutarties priede „Turto komplektacija“. Už motorlaivį buvo atsiskaityta banko pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, buvusios banke „Snoras“. 2008-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį dėl navigacinės įrangos komplekto „Raymarine“ pirkimo. Sutartyje yra nurodyta, kas sudaro įrangos komplektą (2008-02-28 sąskaita faktūra Nr. 8LIN 0055). Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko įvairias smulkesnes prekes, dėl kurių pirkimo sutartys nebuvo sudarytos (2008-05-20 sąskaita faktūra Nr. 8LIN 0185, 2008-09-12 sąskaita faktūra Nr. 8LIN 0398, 2008-09-12 sąskaita faktūra Nr. 8LIN 0397). Už visas nurodytas prekes ir navigacinės įrangos komplektą buvo sumokėta banko pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, buvusios banke „Snoras“. 2009-08-19 iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirkta prekė pagal sąskaitą faktūrą Nr. 9LIN 0164, už kurią buvo sumokėta grynais, ką patvirtina kasos fiskalinis čekis prisegtas prie sąskaitos faktūros. Prekės, pirktos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Daugiau jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų bendrovė nepirko ir papildomai nekomplektavo. Viskas, kas buvo pirkta, nurodyta sąskaitose faktūrose ir apmokėta. Nei 2010 metais, nei ankstesniais metais papildomų prekių nekomplektavo. Kaip minėjo, viskas, kas įsigyta, nurodyta dokumentuose. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kokius nors remonto darbus, ar garantinį aptarnavimą, bendrovėje nėra (7 t., b. l. 84-85) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Direktorius N. P. pasirašė sutartį. Jos nuomone prekės - echolotas, apsauginiai lankai, akumuliatorius, gelbėjimosi ratas, plaustas, varikliai, 2 švyturėliai, garsiakalbis ir valdymo trosas, nebuvo įsigytos, bet reikėtų pagal sąskaitą pažiūrėti. Mintinai ji neatsimena, bet tokio ilgo sąrašo komplektacijoje nebuvo. Dėl daiktų nieko konkretaus pasakyti negali. Jie daugiau papildomai nieko nepirko.
Apklaustas teisme liudytojas G. K. parodė, kad buvo apklaustas, ar pirko sniego motociklą. Jis jį tikrai pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Neatsimena su kuo derino pirkimą. Mano, kad buvo vienas pirkinys, gerai nepamena. Turėjo ir akumuliatorių, ir variklį. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007 metais atsitiktinai sužinojo, kad Vilniuje, yra registruota uždaroji akcine „(duomenys neskelbtini)“ (toliau vadinama įmonė), kurios veiklos pobūdis motorinių transporto priemonių pardavimas. Įvardintu laikotarpiu nutarė įsigyti sniego motociklą, todėl 2007 m. vasario 2 d. nuvyko įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūrėdamas transporto priemones įsirinko sniego motociklą YAMAHA RS Viking Professional, kėbulo Nr. JYE8GS0097A003696, 2007 metų laidos. Tą pačią dieną įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), buvo įformintas sandoris dėl sniego motociklo YAMAHA RS Viking Professional, kėbulo Nr. JYE8GS0097A003696, 2007 metų laidos, priekabos Tauras 700-025, kėbulo Nr. Z39RX701X6K003495 pirkimo-pardavimo. Sandorio metu ūkio subjekto atstovas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą serija 7LLN Nr. 0014, transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktą Nr. LPPA-20070202-01 ir garantinį lapą. Atlikus dokumentų įforminimą ūkio subjektui sumokėjo 45 000 Lt. Su ūkio subjektu atsiskaitė grynais pinigais per įmonės kasą. Šiuo pagrindu ūkio subjekto atstovas išrašė ir išdavė kasos pajamų orderį serija 7LIN Nr. 0010. Apklausos metu pastebėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje serija 7LIN Nr. 0014 ir kasos pajamų orderyje serija 7LIN Nr. 0010 sumos skiriasi, t. y. vienu atveju nurodyta suma 45 000 Lt, kitu atveju 35 000 Lt. Šį piniginių lėšų skirtumą pastebėjo tik apklausos metu. Dėl kokių priežasčių tai galėjo atsitikti jam, G. K. nėra žinoma. Kaip ir yra minėjęs už įgytas prekes ūkio subjekto atstovui sumokėjo 45 000 Lt. Šias aplinkybes liudija ir jo, G. K. parašas, esantis PVM sąskaitoje-faktūroje serija 7LIN Nr. 0014. Į klausimą ar 2007-02-02 dieną įmonėje yra pirkęs žibintą 8F847100000, kurio vertė 89,92 Lt ir sparnuotę 63V443520100, kurios vertė 47,04 Lt, G. K. atsakė, kad tą pačią dieną pirkdamas sniego motociklą pastebėjo, kad jo žibintas yra su defektu, ryšium su tuo, ūkio subjekto atstovas jam davė kitą žibintą. Jeigu neklysta už žibintą jam mokėti neteko. Kas liečia sparnuotę, tai neatsimena, kad tokią prekę būtų įsigijęs. Neatsimena, nes nuo transporto priemonės pirkimo praėjo didelis laiko tarpas. Į klausimą ar 2010 metais teko lankytis įvardintoje įmonėje ir papildomai pirkti ar įgyti prekes: krosinius akinius, važiuoklės apsaugą, akumuliatorių, šalmą, oro filtrą, pirštines, kurių prekių bendra vertė 1066,11 Lt, G. K. atsakė, kad 2008, 2009, 2010 metų ataskaitiniu laikotarpiu lankytis įvardintoje įmonėje neteko, todėl nei jis, nei jo įgaliotas asmuo įvardintoje įmonėje nepirko įvardintas prekes, kurių bendrą vertė 1066,11 Lt. Apklausos metu policijos pareigūnas pateikė 2010 m. sausio 29 d. medžiagų nurašymo aktą Nr. 09/51. Šio nurašymo akto pagrindu prekės nurašomos pagal S-F 7LIN0014 (PVM sąskaita-faktūra) prie sniego motociklo pridedamų papildomų prekių. Kaip ir yra minėjęs šiomis prekėmis nedisponavo ir jų nėra turėjęs. Kokiu pagrindu šie duomenys, kurie neatitinka tikrovės, buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą jam, G. K. nėra žinoma. Sniego motociklas YAMAHA RS Viking Professional, kėbulo Nr. JYE8GS0097A003696, 2007 metų laidos ir priekaba Tauras 700-025, kėbulo Nr. Z39RX701X6K003495 iki duotojo laikotarpio yra jo, G. K. žinioje. Įvardintos transporto priemonės naudojamos pagal paskirtį (7 t., b. l. 109-110) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Neatsimena, kad būtų pirkęs važiuoklę, apsaugas, porą akumuliatorių, pirštines. Dokumentas (7 t. b. l. 107) buvo pateiktas apklausoje, bet neatsimena, ar tie duomenys atitinka tikrovę. Jis neprisimena, kad būtų pirkęs. Oro filtrą ir akumuliatorių turėjo, o ar turėjo važiuoklės apsaugą, nepamena. Kas yra krosiniai akiniai, jis nežino. Turi motociklininko akinius nuo saulės, bet kur juos pirko, neatsimena. Šalmo už 188 Lt neturi.
Apklaustas teisme liudytojas N. Š. parodė, kad pačių aplinkybių nelabai atsimena. Jis atstovavo „SEB Lizingą“, pirko turtą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atidavė klientui - autoservisui „(duomenys neskelbtini)“ naudotis. Buvo pridėtas pasiūlymas prie prikimo-pirkimo sutarties. 2 vnt. hidrokostiumų ir kitos prekės, kurios nurašytos į sąskaitas faktūras. Klientas ateina išsirinkęs konkretų turtą, o bankas nuperka, bet turtą priima klientas. Koks turtas perduodamas, yra kliento reikalas. Bankas finansavo tokio turto įsigijimą, kokį pasiūlymą atsinešė klientas. Pardavėjo pasiūlymą su specifikacija atsineša klientas. Ar galėjo kostiumai būti įtraukti į tą pačią kainą, negali pasakyti. Bankas pasirašo priėmimo perdavimo aktą, bet jis formaliai turto perdavime nedalyvauja.
Apklaustas teisme liudytojas A. K. parodė, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko valtį su varikliu. Buvo įmonės vadybininkai. Jie kreipėsi į gamyklą, kuri pasakė, kad yra atstovas Lietuvoje ir jie į juos kreipėsi. Valtį pirko už 70 000 Lt, kaip juridinis asmuo, mokėjo pavedimu. Valties komplektacija buvo standartinė, t. y. tik laivas, visa kita yra priedai, tai variklis, sėdynės. Viskas buvo dėl to aptarta, ar tai aktas dar buvo. Buvo parašiutinė raketa, meškerė, echoloto laikiklis, ritė. Nepamena, ar buvo meškerės laikiklis, nugaros atrama. Pripučiama valtis buvo kaip plaustas. Šita valtimi jis naudojosi, o 2010 m. ją pardavė. Neatsimena, ar viskas buvo perduota naujam savininkui. Buvo žuvų ieškiklis, daunringerio padas, tepalai, variklis, specialūs rūbai, tai spec. liemenės, gelbėjimo liemenės, kuro bakai, variklis, stiklas, švyturėliai, garsiakalbis. Ar buvo gelbėjimosi ratas, barometras, parašiutas, sparnuotė, neatsimena. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas buvo paskelbtas 2011 metų pabaigoje, tikslios datos neprisimena, iki bankroto paskelbimo jis buvo nurodytos bendrovės direktoriumi. Anksčiau nurodyta bendrovė buvo individuali įmonė, o nuo 2008 m. datos neprisimena pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Paskelbus bendrovei bankrotą, bankroto administratoriumi paskirtas M. T., kuriam buvo perduoti visi bendrovės dokumentai bei turtas, tačiau dėl vietos stygiaus pas bankroto administratorių, buhalterinės apskaitos dokumentus jis, A. K. yra įpareigotas saugoti. 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko valtį „Baster“ bei tuo pačiu pirko tam tikrą valties komplektaciją, nurodytą 2007-08-17 sąskaitoje faktūroje Nr. 7LLN0376, vėliau, datos neprisimena, buvo pirktos gelbėjimo liemenės, gal ir dar kažkas, neprisimena. Neprisimena, ar 2010 m. sausio mėn., buvo papildomai komplektuota valtis. Tai galima būtų tiksliai pasakyti peržiūrėjus dokumentus. Jam, A. K. atrodo, kad pirktai valčiai buvo suteiktas garantinio aptarnavimo laikotarpis (8 t., b. l. 22-23) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi, taip pat parodė, kad buvo keli pirkimai. Kažkas galbūt buvo vėliau pirkta. Dar po to žiūrėjo, ką papildyti. Turbūt buvo išrašytos sąskaitos faktūros. Kai jie darė techninį aptarnavimą, tai dar papildė. Tie daiktai buvo, kai kas iš jų buvo iš karto. Dabar jam sunku prisiminti visą komplektaciją. Tą ką pirko, yra atvaizduota dokumentuose.
Apklausta teisme liudytoja A. J. parodė, kad yra iškviesta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mokėjimas perkant prekes buvo darytas per banką. 2007 m., kai viskas vyko, ji buvo vaiko priežiūros atostogose. Buvo pirkti akumuliatoriai, plūdės. Ji tik surinko dokumentų kopijas, kas buvo apskaitoje. Ar buvo apkaustai, batai, pirštinės, specialūs rūbai, šalmas, negalėjo pasakyti.
Apklausta teisme liudytoja R. P. parodė, kad yra iškviesta dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo apklausta dėl tų aplinkybių. 2008 m. yra pirktas vandens motociklas ir priekaba, dar 2009 m. atsarginės dalys. Yra sąskaitos faktūros. Dėl prekių prie vandens motociklo, tokių kaip hidrokostiumas, veidrodėlis, krepšys, gelbėjimo liemenės, ji negali pasakyti, ar jos buvo pirktos. A. Č. yra direktorius. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose. 2008-07-10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0294 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko vandens motociklą „Yamaha“, kuris buvo pirktas kaip pavyzdžiui automobilis, tai yra atitinkantis techninę būklę, veikiantis - plaukiantis, tačiau jokios papildomos komplektacijos kaip hidrokostiumas, gelbėjimo liemenės, tepalai, papildomas akumuliatorius ir pan., nebuvo. Taigi buvo pirktas tik pats motociklas. 2008-07-10 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0295 iš nurodytos bendrovės buvo pirkta priekaba vandens motociklo gabenimui, kuri taip pat buvo be jokios komplektacijos. Už vandens motociklą ir priekabą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė pavedimu iš sąskaitos, esančios banke „Swedbank“. 2008-06-16 avansu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta 25 000 Lt. 2008-07-10 buvo galutinis atsiskaitymas pagal nurodytas sąskaitas faktūras ir buvo pervesta 28 300 Lt. Tokiu būdu buvo atsiskaityta už vandens motociklą ir priekabą. Bendrovės buhalterinėje apskaitoje - registruose vandens motociklas ir priekaba yra įtraukti į ilgalaikį turtą ir nurodyta bendra ilgalaikio turto suma, tačiau atskirais pavadinimais nėra nurodyta. Ilgalaikio materialaus turto apskaitos kortelėse Nr. 119 ir 120 yra nurodyta, kad ilgalaikis turtas yra vandens motociklas ir priekaba gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2009-05-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 9LIN0082 pirko įvairias smulkias prekes kaip prekes, medžiagas vandens motociklo eksploatacijai. Visos pirktos prekės nurodytos sąskaitoje faktūroje. Už prekes buvo atsiskaityta pavedimu iš sąskaitos banke „Swedbank“, buvo pervesta 1205 Lt. Nurodytos prekės buvo įtrauktos į trumpalaikį turtą, panaudotos ir nurašytos. 2010-01-29 medžiagų nurašymo akte Nr. 09/45 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0294, nurodytų prekių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir jos nei 2010 m., nei anksčiau prie vandens motociklo komplektuotos nebuvo (8 t., b. l. 138-139) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi, taip pat parodė, jog nemano, kad detalesnius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu. Jos teismo posėdyje duoti parodymai teisingi. Ar galėjo būti tokios prekės, kaip hidrokostiumas, veidrodėlis, krepšys, gelbėjimo liemenės, ji nežino. Tiksliai nepamena prekių ir aplinkybių, nes ji tik sumokėjo.
Apklaustas teisme liudytojas N. V. parodė, kad nežino dėl kokių aplinkybių iškviestas, jis turėjo katerį, žino, kad buvo parvežtas iš Amerikos. Jam, N. V. atrodo pirko ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, senai tai buvo neatsimena. Katerį turėjo du ar tris sezonus. Neatsimena tiksliai, kateris buvo dėvėtas ir iš Amerikos parvežtas. Pasak N. V., neprisimena iš ko pirko ir ar savo vardu pirko. Jiems jis, N. V. pardavė katerį, „Laivyba“ buvo tokia firma. Atsimena įmonėje buvo problema su atsiskaitymu. Įmonė buvo (duomenys neskelbtini). Teisėja pagarsina Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą – faktūrą Nr. 8LIN0259 2008-06-19 prekių už 25000 litų nepirko. Nepirko prekių ir už mažesnę sumą. Jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal nurodytą sąskaitą-faktūrą papildomai neužsakė. Prekių neužsakė ir jokių prekių negavo ( 7 t., b. l. 133-134). Pasak N. V., atsimena, jog turėjo katerį, toks pavadinimas kaip parodymuose užrašyta. Pats mokėjo už katerį, nesinaudojo lizingu. Kiek atsimena Amerikoje pažįstamas katerį surado ir samdė įmonę, kad išmuitintų. Senai katerį pardavė, įmonė sunkiai atsiskaitinėjo, buvo problemų. Asmenys B. ar P. nepažįstami. Kokiais metais įsigijo katerį nežino.
Apklaustas teisme liudytojas V. R. parodė, kad žino, jog buhalterijoje, balanse buvo laivas. Žino, kad laivas buvo pirktas. Jis, V. R. 2011 m. atėjo vadovu į įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Prieš tai dirbo vadybininku. Yra matęs laivą. Buvo sutartis ir sąskaita. Laivas buvo įmonės balanse. Kaip vadovas su laivu nieko nedarė. I. R., I. Č. įmonės akcininkai. Kokius turėjo dokumentus jis, V. R. pateikė tyrėjai. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2011-05-02 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, iki pradėjus dirbti direktoriaus pareigose, dirbo vadybininko pareigose. Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta įmonė apskaitą tvarko jau seniai, gal nuo kokių 2005 metų, tiksliai pasakyti negali. 2008-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo motorlaivį „Bayliner“ 245. Kateris buvo pirktas su papildoma komplektacija, kuri nurodyta sutarties priede Nr. 1. 2008-06-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priėmimo perdavimo aktu perėmė nurodytą motorlaivį. 2008-06-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų bendrovei išrašė sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0263, kurioje nurodyta mokėtina suma 110 000 Lt, kuri buvo apmokėta 2008-06-25 pavedimu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „SEB“. Bendrovės registruose matoma, kad 2008-06-20 yra pirkimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2008-06-25 yra apmokėjimas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių dokumentų, patvirtinančių motorlaivio garantinį aptarnavimą, ar serviso paslaugas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Daugiau jokių prekių pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0263 nei 2010 m., nei anksčiau iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, taip pat nebuvo papildomai komplektuotas kateris pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0263 (8 t., b. l. 160-161) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Pasak V. R., vėliau eigoje nepirko nieko dėl katerio komplektacijos.
