Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-297/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-11-28
Bylos Nr.: 1A-297/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-17-1-02627-2012-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Albinas Bielskis, Valdimaras Bavėjanas, Svajūnas Knizleris (pran.)
Nuteistasis: D. P.
Nukentėjusysis: M. S.
Advokatai: Violeta Bazienė, Algirdas Grinevičius

Baudžiamoji byla Nr. 1A-297/2014Teisminio proceso Nr. 1-17-1-02627-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.1.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.1.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Valdimaro Bavėjano, Albino Bielskio,sekretoriaujant Agatai Minkel, Martynai Paušaitei,dalyvaujant prokurorui Liutaurui Rudzevičiui,gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui,nuteistajam D. P. ,nukentėjusiajai M. S. ,nukentėjusiosios M. S. atstovei advokatei Violetai Bazienei,

vertėjoms Alvyrai Klipčiuvienei, Vladislavai Tumas, Žanai Tadorovskajai ‚

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. ir nukentėjusiosios M. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Iš D. P. priteista: 500 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. S. naudai; 90 385,23 Lt gydymo išlaidų atlyginimo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-10-18 dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, asmeninio konflikto su A. K. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis ir kojomis nemažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, poodinę kraujosruvą dešiniame klube, daugybines poodines kraujosruvas dešinio kelio sąnario srityje, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, nuo ko įvyko ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, lydimas galvos smegenų suspaudimo ir cerebrinės komos. Tokiu būdu D. P. tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuteistasis D. P. nurodo, kad apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos pagrįstos prielaidomis, o tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, laikoma esminiu BPK pažeidimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-283/2008). Teigia, kad byloje nėra jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jo santykiai su A. K. visuomet buvo geri, jokių nusiskundimų nebuvo, mušimo faktų nenustatė ir M. S. skundus tyręs 6 PK tyrėjas M. C. .

Pasak apelianto, šioje byloje nebuvo išaiškintos ir nustatytos visos lemiamą reikšmę turinčios aplinkybės. Visų pirma, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo nustatytas A. K. sužalojimo laikas, nėra išsiaiškinta, kur pastaroji buvo spalio 18 d. nuo 16-17 val., kai išėjo iš jo namų, iki 22-23 val., kai atėjo pas K. Š. į namus, ką ji tuo laiku veikė, su kuo buvo susitikusi, ar buvo sumušta, ar pati kokiu nors būdu susižalojo. Niekas šiomis aplinkybėmis nesidomėjo ir netyrė, o nuėjo lengviausiu keliu ir apkaltino jį, nes praeityje vieną kartą tarp jo ir A. K. buvo kilęs konfliktas. Tačiau tą kartą jie susitaikė ir nuo to laiko jokių konfliktų, barnių ar muštynių tarp jų nebuvo, jie mylėjo vienas kitą ir gerbė, tik A. K. motina buvo nepatenkinta jų bendravimu, todėl prisigalvodavo įvairių motyvų skundams rašyti, dėl to už melagingus pranešimus jai buvo iškelta byla. Apygardos teismas nustatė, kad A. K. buvo sunkiai sužalota spalio 18 dieną, tačiau iš specialisto išvados to kategoriškai teigti negalima. Išvadoje nurodoma, kad kūno sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros (2012-10-23), taigi, A. K. galėjo būti sužalota ar susižaloti spalio 17, 18, 19 dienomis, be to, nebūtinai visi sužalojimai buvo padaryti vienu metu. Taip pat nebuvo aiškinamasi, kokiu tikslu spalio 18 d. vėlai vakare A. K. atėjo pas K. Š. . Nuteistojo nuomone, ji ten ėjo norėdama dar išgerti, o kad rastų savo elgesio pateisinimą ir kitų asmenų užuojautą, ėmė pasakoti, kad D. P. jos atžvilgiu naudojo smurtą. Tai patvirtina ir liudytojo H. K. parodymai, kad ne visada galima tikėti nukentėjusios žodžiais: vieną kartą A. K. jam pasakojo, kad D. P. jos atžvilgiu yra vartojęs smurtą, tačiau po kurio laiko ji tai paneigė, nurodydama, kad išsigalvojo. Nuteistasis pažymi, kad jo susitikimas su A. K. spalio 19 d. rytą nebuvo priešiškas, bendravimas vyko ramiai ir draugiškai, tai patvirtino apklausti liudytojai. Spalio 19 dieną A. K. keletą kartų buvo atėjusi į namus (į tualetą), tačiau vis išeidavo, aiškino, kad lauke jai yra geriau. Tik vėlai vakare jis neblaivią A. K. parsivedė į namus, nuprausė ir paguldė į lovą. Tuo metu jis neįtarė, kad ji sunkiai serga. D. P. atkreipia dėmesį į liudytojos R. V. parodymus, kurie, pasak apelianto, apibūdina A. K. fizinę ir psichinę būklę, t.y. kad pas A. K. ji yra vykusi ir ankščiau, pastaroji visada būdavo neblaivi.

