Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ atstovui advokatui Giedriui Bučinskui, atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui S. C., atstovei advokatei Gražinai Versockienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) dėl 5 749,30 Eur sumos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės

19. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė, ieškovei paprašius parengti Pažymą, ne iš karto ją parengė. Atsakydama į ieškovės kreipimąsi, 2022 m. liepos 20 d. elektroniniame laiške atsakovė ieškovei nurodė priežastis, dėl kurių jai neišduodama Pažyma. Atsakovė šiame laiške nurodė, kad iki ieškovei įsigyjant patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plane pažymėta kaip 1-737, 1-737a ir 1-737b) plotas buvo 45.99 m². Visą šio nekilnojamojo turto turėjimo laiką patalpos plotas nekito – buvo 45.99 m². Visi mokesčiai buvo skaičiuojami remiantis šiuo plotu. Ieškovės viešame patalpos pardavimo skelbime yra nurodomas bendras plotas – 53 m². Atsakovei žinoma, kad bendrosios nuosavybės būdu valdoma patalpa 1-91 (6.69 m²) yra fiziškai prijungta prie ieškovės valdomo nekilnojamojo turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Į ją patekti įmanoma tik per ieškovės valdomas patalpas, o plane pažymėtos durys į patalpą 1-91 šiuo metu yra faktiškai užmūrytos. Patalpos 1-91 dydis (6.69 m²) pakankamai tiksliai atitinka parduodamų patalpų ploto padidėjimą nuo faktinio 45.99 m² ploto iki 53 m² ploto, deklaruojamo skelbime. Atsakovė taip pat nurodė, kad Pažymos išduoti ji negali, nes: 1. jei ieškovė minėtą patalpą įgijo Bendrijai nežinomu būdu, jos turėjimo laikotarpiu ieškovė privalėjo mokėti Bendrijai įmokas ir nuo šio papildomo ploto. Atsakovė prašė ieškovės pateikti patalpos 1-91 įsigijimo dokumentus. 2. Jei patalpa 1-91 buvo prijungta savavališkai, darytina išvada, kad ieškovė parduoda visiems pastato savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančius 6.69 m². Atsakovės atstovas 2022-07-26 elektroniniame laiške patvirtino, kad ieškovės prijungtos patalpos yra bendro naudojimo ir yra fiziškai prijungtos prie ieškovės patalpų be galimybės į jas patekti kitaip. Taip pat nurodyta, kad šios patalpos jau buvo prijungtos ieškovei įsigyjant patalpas. Atsakovė ieškovei teikė pasiūlymus kaip spręsti susiklosčiusią situaciją.

20. Atsakovė atsiliepime nurodo, kad 2022-08-16 šalys buvo susitikusios aptarti situaciją, o 2022-08-26 aptarus situaciją su valdyba ir gavus pritarimą (pažymėtina, kad bylą nagrinėjant 2023-08-28 S. C. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio mėnesį valdybos kadencija buvo pasibaigusi), taip pat įvertinus galimą patalpų kainų rėžį, buvo pakartotinai susitikta su ieškovės direktoriumi. Susitikimo metu sutarta, kad ieškovė: a. už naudojimąsi prisijungtu plotu sumokės kompensaciją savininkams apmokėdama už aukštalipių darbus tiesiogiai atsiskaitant su A. T.. Ieškovės prijungtas plotas abipusiu sutarimu buvo įkainotas 4 000 Eur (apie 600 Eur/m²). Kaina buvo sumažinta, įvertinus pačios ieškovės nurodytą faktą, kad ji savo lėšomis remontavo šiose bendrose patalpose einančią vandens ir nuotekų magistralę ir pretenduoja į šių išlaidų kompensavimą; b. Padengs suderintą papildomą mokesčių įsiskolinimą už naudojimąsi papildomu plotu, sumokant 187,87 Eur; c. Padengs ieškovės patalpoms apskaičiuotus mokesčius už elektros įvado pastate įrengimo darbus ir paslaugas pagal ieškovei atsakovės pateiktą apmokėti mokėjimo pranešimą, išrašytą 2022-03-22, pateiktą ieškovei 2022-03-30. Ieškovės įmokos pagrindu jai buvo 2022-09-10 išrašyta sąskaita faktūra. Galutinė mokėtina suma pasikeitė (sumažėjo), nes savininkams (įmonėms) buvo sudaryta galimybė už dalį darbų atsiskaityti tiesiai su rangovu UAB „Eurotinklai“. Ieškovė apmokėjo savo individualią savininko dalį (nuo skaitiklio iki patalpų) tiesiai rangovui, tad galutinėje sąskaitoje neliko šios eilutės. Byloje yra pateiktas 2022-08-26 atsakovės elektroninis laiškas, kuriame nurodyta iš esmės ta pati informacija.

21. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022-07-01 išrašo matyti, kad Patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas įregistruotas – 54.72 kv. m. Kadastro duomenų nustatymo data nurodyta 2022-06-01. Ieškovė Patalpas yra įgijusi 2014-03-04 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. S-975 pagrindu. Taip pat užregistruota 2022-06-22 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje ginčo dėl to, kad Pastato plane indeksu 1-91 pažymėta patalpa, 6.69 m² ploto, įeina į 54.72 kv. m., kurie yra užregistruoti Nekilnojamajame turto registre, byloje nėra. Atsakovės vertinimu, ši patalpa prie ieškovei priklausančių Patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo prijungti neteisėtai. Atsakovė elektroniniame susirašinėjime su ieškove nurodė, kad ši patalpa buvo prijungta prieš ieškovei įsigyjant Patalpas. Teismas byloje pateiktų duomenų pagrindu negali nustatyti tiksliai, kada patalpa 1-91 buvo prijungta prie Patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateiktas VĮ Registrų centro 2023-06-07 raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad patalpa, pažymėta 1-91, iki nekilnojamojo daikto – gamybinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios, (duomenys neskelbtini), 2013 m. paprastojo remonto atlikimo, nebuvo priskirta atskiriems nekilnojamojo turto objektams bei įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir atitinkamai nuosavybės teisės į ją nebuvo įregistruotos, todėl duomenų apie patapos, plane pažymėtos 1-91 (iki 2013 m. paprastojo remonto atlikimo), priklausomybę Nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi. Tačiau byloje iškilusiam ginčui spręsti ši aplinkybė neturi esminės teisinės reikšmės, kadangi viešųjų registrų duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nėra nuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis).

22. Atsakovei išduodant Pažymą Nekilnojamojo turto registre Patalpos, 54.72 kv. m. ploto (minėta, kad byloje ginčo dėl to, kad į šį plotą įeina ir patalpos, pažymėtos indeksu 1-91, nėra), buvo užregistruotos kaip ieškovės nuosavybė. Taigi ieškovė laikoma teisėta 54.72 kv. m. ploto (įskaitant ir patalpų, pažymėtų indeksu 1-91) Patalpų savininke, kol šie duomenys nėra nuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Šioje byloje nėra savarankiško reikalavimo, kuriuo būtų siekiama nuginčyti minėtų Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumą (teisėtumą), ginčo ribas apsprendė ieškovės pareikštas reikalavimas. Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nenustatyta, kad atsakovė būtų kreipusis į teismą su ieškiniu dėl šioje byloje aktualių Nekilnojamojo turto registro duomenų nuginčijimo (CPK 179 straipsnis). Todėl teismas neturi pagrindo Nekilnojamojo turto registro duomenis laikyti neteisingais ir jais nesivadovauti.

23. Jau minėta, kad atsakovė laikosi pozicijos, jog 6,69 m² ploto patalpa, pažymėta 1-91, buvo neteisėtai fiziškai prijungta prie ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų, todėl buvo susitarta, kad prieš išduodant Pažymą ieškovė už naudojimąsi prisijungtu plotu savininkams sumokės kompensaciją, ją sumokant trečiajam asmeniui – konkrečiai A. T., už fasado darbus. Tačiau viešai prieinami duomenys (Nekilnojamojo turto registro duomenys) patvirtina, kad prieš išduodant Pažymą ieškovė buvo teisėta 6,69 m² ploto savininkė. Atsakovė įstatymuose nustatyta tvarka šių duomenų nėra nuginčijusi, todėl neturėjo teisinio pagrindo minėtas patalpas laikyti bendro naudojimo patalpomis ir reikalauti už jų naudojimąsi kompensacijos. Dėl šios priežasties neturi jokios teisinės reikšmės atsakovės atstovų nurodyta aplinkybė, kad dėl kompensacijos mokėjimo buvo žodinis susitarimas su ieškove (konkrečiai, jos direktoriumi). Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti ir apie tai, kad ieškovė sutiko su atsakovės sąlygomis (sumokėti visas prašomas sumas) dėl to, kad būtų galima įvykdyti preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas (sudaryti pagrindinę sutartį), nes atsakovė ilgą laiką atsisakė išduoti ieškovei Pažymą. Šiame kontekste pažymėtina, kad DGNPSBĮ 21 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, numatyta, kad tvirtinant perleidimo sandorius, turi būti pateikta bendrijos pirmininko (valdybos) išduota pažyma apie prievolių bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Taigi, įstatymas suteikia teisę bendrijos pirmininkui išduoti pažyma ir dėl neįvykdytų prievolių. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovės vadovas R. K. 2022-07-18 kreipėsi į atsakovę dėl informacijos, kada jis galės atvykti pasiimti pažymą dėl UAB „Epsilon Energo“ visiško atsiskaitymo su bendrija. Tačiau kreipiantis su 2022-07-28 prašymu ieškovės atsakovės prašė išduoti UAB „Epsilon Energo“ pažymą apie prievolių Bendrijai įvykdymą ir (arba) neįvykdytas prievoles. Taigi, ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu išduoti ir dėl neįvykdytų prievolių, jei tokių būtų. Tačiau vėlesnis atsakovės susirašinėjimas su ieškove patvirtina, kad atsakovė sutiko išduoti Pažymą tik tokiu atveju, kai ieškovė įvykdys visus mokėjimus, nurodytus 2022-08-26 elektroniniame laiške (laiške nurodyta – „Ir kaip kalbėjome – ryt sukeliavus pavedimams apie pietus galėsiu parengti pažymą.“).

24. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo (kylančio iš įstatymo ar iš sutarties) reikalauti, kad ieškovė sumokėtų 4 000 Eur, kaip kompensaciją už naudojimąsi tam tikra Patalpos dalimi, kuri pagal viešus duomenis ieškovei priklauso nuosavybės teise. 2023-08-28 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas S. C. paaiškino, kad šia suma buvo sumažinta Pastato savininkų prievolė apmokėti už rangos darbus. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad fasado darbų užsakovu buvo nurodyta Bendrija, sąskaitos faktūros (taip pat A. T. išrašyta sąskaita faktūra) buvo išrašytos taipogi Bendrijai. Taigi, ieškovė, pervesdama 4 000 Eur sumą A. T., įvykdė Bendrijos prievolę (CK 6.50 straipsnis). Byloje nustatyta, kad Bendrija (atsakovė) atsiskaitydavo už fasado darbus gautomis iš Pastato savininkų lėšomis. Ieškovė, sumokėdama 4 000 Eur, sumažino Bendrijos (atitinkamai, ir kitų Pastato savininkų) piniginę prievolę atsiskaitant už atliktus rangos darbus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, nes jai išnyko pareiga mokėti rangovams už atliktus darbus 4 000 Eur apimtyje, o ieškovės turtas šioje apimtyje nesant tam teisinio pagrindo (iš įstatymo kylančios pareigos ar sutartinės prievolės) sumažėjo. Taigi, egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo.

26. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendro naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Pagal CK 4.82 straipsnio 3-4 dalis butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.

28. Byloje yra pateikta Rangos darbų sutartis (iš jos turinio negalima nustatyti, kada buvo pasirašyta ši sutartis, taip pat negalima nustatyti koks yra jos numeris, tačiau iš pateikto 2022-03-10 priedo prie šios sutarties galima spręsti, jog jos Nr. 21-S-SUB-11-01; sutartyje rangos darbų pradžia nurodyta – 2021-10-21, taigi, galima spręsti, kad sutartis buvo sudaryta 2021 metais), pasirašyta tarp atsakovės ir UAB „Eurotinklai“ (rangovas), kuria UAB „Eurotinklai“ įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis tinkamai atlikti avarinį elektros inžinerinės sistemos (instaliacijos) remontą, įskaitant ir medžiagų tiekimą, bei visus kitus reikalingus veiksmus, toliau vadinami Darbais, su tikslu kaip įmanoma greičiau prisijungti prie Energijos skirstymo operatoriaus, AB (ESO) valdomų skirstymo tinklų adresu (duomenys neskelbtini) (žr. Sutarties 2.1 punktą). Šios sutarties 5.2.2 numatyta, kad rangovas darbus įsipareigojo perduoti iki 2022-03-31. Iš pateikto Rangos darbų sutarties priedo Nr. 1 matyti, kad UAB „Eurotinklai“ taip pat įsipareigojo priede nustatytais terminais ir sąlygomis atlikti papildomus avarinio elektros inžinerinės sistemos (instaliacijos) remonto darbus, su tikslu kaip įmanoma greičiau prisijungti prie Energijos skirstymo operatoriaus, AB (ESO) valdomų skirstymo tinklų, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų atlikimo terminas numatytas – 2022-05-20.

