Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą su suinteresuotu asmeniu VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po motinos B. Š. mirties (po palikimo atsiradimo) V. Š. minėtame name ir toliau liko gyventi, priėmė asmeninius motinos daiktus, prižiūrėjo paveldimą turtą (tiek nekilnojamąjį turtą, tiek ir kilnojamuosius asmeninius sutuoktinės daiktus), mokėjo mokesčius, taip pat rūpinosi žemės sklypais, sprendė einamuosius nekilnojamojo turto išlaikymo, priežiūros ir kt. klausimus. V. Š. priėmė palikimą po savo motinos B. Š. mirties, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus.

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktai nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimą ir turėti į jį nuosavybės teises.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. yra V. Š. pusbrolis, šį faktą patvirtina į bylą pateiktas Lentvario m. notaro biuro notarės N. P. liudijimas. Pareiškėjo pusbrolis V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), ką patvirtina išrašas iš Gyventojų registro. Pareiškėjas A. Š. yra vienintelis įpėdinis paveldėjimo byloje po pusbrolio V. Š. mirties, jis yra šeštos eilės įpėdinis. Aukštesnės eilės įpėdinių, kurie turėtų teisę priimti palikimą po V. Š. mirties, nėra. V. Š. buvo vienintelis A. Š. ir B. Š. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė B. Š. sutuoktinis A. Š.. Po sutuoktinio mirties B. Š. asmeninės nuosavybės teise įgijo šį nekilnojamąjį turtą: Pastatą – Gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatą – Ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Kitus inžinerinius statinius – Kiemo statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 5.9000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini); 1.1700 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė B. Š., ką patvirtina išrašas iš Gyventojų registro. B. Š. testamento nepaliko, o jos sūnus, pareiškėjo pusbrolis, V. Š. po jos mirties nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Žemės sklypas, ant jo stovintys statiniai, miškas ir asmeniniai kilnojamieji daiktai buvo B. Š. palikimą sudarantis turtas, kurį, būdamas įstatyminiu įpėdiniu, jos vienintelis vaikas V. Š. priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, t. y. liko gyventi namų valdoje, perėmė visus namų apyvokos ir buities daiktus, toliau rūpinosi namu ir jį prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius, savo reikmėms naudojo ūkinius pastatus ir žemės sklypus. Pareiškėjo pateikti įrodymai įrodo, kad jo pusbrolis V. Š. su mirusios motinos B. Š. turtu tvarkėsi kaip savininkas.

Pareiškėjo išdėstytos aplinkybės bei byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia pripažinti, jog V. Š. aktyvūs veiksmai, priimant valdyti po motinos B. Š. mirties atsiradusį turtą, t. y. naudojimasis gyvenamuoju namu ir žemės sklypais, mišku, jų priežiūra, tvarkymas, įvairių su turto išlaikymu susijusių mokesčių mokėjimas, leidžia spręsti, kad V. Š. rūpinosi turtu kaip savo, o tai atitinka faktinį palikimo priėmimo turinį. Ginčo dėl teisės į palikimą nėra. Visi aptarti įrodymai leidžia spręsti, kad pareiškėjo pusbrolis V. Š. po motinos B. Š. mirties priėmė jos turtą savo nuosavybėn, t. y. perėmė palikėjos turtą visa apimtimi, kas reiškia, kad palikimą jis priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50–5.51 straipsniai).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas A. Š. galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 444–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) pusbrolis V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po motinos B. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas A. Š. galėtų visa apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į pusbrolio V. Š. palikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.