Nuteistasis D. P. nesutinka su apygardos teismo išvada, kad jo paaiškinimai apie A. K. sužalojimus yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Teigia, kad jis niekam nemelavo ir jokių prieštaravimų jo paaiškinimuose nėra. Jis sakė tai, ką žinojo, ką buvo girdėjęs iš medikų arba pats akivaizdžiai matė. Iš medikų jis girdėjo, kad tokios pasekmės gali būti nuo užkalkėjusių kraujagyslių, o pats matė, kaip A. K. , kuri sirgo epilepsija, krisdama ne kartą susižalojo pati. Jis negalėjo žinoti tikrosios priežasties, dėl ko A. K. atsidūrė ligoninėje, tačiau teismas visas abejones ir netikslumus įvertino jo nenaudai, kaip norą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas pažymi, kad byloje nebuvo apklausta pati A. K. . Nors gydytojai nurodė, kad ji negali būti apklausiama, tačiau jos sveikata yra stabili ir gerėjanti, gal šiuo metu galima ją apklausti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji M. S. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio, iš D. P. priteisiant 2423,85 Lt turtinės žalos atlyginimo bei 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo jos naudai ir 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo A. K. naudai.

Nukentėjusioji M. S. teigia, kad apygardos teismas, nesilaikydamas BPK 301-307 straipsnio reikalavimų, tik lakoniškai pasisakė civilinio ieškinio klausimu, neišdėstė motyvų, kokias pasekmes sukėlė nuteistojo D. P. nusikalstama veika tiek pačiai A. K. , tiek jai – M. S. , nemotyvavo sumažinto priteisto ieškinio dydžio. Nurodo, kad jos dukra A. K. nuo 2012 m. spalio 20 d. iki šiol buvo gydoma keliose ligoninėse, šiuo metu – sveikatos centre „Gemma“, yra visiškai neįgali, jai nuolat reikalinga slauga. Ji pati kiekvieną dieną lankė ir lanko dukrą gydymo įstaigose, slaugos centre, perka jai medikamentus/papildus. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo pateikti receptai, patvirtinantys, jog A. K. buvo išrašyti vaistai, kuriuos jis pirko, tačiau dauguma vaistų ir papildų, higienos priemonių yra nereceptiniai, todėl receptų ji ir negalėjo pateikti. Tai, kad ji pirko įvairias medikamentines priemones dukrai tik įrodo, kad visokeriopai ja rūpinasi ir stengiasi jai užtikrinti kuo geresnę priežiūrą. Byloje yra pateikti jos pirktų vaistų ir kitų priemonių pirkimo kvitai. Prie ieškinio ji per klaidą pateikė du nuolatinio transporto bilieto pirkimo kvitus, bendros 100 litų vertės, kuriuos pirko dar iki A. K. sužalojimo, todėl mano, jog tik šia suma galėjo būti sumažintas ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje. Nukentėjusioji pažymi, kad šiuo metu gydytojai prognozuoja, jog A. K. gali visam gyvenimui likti neįgali, t.y. visiškai paralyžuota, o tai reiškia, kad jos išlaidos dukters gydymui ir toliau augs.

Nukentėjusioji M. S. teigia, kad dėl dukters sužalojimo ji patyrė ir moralinę žalą. Dėl patirto sužalojimo dukra gali likti visiškai neįgali, prikaustyta prie lovos, taigi, ji visą likusį gyvenimą privalės pastarąją slaugyti ir neturės jokio asmeninio gyvenimo. Be to, matydama neįgalią, lovoje gulinčią suaugusią dukrą, kuri nei kalba, nei juda, ji patiria dideles kančias. Dėl dukters patirtos traumos ji nuolat išgyvena, nemiega naktimis, nuolat apie ją galvoja, tai ją veikia ir žlugdo, varo į neviltį, depresiją, ji nuolat verkia. Dėl dukters sužalojimo ji taip pat prarado sveikatą, kuri neatsistatys.

Apeliantė pažymi, kad Konstitucijoje įtvirtintos normos ir principai, inter alia Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės ir teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti byloje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai). Nukentėjusioji nurodo, kad pareikšdama civilinį ieškinį ir moralinę žalą įvertinusi 100 000 Lt, turėjo omenyje tiek jos pačios, tiek ir A. K. patirtą neturtinę žalą, bylos nagrinėjimo teisme metu ji pasisakė, jog prašomą priteisti neturtinę žalą patyrė tiek ji pati, tiek ir jos dukra A. K. , kuriai dėl D. P. įvykdytos nusikalstamos veikos ir padarytų daugybinių kūno sužalojimų teko iškęsti didelį skausmą, ji tapo visiškai neįgali ir būdama dar jauna moteris niekada nebeturės normalaus ir pilnaverčio gyvenimo. A. K. ir dabar kankinasi, negalėdama pasirūpinti savimi, kenčia skausmus. Nepaisant to, apygardos teismas neturtinės žalos atlyginimą priteisė tik jai – M. S. ir nepasisakė dėl neturtinės žalos atlyginimo A. K. , kuri nukentėjo daugiausiai.