Apklausta teisme liudytoja I. K. parodė, kad dirbo vyr. finansininke įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Kai prekė buvo įsigyta, ji, I. K. buvo vaiko priežiūros atostogose. Buvo įsigytas kateris. Po to, įsigyta papildomos įrangos, po to, smulkmenos kaip pirštinės. Pasak I. K., V. D. yra gamybos vadovas. Jie po to gavo atskirai sąskaitą. Medžiagų nurašymo aktas, pagal jį prekių jie negavo. Šitame sąraše nieko negavo. Ji, I. K. pati nematė katerio. Teigia, kad negavo pagal sąskaitą, tai matosi. Aktas nurašymo buvo gautas iš įmonės. Pagal tai kokios prekės išvardintos, pagal prekių kodus buvo sutikrinta, kad prekių negauta. Greičiausia pas juos apskaitoje kada nurodyti buvo išrašomų prekių pavadinimai toje prekėje nebuvo. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojos parodymus, kai ji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pavaduotojos - vyr. finansininkės pareigose. AB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko katerį „Bayliner 175“, dėl kurio pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Priėmimo – perdavimo akto taip pat nėra. Už katerį buvo apmokėta 2008-03-27 pagal išankstinio apmokėjimo sąskaitą, kurios bendrovėje ji, I. K. nerado. 2008-04-07 buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 8LIN0098, kuri buvo apmokėta banko pavedimu iš bendrovės sąskaitos, esančios banke „SEB“. Nori pažymėti, kad tuo metu, kai buvo pirktas kateris, ji, I. K. buvo vaiko priežiūros atostogose. 2008-05-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko spec. rūbus bei pirštines, dėl ko buvo išrašyta sąskaita faktūra Nr. 8LIN0194. Nurodyta sąskaita faktūra apmokėta 2008-09-29 banko pavedimu iš AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos, esančios banke „Ūkio banke“. 2008-04-18 pagal 2008-04-10 išankstinio apmokėjimo sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“ iš banko sąskaitos, esančios banke „SEB“ pervedė pinigus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už įvairias prekes, dėl kurių įsigijimo 2008-05-23 buvo surašyta sąskaita faktūra Nr. 8L1N0195. Visos prekės, įsigytos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra apskaitytos AB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje. Daugiau jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, apart nurodytų sąskaitose faktūrose, AB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko. Papildomai nei 2008, nei 2009, nei 2010 metais katerio nekomplektavo. Viskam, kas buvo pirkta iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išrašytos sąskaitos faktūros ir jos apmokėtos (8 t., b. l. 43-44) – liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi.
Apklaustas teisme liudytojas R. Š. parodė, kad girdėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, iš jos pirko du keturračius, pirko įmonės vardu, lizingo būdu. Po to, buvo aptarnavimas. Gal tepalus keitė, ratus montavo, tiksliai neatsimena. Pasak R. Š., vėjapjovės nebuvo, buvo tik peilis. Buvo keleivio kėdė, jau buvo sukomplektuota. Buvo papildoma kėdė, buvo akumuliatoriai. Grandinė ar buvo nežino. Degimo ritė, virvė negali pasakyti ar buvo. Gervė buvo, ji buvo sutvirtinta. Aksesuarai nežino ar buvo. Šildomos rankenėlės, šalmas buvo. Krosiniai akiniai ar buvo nepamena. Negali pasakyti kiek buvo šalmų. Sparnas nežino ar buvo. Starteris buvo. Džemperio, rūbų nepirko. Variklis tikriausiai yra. Nebuvo batų, pirštinės gal ir buvo. Bagažinės atlošas, rankenėlė, galinė lempa tokių dalykų nebuvo. Nėra jokio stiklo. Nebuvo krepšio. Neturi 5 šalmų. Pirko tik keturračius, buvo peilis stumti sniegui, gervė, šildomos rankenėlės, gal kolagenai dar buvo. Pasak R. Š., dar turi keturračius, nelabai atsimena dėl šalmų, maikučių tikrai nepirko.
Apklaustas teisme liudytojas D. B. parodė, kad jis tada nebuvo direktorius, jis vėliau buvo direktoriumi ar tai 2008 m., ar tai 2009 m. Kiek jam, D. B. žinoma kateriai buvo nupirkti. Kateriai jam, D. B. atrodo dar tebėra. Kateriai kada buvo atgabenti į įmonę matė, net pats vairavo. Akumuliatoriai galėjo būti, apie šalmus, pirštines nežino. Gelbėjimosi liemenė dar galėjo būti. Akcininkai P. S., V. S. ir V. J.. Kateriai buvo Brigas, Eagalas.
Apklaustas teisme liudytojas N. P. parodė, kad girdėta įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) yra dirbęs. Buvo laivo įranga pirkta. Yra pirkęs radio lokacijas, buvo pirktas motorlaivis. Komplektaciją derino G. P.. Buvo pirktas nepilnai sukomplektuotas, vėliau buvo komplektacija. Echoloto, žuvų ieškiklio ir gervės skirtos žvejybai nebuvo. Buvo gelbėjimo ratas ir inkaras, gelbėjimosi plaustas, variklis. Variklis turėjo būti įtrauktas į komplektaciją. Jie turėjo iš karto būti sumontuoti. Tos prekės, kurias įvardijo prokurorė ir jis, N. P. nurodė, kad buvo jis tą matė. Privalėjo būti, kateris be tokių dalykų negalėtų plaukti. Nepraleistų inspekcija. Motorlaivis GAELON, papildomai nurašyti ir kiti varikliai, dėl kitų negali atsakyti.
Apklaustas teisme liudytojas G. G. parodė, kad įmonė, kurioje dirba, turi du keturračius, žino, kad jie juos remontavo, žino, kad pirko iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2010 m. jis, G. G. dirba įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto ir gamybos vadybininko pareigose. 2007-07-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pirko du keturračius „Gryzlly'08 (sąskaitos faktūros Nr. 7LIN 0290, 7LIN 0291). Dėl keturračių įsigijimo pirkimo - pardavimo sutartys sudarytos nebuvo. Taip pat 2007-07-18 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytos dvi pirkimo - pardavimo sutartys dėl dviejų priekabų pirkimo (sąskaitos faktūros Nr. 7LIN0292, 7LIN 0293). 2007-10-25, 2007-11-16 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pirktos įvairios prekės kaip papildoma keturračių komplektacija, dėl ko buvo išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 7 LIN 0489, 7LIN 0508. 2009-04-06 buvo pirktas tepalo filtras, už kurį buvo sumokėta grynais, tai patvirtina kasos fiskalinis čekis, kuris prisegtas prie 2009-04-06 sąskaitos faktūros Nr. 9LIN 0036. Už visas kitas prekes dalis buvo sumokėta grynais: 16 100 Lt ir kita dalis buvo atsiskaityta banko pavedimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų, esančių banke „Swedbank“, „SEB“. Keturračiai ir priekabos apskaitytos buhalterinėje bendrovės apskaitoje. Daugiau jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų bendrovė nepirko ir papildomai nekomplektavo. Viskas, kas buvo pirkta, nurodyta sąskaitose faktūrose ir apmokėta. Nei 2010 metais, nei ankstesniais metais papildomų prekių, apart nurodytų sąskaitose faktūrose, nekomplektavo. Kaip minėjo, viskas, kas įsigyta, nurodyta dokumentuose. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko, kokius nors remonto darbus, ar garantinį aptarnavimą, bendrovėje nėra (8 t., b. l. 108-109) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Pasak G. G., dėl komplektacijos nežino, kai juos pirko jis nedirbo, jis juos yra matęs. Greičiausiai pirko R. L. ir B. Iš buhalterijos jokių sąskaitų daugiau nėra, apart šito pirkimo. Matė, kad pirštinės buvo komplektacijoje.
Apklausta teisme liudytoja E. G. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, jie pirko keturratį be jokių priedų. Dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Vardintos prekės nebuvo pirktos. Nebuvo jokių priedų. Patį keturratį matė, žino, kad jį atvežė ir jis buvo vienas. Jai, E. G. pateikė sąskaitą. Tą dieną kai atvežė nematė. Tai buvo viena transporto priemonė. Tai buvo vairas, sėdynė. Nebuvo jokios aprangos ir kitų priedų.
Apklausta teisme liudytoja R. P. parodė, kad nežino dėl kokių aplinkybių yra iškviesta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji, R. P. yra buhaltere. Atsimena UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo jų tiekėjas. Buvo pirkta valtis, priekaba, sniego mašina su priekaba, kateris ir šalmas prie mašinos, sportinė apranga. Sąskaitų faktūrų ji, R. P. neturi, viską pateikė tyrėjai. Buvo gelbėjimo liemenė. Be sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių, ar dar kas kitas buvo pirktas, tos sąskaitos tada jai, R. P. nepateikė. Tokios sąskaitos nėra. Prekė Yamaha, tai sniego mašina su priekaba. Pačių prekių ji, R. P. nematė. Kaip jos buvo sukomplektuotos nežino.
Apklaustas teisme liudytojas D. J. parodė, kad nepamena nieko, tokios įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepamena. Yra pirkęs vandens motociklą ir keturratį Šiaurės miestelyje, adreso tiksliai nežino. Apmokėjimas buvo, tai pavedimas, pirko savo vardu. Komplektacijos nepamena. Vandens slidės, gal liemenės. Turbūt buvo įtrauktos į sąskaitą faktūrą. Koks krepšys nežino, gal tai koks slidžių krepšys. Be slidžių dėklo negavo krepšio. Slidės dėkle buvo. Jis nešiojamas. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2007-04-17 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios Vilniuje, pagal sąskaitą faktūrą Nr. 7LIN0100 nusipirko vandens motociklą Seado „RXP“ kurį pats iš Vilniaus parsivežė į Klaipėdą. Į klausimą ar jis, D. J. naudojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirkiniui suteiktomis garantinio aptarnavimo ar servizo paslaugomis nurodo, kad tokiomis paslaugomis nesinaudojo. Kiek pamena, kad vandens motociklui Seado „RXP“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė vienerių metų garantinį laikotarpį, tačiau kur šiuo metu yra garantinis talonas jis, D. J. nežino. Į klausimą ar papildomai užsakė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pagal virš nurodytą sąskaitą nurodo, kad pagal šią sąskaitą kaip komplektaciją prie vandens motociklo buvo užsakęs vandens slides, tampymo ratą, du neparšlampamus kostiumus, dvi liemenes ir tampymo virvę. Kito užsakymo, kaip papildomo pagal šią sąskaitą, nebuvo. Visas užsakytas ir nupirktas prekes vienu metu parsivežė į Klaipėdą, už karias, pats per kelis kartus, grynais sumokėjo į bendrovės kasą. Jokių virš nurodytam pirkiniui įsigyjimą patvirtinančio ar suteikto garantinio talono nepateikia, nes galimai nėra išlikęs (8 t., b. l. 124-125) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Pasak D. J., vieną porą pirko slidžių, vieną komplektą.
Apklaustas teisme liudytojas A. G. parodė, kad nežino dėl kokių aplinkybių iškviestas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinoma, buvo partneriai, jie pirko iš jų. Jis, A. G. buvo jų atstovas Klaipėdos krašte. Ji turėjo saloną Klaipėdoje. Per jį, A. G. parduodavo klientams. Su P. palaikė ryšį, D. pasirašinėdavo sutartis. Su pačiu B. neteko bendrauti, tik su P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam, A. G. išrašydavo sąskaitas, el. paštu pateikiamos. Jei jis, A. G. derėdavosi su klientu, tai dėl stambesnių prekių. Tai jis, A. G. veda derybas su klientu, tada duoda užsakymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jie pristato, jis parduoda. Viską koks turi būti kateris nurodydavo klientas, tada tą užsakymą perduodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei turi iš savo asortimento komplektuoja, jei ne tada kreipiasi į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal priėmimo - perdavimo aktą klientas eina, žiūri ar viskas yra. Atsiskaitymai dažniausiai pagal pavedimą. Prekės išvardintos pagal sąskaitą, tai jos realios kokios gali būti sudėtos į katerį. Du nurašymo aktai neturi su juo, A. G. nieko bendro. Kur T. M. pasirašęs tą gavo. Kitas nurašymas prie šitos sąskaitos ne. Ar visos išvardintos prekės nėra atvaizduotos sąskaitos faktūroje nežino. Šiaip viskas turi būti atvaizduota. Jo, A. G. sąskaitoje turi atspindėti, sąskaita 8LIN 0215 2008-05-30. Pagal kainą katerio jis, A. G. pirko už 31000, kuris buvo sukomplektuotas su tuo kas čia parašyta. Nėra pirkęs katerį su pripučiama valtimi. Hidro kostiumas jam, A. G. netinka prie katerio. Jei atskirai taip, bet ne su kateriu. Nesiriša, kad valties viduje dar valtis. Valdymo blokas nežino kas tas. Sąskaita 2007-10-05, 7G0452. Lempa jam, A. G. nieko nesako, neteko matyti prie naujo motociklo bėgių jungties ar svirties. Pas juos sutartis, jei žmogus iš jo, A. G. krašto, jo negali apeiti. Jei taip parašyta, jis, A. G. nedrįstų pasakyti, kad taip nebuvo. Pas jį, A. G. akte kai perdavė tam žmogui tų daiktų nebuvo, jis jų nematė. Buvo tokių atvejų, kad žmonės pareikštų, jog nuvažiuos kur pigiau ir susitvarkys. Jis, A. G. komplektaciją matydavo tą, kurią jis užsakydavo. Komplektacija į sąskaitos kainą įtraukiama. Ar keturračiai kartu su kateriu buvo neatsimena. Neatsimena, kad iš jo, A. G. pirko pripučiamą valtį kolibri. Visų prekių tiekėjas pas jį, A. G. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kolibris valtys su indura varikliais. Teisėjai pagarsinus Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4 d. tvarka liudytojo parodymus, kai jis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojo pareigose. 2007-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ su bendrove „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Distribucijos sutartį, kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyti prekes iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jas parduoti Klaipėdos mieste ir apskrityje ir kt. Tačiau realiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo bendradarbiauti anksčiau. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip „(duomenys neskelbtini)“ atstovas Klaipėdoje ir jos apskrityje. Visos prekės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perkamos buvo vadovaujantis distribucijos sutartimi, atskiros pirkimo - pardavimo sutartys sudarinėjamos nebuvo. Kalbant apie 2007-10-07, 2007-11-30, 2008-05-30, 2008-06-09 sąskaitas faktūras Nr. 7LLN0452, 7LIN0448, 8LIN0215, 8LIN0239, gali pasakyti, kad bendrovė gavo tik tas prekes, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose, papildoma komplektacija derinama nebuvo ir jis, A. G. pagal nurodytas sąskaitas faktūras jokios papildomos komplektacijos atskirai nepriėmė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde atsiskaitymai vyko banko pavedimais iš sąskaitos, esančios banke „SEB“. Aplamai visoms pirktoms prekėms iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra išrašytos sąskaitos faktūros ir jos apmokėtos. Nei 2010 metais, nei ankstesniais metais papildomų prekių nekomplektavo. Kaip minėjo, viskas, kas įsigyta, nurodyta dokumentuose. Jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko kokius nors remonto darbus, ar garantinį aptarnavimą, bendrovėje nėra (5 t., b. l. 10-11) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai teisingi. Pasak A. G., jis neturėjo, nematė tų prekių, jokio dokumento jis neturėjo. Kateris turi savo komplektaciją, dažniausia klientai pirkdami katerį užsisako papildomų dalykų į atsargą. Pas juos atvažiuoja kateris ir į jį pridėta visko, bet paprastai komplektuoja patys. Sąskaitoje nurodyta viena eilutė tik būna, kad kateris toks ir toks. Skirtingomis prekėmis buvo. Jei b laineris, tai 2000 ar 3000 eurų.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Š. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo D. B. ir L. P.. Ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 2007 m. sausio mėn. iki kol ją atleido bankroto administratorius, t.y. iki 2011 m. kovo mėn., tikslios datos neprisimena. Nuo 2007 m. iki 2010 m. pradžios dirbo 8 valandas, o nuo 2010 m. iki bankroto dirbo 1 val., nes dirbo dar kitoje darbovietėje. Į jos darbo funkcijas įėjo sudaryti finansinę atskaitomybę, kurią teikdavo direktorius D. B.. Ji pati finansinės atskaitomybės neteikdavo. Taip pat į jos funkcijas įeidavo buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal pirminius dokumentus, tai yra dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, sąskaitas faktūras ir pan.) ji gaudavo jau paruoštus, tai yra sąskaitas faktūras, gaudavo iš pardavimų vadybininkų, direktoriaus D. B., administracijos vadovo ir kasininko L. P., kasos pirminius dokumentus gaudavo iš kasininko L. P.. Bendrovėje nebuvo nustatytos tvarkos, kad jai dokumentus pateikia vienas asmuo, taip pat jai dokumentus galėjo pateikti jos padėjėja R. M., tel. (duomenys neskelbtini). Į R. pareigas įeidavo pagal dokumentus prekių pajamavimas, pagal dokumentus prekių nurašymas, įvairių raštų ruošimas, tai yra įvairių dokumentų ruošimas. Nurodymus dažniausiai duodavo L. P., nes jis dažniau būdavo biure, taip pat nurodymus duodavo ir D. B.. Jai dirbant nurodytoje bendrovėje kiekvienais metais prekių inventorizacijos atliekamos nebuvo. Jai dirbant, inventorizacija buvo atlikta vieną kartą tai 2009 m. pabaigoje, gal gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Atliekant inventorizaciją ji nedalyvavo, kas atliko inventorizaciją įvardinti negali, nes neprisimena. Inventorizacijos akte buvo nurodyta, kad yra prekių trūkumas apie 1 000 000 Lt sumai, tikslios sumos nurodyti negali. Po atliktos nurodytos inventorizacijos D. B. ir L. P. nurodymu jai reikėjo nurašyti prekes, kaip jie motyvavo dėl to, kad parduodant katerius, jie buvo pilnai komplektuojami, o sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad parduodamas tik kateris. Tyrėjai parodžius dokumentą, kuris pažymėtas „Priedas Nr. 1“, gali pasakyti, kad nurodytame dokumente prekės buvo nurašytos vadovaujantis direktoriaus D. B. 2010-01-01 įsakymu Nr. 10/01. Kiek prisimena, prie nurodyto dokumento buvo nurašymo aktai, kuriuose buvo išvardintos prekės, kitu atveju ji negalėjo nurašinėti ir nebūtų to dariusi. Kalbant apie 2010-01-29, prekių nurašymai buvo atliekami vadovaujantis nurodytu direktoriaus įsakymu. Nurašymo aktuose nurodyta „medžiagų nurašymas“ atitinka „prekių nurašymas“, nes iš esmės buvo nurašomos prekės. Kaip jau minėjo, D. B. ir L. P. prekių nurašymą motyvavo tuo, kad parduodant katerius jie buvo pilnai komplektuojami, o sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad parduodamas tik kateris. Kodėl sąskaitose faktūrose iš karto nebuvo rašomas pilnas komplektavimas, ji nežino. Visų prekių nurašymų metu jai buvo pateikiamas inventorizacijos aktas. Taip pat L. P. pateikė sąrašus prekių, kurios turėjo būti nurašomos prie konkrečios sąskaitos faktūros. Jai surašius nurašymo aktus, ji juos pasirašė ir juos patvirtino D. B.. Tyrėjai parodžius 2010-12-31 prekių inventorizacijos aktą (išrašas) 7 priedas bei prie jo esančius nurašymo aktus prekių komplektacijai, serviso aptarnavimo sąnaudoms, netekimams, gali pasakyti, kad L. P. ir D. B. prašė sudaryti nurodytus nurašymo aktus ir juos pasirašyti, tačiau ji nesutiko, motyvuodama tuo, kad nebuvo jokių dokumentų pagrindžiančių prekių komplektaciją, netekimus ir sąnaudas servisui, todėl nieko apie tai paaiškinti negali. Nurodyti aktai yra pasirašyti L. P. ir patvirtinti D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo serviso paslaugas, tačiau su dokumentų tvarkymu buvo didelė problema, tai yra nebuvo nustatyta tvarka, kad paėmus, kokias nors prekes servisui, būtų pildomas tai patvirtinantis dokumentas. Gali būti, kad kažkiek priekių buvo panaudota servisui, bet tai nebuvo patvirtinta dokumentais. Kalbant apie 2010-01-20 prekių nurašymo aktą, kuomet buvo nurašyti du vandens motociklai ir keturratis, jis prekes nurašė vadovaudamasi turto žalos įvertinimo aktu, kurį pasirašė J. U. individualios įmonės savininkas J. U. ir dar vienas jo darbuotojas. Kas pateikė nurodytą aktą neprisimena. Ji pati vandens motociklų ir keturračio nematė. Gali būti, kad nurodytos transporto priemonės buvo sugadintos per renginį „(duomenys neskelbtini)“, nes būdavo, kad D. B. ir L. P. tiesiog paimdavo iš bendrovės prekes ir jas naudodavo nurodytame renginyje. Paimdavo be jokių dokumentų ir tai nebuvo niekaip įforminama. Kalbant apie klientės N. M. sumokėtus pinigus už motorlaivį nieko paaiškinti negali, kadangi bendrovės kasininkas buvo L. P. ir jis priimdavo pinigus grynais, išrašydavo kasos pajamų orderius, pateikdavo pasirašyti klientui, pasirašydavo pats ir tik tuomet jai pateikdavo visus kasos pajamų orderius, kuriuos reikėdavo pasirašyti, kasos pajamų orderio surašymo pagrįstumo ji netikrindavo. Kasos knygą taip pat vedė L. P. ir apskritai visus pinigų srautus bendrovėje tvarkė L. P.. (2 t., b. l. 79-81)
