Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-05-13 · Civilinė byla Nr. e2VP-9981-347/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
e2VP-9981-347/2019
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00568-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurelija Ozolinia
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“
Suinteresuotas asmuo
A. K., J. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-9981-347/2019Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00568-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1; 3.5.21.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gegužės 13 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aurelija Ozolinia,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., J. K., antstolis Aleksandras Ščiukinas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“ pareiškimu prašo teismo nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui A. K. įgytame bendrosios jungtinės nuosavybės teise su J. K. turte priklauso ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodo, kad antstolis Aleksandras Ščiukinas pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarės N. M. 2017 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NM-7118 vykdo išieškojimą iš skolininko A. K., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ naudai. 2019 m. kovo 5 d. siūlymu antstolis Aleksandras Ščiukinas pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, kuriame nurodė, kad skolininkas A. K. sudaręs santuoką su J. K. ir jiems bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso aukščiau neatidalintas nurodytas turtas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo antstolis Aleksandras Ščiukinas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad su prašymu sutinka, prašo pareiškimą tenkinti.

Suinteresuoti asmenys A. K. ir J. K. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą nurodė, kad turtas jau buvo padalintas civilinėje byloje Nr. e2VP-19568-347/2018, vieno iš prašomo padalinti turto nėra.

Pareiškėja atsiliepime į suinteresuotų asmenų argumentus nurodė, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. gruodžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-19568-347/2018 pareiškėjo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo buvo tenkintas iš dalies. Suinteresuotas asmuo A. K. jokių įrodymų patvirtinančių pastato nebuvimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2017 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NM-7118 dėl 42 148,43 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų sumos (nuo 42 014,94, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 1 d. iki visiško skolos apmokėjimo) išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ naudai. Nustatyta, kad skolininkas A. K. sudaręs santuoką su J. K. ir jiems bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso pareiškėjos prašyme nurodytas turtas. 2019 m. kovo 5 d. surašytas siūlymas, kuriuo pasiūlyta išieškotojui per 30 dienų nuo siūlymo įteikimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas sutikimo nepateikė.

Iš Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-19568-347/2018 nustatyta, kad pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ prašymas dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkintas iš dalies. Pareiškėjos prašomas padalinti turtas (½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) minėtoje byloje nebuvo padalintas. Dėl šios priežasties suinteresuotų asmenų A. K. ir J. K. argumentai dėl padalinto turto neturi jokio pagrindo.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 d. 1 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes turtas įsigytas po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Skolininkui neturint asmeninio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį išlaikymo skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas ir nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas sprendžia, kad turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas, pareiškėjo dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, ir nustatytina, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrąja jungtine sutuoktinių A. K. ir J. K. nuosavybe.

Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Atsižvelgiant, kad šalys šio prašymo nėra pateikusios, nekilnojamųjų daiktų naudojimosi tvarka nenustatytina.

Suinteresuotas asmuo A. K. nurodė, kad prašomo padalinti turto nėra. Jokių duomenų patvirtinančių šį teiginį nepateikė. Iš pareiškėjos nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad turtas: ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamojo turto registre, duomenų apie šių įrašų panaikinimą nėra.

Šioje byloje buvo sprendžiamas skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas. Išsprendus šį klausimą, teismas dėl kitų argumentų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ prašymą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėjas Aurelija Ozolinia