Teismo posėdžio metu nuteistasis D. P. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiosios M. S. apeliacinį skundą atmesti. Nukentėjusioji M. S. bei jos atstovė prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras prašė nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiosios M. S. apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. P. ir nukentėjusiosios M. S. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Dėl nuteistojo D. P. apeliacinio skundo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė nuteistajam D. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. P. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Jis parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. su A. K. nekonfliktavo, fizinio smurto jos atžvilgiu nei tą dieną, nei anksčiau nenaudojo, išskyrus vieną konfliktą, įvykusį 2012 m. vasarą, po kurio jie susitaikė ir daugiau nesipyko. 2012 m. spalio 16 d. jam paskambino A. K. , pasakė, kad susipyko su mama ir prašė atvažiuoti jos pasiimti. Nuo tos dienos ji gyveno jo namuose. 2012 m. spalio 18 d. iš ryto jie kartu vyko į teismą, kur buvo nagrinėjama administracinė byla dėl A. K. motinos M. S. melagingo pranešimo. Eidami į teismą kartu išgėrė butelį vyno, tuo metu A. K. sužalota nebuvo. Kadangi A. K. buvo neblaivi, teismo posėdis neįvyko. Jau grįžtant iš teismo į namus A. K. prastai jautėsi, keturis ar penkis kartus buvo nugriuvusi. Vieną kartą ji trenkėsi į grindinį pakaušiu, kitą kartą – dešine galvos puse, taip pat krito veidu ant šaligatvio plytelių ir prasikirto lūpą, nusiskėlė dantį. Į namus jie sugrįžo apie 12 val., kelias valandas pamiegojo, po to A. K. pasakė, kad jai bloga, ir išėjo. Tai buvo apie 14-15 val., tuo metu pas ją jokių mėlynių nebuvo, tik praskelta lūpa. Tą dieną A. K. į namus negrįžo, nakvojo pas K. Š. . Ten buvo ir H. K. , kuris galėjo A. K. sumušti. Jis pats ją sutiko 2012 m. spalio 19 d. ryte, apie 8 val., prie parduotuvės „Iki“, A. K. buvo su mėlynėmis paakiuose, sutinusia lūpa. Pastaroji jam pasakė, kad nakvojo pas K. Š. , taip pat, kad niekas jos nemušė. Jis siūlė A. K. eiti namo, bet ji atsakė, kad jai bloga, svaigsta galva, todėl nori susirasti išgerti. Jis pats gerti nenorėjo, todėl vienas grįžo į namus, o A. K. paliko prie parduotuvės. Tą pačią dieną A. K. kelis kartus buvo užėjusi į jo namus, ėjo į tualetą, atsigėrė vandens ir vėl išėjo. Tos pačios dienos vakare, apie 22 val., jis nuėjo pas K. Š. ir iš ten parsivedė į namus neblaivią A. K. , padėjo jai nusiprausti, nusirengti ir paguldė į lovą, jokių naujų sužalojimų nematė. A. K. skundėsi galvos skausmais ir svaigimu, o ryte jau į nieką nereagavo, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą (t. 1, b.l. 179-190, 192-194, t. 2, b.l. 172-176). Tačiau nuteistojo D. P. aiškinimas, kad jis fizinio smurto A. K. atžvilgiu nenaudojo ir kad pastaroji nustatytus sužalojimus galėjo patirti, nes būdama girta dažnai griuvinėjo, taip pat ir 2012 m. spalio 18 d. ryte, kai kartu su juo ėjo iš teismo į namus, arba galėjo būti sužalota kitų asmenų, po to, kai 2012 m. spalio 18 d. išėjo iš jo namų ir negrįžo nakvoti, yra paneigtas byloje surinktų ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose ištirtų įrodymų visetu, todėl apygardos teismo teisingai įvertintas kaip kaltininko pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės už atliktus veiksmus ir jais sukeltus padarinius.