Ikiteisminio tyrimo metu (2013-04-04) apklausta kaip įtariamoji A. Š. parodė, kad ji UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pareigose dirbo nuo 2007 m. sausio mėn. iki kol ją atleido bankroto administratorius, t.y. iki 2011 m. kovo mėn., tikslios datos neprisimena. Nuo 2007 m. iki 2010 m. pradžios dirbo 8 valandas, o nuo 2010 m. iki bankroto dirbau 1 val., nes dirbo dar kitoje darbovietėje. Jai įsidarbinant ir dirbant nurodytoje bendrovėje, nebuvo pateikti pasirašyti vyriausiosios buhalterės pareiginiai nuostatai. Į jos funkcijas įeidavo buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal pirminius dokumentus, tai yra dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos išlaidų orderius, sąskaitas faktūras ir pan.) ji gaudavo jau paruoštus, tai yra sąskaitas faktūras, gaudavo iš pardavimų vadybininkų, direktoriaus D. B., administracijos vadovo ir kasininko L. P., kasos pirminius dokumentus gaudavo iš kasininko L. P.. Bendrovėje nebuvo nustatyta tvarka, kad jai dokumentus pateikia vienas asmuo, taip pat jai dokumentus galėjo pateikti jos padėjėja R. M.. Jai dirbant, inventorizacija buvo atlikta vieną kartą tai 2009 m. pabaigoje, gal gruodžio mėnesį, tikslios datos neprisimena. Kalbant apie kasos pajamų orderio kvitą, kuriuo N. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 59 500 Lt. avansą už „Buster Magnum“, ji mano, kad už laivą, negali tiksliai pasakyti kaip ant nurodyto kvito atsirado jos parašas, nes neprisimena. Tikriausiai galėjo būti taip, kad ji kaip visuomet atėjusi į darbą rado ant jos stalo sudėtus dokumentus, kuriuos turėjo sutvarkyti ir pasirašyti ir tiesiog pasirašė. Kasos knyga buvo pildoma įtraukiant duomenis į buhalterinę programą, tai yra įrašas atsirasdavo kasos knygoje užpildžius buhalterinę programą „Agnumas“, pagrinde ji pati pildydavo buhalterinę programą, tačiau ant programos nebuvo jokio slaptažodžio ir prie jos prisijungti galėjo bet kas, kadangi ji nuo 2010 m. dirbo tik vieną valandą. Ji tikrai žino, kad L. P. kartais (iškilus poreikiui) prisijungdavo prie buhalterinės programos, ji pati buvo mačiusi kaip jis išrašinėjo kasos pajamų ir kasos išlaidų orderius. Tyrėjai parodžius 2010-03-16 kasos pajamų orderio kvitą, gali pasakyti, kad jis yra atspausdintas iš buhalterinės programos, taigi kažkas buvo prisijungęs prie programos ir užpildęs kasos pajamų orderį ir kvitą atspausdino. Ji tikrai nurodyto dokumento negalėjo pildyti ir spausdinti, kadangi kuomet bendrovėje pradėjo dirbti tik vieną valandą nepildė pirminių dokumentų, nes neturėjo tam laiko ir į darbą atvykdavo į darbo pabaigą ir praktiškai klientų jau nebūdavo. Taigi pirminiai dokumentai buvo pildomi anksčiau, o ji atvykusi į darbą visus jai paliktus dokumentus pasirašydavo ir dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į buhalterinę programą, ji suvesdavo. Taigi tokiu būdu tvarkydama nurodytus dokumentus ji sutikrinti sandorių, prekių bei jų komplektacijos neturėjo galimybės. Ji pati asmeniškai dėl kvite nurodytos sumokėtos pinigų sumos su N. M. nebendravo ir nieko apie tai daugiau pasakyti negali. Jai dirbant nurodytoje bendrovėje prekių inventorizacijos nebuvo atliekamos. 2010 m. pradžioje L. P. ir D. B. bandė daryti inventorizaciją, tačiau jos dėl kažkokių priežasčių, kokių neprisimena, nebaigė ir inventorizacijos akto nesurašė, tačiau jau tuo metu pastebėjo, kad trūksta prekių, po ko D. B. išleido įsakymą dėl prekių nurašymo komplektacijai. Įsakymo pagrindu L. P. liepė parašyti medžiagų nurašymo aktus (tuose aktuose buvo nurašytos prekės). Tuomet ji pasakė, kad jai reikia dokumentų su prekių sąrašais, kurios buvo sukomplektuotos, kadangi ji pati fiziškai prekių komplektacijos sutikrinti negalėjo. Vėliau ji ant savo darbo stalo rado priėmimo – perdavimo aktus su prekių sąrašais, kurias reikėjo nurašyti, kiek prisimena, aktai buvo be klientų parašų ir L. P. jai žadėjo, kad vėliau jie bus pasirašyti, ji pasitikėdama L. P. bei įpareigota direktoriaus įsakymo surašė 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktus prie anksčiau datuotų sąskaitų faktūrų. Kiek prisimenu perdavimo – priėmimo aktuose buvo nurodytos sąskaitos faktūros prie kurių reikia nurašyti prekes, tačiau ji nurodytų sąskaitų faktūrų nekėlė ir jų netikrino. L. P. jai sakė, kad prekės yra nurašomos tos, kurios buvo sukomplektuotos. Prekių nurašymo komplektacijai iniciatyva buvo iš L. P. ir D. B.. Jie prekių nurašymą motyvavo tuo, kad parduodant katerius jie buvo pilnai komplektuojami, o sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad parduodamas tik kateris. Kodėl sąskaitose faktūrose iš karto nebuvo rašomas pilnas komplektavimas, ji nežino. Jai surašius nurašymo aktus, ji juos pasirašė ir juos patvirtino D. B.. Taigi visus prekių komplektacijai aktus ji surašė iš jai pateiktų dokumentų, gal ir netinkamai padarė, kad juos surašė, bet ji pasitikėjo L. P. bei D. B., tuo labiau, kad buvo direktoriaus įsakymas ir ji vykdydama direktoriaus įsakymą tai padarė. (2 t., b. l. 84-86)
Ikiteisminio tyrimo metu (2014-10-27) apklausta kaip įtariamoji A. Š. parodė, kad lieka prie savo parodymų, duotų 2013-04-16 įtariamojo apklausos metu. Taip pat nori pasakyti, kad ji nebendrininkavo su L. P., D. B., ji niekada nesitarė su jais padaryti nusikalstamą veiką. Kalbant apie 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktus, kuriuos sudarė ji ir pasirašė, ji su L. P. ir D. B., šiuo atveju nesitarė daryti nusikalstamą veiką. Nurašymo aktus ji surašė L. P. nurodymu ir vadovaujantis D. B. kaip direktoriaus įsakymu, kurio datos ir numerio neprisimena. Kaip jau minėjo pirmos apklausos metu, prieš nurašant prekes pagal minėtus nurašymo aktus, ji L. P. pasakė, kad jai reikia dokumentų su prekių sąrašais, kurios buvo sukomplektuotos, kadangi ji pati fiziškai prekių komplektacijos sutikrinti negalėjo. Vėliau, savaitės, ar dviejų, laikotarpyje, ji ant savo darbo stalo rado priėmimo – perdavimo aktus su prekių sąrašais, kurias reikėjo nurašyti, kiek prisimena, aktai buvo be klientų parašų. L. P. jai žadėjo, kad vėliau jie bus pasirašyti, ji pasitikėdama L. P. bei įpareigota direktoriaus įsakymo surašė 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktus prie anksčiau datuotų sąskaitų faktūrų. Kiek prisimena, perdavimo – priėmimo aktuose buvo nurodytos sąskaitos faktūros prie kurių reikia nurašyti prekes, tačiau ji nurodytų sąskaitų faktūrų nekėlė ir jų netikrino, nes ji jose vis tiek nieko nebūtų pamačiusi, nes jeigu prekes reikėjo nurašyti, reiškia jos nebuvo įtrauktos į sąskaitas faktūras. Ji dirbant negirdėjo konkrečių atvejų, kad į sąskaitas faktūras nebuvo įtraukiamos visos parduotos prekės. Sąskaitas faktūras bendrovėje galėjo išrašyti bet kas iš administracijos, tačiau dažniausiai tai darydavo R. M., taip pat galėjo pasirašyti D. K., U. S.. Jeigu jie neišrašydavo sąskaitų faktūrų, jie kam nors iš administracijos nurodydavo kokias prekes ir kam pardavė ir prašydavo išrašyti sąskaitas faktūras. Bendrovėje, kiek ji žino nebuvo nustatyta prekių saugojimo tvarkos, sandėliavimo ir prekių išdavimo tvarkos. Bendrovė atskiro sandėlio prekėms neturėjo, prekės buvo saugomos prekybos salėje, kuri buvo didelė. Sandėlininko bendrovėje nebuvo. Taigi, jai surašius nurašymo aktus, ji juos pasirašė ir juos patvirtino D. B.. Taigi visus prekių komplektacijai aktus ji surašė iš jai pateiktų dokumentų. Kalbant apie kasos pajamų orderio kvitą, kuriuo N. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 59 500 Lt. avansą už „Buster Magnum“, tiksliai neprisimena kaip ant nurodyto kvito atsirado jos parašas. Tai galėjo būti taip, kad ji kaip visuomet atėjusi į darbą rado ant savo stalo sudėtus dokumentus, kuriuos turėjo pasirašyti ir tiesiog pasirašė. Kasos knyga buvo pildoma įtraukiant duomenis į buhalterinę programą, tai yra įrašas atsirasdavo kasos knygoje užpildžius buhalterinę programą „Agnumas“. Ant programos nebuvo jokio slaptažodžio ir prie jos prisijungti galėjo bet kas, kadangi ji nuo 2010 m. dirbo tik vieną valandą. Nurodytas kasos pajamų orderio kvitas, kaip jau minėjo pirmos apklausos metu, atspausdintas iš buhalterinės programos, taigi kažkas buvo prisijungęs prie programos ir užpildęs kasos pajamų orderį ir kvitą atspausdino. Kaip minėjo, ji atvykusi į darbą visus jai paliktus dokumentus pasirašydavo ir dokumentus, kuriuos reikėdavo suvesti į buhalterinę programą, ji suvesdavo. Taigi tokiu būdu tvarkydama nurodytus dokumentus ji sutikrinti sandorių, prekių bei jų komplektacijos neturėjo galimybės. Ji asmeniškai nežino, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas nurodytas kasos pajamų orderio kvitas, taip pat nežino, kas su N. M. bendravo dėl katerio pirkimo ir kokiomis sąlygomis ji turėjo pirkti katerį. Teoriškai nurodytas kasos pajamų orderio kvitas kasos knygoje neapskaitytas galėjo būti tik vienu atveju, jeigu kas nors buhalterinėje programoje ištrynė nurodytą kasos pajamų orderį, tokiu atveju ir kasos knygoje nelieka įrašų. Tačiau, kas realiai tai galėjo padaryti nežino. Ji pati asmeniškai dėl kvite nurodytos sumokėtos pinigų sumos su N. M. nebendravo ir nieko apie tai pasakyti negali. Ji pati L. P. niekada nesakė, kad nurodytą kasos pajamų orderį iš programos reikia ištrinti, nes kasoje yra trūkumas, kadangi ji kasos netikrino, trūkumo matyti negalėjo. Taigi ji jokio L. P. nurodymo nevykdė tam, kad kasos knygoje neapskaityti kasos pajamų orderio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo L. P. ir D. B., bet įmonės valdymo (veiklos, finansinių srautų ir pan. ) klausimus daugiau sprendė L. P., nes jis dažniau būdavo darbe. D. B. darbe būdavo rečiau, kodėl nežino. Taip pat L. P. ir D. B. prašė sudaryti nurašymo aktus prekių komplektacijai, serviso aptarnavimo sąnaudoms, netekimams ir juos pasirašyti, tačiau ji nesutiko motyvuodama tuo, kad nebuvo jokių dokumentų pagrindžiančių prekių komplektaciją, netekimus ir sąnaudas servisui. Nurodyti aktai yra pasirašyti L. P. ir patvirtinti D. B.. Kalbant apie 2010-01-20 prekių nurašymo aktą, kuomet buvo nurašyti du vandens motociklai ir keturratis, ji prekes nurašė vadovaudamasi turto žalos įvertinimo aktu, kurį pasirašė J. U. individualios įmonės savininkas J. U. ir dar vienas jo darbuotojas. Kas pateikė nurodytą aktą neprisimena. Ji pati vandens motociklų ir keturračio nematė. Ji nežino, kada akte nurodyti du vandens motociklai ir keturratis buvo įsigyti. Kiek prisimena, nurodytos transporto priemonės buvo kaip prekės. Ji nieko nežino apie tai, kaip buvo tiekiamos prekės serviso aptarnavimo paslaugoms. (2 t., b. l. 93-95)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai buvo D. B. ir jis. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti maždaug prieš dešimt metų, tikslios datos nurodyti negali, nes neprisimena. Iš pradžių dirbo kroviku, maždaug po dviejų darbo metų pradėjo dirbti bendrovės kasininku, maždaug 2006 m. pradėjo dirbti administracijos vadovu. Bendrovėje dirbo iki 2010 m. liepos mėn., po to jis išėjo vaiko priežiūros atostogų. Dirbdamas administracijos vadovu taip pat dirbo ir kasininku. Dirbant kasininku jo funkcijos buvo pasirašinėti kaip kasininkui pirminius kasos dokumentus, jis pats jų nepildydavo, kasos pajamų ir išlaidų orderius galėjo pildyti buhalterė, o atsiradus jos padėjėjos etatui, ir padėjėja. Kasos knygos jis niekada nepildydavo, kadangi net tiksliai nežino kaip tai daroma. Kasos knygą tvarkydavo arba buhalterė, arba jos padėjėja. Jis kaip akcininkas domėjosi, tai yra tikrindavo, žinodavo pinigų srautus bendrovėje, tai yra domėdavosi, kokiam tiekėjui, kada reikia mokėti pinigus, kada koks nors klientas privalėdavo atsiskaityti su bendrove. Bendrovėje sąskaitas faktūras išrašinėjo pardavėjai, gali būti, kad kartais išrašydavo buhalterės padėjėja, taip pat gal jis kokį kartą buvo išrašęs. Jo, kaip administracijos vadovo, jokių funkcijų nebuvo. Jis negali pasakyti, kas tiksliai įėjo į buhalterės padėjėjos pareigas, gali pasakyti, kad ji turėjo padėti buhalterei. Darbo metu jis galėjo buhalterės padėjėjai duoti nurodymus, tačiau dabar įvardinti negali. Kiek prisimena, ji turėdavo padėti pajamuoti prekes, jas nurašyti ir pan. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių inventorizacija buvo padaryta apie 2002 m., tikslios datos neprisimena. Neprisimena, kas dalyvavo atliekant inventorizaciją. Ar prieš bankrotą buvo atlikta prekių inventorizacija, nežino, nes jau nebedirbo. Inventorizacijos nebuvo atliekamos, kadangi bendrovės kolektyvas buvo nedidelis ir buvo pasitikima kolektyvu. Tai buvo klaida. Ar 2009 metais buvo atlikta inventorizacija neprisimena. Tyrėjai parodžius dokumentą, kuris pažymėtas „Priedas Nr. 1“, apie konkretų prekių nurašymą nieko negali pasakyti, kas buvo rašoma direktoriaus 2010-01-01 įsakyme Nr. 10/01 nežino. Jis žino, kad prieš bankrotą atsirado problema, kad trūko prekių, kiek prisimena apie tai sužinojo iš buhalterės A. Š.. Jis tuo metu jau buvo vaiko priežiūros atostogose. Jis žino, kad bendrovėje buvo susidariusi tokia padėtis, kad parduodant katerius jie buvo pilnai komplektuojami, o sąskaitose faktūrose buvo nurodoma, kad parduodamas tik kateris. Kodėl sąskaitos faktūrose pardavėjai nerašydavo pilnos komplektacijos, jis nežino. Jam būnant vaiko priežiūros atostogose ir prieš bendrovės bankrotą jis privalėjo porą kartų atvykti į bendrovę ir gali būti, kad su buhaltere kalbėjo apie prekių nurašymą ir jai patarinėjo. Tyrėjai parodžius 2010-12-31 prekių inventorizacijos aktą (išrašas) 7 priedas bei prie jo esančius nurašymo aktus prekių komplektacijai, serviso aptarnavimo sąnaudoms, netekimams, gali pasakyti, kad nurašymai komplektacijai tai apie ką jis jau minėjo, kai buvo parduodamas laivas su pilna komplektacija, o sąskaitoje faktūroje buvo nurodomas tik laivas. Nurašant prekes komplektacijai galėjo būti nurašinėjamos prekės, kurios privalomai turi būti komplektuojamos prie laivo tai kaip gelbėjimo liemenė, gelbėjimo ratas, virvė ir pan. Prekės buvo nurašytos serviso aptarnavimo sąnaudoms, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ teikdavo serviso paslaugas, tačiau kaip buvo tvarkomi dokumentai paimant tam tikras prekes serviso paslaugoms, nežino. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo ir garantinį aptarnavimą, kaip buvo buhalteriškai apiforminamas garantinis aptarnavimas, jis nežino. Taip pat būdavo atvejų, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl serviso paslaugų kreipdavosi į kitas įmones, o detalės buvo imamos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip tai buvo buhalteriškai apiforminama taip pat nežino. Nurašymo aktus prekių komplektacijai, serviso aptarnavimo sąnaudoms, netekimams pasirašė jis iš solidarumo direktoriui D. B., nes jie abu akcininkai. Nurodytus nurašymo aktus patvirtino D. B.. Buhalterė nurodytų aktų nepasirašė gal būt vengdama atsakomybės. Atliekant 2010-12-31 inventorizaciją jis nedalyvavo, kas atliko inventorizaciją, nežino. Kalbant apie 2010-01-20 prekių nurašymo aktą, kuomet buvo nurašyti du vandens motociklai ir keturratis, gali pasakyti, kad nurodytos transporto priemonės buvo paimtos į renginį „(duomenys neskelbtini)“, kas konkrečiai paėmė nurodytas transporto priemones, jis nežino, kaip tai buvo įforminta dokumentais, nežino. Kiek jis prisimena, nurodytos transporto priemonės tikrai buvo sugadintos, po ko J. U. individualios įmonės savininkas J. U. atliko turto žalos įvertinimą ir surašė aktą, kurio pagrindu buvo nurašytos transporto priemonės. Nurodytą aktą pasirašė J. U. ir jo darbuotojas. Kodėl prie turto žalos įvertinimo akto nebuvo pateikti dokumentai, patvirtinantys sugadinimo laipsnį, pobūdį, defektus ir likutinę vertę, nežino. Kas buvo daroma su nurašytomis transporto priemonėmis, nežino. Nurodytas nurašymas vyko jam nedalyvaujant.
