Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė G. B. ieškiniu prašo: 1) pripažinti neteisėtu 2017 m. kovo 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą Šilalės rajono notarų biuro notarės Danutės Sandarienės, kuriuo patvirtinta, kad M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi I. M., kuris paveldi ¼ dalį mirusiojo palikimo, susidedantį iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jį panaikinti; 2) 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, registro Nr. 2-1216, pirkėjo teises ir pareigas perkelti G. B.; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė bei teismo posėdžio metu paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama E. Š., o (duomenys neskelbtini) mirė tėvas M. Š.. Po tėvo mirties liko palikimas, kurį 2008 m. liepos 28 d. kartu su savo broliu V. Š. priėmė. Po tėvo mirties buvo 4 turto paveldėtojai, tačiau broliai V. Š. ir A. Š. padovanojo savo paveldėjimo teises ieškovei. 2017 m. balandžio 26 d. ieškovei išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad ieškovė paveldėjo ¾ dalis mirusio M. Š. turto, kurį sudaro ¾ dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Turtą įregistravus VĮ Registrų centre paaiškėjo, kad ¼ žemės sklypo priklauso atsakovui I. M.. Trečiasis asmuo notarė D. Sandarienė išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, jame nurodė, jog ji, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu ir 2017 m. vasario 17 d. paveldėjimo teisių pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1216, tvirtina, kad M. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), turtą paveldi I. M.. Ieškovė taip pat nurodė, kad po tėvo mirties iki šiol ji tik viena naudojosi žemės sklypu, viena jį prižiūrėjo, nes brolis juo nesirūpino ir visiškai nesinaudojo. Jie abu žinojo, kad yra žemės sklypo paveldėtojai, tačiau nebuvo gavę paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo ir žemės nuosavybės teisė visą šį laiką buvo įregistruotos mirusio tėvo vardu. Apie tai, kad jos brolis parduoda paveldėjimo teisę, ieškovė nebuvo informuota ir nežinojo. Tiek brolis, tiek notarė, žinojo, kad paveldima yra žemė, todėl parduodant paveldėjimo teisę, privalėjo vadovautis Civilinio kodekso 4.79 straipsniu, kuriame nurodyta, kad: 1) bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąją nuosavybe esančią parduodamą dalį ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių; 2) dalies, esančios bendrąja nuosavybe pardavėjas privalo raštu pranešti kitiems bendraturčiams apie ketinimą parduoti savo dalį ne bendraturčiui ir kartu nurodyti kainą bei kitas sąlygas, kuriomis ją parduoda. Kai parduodama dalis nekilnojamojo daikto, į kurį turima bendrosios nuosavybės teisė, apie tai pranešama per notarą. Kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti arba šios teisės į nekilnojamąjį daiktą neįgyvendina per vieną mėnesį, o į kitą daiktą – per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, jeigu bendraturčių susitarimu nenustatyta kitaip, tai pardavėjas turi teisę parduoti savo dalį bet kuriam asmeniui; 3) jeigu dalis parduodama pažeidžiant pirmenybės teisę ją pirkti, kitas bendraturtis turi teisę per 3 mėnesius teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos. Ieškovė žeme naudojosi visą laiką, o nuo 2010 metų šį žemės sklypą deklaruoja Nacionalinei mokėjimų agentūrai. Ji žemę prižiūrėjo, ja rūpinosi ir naudojosi visą tą laiką. Ieškovė apie perleistą teisę į palikimą sužinojo tik 2017 m. gegužės 15 d., todėl 3 mėnesių nėra praleidusi. Taip pat nurodo, kad atsakovas V. Š. pažeidė Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, 1 dalį, Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 straipsnį, Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, todėl pirkėjos teisės ir pareigos turi būti perkeltos ieškovei.