Bylos duomenimis, nukentėjusiosios A. K. sveikatos būklė po patirtų sužalojimų ilgą laiką išliko sunki, todėl nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti ją nebuvo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, gavusi UAB „Gemma sveikatos centro“, kuriame šiuo metu slaugoma A. K. , medikų patvirtinimą, kad pagerėjus nukentėjusiosios sveikatos būklei pastaroji gali būti apklausiama apie sužalojimo aplinkybes (t. 3, b.l. 43), taip pat atsižvelgdama į nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentus bei teismo posėdžio metu pastarojo ir nukentėjusiosios M. S. pareikštą prašymą dėl A. K. apklausos, įpareigojo valstybinį kaltinimą palaikantį prokurorą organizuoti šios nukentėjusiosios apklausą UAB „Gemma sveikatos centre“ (t. 3, b.l. 50-53). Vykdant šį pavedimą, nukentėjusiąją A. K. minėtoje reabilitacijos klinikoje, dalyvaujant prokurorui, nuteistojo D. P. gynėjui advokatui Algirdui Grinevičiui (pats nuteistasis D. P. į apklausą neatvyko), nukentėjusiajai M. S. ir jos atstovei advokatei Violetai Bazienei, 2014 m. gegužės 23 d. apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas. Šios apklausos metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad ją sužalojo asmuo vardu D., pavardės neprisimena. Su D., kuris gyveno netoli jos namų, susipažino maždaug prieš metus iki įvykio ir po to bendravo. Paprastai jie laiką leisdavo dviese, dažniausiai D. namuose, t.y. dviejų kambarių bute, kur jis gyveno kartu su tėvu A. ir mama, kurios vardo tiksliai neprisimena, gal G. D. ją ir anksčiau mušdavo, tai vykdavo tuomet, kai šis būdavo išgėręs. Vietos, kur ji buvo sumušta, neprisimena, tai galėjo būti parduotuvėje, prie parduotuvės arba namuose, prisimena, kad buvo mušama, kai sėdėjo ant lovos D. bute. D. ją mušė kumščiais, sudavė į galvą, veidą, ranką, pilvo sritį. Į galvą sudavė apie dvylika kartų, išmušė dantį. Kiek smūgių sudavė į kitas kūno vietas, neprisimena. Visa tai įvyko pavakare, ar tuo metu kartu buvo dar kas nors, neprisimena. Prieš sumušimą jie abu vartojo alkoholį, tačiau kur, neprisimena. Kiti asmenys, jos pačios ar D. draugai jos nemušė. Apklausos pabaigoje nukentėjusioji prisiminė, jog D., apie kurį davė parodymus, pavardė yra P. (t. 3, b.l. 60-62). Taigi, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nukentėjusioji A. K. nurodė, jog tiksliai visų įvykio aplinkybių, kuomet ji buvo sunkiai sužalota, neprisimena, tačiau patvirtino, kad ją sumušė ne kas kitas, o būtent nuteistasis D. P. . Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius šiuos nukentėjusiosios parodymus, D. P. ėmė teigti, jog pastaroji jį apkalbėjo paveikta motinos M. S. , kuri nuo pat pažinties pradžios priešinosi jų draugystei, netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiosios A. K. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, nes jie atitinka kitus faktinius bylos duomenis, kuriais, nustatydamas įvykio aplinkybes, rėmėsi apygardos teismas. Kaip matyti iš liudytojų K. Š. , T. L. ir H. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, 2012 m. spalio 18 d., apie 22-23 val., pas K. Š. į namus, kuriuose svečiavosi T. L. bei H. K. , atėjo A. K. , kuri buvo sumušta. Sužalojimai matėsi ant pastarosios veido – buvo patinusi lūpa, paakiuose mėlynės, nubrozdinta kakta, mėlynių buvo ir ant jos rankų, kojų, šonuose. A. K. jiems paaiškino, kad ją sumušė D. P. , todėl prašė liudytojo K. Š. leisti pernakvoti (t. 1, b.l. 143-144, 147-149, 150-151, t. 2, b.l. 141-144, t. 3, b.l. 1-3). Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G 2383/12(01) bei šią išvadą pateikusios teismo medicinos ekspertės Jūratės Gincman-Dorošenko paaiškinimų teisiamajame posėdyje (t. 1, b.l. 57-61, t. 2, b.l. 138-139) matyti, kad A. K. buvo nustatyti daugybiniai sužalojimai, t.y. poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, lydimas galvos smegenų suspaudimo ir cerebrinės komos, poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, poodinė kraujosruva dešiniame klube, daugybinės poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje (pastarasis sužalojimas D. P. nebuvo inkriminuotas), padaryti 14-os trauminių poveikių pasekoje. A. K. nustatyti sužalojimai veide bei galvos smegenų trauma visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, nes bet kuris smūgis į veidą, o taip pat ir jų visuma galėjo sukelti ryškų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, likusieji kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kituose nukentėjusiosios kūno dalyse vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje nėra būdingos griuvimui, tikėtina atsirado smūgių pasekoje ar nuo spaudimo (ranka, koja ir pan.); poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek griūnant bei šiomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius ribotus paviršius, daugybinės poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srityje galėjo gautis nuo sudavimų ir suklupimų (griuvimų) ant abiejų kelių pasekoje. Sunki galvos smegenų trauma, atsižvelgiant į turimus apžiūros ir medicininių dokumentų duomenis, tikėtina įvyko nuo smūginių trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) į veido sritį (pvz., ranka, koja ir pan.), sukeliant staigų rotacinį galvos judesį (judesius), ko pasekoje plyšus pereinamosioms venoms, jungiančioms smegenų paviršius, kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu bei sukėlė galvos suspaudimą, ir nėra būdinga griuvimui bei griuvinėjimui, kas iš esmės patvirtina nukentėjusiosios A. K. tiek iš karto po įvykio su ja bendravusiems asmenims, tiek 2014 m. gegužės 23 d. vykusios apklausos metu ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodytas jos sužalojimo aplinkybes ir tuo pačiu paneigia nuteistojo D. P. aiškinimą, kad nukentėjusioji sunkią galvos traumą ir kitus nustatytus daugybinius sužalojimus galėjo patirti dėl to, kad būdama neblaivi dažnai griuvinėjo, taip pat ir 2012 m. spalio 18 d., kartu su juo eidama iš teismo į namus.