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-01-16) apklaustas kaip įtariamasis L. P. parodė, kad iš esmės lieka prie savo anksčiau duotų parodymų, tačiau nori patikslinti, kad kalbant apie 2008-2010 m. nurašymo aktus prekių komlektacijai, prekių netekimams, serviso aptarnavimo sąnaudoms, gali pasakyti, kad bendrovėje formaliai jis nuo 2006 m. buvo paskirtas administracijos vadovu bei kaip minėjo buvo kasininku. Tačiau nebuvo atsakingas už prekių įsigijimą, pardavimą, sandėliavimą, apsaugą ir turto apskaitą bei jo inventorizaciją. Inventorizacijų jis neatlikdavo, nurodymų jas atlikti neduodavo, nes tai neįėjo į jo darbo funkcijas, kiek supranta, tai turėjo daryti bendrovės direktorius, ar jo įgaliotas asmuo, tačiau jam tokių įgaliojimų niekas nesuteikė. Su D. B. jis nesitarė nei nurašinėti prekių, nei klastoti dokumentų ir to nedarė. Jis įmonės valdyme nedalyvavo, nes direktoriumi nebuvo, o kaip akcininkas taip pat nieko spręsti negalėjo, nes abudu su D. B. turėjo po 50 procentų akcijų ir jam tai nesuteikė jokio pranašumo. Kas surašė nurašymo aktus nežino. Jokių nurodymų įtraukti juos į bendrovės buhalterinę apskaitą, nedavė. Kiek žino, iki 2010-07-01 bendrovėje nebuvo atlikta prekių inventorizacija, o nuo 2010-07-01 iki dabar jis vaiko priežiūros atostogose, nes nuo to laiko be pertraukos augina antrą vaiką. Iš viso augina keturis nepilnamečius vaikus. Kai buvo atlikta 2010-12-31 prekių inventorizacija, jis nedirbo ir jam nebuvo žinoma nei apie bendrovėje turimas prekes, nei apie jų likučius ir galimus trūkumus, tuo labiau, kad jis už tai niekada atsakingas nebuvo, tai nebuvo jo funkcijos ir nebuvo materialiai atsakingas. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir prekių nešvaistė ir jų trūkumui nuslėpti negamino jokių netikrų dokumentų, neįrašinėjo neteisingų duomenų apie aktuose nurodytus trūkumus. Kas realiai ruošė nurašymo aktus, nežino. Prieš jam pasirašant šiuos dokumentus, ant jų jau buvo direktoriaus parašas. Nurodyti aktai buvo sudaryti per apskaitos programą, su kuria, kaip jis jau minėjo, niekada nedirbo, nes nemoka. (2 t., b. l. 106-108)
Ikiteisminio tyrimo metu (2015-05-20) papildomai apklaustas kaip įtariamasis L. P. parodė, kad realiai jis nevykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininko pareigų. Į šias pareigas buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. B. įsakymu. Tiksliai neprisimena aplinkybių, susijusių su jo paskirimu į kasininko pareigas, bet tiek kiek prisimena, kažkas iš darbuotojų, tai galėjo būti direktorius D. B. arba buhalterė N. M., pasakė, kad įmonėje turi būti kasininkas. Neprisimena kas pasiūlė jam tapti kasininku. Su paskirimu jis sutiko, nepagalvodamas apie atsakomybę. Pirminius kasos apskaitos dokumentus jis kasininko vardu pasirašinėjo neįsigilindamas į jų esmę. Realiai jis ieškodavo klientus, t.y. esąs geras katerių ir laivų pardavėjas. Jis nieko neišmano buhalterinėje apskaitoje, nemoka dirbti su buhalterinėmis programomis. Kartą ar du į mėnesį, įmonės buhalterė A. Š. pateikdavo jam užpildytus kasos dokumentus: kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašyti. A. Š. jam pateikdavo jos parašu patvirtintus kasos pajamų orderius. Jis neprisimena, ar A. Š. jam pateikti kasos pajamų orderiai buvo patvirtinti D. B. parašais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigais disponuodavo buhalterijoje dirbantys darbuotojai, tai A. Š. ir R. M.. A. Š. vykdė vyr. buhalterės pareigas, o R. M. buvo jos padėjėja. Šiame padalinyje, ofise (duomenys neskelbtini), buvo įrengtas seifas, o raktai buvo pas vieną iš darbuotojų ir pas direktorių D. B.. Jis rakto nuo seifo niekada neturėjo. Jis nevykdė atsiskaitymą grynaisiais įmonės pinigais. Dirbdamas įmonėje jis bendraudavo su klientais, sudarydavo laivų komplektaciją, pvz. parinkdavo tinkamą variklį ir pan. Komplektaciją, reikalingą laivo techninei apžiūrai, sudarydavo ir užsakydavo kiti įmonės darbuotojai: D. K. ir Ū. S.. O į jo funkcijas įėjo, klientų pageidavimu parinkti ir jam parekomenduoti laivo variklio galingumą, vidaus ir išorės apdailas. Laivų komplektaciją jis sudarydavo prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigyjant laivą. Galutines laivų kainas su klientais suderindavo bei sutartį su klientais pasirašydavo direktorius D. B.. PVM sąskaitas faktūras klientui išrašydavo buhalterės, kas konkrečiai nežino. Tuo atveju, kai klientas atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, jis buvo nukreipiamas į įmonės buhalterijos padalinį, kur ir buvo vykdomas atsiskaitymas. Nurodymus buhalterijai duodavo direktorius D. B., o būtent, jis nuspręsdavo kada ir su kokiais kreditoriais atsiskaityti. Taip pat gali papildyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigydavo katerius nepilnos komplektacijos. Tam, kad kateris praeitų techninę apžiūrą, reikėdavo jį pilnai sukomplektuot, pvz., įrengti akumuliatorių, kitus būtinus įrenginius pagal saugios Laivybos administracijos keliamus reikalavimus. Komplektuojantys katerį daiktai buvo perkami UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu iš kitų įmonių Lietuvoje. Kadangi jis nesigilino į komercinius įmonės reikalus, t.y. neapskaičiuodavo katerių pardavimo kainas ir pan., nežino, ar katerį komplektuojančių daiktų kaina buvo įskaičiuota į katerio kainą. Mano, kad taip turėjo būti, nes kateris buvo parduodamas su technine apžiūra. T.y. nesant pilnos (privalomos) komplektacijos, kateris nebūtų praėjęs techninės apžiūros. Katerių pardavimo kainą nustatinėdavo direktorius D. B.. Nežino pagal kokius kriterijus jis nustatinėdavo katerių kainas. Į klausimą, dėl kokių priežasčių katerių pirkėjams nebuvo išrašomos sąskaitos faktūros už katerio komplektuojančius daiktus, įtariamasis atsakė, kad Už katerio komplektaciją bendrovei apmokėdavo klientas, sumokėdamas už katerį, kurio kainą nustatinėdavo direktorius D. B.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso paslaugas teikė J. U. įmonė. Ši įmonė pagal sutartį atlikdavo garantinį aptarnavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivų ir jų priedų. Už serviso paslaugų teikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsakingas kitas darbuotojas, jis (L. P.) bendravo su J. U. įmonės atstovais dėl naujų laivų surinkimo eksploatacijai. Daugiau šiuo klausimu nieko pasakyti negali. Ar J. U. įmonė komplektuodavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laivus, jis nežino. Jis sutarties su J. U. įmone nesudarinėjo, ir nežino, ar sutartis su šia įmone buvo sudaryta. Taip pat gali pasakyti, kad renginyje „(duomenys neskelbtini)“ nedalyvavo, jo neorganizavo, ar šiame renginyje buvo eksploatuojami UAB „(duomenys neskelbtini)“ keturačiai ir motorlaiviai, nežino. Kiek žino, šį renginį organizavo direktorius D. B.. (2 t., b. l. 109-111)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. K. parodė, kad jis apie 10 metų dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo pareigos buvo pardavėjo, vėliau - prekybos vadovo. Nuo kada jis buvo prekybos vadovu neprisimena. Nurodytoje bendrovėje dirbo iki 2009 m. vasaros, tikslios datos neprisimena. Dirbant nurodytoje bendrovėje visą laiką jis pardavinėjo prekes. Kiek atsimena, bendrovėje vadybininkų nebuvo, neatsimena, kad būtų buvęs sandėlininkas. Kiek žino, bendrovė sandėlio neturėjo, visos prekės buvo prekybos salėje, kuri buvo didelė. Iš pradžių bendrovės biuras ir prekybos salė, kiek prisimena, buvo (duomenys neskelbtini), o po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Kiek prisimena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo asmens atsakingo už prekių saugojimą. Į jo kaip pardavėjo pareigas įėjo parduoti prekes. Kiek prisimena, 2006 m. buvo prekiaujama motorlaiviais, vandens motociklais, keturračiais ir pan., tai yra stambiomis prekėmis ir prie jų einančiomis smulkesnėmis prekėmis. Jam dirbant pardavėju, dažniausiai būdavo taip, kad L. P., ar D. B. pasakydavo ką konkretus klientas pirks, tai yra pavyzdžiui kokį motorlaivį, keturratį, vandens motociklą ir pan. Prie šių prekių papildomai eidavo smulkesnių prekių komplektacija. Kaip sukomplektuoti motorlaivį, ar kitas prekes, jam dažniausiai taip pat pasakydavo L. P., ar D. B.. Būdavo, kad jis pats asmeniškai bendraudavo su klientais ir parduodavo prekes su komplektacija, tokiu atveju L. P., ar D. B. perduodavo prekių (parduotų, sukomplektuotų) kodus. Taip pat nori paaiškinti, kad valtis beveik visada būdavo tuščia ir ji buvo papildomai komplektuojama, motorlaiviai visada būdavo papildomai komplektuojami. Keturračiai ir vandens motociklai taip pat dažniausiai buvo papildomai komplektuojami. Jis pats niekada neišrašinėdavo sąskaitų faktūrų. Tai darydavo kažkas iš administracijos, negali pasakyti ar L. P., ar D. B., ar buhalterė A. Š., ar administratorė R. M.. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai serviso paslaugų neatliko, bet būdavo, kad tam tikrus remonto darbus atlikdavo, jis pats atlikdavo tokius darbus. Darbe dažniau būdavo L. P., D. B. sirguliuodavo, jam atrodė, kad jis ne visada adekvatus. Tačiau bendrovę valdė jie abu kartu. Atliekant serviso aptarnavimo darbus gali būti panaudoti žuvų ieškikliai, jūrinis varpas, meškerių laikikliai, gelbėjimo liemenės, žvejybinės pirštinės. Tyrėjai parodžius 2008, 2009, 2010 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių nurašymus kaip serviso aptarnavimo sąnaudas, gali pasakyti, kad visos išvardintos prekės galėjo būti panaudotos serviso aptarnavimo darbams. Nežino dėl irklinių valčių, valties ir keturračio, nurodyto 2010 m. nurašyme, tačiau jis kaip minėjo 2010 m. bendrovėje jau nebedirbo. Kalbant apie valtis, prie kiekvieno didelio motorlaivio, visada turėjo būti mažesnė valtis, todėl neatmeta galimybės, kad valtys taip pat galėjo būti panaudotos serviso aptarnavimo darbams. Jis nežino, ar atliekami serviso aptarnavimo darbai buvo kaip nors įforminami bendrovėje, jis asmeniškai jokių dokumentų nepildydavo, ar kas nors pildydavo, nežino. Tyrėjai parodžius sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. Į. „(duomenys neskelbtini)“, N. V., ūkininkei P., UAB „(duomenys neskelbtini)“, Latvijos bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ bei E. J., J. Š., G. K., D. J., gali pasakyti prie nurodytose sąskaitose faktūrose nurodytų prekių galėjo būti sukomplektuotos prekės, kurios buvo nurašytos prie nurodytų prekių, tai yra jos gali įeiti į pagrindinės prekės komplektaciją. Pavyzdžiui prie laivo „Bayliner“ galima papildomai sukomplektuoti prekių už 30 000 Lt. ir daugiau. (2 t., b. l. 49-51)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad jis nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. iki 2010 m. pabaigos, tikslios datos neprisimena, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo pareigos buvo prekybos vadovas. Į jo pareigas įėjo prekių pardavimas, sutarčių ruošimas, renginių organizavimas. Jam dirbant nurodytoje bendrovėje prekiavo ne tik jis, parduoti prekes galėjo ir D. B., L. P., D. K.. Iš esmės į prekybos salę galėjo ateiti bet kas iš aukščiau paminėtų asmenų ir parduoti prekes. Vadybininkų nurodytoje bendrovėje nebuvo, nežino, ar buvo sandėlininkas. Visos prekės būdavo prekybos salėje. Tuo metu prekybos salė ir bendrovės biuras buvo (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, Vilniuje. Bendrovėje nebuvo asmens, atsakingo už prekių saugojimą, jis asmeniškai nebuvo pasirašęs jokių tai liudijančių dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso aptarnavimo darbų neatlikdavo. Tai atlikdavo J. U. individuali įmonė. Tuo metu, kai jis dirbo, bendrovė prekiavo motorlaiviais, pripučiamomis valtimis, vandens motociklais, keturračiais, pakabinamais varikliais, vandens slidėmis ir pan. bei smulkesnėmis prekėmis. Parduodamoms prekėms jis niekada neišrašinėdavo sąskaitų faktūrų, jas išrašydavo arba A. Š., arba R. M.. Jis jas pakviesdavo į prekybos salę, kad surašytų sąskaitą faktūrą, arba perkant smulkesnes prekes, sakydavo prekių kodus, pagal kuriuos buvo išrašomos sąskaitos - faktūros. Jam dirbant dalis motorlaivių būdavo gaunami be variklių, todėl, juos parduodant, reikėdavo papildomai komplektuoti pridedant tiek variklius, tiek kitas papildomas prekes, kad galima būtų eksploatuoti. Taip pat dažniausiai būdavo atliekama ir papildoma komlektacija. Kaip sukomplektuoti motorlaivį, ar kitas stambias prekes, jam dažniausiai pasakydavo L. P., ar D. B.. Taip pat buvo galimybė papildomai komplektuoti paprastas valtis, keturračius, vandens motociklus. Bendrovę valdė L. P. ir D. B.. Darbe dažniau būdavo L. P.. D. B. būdavo rečiau, dėl kokios priežasties nežino. Jam dirbant jis tik vieną kartą dalyvavo renginyje „(duomenys neskelbtini)“. Jis atliko dalį organizacinių nurodyto renginio darbų. Jis vyko Palangoje prie gelbėtojų centro. Tai vyko vasaros pradžioje, tikslios datos neprisimena. Į renginį vyko visi darbuotojai, išskyrus A. Š.. Kiek prisimena, į renginį vežė pripučiamą valtį. Kiek prisimena, daugiau jokios technikos nesivežė. (2 t., b. l. 60-61)
Apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 2 d., 2011-11-03 pranešė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. K.. Anot pastarojo, analizuojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių ir pinigų srautus buvo nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ per 2010 m. be pagrindo nurašė į sąnaudas prekių ir medžiagų iš viso 1 944 826,58 Lt sumai. 2010 m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji buhalterė A. Š. kiekvieną mėnesį nurašydavo į sąnaudas medžiagas ir prekes, nenurodydama nei nurašymo akto, nei nurašytų prekių sąrašo. Iš viso tokiu būdu per 2010m. nurašyta į sąnaudas 367 920,14 Lt. Kadangi neįvardintas konkretus nurašomų prekių sąrašas, darytina prielaida apie fiktyvų prekių nurašymą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Medžiagų nurašymo aktais, datuotais 2010m. sausio mėn. 29d., pasirašytais vyr. buhalterės A. Š. ir patvirtintais D. B., nurašyta į sąnaudas 275 957,29 Lt sandėliuojamų prekių, kurios traktuojamos kaip komplektuojami priedai prie atskirų užsakymų, įvykdytų 2006-2009m. Šios prekės neįrašytos į sąskaitas faktūras, užsakovų neapmokėtos ir jiems nepateiktos. Todėl darytina prielaida apie fiktyvų prekių nurašymą. Bankroto administratorius kreipėsi į kai kurios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakovus, prašydamas paaiškinti, ar jų įmonės papildomai užsakė prekes prie anksčiau jau įvykdyto užsakymo ir ar jos buvo gautos ir apmokėtos. AB“(duomenys neskelbtini)“ ir UAB,,(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, kad nurašytosios perkės su nuoroda į jų užsakymus, faktiškai neužsakytos, neapmokėtos ir negautos. Tokiu būdu laikytina, kad 275 959,29 Lt vertės prekės galėjo būti nurašytos fiktyvaiai. Pagal 2010-12-31 prekių inventorizacijos aktą, pasirašytą direktoriaus D. B., prekių likutis sandėlyje apskaitos duomenimis turėjo būti 1 373 095,99 Lt, o faktiškai rasta tik 175 457,64 Lt, t.y. trūkumas sudaro 1 197 641,35Lt. 2010-12-31 pagal vieno iš savininkų L. P. patektus medžiagų nurašymo aktus, patvirtintus direktoriaus D. B., nurašyta į sąnaudas visa aukščiau nurodyta naujų prekių trūkumo suma-1 197 641,35Lt, motyvuojant tuo, kad 2006-2009 metais 315 301,97 Lt iš jų panaudota prekių komplektacijai, 727 098, 04Lt panaudota servisui, o 155 241,33 Lt priskirta netekimams. Jokių dokumentų apie faktiškai atliktas serviso paslaugas, prekių komplektaciją ir netekimus, UAB“(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui nepateikė. Pardavimo sąskaitos toms prekėms neišrašytos ir už jas nesumokėta. Todėl darytina išvada, kad nurašytosios į sąnaudos prekės galėjo būti pasisavintos. 2011-11-03 pareiškimu BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo J. K. pranešė, kad analizuojant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prekių ir pinigų srautus buvo nustatyta, kad UAB“(duomenys neskelbtini)“ per 2010 m. be pagrindo nurašė į sąnaudas prekių ir medžiagų iš viso 1 944 826,58 Lt sumai. 2010m. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vyresnioji buhalterė A. Š. kiekvieną mėnesį nurašydavo į sąnaudas medžiagas ir prekes, nenurodydama nei nurašymo akto, nei nurašytų prekių sąrašo. Iš viso tokiu būdu per 2010m. nurašyta į sąnaudas 367 920,14 Lt. Kadangi neįvardintas konkretus nurašomų prekių sąrašas, darytina prielaida apie fiktyvų prekių nurašymą, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Medžiagų nurašymo aktais, datuotais 2010m. sausio mėn. 29d., pasirašytais vyr. buhalterės A. Š. ir patvirtintais D. B., nurašyta į sąnaudas 275 957,29 Lt sandėliuojamų prekių, kurios traktuojamos kaip komplektuojami priedai prie atskirų užsakymų, įvykdytų 2006-2009m. Šios prekės neįrašytos į sąskaitas faktūras, užsakovų neapmokėtos ir jiems nepateiktos. Todėl darytina prielaida apie fiktyvų prekių nurašymą. Bankroto administratorius kreipėsi į kai kurios UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ užsakovus, prašydamas paaiškinti, ar jų įmonės papildomai užsakė prekes prie anksčiau jau įvykdyto užsakymo ir ar jos buvo gautos ir apmokėtos. AB“(duomenys neskelbtini)“ ir UAB“(duomenys neskelbtini)“ pateikė įrodymus, kad nurašytosios perkės su nuoroda į jų užsakymus, faktiškai neužsakytos, neapmokėtos ir negautos. Tokiu būdu laikytina, kad 275 959,29 Lt vertės prekės galėjo būti nurašytos fiktyviai. Pagal 2010-12-31 prekių inventorizacijos aktą, pasirašytą direktoriaus D. B., prekių likutis sandėlyje apskaitos duomenimis turėjo būti 1 373 095,99 Lt, o faktiškai rasta tik 175 457,64 Lt, t.y. trūkumas sudaro 1 197 641,35Lt. 2010-12-31 pagal vieno iš savininkų L. P. patektus medžiagų nurašymo aktus, patvirtintus direktoriaus D. B., nurašyta į sąnaudas visa aukščiau nurodyta naujų prekių trūkumo suma-1 197 641,35Lt, motyvuojant tuo, kad 2006-2009 metais 315 301,97 Lt iš jų panaudota prekių komplektacijai, 727 098, 04Lt panaudota servisui, o 155 241,33Lt priskirta netekimams. Jokių dokumentų apie faktiškai atliktas serviso paslaugas, prekių komplektaciją ir netekimus, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui nepateikė. Pardavimo sąskaitos toms prekėms neišrašytos ir už jas nesumokėta. Todėl darytina išvada, kad nurašytosios į sąnaudos prekės galėjo būti pasisavintos.