30. 2023-08-28 Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas S. C. patvirtino, kad ieškovės direktorius išreiškė valią su UAB „Eurotinklai“ atsiskaityti tiesiogiai tam, kad būtų galima gauti PVM užskaitą. Vėliau apmokėjo tik savo individualią dalį, dėl ko buvo anuliuota sąskaita ir toliau liko skolinga Bendrijai. Ieškovė atsisakė mokėti likusią dalį. Taigi, tiek procesiniame dokumente, tiek teismo posėdžio metu atsakovės atstovai patvirtino, kad ieškovė nesutiko mokėti už elektros įvado įrengimą, išskyrus individualią savininko dalį.

31. Atsakovės atstovas S. C. 2023-08-28 teismo posėdžio metu taip pat paaiškino, kad dėl bendros elektros įvado dalies įrengimo Pastato savininkų susirinkimas nebuvo organizuojamas, jų sutikimas nebuvo gautas, tačiau šią situaciją jis vertino, kaip ekstremalią pastato egzistavimui – buvo rizika, kad pastatas liks be elektros. Buvo siekiama apsaugoti pastatą nuo neatidėliotinos žalos ir nebuvo laiko organizuoti susirinkimą. Pastato savininkai gavo iš UAB „Vilniaus vaizdas“ (kuris buvo tarpininkas tarp Bendrijos ir ESO) įspėjimus, kad elektros energijos tiekimas bus nutrauktas. Dėl šios priežasties Bendrija turėjo pareigą organizuoti naują elektros įvadą. Kodėl UAB „Vilniaus vaizdas“ pageidavo nutraukti elektros tiekimą nepaaiškino, priežasties nenurodė. Tačiau UAB „Vilniaus vaizdas“ priežasties nurodyti neprivalėjo, nes ji yra privatus juridinis asmuo, buvo nurodyta konkreti data, nuo kurios ji nebeteiks elektros energijos. Taip pat paaiškino, kad iš ESO prisijungimo sąlygos buvo gautos 2021-05-05. UAB „Vilniaus vaizdas“ nustatytas terminas buvo iki tų pačių metų birželio 3 d., t. y. liko mėnuo atlikti visus darbus. Apie termino nukėlimą kalbos nebuvo. Todėl organizuoti susirinkimą, buvo neprotinga. Vėliau UAB „Vilniaus vaizdas“ terminą nukėlė iki gruodžio mėnesio 1 d., tačiau šis terminas vis tiek buvo trumpas atlikti visus darbus. Rugpjūčio mėnesio pabaigoje buvo sudaryta darbų sąmata ir buvo ieškomas rangovas. UAB „Vilniaus vaizdas“ darė spaudimą kuo greičiau įsirengti savo įvadą, keldama kainas. Patvirtino, kad S. Š., kuris teikė elektros įvado paslaugas, buvo atsakovės valdybos narys.

34. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atstovas, teikdamas paaiškinimus dėl elektros įvado įrengimo aplinkybių (žr. sprendimo 31 punktą), apsiribojo tik žodiniais paaiškinimais. 2023-08-28 teismo posėdžio metu teisėja išaiškino atsakovės atstovui (teismo posėdyje dalyvavo ir atsakovės atstovė advokatė), jog nagrinėjamos bylos atveju būtent atsakovė turi pareigą įrodyti, kad ji turėjo teisę reikalauti konkrečių sumų iš ieškovės, ir būtent ji sprendžia kokie įrodymai turi būti pateikti į bylą šioms aplinkybėms įrodyti (protokolo garso įrašo laikas nuo 01:25:31 iki 01:25:46), tačiau atidėjus bylos nagrinėjimą rašytiniai įrodymai žodiniams S. C. paaiškinimams pagrįsti nebuvo pateikti. Kita vertus, jei ir pasitvirtintų S. C. nurodytos aplinkybės, jos negalėtų būti laikomos svarbiomis priežastimis neorganizuoti Pastato savininkų susirinkimo. Pats S. C. nurodė, kad ESO prisijungimo sąlygos buvo gautos 2021-05-05, taigi, dar iki šio laiko atsakovė priėmė sprendimą įrengti naują elektros įvadą. Pažymėtina, kad UAB „Vilniaus vaizdas“ pratęsė terminą iki gruodžio 1 d. Taigi, įvertinus šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog buvo pakankamai laiko organizuoti Pastato savininkų susirinkimą nuspręsti dėl naujo elektros įvado įrengimo.

35. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Kiekvieno buto ir kitų patalpų savininkas turi vieną balsą. Jeigu butas ar kita patalpa nuosavybės teise priklauso keliems savininkams, jiems jų susitarimu atstovauja vienas asmuo, kuris turi vieną balsą. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, išlaidas patalpų savininkas gali atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Aptariamu atveju atsakovės atstovas S. C. patvirtino, kad dėl naujo elektros įvado įrengimo nebuvo priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas. Todėl ieškovė pagal minėtą teisinį reglamentavimą turėjo teisę (teisinį pagrindą) atsisakyti mokėti už elektros įvado įrengimo darbus. Pažymėtina, kad pats S. C. nurodė, kad iki ieškovei kreipiantis dėl Pažymos išdavimo, ieškovė atsisakė mokėti už šiuos darbus. Tokie konkliudentiniai veiksmai patvirtina, jog ieškovė įgyvendino CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatytą teisę. Vėliau ieškovė apmokėjo šias išlaidas tik dėl to, kad jai buvo būtina gauti Pažymą, siekiant įgyvendinti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, o atsakovė Pažymą sutiko išduoti, tik įvykdžius visas jos nurodytas sąlygas, t. y. sumokėjus atitinkamas sumas.

36. Teismas sprendžia, kad susiklosčius tokiai teisinei situacijai vien tai, kad ieškovei buvo išrašyta sąskaita faktūra dėl elektros įvado įrengimo darbų ir kad ieškovė jos neginčijo, nesudaro pagrindo situacijos vertinti kitaip. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nėra numatyta, kad patalpų savininkas privalo atlikti papildomus veiksmus (atskirai ginčyti Bendrijos sprendimus), norint įgyvendinti teisę atsisakyti mokėti išlaidas. Todėl nesutiktina su atsakove, kad ieškovei atsirado pareiga sumokėti už tokius darbus. Dėl šios priežasties atsakovė, išduodama Pažymą neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovės 1 749,30 Eur sumos, kaip skolos Bendrijai. Aptariamu atveju atsakovė turėjo organizuoti Pastato savininkų (bent Bendrijos visuotinį narių) susirinkimą, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti iš to kylančias neigiamas pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas daro išvadą, 1 749,30 Eur apimtyje atsakovė praturtėjo, nes ieškovė be teisinio pagrindo jai pervedė minėto didžio sumą, o ieškovės turtas sumažėjo. Taigi, yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo. Atsakovė praturtėjo be teisinio pagrindo (byloje nenustatyta, kad ieškovei atsirado iš įstatymo kylanti prievolė, numatyta CK 4.82 straipsnio 3-4 dalyse).

37. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatuoja, kad nepagrįstas praturtėjimas egzistavo tiek pareiškiant ieškinį, tiek bylos nagrinėjimo metu, taip pat ieškovė nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.

38. Esant nurodytiems argumentams ir faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė savo ieškinio reikalavimo pagrįstumą, todėl ieškinys tenkinamas pilna apimtimi. Iš atsakovės ieškovei priteistina 5 749,30 Eur suma, kaip be pagrindo įgytos lėšos.

39. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 749,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. sausio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinį tenkinus visa apimtimi, jos naudai iš atsakovės priteisiamos visos ieškovės byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 130 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė prašo priteisti iš viso 1 070 Eur atstovavimo išlaidų (ieškovei 2022-12-15 išrašyta sąskaita Nr. 26/JA/S/2022 620 Eur sumai: 70 Eur už teisinę konsultaciją, 550 Eur už ieškinio parengimą; 2023-12-15 išrašyta sąskaita Nr. 4/JA/S/2023 450 Eur sumai: 150 Eur už rašytinių paaiškinimų rengimą ir atstovavimą teisme – 300 Eur). Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose laiką, teiktų procesinių dokumentų skaičių ir pobūdį, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatytų maksimalių dydžių.

42. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovei priteisiama 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (130 Eur + 1 070 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

43. Byloje patirta 6,64 Eur pašto išlaidų, todėl tenkinus ieškovės ieškinį visa apimtimi, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš pralaimėjusios bylą šalies – t. y. atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 94 ir 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Epsilon Energo“ ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Epsilon Energo“, juridinio asmens kodas 302786882, iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 749,30 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir 30 ct), kaip be pagrindo įgytas lėšas, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 5 749,30 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų keturiasdešimt devynių eurų ir 30 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. sausio 4 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisi valstybei iš atsakovės (duomenys neskelbtini) pastato butų (patalpų) savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) teismo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismo raštinei būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.