Nuteistasis D. P. savo apeliaciniame skunde kelia versiją, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitų asmenų ir tai galėjo įvykti tuo metu, kai pastaroji buvo išėjusi iš jo buto, tačiau, kaip jau minėta, pati nukentėjusioji A. K. tokias aplinkybes paneigė. Jokių kitų duomenų, išskyrus niekuo nepagrįstus nuteistojo teiginius, kad A. K. galėjo būti sumušta tuo metu, kai ėjo iš jo namų pas K. Š. , arba būdama pastarojo bute, byloje nėra. Priešingai, kaip jau minėta, liudytojai K. Š. , T. L. ir H. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad nukentėjusioji į K. Š. butą atėjo jau sužalota ir pasakė, kad ją sužalojo D. P. . Be to, šie liudytojai parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. jokių konfliktų K. Š. bute, kuomet jame svečiavosi A. K. , nebuvo ir jokio smurto pastarosios atžvilgiu niekas nevartojo. Beje, tokias aplinkybes, t.y., kad jos niekas naktį iš 2012 m. spalio 18 d. į 19 d. nemušė, nukentėjusioji A. K. 2012 m. spalio 19 d. ryte nurodė ir prie parduotuvės sutiktam D. P. . Iš liudytojo K. Š. parodymų taip pat matyti, kad 2012 m. spalio 19 d. ryte A. K. išėjo iš jo buto ir sugrįžo tik tos pačios dienos vakare, apie 19 val., tačiau jokių naujų sužalojimų pas A. K. nesimatė, pastaroji taip pat nesiskundė, kad vėl būtų patyrusi fizinį smurtą. Tą aplinkybę, kad 2012 m. spalio 19 d. A. K. nebuvo padaryti jokie sužalojimai, patvirtino ir pats nuteistasis D. P. , kuris, kaip jau minėta, pastarąją matė tos dienos ankstų rytą, apie 8 val., taip pat dienos metu, o apie 22 val. iš K. Š. buto parsivedė į savo namus.

Taigi, pirmiau aptarti vienas kitą papildantys faktiniai duomenys, t.y. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti nukentėjusiosios A. K. parodymai apie jos sužalojimo aplinkybes, iš karto po įvykio mačiusių sužalotą A. K. ir su ja bendravusių liudytojų K. Š. , T. L. ir H. K. parodymai, specialisto išvada ir ją pateikusios teismo medicinos ekspertės paaiškinimai teisme dėl A. K. nustatytų sužalojimų bei jų padarymo mechanizmo, paneigia nuteistojo D. P. iškeltas A. K. susižalojimo ar sužalojimo versijas ir patvirtina apygardos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, kad A. K. nustatytus sužalojimus, suduodamas rankomis ir kojomis ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, padarė nuteistasis D. P. . Pažymėtina ir tai, kad tiek nukentėjusiųjų A. K. bei M. S. , tiek liudytojų K. Š. , T. L. , H. K. , J. G. parodymai patvirtina, jog D. P. , priešingai nei jis teigia savo apeliaciniame skunde, A. K. atžvilgiu smurtavo ir anksčiau. Nors nuteistasis akcentuoja liudytojo H. K. parodymus, kad A. K. , kartą apkaltinusi D. P. ją sumušus, vėliau tai paneigė, sakydama, kad susižalojo pati griūdama, taip pat liudytojo K. Š. parodymus, kad 2012 m. spalio 19 d. ryte susitikę A. K. ir D. P. gražiai bendravo, šios aplinkybės, esant pirmiau aptartų faktinių bylos duomenų visetui, negali būti vertinamos kaip paneigiančios D. P. kaltę sužalojus nukentėjusiąją, juolab, kad kaip matyti iš pirmiau paminėtų asmenų parodymų, A. K. , nepaisant netinkamo D. P. elgesio jos atžvilgiu, buvo linkusi jam atleisti ir toliau su juo bendrauti. Šias aplinkybes be kita ko patvirtina ir byloje esantis Vilniaus apskrities vyriausio policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato Pašilaičių policijos nuovados tyrėjo 2011 m. lapkričio 21 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad 2011 m. spalio 24 d. į A. K. butą atvykę policijos pareigūnai rado pastarąją sumuštą, tačiau A. K. , nors iš karto ir nurodžiusi pareigūnams ją sumušusį asmenį, t.y. D. P. , vėliau ėmė teigti, kad jis jos nemušė ir prašė tolimesnio tyrimo neatlikti (t. 1, b.l. 131-132). Tuo pačiu teisėjų kolegija konstatuoja, jog apygardos teismas visiškai teisingai atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad D. P. aiškinimas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apie įvykio aplinkybes prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, bet ir į tai, kad pastarasis skirtingiems asmenims prieštaringai aiškino apie A. K. sužalojimus: savo tėvams jis teigė, kad A. K. pateko į ligoninę dėl užkalkėjusių kraujagyslių, liudytojui T. L. – kad rado A. K. gatvėje jau sumuštą, o pagal iškvietimą atvykusiai medikei R. V. – kad ją girtą iš gailesčio parsivedė nuo konteinerio, kad ji buvo girta, serga epilepsija, dažnai krenta ir susižaloja, kas taip pat neatitiko tikrovės. Pažymėtina, jog ir pats apeliantas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pripažino, jog asmenims, su kuriais bendravo, sąmoningai skirtingai aiškino apie A. K. sužalojimo aplinkybes ir kaip to priežastį nurodė, kad buvo neblaivus, o liudytojui T. L. nenorėjo visko pasakoti (t. 3, b.l. 3-4).

Atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo D. P. apeliacinio skundo argumentas, kad apygardos teismo nustatytas nukentėjusiosios sužalojimo laikas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip matyti iš paties nuteistojo D. P. , nukentėjusiosios M. S. parodymų, taip pat byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės teismo M. S. administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo protokolo (t. 1, b.l. 82-84), nukentėjusioji A. K. 2012 m. spalio 18 d. 9 val. buvo kviečiama į šios bylos nagrinėjimą liudytoja, kur vyko lydima D. P. . A. K. į teismą atvyko neblaivi, todėl nebuvo apklausta, tačiau tuo metu, kaip kad nurodė tiek pats nuteistasis D. P. , tiek nukentėjusioji M. S. , sužalota nebuvo. Apie 10 val. nukentėjusioji kartu su D. P. išėjo iš teismo, o apie 23 val. atėjo pas K. Š. ir jau buvo sužalota – matėsi mėlynės po akimis, kitose kūno vietose, sumušta lūpa. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat specialisto išvadą, kad išoriniai kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, nukentėjusiajai padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros (atliktos 2012-10-23), o sunki galvos smegenų trauma, atsižvelgiant į operacijos metu rastos ir medicininiuose dokumentuose fiksuotos kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų agregatines būkles (krešuliai), įvyko prieš 1-3 paras iki operacijos (2012-10-20), kad visi A. K. nustatyti sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, kuri, kaip jau minėta, D. P. nėra inkriminuota, yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, bei minėtą specialisto išvadą pateikusios teismo medicinos ekspertės J. Gincman-Dorošenko paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad po patirtos sunkios galvos traumos nukentėjusioji dar galėjo vaikščioti, būti sąmoninga, atlikti tam tikrus veiksmus, girtauti, kadangi struktūrinei kraujosruvai būdingas šviesusis periodas, kurio trukmė labai individuali, jis gali trukti vieną, dvi paras, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. nustatytus sužalojimus D. P. padarė 2012 m. spalio 18 d., laikotarpyje nuo 10 val. iki 23 val.