Teikiant Vilniaus apygardos teismui tvirtinti kreditorių finansinius reikalavimus, kreditorė N. M. savo 59 500 Lt finansinę pretenziją BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grindė pridėdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2010-03-16 išrašytą kasos pajamų orderio kvitą serijos 10LIN Nr.0005, patvirtinantį avansinį N. M. mokėjimą už motorlaivį Buster Magnum EL-635, kuris jai taip ir nebuvo pateiktas. Nurodytą pinigų sumą iš N. M. paėmė ir savo parašu tai patvirtino kasininkas L. P. ir vyr. buhalterė A. Š.. Tačiau faktiškai nurodytas kasos pajamų orderis UAB“(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neužfiksuotas, jis neįtrauktas į kaso knygą ir nėra duomenų apie įneštos sumos panaudojimą įmonės reikmėms. (1 t., 38-40)
2012-12-21 specialisto išvadoje Nr.5-1/160 Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus medžiagų nurašymus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-01-20 – 2010-12-31 laikotarpiu iš viso įformino prekių ir medžiagų nurašymus už 1 576 906,40 Lt, iš jų: vandens motociklas PW GTX LTD 1503HO T MINT-38 701,00 Lt, keturratis motociklas CANAM OL800MAXXTEURY-36 081,75 Lt, vandens motociklas-2 823,03 Lt, katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. papildomų prekių komplektacija-275 959,28 Lt, serviso aptarnavimo sąnaudos-727 098,04 Lt, prekių komplektacijos sąnaudos-315 301,97 Lt, prekių netekimai-155 241,33 Lt (1 priedas). 2 vandens motociklai ir 1 keturratis motociklas (103 305,78 Lt) įforminti nurašymui 2010-01-20 kaip sugadinti per renginį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tyrimui nepateikti prekių likvidavimo dokumentai bei kur panaudotos (priduotos) likviduotos prekės. Šių prekių nurašymo dokumente Nr. 10/00 nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta (2 priedas). Tyrimui pateiktas J. U. IĮ 2009-07-13 turto žalos įvertinimo aktas Nr. 05 „Dėl prekių sugadintų per renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad J. U. IĮ atliko turto įvertinimo apžiūrą ir nustatė jog šioms transporto priemonėms (2 vandens motociklams ir 1 keturračiui motociklui) padaryta žala yra per didelė ir taisyti jų nerekomenduoja. Šiame akte nurodytos J. U. ir M. T. pavardės bei yra parašai (3 priedas). 2009-07-13 turto žalos įvertinimo akte Nr. 05 nenurodytos nei sugadinimo priežastys, nei pobūdis. Pažymėtina, kad turto žalos įvertinimo aktas surašytas 2009-07-13, o prekių nurašymas (103 305,78 Lt) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Bendrasis žurnalas“ įtrauktas 2010-01-20 (4 priedas).
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal tyrimui pateiktus 33 medžiagų nurašymus (Nr. 09/33 – 09/65), datuotus 2010-01-29, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių bei medžiagų nurašymus į sąnaudas iš viso už 275 959,28 Lt prie parduotų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės ar prekių komplektacija (1,5-37 priedai). Šiuose prekių nurašymo dokumentuose nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta.
Tyrimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyti parduotų katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. papildomų prekių bei medžiagų pavadinimai ir už jas neapmokėta (38-69 priedai). Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas už 275 959,28 Lt įformintas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Žemesnės instancijos teismas
PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimo surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje (38-69 priedai), o nurašymai atlikti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Bendrasis žurnalas“ įtraukti 2010-01-29 (70 priedas). Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Pagal LR Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 23 straipsnio 1 dalies nuostatas „natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo“, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas „iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų“.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, už jas neapmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma (275 959,28 Lt) nepagrįstai nurašyta į bendrovės sąnaudas. Tokiu būdu, buvo nepagrįstai padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. nuostolis 275 959,28 Lt sumai.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktame prekių inventorizacijos akte 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino tik bendrovės direktorius D. B. (visas inventorizacijos aktas iš 74 lapų yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje). Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas 1 197 641,35 Lt sumai įformintas netinkamai. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) buvo nurašyta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas (71 priedas).
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Tokiu būdu, buvo nepagrįstai padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų nuostolis 1 197 641,35 Lt. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kada susidarė trūkumas ir kas buvo atsakingi už susidariusį trūkumą.
Pagal aštuonis 2010-12-31 medžiagų nurašymus Nr. 10/04 – 10/12 į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas iš viso įtraukta 1 197 641,35 Lt, iš jų: serviso aptarnavimo sąnaudos už 2008-2010 metus-727 098,04 Lt, prekių komplektacijos sąnaudos už 2008-2010 metus-315 301,97 Lt, prekių netekimai už 2008-2010 metus-155 241,33 Lt (1,71a priedai). 2010-12-31 medžiagų nurašymo dokumentuose Nr. 10/04 – 10/12 prie užrašo „Tvirtinu“ yra parašas, tačiau nenurodyta pavardė, o prie užrašo „Nurašė“ nurodyta neįskaitoma pavardė bei yra parašas.
Pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/04 į serviso aptarnavimo sąnaudas už 2008 m. (361 570,94 Lt) be medžiagų ir detalių nurašyta dar ir 62 įvairios valtys bei 22 varikliai už 138 162,93 Lt, pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/09 į prekių komplektacijos sąnaudas už 2009 m. (71 855,79 Lt) be medžiagų ir detalių nurašyta dar ir 20 variklių už 39.652,28 Lt. Pagal 9 VAS (Valstybinio apskaitos standarto) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/10 į serviso aptarnavimo sąnaudas už 2010 m. (148 051,60 Lt) be medžiagų ir detalių nurašyta dar ir 1 keturratis motociklas, 3 valtys ir 54 varikliai už 68 548,11 Lt, pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/11 į prekių netekimus už 2010 m. (14 247,68 Lt) be medžiagų ir detalių nurašyta dar ir 6 varikliai už 5 788,43 Lt, pagal 2010-12-31 medžiagų nurašymą Nr. 10/12 į prekių komplektacijos sąnaudas už 2010 m. (59 250,18 Lt) be medžiagų ir detalių nurašyta dar ir 58 varikliai bei 6 valtys už 34 211,57 Lt ( priedai).
Išvada. Todėl, pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymu Nr. IX-574 bei kitais norminiais aktais, galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas 1 473 600,63 Lt sumai įformintas netinkamai, į sąnaudas ši suma nurašyta nepagrįstai ir 1 473 600,63 Lt sumai padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. nuostolis, iš jų: serviso aptarnavimo sąnaudos už 2008-2010 metus-727 098,04 Lt, prekių komplektacijos sąnaudos už 2008-2010 metus-315 301,97 Lt, prekių netekimai už 2008-2010 metus-155 241,33 Lt, įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims parduotų katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės ar prekių komplektacija 275 959,28 Lt.
Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrįstai nurašė vandens motociklus PNGTXLTD1503H0, keturratį motociklą CANAM ir kaip buvo panaudotos nurašytos priemonės?
Žemesnės instancijos teismas
Išvada. Du vandens motociklai PW GTX LTD 1503HO ir vienas keturratis motociklas CANAM (103 305,78 Lt) nurašyti 2010-01-20 kaip sugadinti per renginį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tyrimui nepateikti prekių likvidavimo dokumentai bei kur panaudotos (priduotos) nurašytos prekės. Šių prekių nurašymą Nr. 10/00 pasirašė vyr. buhalterė A. Š. bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta (2 priedas). Tyrimui pateiktas J. U. IĮ 2009-07-13 turto žalos įvertinimo aktas Nr. 05 „Dėl prekių sugadintų per renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad J. U. IĮ atliko turto įvertinimo apžiūrą ir nustatė jog šioms transporto priemonėms (2 vandens motociklams ir 1 keturračiui motociklui) padaryta žala yra per didelė ir taisyti jų nerekomenduoja. Šiame akte nurodytos J. U. ir M. T. pavardės bei yra parašai (3 priedas). 2009-07-13 turto žalos įvertinimo akte Nr. 05 nenurodytos nei sugadinimo priežastys, nei pobūdis. Pažymėtina, kad turto žalos įvertinimo aktas surašytas 2009-07-13, o prekių nurašymas už 103 305,78 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Bendrasis žurnalas“ įtrauktas 2010-01-20 (4 priedas). Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis.
Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-31 balanse teisingai įrašytos bendrovės atsargos?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktus balansus UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 2010-10-31 sudarė 1 561 605 Lt, 2010-12-31 – 414 076 Lt, o 2011-02-18 – 377 122 Lt, t.y. nuo 2010-10-31 iki 2011-02-18 sumažėjo 1 184 483 Lt (1 561 605 Lt-377 122 Lt) – 72-75 priedai. Pagal tyrimui pateiktą prekių inventorizacijos aktą 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino tik bendrovės direktorius D. B.. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) pagal aštuonis 2010-12-31 medžiagų nurašymo dokumentus Nr. 10/04 – 10/12 buvo nurašyta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas. 2010-12-31 medžiagų nurašymo dokumentuose Nr. 10/04 – 10/12 prie užrašo „Tvirtinu“ yra parašas, tačiau nenurodyta pavardė, o prie užrašo „Nurašė“ nurodyta neįskaitoma pavardė bei yra parašas.
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kada susidarė trūkumas ir kas buvo atsakingi už susidariusį trūkumą.
Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-31 buvo materialinių vertybių trūkumas ar perteklius? Jei taip, tai pas kokius materialiai atsakingus asmenis buvo nustatytas trūkumas, ar inventorizacijos metu buvo nustatytos trūkumo susidarymo priežastys, ar inventorizacijos metu nustatyto trūkumo suma buvo išieškota iš materialiai atsakingų asmenų, jei trūkumas buvo nurašytas, tai kokiu pagrindu?
Išvada. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą prekių inventorizacijos aktą 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino bendrovės direktorius D. B.. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) buvo nurašyta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas, nenurodant pagrindo ( priedas). 2010 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių inventorizacijos akte nenurodytos materialiai atsakingų asmenų pavardės bei nėra parašų ir neįvardintos nustatyto trūkumo susidarymo priežastys.
2012-12-10 raštu vyr. tyrėjos V. V. buvo prašoma pateikti materialinės atsakomybės sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojais, kurie buvo atsakingi už įsigytas prekes, detales, medžiagas ir 2010-12-31 balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita, tačiau minėti dokumentai tyrimui nepateikti. Todėl nėra galimybės nustatyti pas kokius materialiai atsakingus asmenis buvo nustatytas prekių bei medžiagų trūkumas.
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Tokiu būdu, buvo padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. nuostolis 1 197 641,35 Lt.
Pagal tyrimui pateiktus 33 medžiagų nurašymus (Nr. 09/33 – 09/65), datuotus 2010-01-29, bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ įformino prekių bei medžiagų nurašymus iš viso už 275 959,28 Lt prie 2006-2009 m. parduotų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės ar prekių komplektacija. Šiuose prekių nurašymo dokumentuose nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta. Tyrimui pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo 2006-2009 m., tačiau PVM sąskaitose faktūrose nenurodyti parduotų katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. papildomų prekių bei medžiagų pavadinimai ir už jas neapmokėta. Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas už 275 959,28 Lt įformintas nepagrįstai.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Žemesnės instancijos teismas
PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimą (už 275 959,28 Lt) surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje, o nurašymai atlikti ir ūkinės operacijos į apskaitos registrą „Bendrasis žurnalas“ įtrauktos tik 2010-01-29. Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Ar 2010-01-0 1iki 2011-02-07 laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurašant prekes nebuvo siekiama pakeisti bendrovės finansinę būklę?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktus 33 medžiagų nurašymus (Nr. 09/33 – 09/65), datuotus 2010-01-29, į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas iš viso nurašyta 275 959,28 Lt prie parduotų 2006-2009 m. įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės. Tačiau PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimą surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje, o nurašymai atlikti tik 2010-01-29. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, už jas neapmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma (275 959,28 Lt) 2010 m. nurašyta į sąnaudas. Šiuose prekių nurašymo dokumentuose nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta. Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas už 275 959,28 Lt 2010 m. įformintas nepagrįstai.
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Pagal LR Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 23 straipsnio 1 dalies nuostatas natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų. Tokiu būdu, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m.nuostolis buvo padidintas 275 959,28 Lt.
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą prekių inventorizacijos aktą 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino bendrovės direktorius D. B.. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) nepagrįstai buvo nurašyta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas.
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Todėl nėra galimybės nustatyti kada susidarė prekių trūkumas bei atsakingų asmenų už susidariusį trūkumą. Todėl galima teigti, kad nepagrįstai buvo padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų nuostolis 1 197 641,35 Lt ir iškreipti duomenys apie bendrovės finansinę būklę.
Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje buvo atvaizduotas N. M. pateiktas Vilniaus apygardos teismui kasos pajamų orderio kvitas serija 10LIN Nr. 0005, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktus tris kasos pajamų orderius UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje 2010 m. apskaityta 29 800,00 Lt kaip gauti iš N. M., iš jų:
1. pagal 2010-02-26 kasos pajamų orderį 10LIN Nr. 0005-1 500,00 Lt, 2. pagal 2010-03-24 kasos pajamų orderį 10LIN Nr. 0008-23 500,00 Lt, 3. pagal 2010-05-19 kasos pajamų orderį 10LIN Nr. 0023-4 800,00 Lt.
Dviejuose kasos pajamų orderiuose (Nr. 0005-1 500,00 Lt ir Nr. 0008-23 500,00 Lt) nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už Buster Magnum pagal sutartį Nr. 10/01 (sutartis Nr. 10/01 tyrimui nepateikta), o viename kasos pajamų orderyje (Nr. 0023-4 800,00 Lt) kaip išankstinis apmokėjimas už prekes (76-78 priedai). Šiuose kasos pajamų orderiuose nurodytos N. M., vyr. buhalterės A. Š. ir kasininko L. P. pavardės bei yra parašai.
Pagal tyrimui pateiktus du kasos išlaidų orderius N. M. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos 2010 m. grąžinta 15 600,00 Lt, iš jų:1. pagal 2010-04-19 kasos išlaidų orderį Nr. 10/32-8 000,00 Lt, 2. pagal 2010-04-30 kasos išlaidų orderį Nr. 10/37-7 600,00 Lt.
Abiejuose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad tai pinigų grąžinimas ir yra parašai prie įmonės vadovo, vyr. finansininko, gavėjo ir kasininko pozicijų, tačiau nenurodytos pavardės (79,80 priedai).
Aukščiau nurodytos piniginės lėšos (29 800,00Lt pajamų ir 15 600,00 Lt išlaidų) apskaitytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje (81 priedas).
Pagal tyrimui pateiktą kasos pajamų orderio kvitą 10LIN Nr. 0005 N. M. vardu 2010-03-16 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešta 59 500,00 Lt. Šiame kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už Buster Magnum pagal sutartį Nr. 10/01 (82 priedas). Kasos pajamų orderio kvite nurodytos N. M., vyr. buhalterės A. Š. ir kasininko L. P. pavardės bei yra parašai. 2010-03-16 kasos pajamų orderio 10LIN Nr. 0005 suma (59 500,00 Lt) tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniuose dokumentuose neapskaityta. Pažymėtina, kad kasos pajamų orderis 10LIN Nr. 0005 jau buvo surašytas 2010-02-26, pagal kurį N. M. vardu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešta 1 500,00 Lt.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakciją „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
Žemesnės instancijos teismas
Tokiu būdu, pagal tyrimui pateiktus dokumentus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą N. M. vardu 2010 m. iš viso buvo įnešta 89 300,00 Lt, o jai grąžinta 15 600,00 Lt ir bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga N. M. iš viso 73 700,00 Lt (89 300,00 Lt-15 600,00 Lt).
Teikiant Vilniaus apygardos teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, N. M. pateikė bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 59 500,00 Lt finansinę pretenziją.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, o pagal šio įstatymo 21 straipsnio reikalavimą „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“.
Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita nuo 2010-01-01 iki 2011-02-07 (bankroto bylos iškėlimo) buvo tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, kas turėjo užtikrinti norminių aktų laikymąsi?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktą kasos pajamų orderio kvitą 10LIN Nr. 0005 N. M. vardu 2010-03-16 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešta 59 500,00 Lt. Šiame kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už Buster Magnum pagal sutartį Nr. 10/01 (sutartis tyrimui nepateikta). Kasos pajamų orderio kvite nurodytos N. M., vyr. buhalterės A. Š. ir kasininko L. P. pavardės bei yra parašai. 2010-03-16 kasos pajamų orderio 10LIN Nr. 0005 suma (59 500,00 Lt) tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaityta.
Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies redakciją „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
Pagal tyrimui pateiktus 33 medžiagų nurašymus (Nr. 09/33 – 09/65), datuotus 2010-01-29 į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas iš viso nurašyta 275 959,28 Lt prie 2006-2009 m. parduotų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės. Tačiau PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimą surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje, o nurašymai atlikti tik 2010-01-29. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, už jas neapmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma (275 959,28 Lt) nurašyta į sąnaudas. Šiuose prekių nurašymo dokumentuose nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta.
Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas 275 959,28 Lt sumai įformintas nepagrįstai.
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Pagal LR Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 23 straipsnio 1 dalies nuostatas „natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo“, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas „iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų“.
Žemesnės instancijos teismas
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktame prekių inventorizacijos akte 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino bendrovės direktorius D. B. ir daugiau jokių pavardžių bei parašų nėra. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) buvo nurašyta į 2010 m. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas.
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Todėl galima teigti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. nuostolis 1 197 641,35 Lt buvo padidintas nepagrįstai.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kada susidarė prekių trūkumas ir kas atsakingi už susidariusį prekių trūkumą.
Du vandens motociklai PW GTX LTD 1503HO ir vienas keturratis motociklas CANAM (103 305,78 Lt) nurašyti 2010-01-20 kaip sugadinti per renginį „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nėra dokumento kur panaudotos (priduotos) nurašytos prekės. Šių prekių nurašymą Nr. 10/00 pasirašė vyr. buhalterė A. Š. bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta. Tyrimui pateiktas J. U. IĮ 2009-07-13 turto žalos įvertinimo aktas Nr. 05 „Dėl prekių sugadintų per renginį „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nurodyta, kad J. U. IĮ atliko turto įvertinimo apžiūrą ir nustatė jog šioms transporto priemonėms (2 vandens motociklams ir 1 keturračiui motociklui) padaryta žala yra per didelė ir taisyti jų nerekomenduoja. Šiame akte nurodytos J. U. ir M. T. pavardės bei yra parašai. 2009-07-13 turto žalos įvertinimo akte Nr. 05 nenurodytos nei sugadinimo priežastys, nei pobūdis. Pažymėtina, kad turto žalos įvertinimo aktas surašytas 2009-07-13, o prekės nurašytos ir ūkinių operacijų duomenys apskaitos registre „Bendrasis žurnalas“ užregistruoti 2010-01-20.
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies redakciją „už buhalterinių įrašų teisingumą LR teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, o pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“.
Ar pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?
Išvada. Pagal tyrimui pateiktą kasos pajamų orderio kvitą 10LIN Nr. 0005 N. M. vardu 2010-03-16 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą buvo įnešta 59 500,00 Lt. Šiame kasos pajamų orderio kvite nurodyta, kad tai avansinis mokėjimas už Buster Magnum pagal sutartį Nr. 10/01. 2010-03-16 kasos pajamų orderio 10LIN Nr. 0005 suma (59 500,00 Lt) tyrimui pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registruose neapskaityta.
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimas „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies redakciją „už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimą „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, o pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“.
Ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktame prekių inventorizacijos akte 2010 m. gruodžio 31 d. nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 197 641,35 Lt prekių ir medžiagų likutinės vertės skirtumas tarp buhalterinės apskaitos ir faktiškai nustatytų duomenų, tačiau inventorizacijos aktas nepatvirtintas inventorizaciją atlikusių darbuotojų bei materialiai atsakingų asmenų parašais. Šį prekių inventorizacijos aktą patvirtino bendrovės direktorius D. B. ir daugiau jokių pavardžių nenurodyta bei nėra parašų. Nustatytas prekių trūkumas nebuvo išieškotas iš materialiai atsakingų asmenų, o visa suma (1 197 641,35 Lt) 2010 m. buvo nurašyta į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas.
Pagal inventorizacijos taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 (LR Vyriausybės 2008 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 370 redakcija) 10 punkto reikalavimus, inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu, kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas..., pagal šių taisyklių 56 punkto reikalavimus inventorizuojant materialųjį turtą, surašomi du inventorizavimo aprašų egzemplioriai, kuriuos abu pasirašo visi inventorizacijos komisijos nariai ir materialiai atsakingi asmenys, o pagal šių taisyklių 65 punkto reikalavimus inventorizacijos komisija turi pareikalauti iš atsakingų asmenų raštiškų paaiškinimų dėl visų trūkumų ir pertekliaus, taip pat nuostolių, susijusių su skolų ieškinio senaties terminų praleidimu. Atsakingi asmenys turi pateikti paaiškinimus per inventorizacijos komisijos nustatytą terminą. Tyrimui nepateiktas bendrovės vadovo įsakymas ar potvarkis dėl inventorizacijos atlikimo, nenurodyti materialiai atsakingi asmenys, nėra jų parašų ir raštiškų paaiškinimų dėl trūkumo. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra galimybės nustatyti kada susidarė prekių trūkumas ir kas atsakingi už susidariusį prekių trūkumą. Todėl galima teigti, kad nepagrįstai buvo padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 metų nuostolis 1 197 641,35 Lt sumai ir iškreipti duomenys apie bendrovės finansinę būklę.
Pagal tyrimui pateiktus 33 medžiagų nurašymus (Nr. 09/33 – 09/65), datuotus 2010-01-29 į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas iš viso nurašyta 275 959,28 Lt prie 2006-2009 m. parduotų įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pridedamos papildomos prekės. Tačiau PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimą surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje, o nurašymai atlikti bei užfiksuoti apskaitos registre „Bendrasis žurnalas“ tik 2010-01-29.
Tuo buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“.
Pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, už jas neapmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma (275 959,28 Lt) nurašyta į sąnaudas. Šiuose prekių nurašymo dokumentuose nurodyta vyr. buhalterės A. Š. pavardė ir yra parašas bei prie užrašo „Tvirtinu“ yra dar vienas parašas, tačiau pavardė nenurodyta. Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas 275 959,28 Lt sumai 2010 m. įformintas nepagrįstai ir iškreipti duomenys apie bendrovės finansinę būklę.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatą „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“.
Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis. Pagal LR Pelno mokesčio 2001-12-20 įstatymo Nr. IX-675 23 straipsnio 1 dalies nuostatas „natūralios netekties nuostoliais laikomas natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, fasavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo“, o pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas „iš pajamų atskaitoma faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių suma, tačiau ne didesnė kaip 1 procentas vieneto pajamų“.
Dėl aukščiau nurodytų Lietuvos Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Pagal LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas tiriamuoju laikotarpiu ėjo D. B. (nuo 1994-10-07), bendrovės apskaitą tvarkė vyr. finansininkė A. Š.. (2 t., b. l. 121-132)
Arūno Vitkevičiaus individualios audito įmonės 2013-07-25 pastabose nurodyta, kad Specialisto išvadoje (3 lapas, 4 pastraipa) nurodoma: „Tyrimui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nenurodyti parduotų katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. papildomų prekių bei medžiagų pavadinimai ir už jas neapmokėta (38-69 priedai). Todėl galima teigti, kad prekių ir medžiagų nurašymas už 275 959,28 Lt įformintas nepagrįstai“. 1) Ar parduodant šiuos katerius, vandens motociklus, keturračius motociklus, sniego motociklus (nurodytus medžiagų nurašymo dokumentuose) kartu su jais parduodamų priedų (Specialisto išvadoje įvardintų kaip „papildomos prekės“) ir komplekte esančių daiktų (Specialisto išvadoje nurodytų kaip „prekių komplektacija“) pardavimas privalėjo būti įformintas atskirai - atskiromis PVM sąskaitomis faktūromis, atskirais apmokėjimo dokumentais ir pan.? 2) Ar parduodant šiuos katerius, vandens motociklus, keturračius motociklus, sniego motociklus UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo jų pardavimo PVM sąskaitose faktūrose išvardinti kartu su jais parduodamus priedus (Specialisto išvadoje įvardintus kaip „papildomos prekės“), atsargines dalis ir komplekte esančius daiktus (Specialisto išvadoje nurodytus kaip „prekių komplektacija“)? Atlikus specialisto išvados peržvalgą, į pateiktą klausimą, A. V. atsakė: 1) Jei papildomos prekės, priedai, atsarginės dalys, ar į pagrindinės prekės komplektą įeinantys daiktai parduodami kartu su transporto priemone, o jų vertė įskaičiuojama į transporto priemonių pardavimo kainą, tai šioms prekėms, priedams, daiktams atskira PVM sąskaita faktūra nerašoma, o jų vertė apmokama kartu su parduodamos transporto priemonės kaina. Toks pardavimas laikytinas kaip viena ūkinė operacija. Nei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, nei Buhalterinės apskaitos įstatymas, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato pareigos vienai ūkinei operacijai rašyti kelias PVM sąskaitas faktūras. Atvirkščiai, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio normos leidžia viena PVM sąskaita faktūra įforminti kelis pardavimus (kelias ūkines operacijas) tam pačiam pirkėjui per tam tikrą, įstatymo numatytą laikotarpį (paprastai - per kalendorinį mėnesį, nes mokėtino (grąžintino) PVM apskaičiavimo ataskaitinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo). 2) Nei Buhalterinės apskaitos įstatymas, nei Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, nei kiti norminiai teisės aktai nereglamentuoja, kad parduodant transporto priemones PVM sąskaitose faktūrose privaloma nurodyti (atskirai išvardinti) ir pardavėjo nuožiūra pridedamas papildomas prekes, priedus, atsargines dalis ar į pagrindinės prekės komplektą įeinančius daiktus, jei pagal pirkėjo ir pardavėjo susitarimą jų pardavimo kaina atskirai nenustatoma, o jų vertė įskaičiuojama į transporto priemonių pardavimo kainą. Bendrai vertinant, prekių ir medžiagų nurašymas negali būti laikomas nepagrįstu vien dėl to, kad šių prekių pardavimo PVM sąskaitose faktūrose nenurodytos (neišskirtos, neišvardintos) kartu ir už tą pačią kainą parduotos papildomos prekės ir medžiagos. Toks papildomų prekių ir medžiagų neišvardinimas PVM sąskaitose faktūrose nereiškia, kad už papildomas prekes ir medžiagas neapmokėta (jei sumokėta PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina). Specialisto išvadoje (3 lapas, 6 ir 7 pastraipos) nurodoma: „PVM sąskaitos faktūros dėl katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kitų prekių pardavimo surašytos 2006-2009 metų laikotarpyje (38-69 priedai), o nurašymai atlikti ir į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrą „Bendrasis žurnalas“ įtraukti 2010-01-29 (70 priedas). Tuo buvo pažeista LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies reikalavimas, kuriame nurodyta kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“. Specialisto išvadoje (3 lapas, 8 ir 9 pastraipa) taip pat nurodoma: „Pagal 9 VAS (Verslo apskaitos standartų) 31 punkto nuostatas visi atsargų nuostoliai turi būti pripažįstami to laikotarpio, kuriuo jie susidarė, veiklos sąnaudomis... Pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų ir kt. pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos faktūros, už jas neapmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma (275 959,28 Lt) nepagrįstai nurašyta į bendrovės sąnaudas. Tokiu būdu, buvo nepagrįstai padidintas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. nuostolis 275 959,28 Lt sumai“. 1) Ar privalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ištaisyti 2010 metų sausio mėnesį pastebėtas 2006 - 2009 metų laikotarpio apskaitos klaidas dėl nenurašytų papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų, kurių vertė buvo įskaičiuota į parduotų transporto priemonių pardavimo kainą, ir kokiu būdu? 2) Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ ištaisius 2006 - 2009 metų laikotarpio apskaitos klaidas ir papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų (kurių vertė buvo įskaičiuota į parduotų transporto priemonių pardavimo kainą) nurašymus įtraukus į apskaitą 2010 metais yra pagrindų išvadoms, kad 275 959,28 Lt suma nepagrįstai nurašyta į bendrovės sąnaudas, ar kad šitaip buvo nepagrįstai padidintas bendrovės 2010 metų nuostolis, iškreipta bendrovės finansinė būklė? Atlikus specialisto išvados peržvalgą, į pateiktą klausimą, A. V. atsakė: 1) Pastebėtas apskaitos klaidas taisyti būtina. Apskaitos bei finansinių ataskaitų klaidų taisymą reglamentuoja 7-asis Verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitims ir klaidų taisymas“. Šio standarto 21 punktas konstatuoja: Praėjusių ataskaitinių laikotarpių finansinės atskaitomybės klaidos gali būti pastebėtos ataskaitiniu laikotarpiu. Klaidos gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo. Jei šios klaidos nėra esminės, jos taisomos einamojo laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Klaidos taisymas įtraukiamas į tą pačią pelno (nuostolių) ataskaitos eilutę, kurioje buvo padaryta klaida“. Šio Verslo apskaitos standarto metodinėse rekomendacijose rašoma: apskaitos praktikoje pasitaiko įvairių apskaitos netikslumų. Vieni jų gali atsirasti dėl klastojimo ir apgaulės, kiti susidaro dėl neteisingo teisinių dokumentų aiškinimo, netinkamo apskaitos dokumentų tvarkymo, aplaidumo ar atsitiktinai. Apskaitos požiūriu, apgaulė ir klaida nesiskiria. Klaidomis laikomi visi apskaito netikslumai, nes jie visi turi būti ištaisyti, o jų kilmė neturi įtakos taisymo būdui. Apskaitos praktika gera, kai siekiama klaidas ištaisyti kuo greičiau - iki finansinių metų pabaigos. Neesminės ataskaitinio ar praėjusio ataskaitinio laikotarpio klaidos taisomos ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Ištaisytos sumos nurodomos tuose pelno (nuostolių) ataskaitos straipsniuose, kuriuose buvo padaryta klaida“. 7-asis Verslo apskaitos standartas klaidą apibūdina kaip netikslumą, kuris atsiranda dėl neteisingo skaičiavimo, netikslaus apskaitos metodo taikymo, neteisingo ūkinės operacijos ar įvykio registravimo, dėl apgaulės ar apsirikimo. Esminė klaida - klaida, kuri išaiškėja einamuoju ataskaitini laikotarpiu ir dėl kurios praėjusio ar kelių praėjusių laikotarpių finansinė atskaitomybė teisingai neatspindi įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatų. Klaidos reikšmingumo finansinei atskaitomybei įvertinimo kriterijus pasirenka įmonė. 7-ojo Verslo apskaitos standarto metodinėse rekomendacijose pateikiami šie klaidos reikšmingumo įvertinimo kriterijai:
žemutinė klaidos reikšmingumo riba - 5 % viso straipsnio sumos. Tai reiškia, kad jei nėra kitų svarbių aplinkybių, klaidos, kurių dydis (ar visų klaidų suma) nesiekia žemutinės reikšmingumo ribos (5 % viso straipsnio sumos), gali būti laikomos neesminėmis klaidomis;pelningai dirbančioje įmonėje klaida - laikoma esmine, kai ji (ar visų klaidų suma, jeigu jų yra daugiau nei viena) sudaro 5 -10 % pelno sumos prieš apmokestinimą;įmonėje, kurios veiklos rezultatas artimas nuliui ar nuostolingai dirbančioje įmonėje klaida (ar visų klaidų suma, jeigu jų yra daugiau nei viena) laikoma esmine, kai ji sudaro 0,5-1 % įmonės pajamų per ataskaitinį laikotarpį arba 0,25-0,5 % visos turto balansinės vertės. Tačiau šie rodikliai nėra vieninteliai klaidos reikšmingumo nustatymo kriterijai ir vadovautis tik jais negalima. Klaidos reikšmingumas finansinei atskaitomybei turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai.