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų bylos objektyvių aplinkybių bei įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir, remdamasis jais, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. P. asmeninio konflikto su A. K. metu sudavė pastarajai rankomis ir kojomis ne mažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t.y. poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, poodinę kraujosruvą dešiniame klube, daugybines poodines kraujosruvas dešinio kelio sąnario srityje, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, ir sužalojimus, vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, t.y. odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, nuo ko įvyko ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, lydimas galvos smegenų suspaudimo ir cerebrinės komos, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą, kas atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apygardos teismas nustatė, jog D. P. , suduodamas nukentėjusiajai A. K. smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, be pirmiau išvardintų sužalojimų padarė dar ir poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, tačiau, kaip matyti iš pirmiau paminėtos specialisto išvados Nr. G 2383/12(01), poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje susiformavo ne trauminių poveikių, o nukentėjusiajai atliktos galvos operacijos (kaukolės kairės pusės kraniotomijos) pasekoje. Taigi, A. K. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje nuteistajam D. P. inkriminuota nepagrįstai. Be to, apygardos teismas nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas dėl D. P. apsvaigimo nuo alkoholio nusikalstamos veikos padarymo metu – aprašydamas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes teismas konstatavo, kad D. P. tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tuo tarpu motyvuodamas bausmės skyrimą už šio nusikaltimo padarymą teismas nurodė, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. P. neblaivumą nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nusikaltimą jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad su A. K. jis girtavo 2010 m. spalio 16 ir 17 d., o 2010 m. spalio 18 d. ryte prieš teismo posėdį, į kurį lydėjo A. K. , su pastarąja išgėrė butelį vyno. Grįžę iš teismo jie kelias valandas pamiegojo ir daugiau tą dieną jis alkoholio nevartojo. Nukentėjusioji A. K. , apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad prieš sumušimą ji kartu su D. P. vartojo alkoholį, tačiau kiek ir kuriuo tai buvo metu – ryte prieš einant į teismą, ar vėliau, nepatikslino, kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog D. P. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apsvaigimas nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu bei nukentėjusiajai A. K. padaryta poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, kuri neturi įtakos nuteistojo D. P. veiksmų teisiniam vertinimui, šalinami iš nuosprendžio nustatomosios dalies.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, yra teisėta ir pagrįsta.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas D. P. bausmę, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Bylos duomenimis, D. P. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 5 dalis), sukėlusį itin sunkias pasekmes – dėl jo veiksmų A. K. tapo neįgali: ji patyrė sunkią galvos traumą, dėl kurios ilgą laiką išbuvo komos būsenoje, šiuo metu ji, nors yra sąmoninga, tačiau dėl po patirtos galvos traumos išsivysčiusio visų galūnių paralyžiaus nevaikšto, negali pasirūpinti savimi, jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra ir aplinkinių pagalba. Nuteistasis nusikaltimo padarymui nenaudojo jokio įrankio, tačiau fizinį smurtą panaudojo silpnesnės už save moters, su kuria draugavo, atžvilgiu, sudavė jai daug smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat ir į gyvybiškai svarbią – galvą, tuo be kitų sužalojimų padarydamas pirmiau minėtą sunkią galvos traumą. Byloje nėra tokių duomenų, kad D. P. , smurtaudamas nukentėjusiosios atžvilgiu, būtų siekęs sunkiai sutrikdyti šios sveikatą, tačiau, akivaizdu, jog pasirinkdamas tokį pavojingą veikimo būdą, jis galimoms savo veiksmų pasekmėms buvo abejingas, taigi, veikė netiesiogine tyčia. Nuteistasis D. P. yra išsituokęs, praeityje ne kartą buvo nusikaltęs, baustas administracine tvarka, iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, piktnaudžiavo alkoholiu, dėl ko ne kartą buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (t. 2, b.l. 26, 27, 182-183, 184-190, 193-198). Nėra šio nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismo nuosprendžiu nuteistajam D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyto šios bausmės vidurkio, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, ir nėra teisinio pagrindo ją švelninti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, subendrindamas D. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to paskyrė aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmių bendrinimo taisyklės taikomos tuo atveju, kai nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro neatlikęs paskirtos bausmės arba bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tuo tarpu tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, subendrinta bausmė už padarytas nusikalstamas veikas skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles (BK 63 straipsnio 9 dalis). Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad D. P. nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2012 m. spalio 18 d., taigi, iki 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl apygardos teismas nepagrįstai nustatė, kad pastarasis nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir subendrindamas D. P. keliais nuosprendžiais paskirtas bausmes vadovaujantis ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu D. P. nuteistas už sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, tuo tarpu 2012 m. lapkričio 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu jis nuteistas už neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje, taigi, D. P. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tais atvejais, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis D. P. keliais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 2 punktai). D. P. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo trejiems metams bausmė ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bendrinamos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Dėl nukentėjusiosios M. S. apeliacinio skundo.