Klaidos taisomos dviem būdais: perspektyvinis būdas - kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiai; retrospektyvinis būdas - kai pakeitimai ir patikslinimai atliekami ne tik nuo sprendimo juos taikyti priėmimo dienos ir būsimais ataskaitiniais laikotarpiais, bet ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais. 7-ojo Verslo apskaitos standarto 23 punktas reglamentuoja: „Taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei. Šiuo atveju gali būti taikomas perspektyvinis būdas“. Tokiu būdu, 2010 metų sausio mėnesį pastebėtas 2006 - 2009 metų laikotarpio apskaitos klaidas dėl nenurašytų papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų, kurių vertė buvo įskaičiuota į parduotų motorinių transporto priemonių pardavimo kainą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ištaisyti atsižvelgiant į aukščiau pateiktas 7-ojo Verslo apskaitos standarto „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“ nuostatas bei metodines rekomendacijas arba perspektyviniu būdu arba retrospektyviniu būdu. Taikant perspektyvinį būdą, nenurašytų papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų, kurių vertė buvo įskaičiuota į 2006 - 2009 metų laikotarpiu parduotų motorinių transporto priemonių pardavimo kainą bendra įsigijimo savikainų suma (275 959,28 Lt) įtraukiama 2010 metų pelno (nuostolių) ataskaitos pardavimo savikainos straipsnį. Taikant retrospektyvinį būdą 2010 metų balanse 275 959,28 Lt sumai koreguojamas nepaskirstytojo pelno (nuostolių) likutis, buvęs ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Kartu turi būti koreguojama ataskaitinio laikotarpio finansinės atskaitomybės lyginamoji informacija. Finansinė atskaitomybė, taip pat ir lyginamoji ankstesnių laikotarpių informacija, yra pateikiama tokia, kokia būtų, jeigu esminė klaida būtų ištaisyta tuo laikotarpiu, kada ji buvo padaryta. Taisymo suma, susijusi su kiekvienu ankstesniu laikotarpiu, įtraukiama į to laikotarpio pelną ar nuostolius. Taisymo suma, priklausančia ankstesniems laikotarpiams nei finansinėje atskaitomybėje pateikiami laikotarpiai, koreguojamas anksčiausio finansinėje atskaitomybėje pateikiamo laikotarpio nepaskirstytojo pelno (nuostolių) pradinis likutis. Pagal Specialisto išvadoje pateikiamus duomenis spręstina, kad 275 959,28 Lt nenurašytų papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų vertė susidarė 2006 - 2009 metų veiklos laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, kad neįmanoma tiksliai įvertinti kiekvienu ankstesniu laikotarpiu susidariusias sumas, o 7-ojo Verslo apskaitos standarto 23 punkto nuostata reglamentuoja, kad taisant esmines ankstesnių laikotarpių klaidas, reikia taikyti retrospektyvinį būdą, nebent būtų neįmanoma tiksliai įvertinti esminės klaidos poveikio ankstesnių laikotarpių finansinei atskaitomybei, šiuo atveju galėjo būti taikomas perspektyvinis būdas - 275 959,28 Lt sumos atvaizdavimas 2010 metų finansinėse ataskaitose ir šiuo požiūriu tai visiškai atitinka bendruosius apskaitos principus. 2) Atsižvelgiant į tai, kas jau nurodyta, vien Specialisto išvadoje pateikiamos papildomų prekių, atsarginių dalių ar prekių komplektacijų nurašymų 275 959,28 Lt sumai įtraukimo į 2010 metų sąnaudas aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad nepagrįstai buvo padidintas bendrovės 2010 metų nuostolis šiai 275 959,28 Lt sumai, kadangi (kaip jau buvo nurodyta) tokiu būdu buvo ištaisytos ankstesnių finansinių metų apskaitos klaidos ir tokie pataisymai buvo būtini. Pateikiami duomenys taip pat neduoda jokio pagrindo išvadoms, kad tokiu būdu buvo iškreipta UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė būklė. Atvirkščiai - tokiu būdu buvo pašalinti ankstesniųjų finansinių metų apskaitos netikslumai. Specialisto išvadoje (12 lapas 3 pastraipa) teigiama: „Dėl aukščiau nurodytų Lietu Respublikos įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros“. 1) Ar dėl Specialisto išvadoje nurodytų faktų ir tariamų Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros? 2) Ar Specialisto išvadoje nurodyti faktai gali sudaryti pagrindą išvadai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai? Atlikus specialisto išvados peržvalgą, į pateiktą klausimą, A. V. atsakė: 1) l-ojo Verslo apskaitos standarto „Finansinė atskaitomybė“ 4.6. punktas nurodo, kad finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną yra įmonės balansas. Specialisto išvadoje (2 lapas 2 pastraipa) nurodoma, kad tyrimo atlikimui buvo gauti sekantys dokumentai: prekių-paslaugų pirkimo dokumentai; prekių-paslaugų pardavimo dokumentai; kasos apskaitos dokumentai; bendrasis žurnalas; medžiagų nurašymo aktai; balansas 2010-10-31 ir 2011-02-18 ir kt. Taip pat Specialisto išvadoje (5 lapas 4 pastraipa) teigiama, kad pagal tyrimui pateiktus balansus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys 2010-10-31 sudarė 1 561 605 Lt, 2010-12-31 -414 076 Lt, o 2011-02-18 377 122 Lt. Tokiu būdu, Specialisto išvadoje patvirtinama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi įmonės balansą, kuriame nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, ne tik paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną (2010-12-31), bet ir tarpinį balansą (2010-10-31) bei paskesnį balansą (2011-02-18). Įmonių turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros paprastai negalima nustatyti paslėpus, sunaikinus ar sugadinus apskaitos dokumentus. Tokių negatyvių veiksmų požymių Specialisto išvadoje nėra pateikta. Taigi, net ir tuo atveju, jei nebūtų kvestionuojama kiti Specialisto išvadoje nurodomi teiginiai ar išvados (plačiau apie tai pasisakyta anksčiau šiose Pastabose), Specialisto išvadoje nurodyti Lietuvos Respublikos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai (jei tokie ir būtų) bei faktai niekaip nėra susiję su ribojimu galimybių nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. turto, įsipareigojimų dydį bei struktūrą. Duomenys, sudarantys pagrindo teigti, kad iš dalies nėra galimybės nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. turto, įsipareigojimų bei struktūros, Specialisto išvadoje nepateikiami.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 teismo baudžiamuoju įsakymu L. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir paskirta jam 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta L. P. sumažinta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Taip pat minėtu baudžiamuoju teismo įsakymu A. Š. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir paskirta jai 15 MGL (564,90 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirti A. Š. sumažinta 10 MGL (376,60 eurų) dydžio bauda už tai, kad veikdama bendrininkų grupėje apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą.
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
Buhalterinės apskaitos tvarkymas yra procesas, kurio metu atliekami įvairūs veiksmai, siekiant registruoti, grupuoti ir apibendrinti ūkines operacijas ir įvykius, taip gaunant informaciją, reikalingą ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas, sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014). Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-233/2014).
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, sujungus juos į vientisą grandinę, teismas vertina, kad byloje nustatyta, jog D. B. kartu su kitais asmenimis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą pavojingą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d. BK 222 straipsnyje nustatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. Tačiau šiuo atveju aptariant D. B. kaltės klausimą dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 str. 1 d., padarymo, pažymėtina, kad tyčios elementas asmens veiksmuose nustatomas įvertinant jo psichinę būklę, jo psichinį santykį su atliekamais veiksmais ir šių veiksmų pasekmėmis, įvertinant valinį ir intelektualinį jo tyčios aspektus. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. B. nesuvokė pilna apimtimi savo veiksmų, negalėjo jų valdyti, t. y. jo veiksmai neturėjo tyčios elemento baudžiamosios teisės taikymo aspektu. Pažymėtina, kad nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl priverčiamų medicinos priemonių taikymo ir nereikia nustatinėti tyčios buvimo, tokiose bylose turi būti nustatoma ar asmens veiksmuose yra visi kiti tam tikros nusikalstamos veikos dispozicijos požymiai. Nagrinėjamos bylos aspektu tai reiškia, kad būtina nustatyti D. B. aktualius šioje byloje veiksmus ir šių veiksmų priežastinį ryšį su veiksmų padariniais.
Šioje byloje apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktines aplinkybes visiškai patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga: liudytojų parodymai, specialisto išvada, rašytinė bylos medžiaga. Kreiptinas dėmesys, kad ekspertė, atlikusi D. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę J. S. parodė, kad dėl D. B. psichikos sveikatos ypatumų, jo tyrimo metu duotus parodymus reikia vertinti kritiškai, todėl teismas D. B. duotų ikiteisminio tyrimo metu nevertina. Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. B. parodymų nedavė. Byloje nustatyta, kad nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu juridinio asmens UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini)), vadovu bei akcininku buvo D. B.. Nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo išsamiai nurodyta kokius Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus pažeidė D. B. ir kokia yra asmens, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės D. B. pareiga ir faktinio vadovavimo bendrovei, bei įpareigojimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą apimtis. BK 222 str. 1 d. numatyta veika – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas, šiuo atveju pasireiškė tuo, kad D. B. su kitais asmenimis, kad pagrįsti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vandens ir kitų transporto priemonių komplektacijos prekių ir medžiagų panaudojimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, įtvirtinant neteisingus duomenis, neva patvirtinančius šių prekių ir medžiagų (bendrai 79 923,33 eurų (kas atitinka 275 959,28 Lt) sumai) nurašymą į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudas, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ biure, (duomenys neskelbtini), 2010-01-01 įsakymu Nr. 10/01 pavedė vyr. buhalterei A. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį žurnalą įtraukti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos kompiuterinės įrangos pagalba atspausdintus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. Š. bei jo, D. B. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtinus žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2010-01-29 medžiagų nurašymo aktus prie PVM sąskaitų faktūrų, kurios nurodytos nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31.
Kaip matyti, pagal tyrimui pateiktus dokumentus papildomoms prekėms prie katerių, vandens motociklų, keturračių motociklų, sniego motociklų pardavimo nesurašytos PVM sąskaitos – faktūros, nėra duomenų, jog už jas būtų apmokėta, nesurašyti perdavimo priėmimo aktai, o ši suma nurašyta į bendrovės sąnaudas. Šioje byloje liudytoja įmonės buhalterė A. Š. parodė, kad prekes nurašė nematydama prekių sąskaitų – faktūrų, be pasirašytų priėmimo – perdavimo aktų, vadovavosi tik žodiniu D. B., o gal L. P. nurodymu, kurį pastarieji motyvavo tuo, kad prekės neva buvo sukomplektuotos. Paaiškino, kad tuo metu ji dirbo kitoje įmonėje, todėl ateidavo po darbo ir rasdavo įmonių darbuotojų padėtus dokumentus jai ant stalo. Tuos dokumentus dėl prekių nurašymo jai reikėdavo arba pasirašyti, arba juos kažkaip apdoroti. Jai, A. Š. buvo paaiškinta, kad tai prekių komplektacija prie laivų, kurie parduoti. Jai, A. Š. tai aiškino D. B. ir L. P., pasakė, kad dėl nesusikalbėjimų su buhalterija nebuvo nurodyta, jog prekes reikia nurašyti prie laivų. Ji, A. Š. netikrino sąskaitų - faktūrų, jai aiškino, kad į sąskaitos faktūros kainą prekės jau buvo įkalkuliuotos, tik nebuvo nurašytos. Ką jai, A. Š. pasakydavo pardavėjai, kurie bendravo su klientu, išrašyti, ką pardavė, tas ir buvo nurodyta. Atliekant inventorizaciją, per kurią buvo rastas trūkumas, ji, A. Š. nedalyvavo, ji neišsinešė nei vieno dokumento iš įmonės ir neturi aktų. Jeigu žinodavo, kad servisui būdavo sunaudojamos prekės, tai nurašydavo. Ji, A. Š. nežinojo, kad duomenis, kuriuos ji vedė, neteisingi, nežinojo, kas buvo dedama į laivus. Iš liudytojos A. Š. parodymų matyti, kad neaišku, kokiu gi pagrindu buvo surašyti nurašymo aktai. Šioje byloje liudytojas ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. P. parodė, kad nurašymo aktus prekių komplektacijai, serviso aptarnavimo sąnaudoms, netekimams pasirašė jis iš solidarumo D. B., nes jie abu akcininkai, nurodytus nurašymo aktus patvirtino D. B., kas realiai ruošė nurašymo aktus, nežino, prieš jam pasirašant šiuos dokumentus, ant jų jau buvo direktoriaus parašas. Galutines laivų kainas su klientais suderindavo bei sutartį su klientais pasirašydavo direktorius D. B., nurodymus buhalterijai duodavo direktorius D. B.. Apklaustas teisme liudytojas D. K. parodė, kad sąskaitas faktūras jis neišrašinėdavo, tai darydavo buhalterija, kateriai ir vandens motociklai buvo parduodami tokiu principu: ateina klientas ir užsisako daiktą, o jis sudėdavo visą komplektaciją. Jeigu buvo paprasta plastikinė valtis, tai galima buvo įdėti irklų laikiklius, tinklus ir katerio sutvirtintoją. Jeigu buvo didesnis daiktas, tai jis, D. K. nepriiminėdavo sprendimų, ką ten įdėti, ką jam pasakydavo, tą ir įdėdavo. Būdavo lapas ir jeigu atvažiuodavo laivas, kuriam reikia ką nors pakeisti, tai jis, D. K. valstybinį numerį paimdavo ir atiduodavo buhalterijos darbuotojoms. Būdavo užrašyta, koks laivas, kas padaryta, kas sunaudota ir įdėta į tą laivą. Apklaustas teisme liudytojas J. S. parodė, kad dėl sąskaitų nieko nežino, jis susitardavo dėl pardavimo, o kiti asmenys išrašydavo sąskaitą. Yra aibė dalykų, kurie galėjo būti dedami į valtis ar katerius. Komplektuodavo jis, J. S., D. K. ir L. P.. Būdavo, kad galima susikomplektuoti katerį pilnai pas gamintoją ir jis būdavo toks, bet buvo galima ir iš salone esamų daiktų komplektuoti. Būdavo padaromas sąrašas ir paduodamas į buhalteriją. Liudytoja R. M. teisme parodė, kad ji pajamuodavo prekes pagal sąskaitą faktūrą ir jas nurašinėdavo, sąskaitoje buvo rašoma tai, ką pirkėjas pirko. Buvo pasakoma, kokią išrašyti. Kokios prekės įėjo į komplektaciją, tokias ir rašydavo. Į sąskaitą faktūrą įrašydavo tas, kas tiesiogiai bendravo su klientu, t. y. pardavimo vadovas D. K., L. P.. Jeigu įvardindavo, duodavo sąrašą. Sąskaitas faktūras galėjo išrašyti visi, kas dalyvavo pardavimuose, tai ir U. S. ir D. K.. Liudytojas U. S. teisme parodė, kad daiktus dažniausiai dar papildomai komplektuodavo, vadovai vizuodavo, ką jie atiduodavo į buhalteriją. Jis, U. S. pats sąskaitas faktūras neišrašydavo. Aprangą pardavinėjo. Vertinant liudytojų L. P., D. K., J. S., R. M., U. S. parodymus, matyti, kad, komplektacija buvo galima ir iš salone esamų daiktų, būdavo padaromas sąrašas ir paduodamas į buhalteriją, jeigu buvo didesnis daiktas, tai D. K. nepriiminėdavo sprendimų, ką ten įdėti, ką jam pasakydavo, tą ir įdėdavo, sąskaitoje buvo rašoma tai, ką pirkėjas pirko, buvo pasakoma, kokią sąskaitą faktūrą išrašyti, į sąskaitą faktūrą įrašydavo tas, kas tiesiogiai bendravo su klientu, jeigu įvardindavo, duodavo sąrašą, daiktus dažniausiai dar papildomai komplektuodavo, vadovai vizuodavo, ką jie atiduodavo į buhalteriją, kas leidžia daryti išvadą, kad informaciją apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikdavo buhalterei, apskaitą organizavo vadovas D. B.. Nagrinėjamoje byloje atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės–finansinės veiklos tyrimą buvo nustatyta, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vedama nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti 2012 m. gruodžio 21 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/160, kurioje konstatuota, kad dėl padarytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d. Apklaustas teisme specialistas K. K. patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad jeigu parduodamos prekės, medžiagos ir panašiai bei kai tokios ūkinės operacijos tinkamai įformintos, yra PVM sąskaitos faktūros, tai jie įskaito į bendrovės pajamas. Pagal jiems pateiktus dokumentus tikrai negali pasakyti, kad prekės buvo įtrauktos į komplektaciją. Jis, K. K. atlieka tyrimą pagal pateiktus dokumentus, bet kadangi nėra jokių dokumentų už atliktas paslaugas, yra tik nurašymai, tai nėra aišku, kaip nustatyti. Jeigu būtų dokumentai, kad panaudojo tiek tai medžiagų, tiek tai detalių, tai būtų kitaip, todėl jis, K. K. ir parašė, kad iš dalies negali nustatyti turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atskirą sąskaitą komplektavimui išrašyti nebūtina, bet kaip priedą reikalinga išdėstyti, kas įeina į komplektaciją. Turi būti pilnas komlektacijos iššifravimas, kad būtų suprantama ir būtų matyti, kokia suma. Taigi, specialistas K. K. atlikęs tyrimą konstatavo, kad sąskaitose faktūrose turėjo būti nurodyta kokios prekės buvo parduotos, nes nesant šios informacijos, specialistas negali nustatyti sandorio apimties ir dėl to negali nustatyti įmonės turto. Kreiptinas dėmesys, kad prekių nurašymas buvo atliekamas prieš bankroto procedūrą taip siekiant susitvarkyti buhalterinę apskaitą, prekės buvo nurašytos, neva susiejant su sąskaitomis - faktūromis, be jokių apskaitos dokumentų. Šias aplinkybes patvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Liudytoja E. G. apklausta teisme parodė, kad pirko keturratį be jokių priedų, patį keturratį matė, žino, kad jis buvo vienas, nebuvo jokios aprangos ir kitų priedų. Apklaustas teisme N. P. parodė, kad buvo pirkta laivo įranga, yra pirkęs radio lokacijas, buvo pirktas motorlaivis, echoloto, žuvų ieškiklio ir gervės skirtos žvejybai nebuvo. Apklaustas teisme liudytojas N. V. parodė, kad apskritai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepirko katerio, o priešingai, jį pardavė, jokių prekių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomai neužsakė ir jokių prekių negavo. Apklaustas teisme liudytojas J. Š. parodė, jog pirko katerį, pirko gelbėjimo liemenes, tepelą, taip pat lyg vėliau pirko akumuliatorių, jokių kitų akte nurodytų prekių jis nepirko. Plaukiojantį inkarą turi, bet navigatoriaus nėra. Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad pirko du keturračius, vėjapjovės nebuvo, džemperio, rūbų nepirko, nebuvo batų, bagažinės atlošas, rankenėlė, galinė lempa tokių dalykų nebuvo, nėra jokio stiklo, nebuvo krepšio, neturi penkių šalmų, maikučių tikrai nepirko. Apklaustas teisme V. P. parodė, kad nepirko ir negavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ žuvų ieškiklio, jūrinio varpo, sraigto, garsiakalbio, vėliavos laikiklio, aksesuarų, pramogų rato neturi. Liudytoju teisme bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustas G. K. parodė, kad pirko sniego motociklą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatsimena, kad būtų įsigijęs sparnuotę, nepirko krosinius akinius, važiuoklės apsaugą, porą akumuliatorių, šalmą, oro filtrą, pirštines. A. K. teisme davė parodymus, kad pirko valtį su varikliu, neatsimena ar buvo meškerės laikiklis, nugaros atrama, gelbėjimosi ratas, barometras, parašiutas, sparnuotė. Apklausta liudytoja R. B. teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jog daugiau jokių prekių pagal 2008-06-12, 2008-07-14, 2008-09-01 pagal sąskaitas faktūras Nr. 8LIN0243, 8LIN0301, 8LIN0381 nei 2010 m., nei anksčiau iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, taip pat nebuvo papildomai komplektuotos prekės pagal nurodytas sąskaitas faktūras, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių dokumentų, patvirtinančių prekių, pirktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ garantinį aptarnavimą. Liudytoja J. V. teisme tvirtino, kad prekės - echolotas, apsauginiai lankai, akumuliatorius, gelbėjimosi ratas, plaustas, varikliai, 2 švyturėliai, garsiakalbis ir valdymo trosas nebuvo įsigytos, tokio ilgo sąrašo komplektacijoje nebuvo, jie daugiau papildomai nieko nepirko. Liudytoja R. P. teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jokios papildomos komplektacijos kaip hidrokostiumas, gelbėjimo liemenės, tepalai, papildomas akumuliatorius ir pan., nebuvo, buvo pirktas tik motociklas, 2010-01-29 medžiagų nurašymo akte Nr. 09/45 pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0294, nurodytų prekių bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nepirko ir jos nei 2010 m., nei anksčiau prie vandens motociklo komplektuotos nebuvo. Liudytojas V. R. teisme patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra jokių dokumentų, patvirtinančių motorlaivio garantinį aptarnavimą, ar serviso paslaugas bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, daugiau jokių prekių pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0263 nei 2010 m., nei anksčiau iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nepirko, taip pat nebuvo papildomai komplektuotas kateris pagal sąskaitą faktūrą Nr. 8LIN0263. Liudytoja I. K. teisme bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal medžiagų nurašymo aktą įmonė „(duomenys neskelbtini)“ prekių negavo, iš šio sąrašo nieko negavo, pagal tai kokios išvardintos prekės, pagal prekių kodus buvo sutikrinta, kad prekių negauta, papildomai nei 2008 m., nei 2009 m., nei 2010 m. katerio nekomplektavo. Liudytoju apklaustas A. G. teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kalbant apie 2007-10-07, 2007-11-30, 2008-05-30, 2008-06-09 sąskaitas faktūras Nr. 7LLN0452, 7LIN0448, 8LIN0215, 8LIN0239, gali pasakyti, kad bendrovė gavo tik tas prekes, kurios nurodytos sąskaitose faktūrose, papildoma komplektacija derinama nebuvo ir jis, A. G. pagal nurodytas sąskaitas faktūras jokios papildomos komplektacijos atskirai nepriėmė. Su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrinde atsiskaitymai vyko banko pavedimais iš sąskaitos, esančios banke „SEB“. Šie liudytojų nurodyti duomenys patvirtina esant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Ištyrus įrodymus akivaizdu, kad nurašymo aktai buvo surašyti nepagrįstai. Be to, iš nurašymo aktų yra matyti, kad juose prekės dubliuojasi, nurodoma, kad prie vienos transporto priemonės nurašomi net keli varikliai, akumuliatoriai. Vienais atvejais įrašoma, kad perkant katerį nurašoma sparnuotė, sėdynė, mygtukas ir kt., kitais atvejais jau šios detalės nenurodomos. Iš ,, (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos Nr. 7LIN0376 matyti, kad joje įvardinta komplektacija neatitinka šios sąskaitos pagrindu nurašomų prekių komplektacijos, tas pats pasakytina ir palyginus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ pirkimo pardavimo sutarties priedą ir PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0191. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad dokumentinį sandėlio likutį imta nurašinėti, siekiant pateisinti, nesamas prekes. Šią išvadą tvirtina tai, kad šioms prekėms nebuvo išrašytos jokios sąskaitos – faktūros, nebuvo jokių prekių priėmimo – perdavimo aktų, kas buhalterinėje apskaitoje yra būtina. Pasak specialisto K. K., įstatyme parašyta, kad ūkiniai įvykiai apskaitomi tuoj pat arba ūkiniam įvykiui pasibaigus, to nebuvo padaryta, tai jau yra pažeidimas. Tai, kad vėliau vyksta nurašymas, vertina kaip pažeidimą, nes nurašymas buvo padarytas tik po keletos metų. Vien tik susipažinęs su specialisto išvada, kuriam buvo užduoti konkretūs klausimai ir prašymas pateikti pastabas, specialistas A. V. paaiškino, kad kategoriškai specialisto išvadoje to nebuvo, bet jis supranta, kad inventorizacija nebuvo atliekama kiekvienais metais, dėl to ir susidarė tokios didžiulės sumos, plius nebuvo laiku įforminamas priedų (komplektacijos) nurašymas. Inventorizacija turi būti atliekama kiekvienais metais, tai jau yra apskaitos trūkumas. Jis, A. V. nepastebėjo tokių dalykų ir užfiksuotų specialisto išvadoje, kad bendrovė turėjo tokį tikslą sunaikinti, paslėpti arba nepateikti dokumentų. Duomenų, kad nurašymo aktuose nurodytos prekės buvo parduotos ir už jas buvo apmokėta, neturi, tai yra konstatuota specialisto išvadoje, nėra jokių įrodymų, kad prekės buvo parduotos jas komplektuojant ir už jas buvo apmokėta. Dėl išdėstytų įrodymų teismas vertina, kad versija, jog šios prekės buvo sukomplektuotos į parduotas transporto priemones, yra gynybinė pozicija.
Pažymėtina, jog dėl apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo kaltais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-10-21 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinti buhalterė A. Š. ir kasininkas L. P.. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad D. B., atliko direktoriaus statusą atitinkančius aktyvius veiksmus: atvykdavo į įmonę, kuruodavo stambesnius sanderius, pasirašydavo dokumentus, konkrečiu atveju įsakymu pavedė vyr. buhalterei A. Š. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - į UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrąjį žurnalą įtraukti atspausdintus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės A. Š. bei jo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus parašais patvirtintus netikrus dokumentus, patvirtino nurodytus nurašymo aktus, duodavo nurodymus buhalterijai, nustatinėdavo katerių pardavimo kainą ir kt.. Be to, teismas pažymi, kad, tapdamas įmonės vadovu, asmuo įgyja ne tik įgaliojimus ją valdyti, atstovauti, jos vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiima daugybę su įmonės valdymu susijusių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tai, kad vadovas nesidomi įmonės veikla, neatleidžia jo nuo atsakomybės dėl įstatymuose nustatytų pareigų neatlikimo ar netinkamo atlikimo. Taigi, tapdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, D. B. prisiėmė visas su šiuo statusu susijusias pareigas bei įsipareigojo tinkamai jas vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad D. B. turi aukštąjį išsilavinimą bei šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu.
Taigi, teisme ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad būtent D. B. veikdamas bendrai su kitais aukščiau nurodytais asmenimis apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir ši jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
D. B. neteistas, administracine tvarka baustas, galiojančių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre gydytas II vyrų skyriuje nuo 1992-01-17 iki 1992-04-13, diagnozė: depresinė neurozė,; I vyrų skyriuje nuo 2010-03-29 iki 2010-05-20, diagnozė: bipolinis afektinis sutrikimas; manija be psichozės simptomu, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas.
2014-03-13 - 2014-04-08 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 78TPK-64/2014 konstatuota, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždrausto veikos padarymo metu (nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – bipoliniu afektiniu sutrikimu, aktyvios fazių kaitos būsenoje, dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu D. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - bipoliniu afektiniu sutrikimu, hipomanija, dėl ko jis negali visiškai (pilna apimtimi) suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau vertinant D. B. psichikos sutrikimo ypatumus, individualią eigą, jo būsena gali kisti, gali pablogėti. Pagal dabartinę psichikos sveikatos būklę D. B. šiuo metu negali visiškai (pilna apimtimi) suprasti savo veiksmų reikšmės, negali visiškai (pilna apimtimi) suvokti jam inkriminuojamos veiklos esmės, tačiau jis gali dalyvauti teisme, gali duoti parodymus apie faktines tiriamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, jog D. B. psichikos sveikatos būsena gali keistis, gali pablogėti. D. B. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas-ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. (3 t., b.l. 71-77)
Ekspertė, atlikusi D. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę J. S. parodė, kad dėl D. B. psichikos sveikatos ypatumų, jo tyrimo metu duotus parodymus reikia vertinti kritiškai (pateikiamos interpretacijos gali būti sąlygojamos psichikos sutrikimų), jo būsena gali kisti, gali pablogėti. (3 t., b. l. 86)
2014-06-11 negalėjimo dalyvauti procese protokolu konstatuota, kad D. B. psichikos būklė neleidžia su juo atlikti proceso veiksmų ir jam dalyvauti atliekamuose proceso veiksmuose. Nuo šio protokolo surašymo momento informacija apie atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus ir priimtus proceso sprendimus LR BPK numatyta tvarka bus suteikiama įtariamo asmens gynėjui ir įstatyminiams atstovui. (3 t., b. l. 115)
Specialistė J. S. teismo posėdžio metu savo išvadą patvirtino. Nurodė, kad susipažino su įrašais, jie yra analizuoti ekspertizės akte. Atsižvelgiant į tiriamajam nustatytą diagnozę, sutrikimui būdinga fazių kaina. Visą laiką vyko kaita, tai susiję su nepakankamai reguliariu gydymu. Yra įrašai, kad įtariamasis lankėsi ambulatoriškai pas psichiatrą. Pagal 2015-06-01 įrašą konstatuota, kad būsena pakankamai stabili. Įrašas buvo padarytas praėjus pusės metų laikotarpiui nuo 2015-01-19, kuomet medikamentai buvo išrašyti 3 mėnesių kursui. Jei medikamentų turi, tai reiškia, kad juos nepakankamai vartojo. Negalima atmesti medikamentų vartojimo praktikos, nes dažnai tokie dalykai sąlygoja savijautą. Priverstinis gydymas vyksta ambulatoriškai. Jie turi užtikrinti reguliarų lankymąsi. Įvertinus medžiagą ir ligos eigą, mano, kad vis dėlto reikalinga priverstinė priemonė - ambulatorinis stebėjimas. Gydymo pertraukų buvo, tai kažkiek įtakoja jo būseną. Šiai dienai reikia vertinti. Visus metus buvo būsenos svyravimai. Kadangi šiuo metu ji yra susipažinusi su įrašais, tai 2015-01-19 rašoma, kad būklė stabili. Medikamentai išrašyti, sekantis įrašytas 2015-06-01. Tarpas rodo, kad vaistai nebuvo vartoti reguliariai. Dažniausiai yra atkreipiamas dėmesys į tai, kad galbūt nebuvo vartota vaistų. Ekspertų funkcija atsakyti į teismo užduotus klausimus. Tai analizė, atsakymai į klausimus ir išvados, o ne aplamai apie asmens pavojingumą visuomenei. Yra ekspertizės išvada ir atsakymas į teismo klausimą. Asmuo įtariamas padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Teoriškai yra momentinis psichikos sutrikimas, staigiai užeinantis ir praeinantis, tačiau tai neturi įtakos tolimesniam gyvenimui, nėra diagnozuojamas lėtinis psichikos sutrikimas. Tuomet visą kitą laikotarpį žmogus sveikas. Ekspertizės įvyksta vienu laiku. Jeigu teismo posėdžiai užsitęsia, jie turi periodą, kada vyksta dinaminis procesas. Nutraukus gydymą būseną gali pablogėti. Pacientas, kada reguliariai lankosi, tai užtikrina gydymo tęstinumą ir stabilumą. Kai yra taikomos priverčiamosios priemonės, tai po pusės metų teikiamas įvertinimas. Jei būsena išlieka stabili, tai teikia teismui spręsti dėl priverčiamų priemonių nutraukimo. Vertinama dėl kiekvieno asmens individualiai. Koks gydymas reikalingas, sprendžia psichiatras, stebėdamas ambulatoriškai.
Papildomai apklausta specialistė J. S. paaiškino, kad yra pateikta eksperto išvada, ji lieka prie išvados, kad D. B. yra psichikos sutrikimas, šiuo metu jis lankosi ambulatoriškai, tačiau yra praleidimų, reiškia, kad jis nereguliariai vartoja vaistus. Pasak J. S., priverčiamasis stebėjimas ar vykdymas užtikrina ilgalaikį gydymą. Toliau gydytojas sprendžia dėl tolesnės eigos. Asmuo lankosi toje pačioje poliklinikoje. Jei jis nereguliariai lankosi, tai tas pats lankymasis lieka. Tik gydytojas pildo dokumentus. J. S. paaiškino, kad negalima teigti, kad gydymas yra nuoseklus ir reguliarus. Yra padaryta ekspertizė ir yra atsakymai į teismo pateiktus klausimus. Priverčiamosios medicininės priemonės užtikrina reguliarų lankymąsį ir reguliarų fiksavimą, tai turi teisinę reikšmę. Tai užtikrina eigą būsenos vertinimui, užtikrina nuoseklumą lankymosi ir teisinę atskaitomybę. Nėra keliamas klausimas šioje byloje ar D. B. gali kenkti sau ar aplinkiniams, tai nėra smurtinis nusikaltimas.
Baudžiamajame įstatyme yra numatyta, jog priverstinės medicininio poveikio priemonės yra taikomos pavojingas veikas padariusiems asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės skyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti (BK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad priverčiamosiomis medicinos priemonėmis siekiama asmenį ne nubausti, o neleisti jam padaryti pavojingų veikų. Tai daroma taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones, yra šie: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Dėl pirmojo ir trečiojo kriterijaus įvertinimo teismui reikalingos specialios žinios, kurios gaunamos iš teismo psichiatrijos ir psichologijos ekspertų.
Byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2014-03-13 – 2014-04-08 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 78TPK-64/2014 konstatuota, kad D. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu D. B. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, dėl ko jis negali visiškai (pilna apimtimi) suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, tačiau vertinant D. B. psichikos sutrikimo ypatumus, individualią eigą, jo būsena gali kisti, gali pablogėti. Pagal dabartinę psichikos sveikatos būklę D. B. šiuo metu negali visiškai (pilna apimtimi) suprasti savo veiksmų reikšmės, negali visiškai (pilna apimtimi) suvokti jam inkriminuojamos veiklos esmės, tačiau jis gali dalyvauti teisme, gali duoti parodymus apie faktines tiriamos veikos aplinkybes. D. B. rekomenduojamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas - ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Taigi šiame akte konstatuota, jog D. B. diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, dėl kurio jam reikalingas ambulatorinis stebėjimas ir gydymas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Teismui, nekyla abejonių dėl aptariamų eksperto išvadų, nes pastarąsias kategoriškai ir neabejotinai patvirtino teisiamajame posėdyje apklausta specialistė J. S., kuri patvirtino išvadą, paaiškino, kad įvertinus medžiagą ir D. B. ligos eigą, mano, jog vis dėlto reikalinga D. B. priverstinė medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas. Kadangi buvo gydymo pertraukų, tai kažkiek įtakojo D. B. būseną, visus metus buvo būsenos svyravimai, 2015-01-19 medicininiuose dokumentuose rašoma, kad D. B. būklė stabili, medikamentai išrašyti, sekantis įrašas 2015-06-01, tarpas rodo, kad vaistai nebuvo vartoti reguliariai. Nutraukus gydymą būsena gali pablogėti, pacientas, kada reguliariai lankosi, tai užtikrina gydymo tęstinumą ir stabilumą. J. S. teigimu, D. B. yra psichikos sutrikimas, šiuo metu jis lankosi ambulatoriškai, tačiau yra praleidimų, reiškia, kad jis nereguliariai vartoja vaistus, taigi gydymas nėra nuoseklus ir reguliarus, priverčiamasis stebėjimas ar vykdymas užtikrina ilgalaikį gydymą. Priverčiamosios medicininės priemonės užtikrina reguliarų lankymąsi ir reguliarų fiksavimą, tai turi teisinę reikšmę. Tai užtikrina eigą būsenos vertinimui, užtikrina lankymosi nuoseklumą ir teisinę atskaitomybę.
Įvertinęs bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, specialistės paaiškinimą, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d., požymius, D. B. dėl psichikos sutrikimo – bipolinio afektinio sutrikimo, aktyvios fazių kaitos būsenoje, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, buvo nepakaltinamas. D. B., atsižvelgiant į specialistės paaiškinimus, taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (LR BK 98 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d., 401 str., 403 str., teismas
nutaria:
pripažinti, kad D. B., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.