Šioje byloje nukentėjusioji M. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš D. P. priteisti jos naudai 2523,85 Lt turtinei žalai bei 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje bei duodama paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu M. S. nurodė, kad ieškinyje nurodytą turtinę žalą sudaro išlaidos, kurias ji patyrė nuolat vykdama į gydymo įstaigas lankyti dukros A. K. , pirkdama pastarajai būtinus vaistus bei maisto papildus, skirtus raumenų tonusui, žarnyno terpei palaikyti, organizmo stiprinimui ir kt., taip pat būtinas asmens higienos prekes – sauskelnes, drėgnas servetėles, įvairius kremus nuo pragulų, iššutimo ir kt., papildomas kineziterapijos paslaugas, gamindama pagerintą maistą namuose, tokiu būdu siekiant kuo geresnio dukros gydymo efekto. Prie civilinio ieškinio nukentėjusioji M. S. pridėjo dalį jos išlaidas vaistams, maisto papildams, asmens higienos prekėms, visuomeniniam transportui patvirtinančių pirkimo kvitų ir paaiškino, jog dėl nežinojimo ne visus juos išsaugojo. Taip pat nukentėjusioji M. S. paaiškino, kad dėl dukters sužalojimo ji patyrė neturtinę žalą, nes, medikų duomenimis, dukra po patirtos galvos traumos gali likti visiškai neįgali, prikaustyta prie lovos visam gyvenimui, o tai reiškia, kad M. S. visą likusį gyvenimą ją privalės slaugyti ir neturės jokio kito asmeninio gyvenimo. Matydama neįgalią, lovoje gulinčią suaugusią dukrą, kuri nekalba ir nejuda, ji patiria dideles kančias, nemiega naktimis, nes nuolat galvoja apie dukrą. Tai ją veiką ir žlugdo, varo į neviltį, depresiją, ji nuolat verkia, dėl patirtų išgyvenimų prarado sveikatą (t. 1, b.l. 109-110, 115-117, t. 2, b.l. 159-168, t. 3, b.l. 4-5). Apeliaciniame skunde nukentėjusioji M. S. nurodė, jog prašo priteisti ne 2543,85 Lt, bet 2423,85 Lt turinės žalos atlyginimo, nes per klaidą kartu su ieškiniu apygardos teismui buvo pateikusi dar iki įvykio patirtas išlaidas visuomeniniam transportui patvirtinančius kvitus 100 Lt sumai. Taip pat ji nurodė, kad patirtą neturtinę žalą ji vertina 50000 Lt, o kitą jos prašomos priteisti neturtinės žalos dalį, t.y. dar 50000 Lt, sudaro A. K. patirta neturtinė žala.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiosios M. S. pareikštą civilinį ieškinį, jį tenkino iš dalies ir iš nuteistojo D. P. M. S. naudai priteisė 500 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai M. S. padarytą neturtinę žalą ir jos dydį, apygardos teismas tinkamai įvertino visas įstatyme įtvirtintas aplinkybes. Teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis šiai nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos šiai nukentėjusiajai atsiradusioms neigiamoms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, ką nepagrįstai apeliaciniame skunde ginčija nukentėjusioji M. S. .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Nukentėjusiojo patirtos žalos vertinimas yra teismo prerogatyva, kuris tai daro vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš skundžiamo apygardos teismo nuosprendžio matyti, jog, nustatydamas iš D. P. nukentėjusiajai M. S. priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas įvertino tai, jog tyčiniais nuteistojo nusikalstamais veiksmais buvo sukelti itin sunkūs padariniai – nukentėjusiosios M. S. dukra A. K. patyrė sunkią galvos traumą, dėl kurios tapo neįgali, buvo ilgai gydoma ligoninėje, šiuo metu yra slaugoma reabilitacijos klinikoje, nes iki šiol jai reikalinga nuolatinė medikų priežiūra bei aplinkinių pagalba. Nekyla abejonių, kad dėl taip sunkiai sužalotos dukros nukentėjusioji M. S. patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, taip pat nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą dėl nuolatinio poreikio rūpintis neįgalia, paralyžiuota savo dukra. Nekelia abejonių ir tai, kad patirti išgyvenimai dėl sužalotos dukros, jos ateities bei galimybių pasveikti, nuolatinis rūpestis ja turėjo įtakos ir pačios M. S. sveikatos būklei. Kita vertus, duomenų, kad M. S. dėl to būtų atsiradę kokių nors rimtų fizinės ar dvasinės sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Be to, apygardos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai M. S. priteistinos neturtinės žalos dydžio, pagrįstai įvertino ir nukentėjusiosios A. K. gyvenimo būdą iki įvykio, t.y. kad pastaroji, nors ir turėjo sveikatos problemų, nuolat girtavo, nekeitė savo gyvenimo būdo, nepaisant patiriamo smurto, toliau palaikydavo ryšius su nuteistuoju. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu M. S. buvo išmokėta 6500 Lt kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 81-82). Taigi, esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai M. S. klausimą, įvertino visas įstatyme įtvirtintas ir byloje nustatytas šios žalos ir jos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes. Vertinti apygardos teismo nustatytą šiai nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį – 30 000 Lt kaip aiškiai per mažą, atsižvelgiant ir į paties nuteistojo D. P. finansinę padėtį (bedarbis, gyvena tėvams priklausiančiame bute, duomenų apie turima nekilnojamąjį ar kitą vertingą turtą byloje nėra), nėra pagrindo. Juolab, kad ir pati M. S. apeliaciniame skunde nurodė, jog patirtą neturtinę žalą ji vertina 50000 Lt.

Nukentėjusioji M. S. , prašydama padidinti jai priteistą neturtinę žalą iki 100000 Lt, nurodo, kad šią jos civiliniame ieškinyje nurodytą sumą sudaro ne tik jos pačios, bet ir jos dukros A. K. dėl D. P. nusikalstamų veiksmų patirta neturtinė žala (50000 Lt). Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji M. S. , tiek pareikšdama civilinį ieškinį, tiek duodama paaiškinimus bylą nagrinėjant apygardos teisme, įrodinėjo tik savo pačios patirtą neturtinę žalą, ir jokių aplinkybių, susijusių su nukentėjusiosios A. K. patirta neturtine žala nenurodė bei neprašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pastarosios naudai. Taigi, apygardos teismas, nagrinėdamas M. S. pareikštą civilinį ieškinį, visiškai pagrįstai sprendė tik šiai nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos ir jos dydžio nustatymo klausimus. Nukentėjusiosios M. S. apeliaciniame skunde akcentuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, priešingai nei mano nukentėjusioji M. S. , nesuteikia teismui įgaliojimų svarstyti žalos atlyginimo klausimą asmenims, nepareiškusiems byloje civilinio ieškinio. Tuo pačiu teisėjų kolegija, nekvestionuodama nukentėjusiosios M. S. nurodytų aplinkybių, kad dėl nusikalstamų D. P. veiksmų neturtinę žalą patyrė ir nukentėjusioji A. K. , pažymi, jog, vadovaujantis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, taigi, skundžiamas apygardos teismo nuosprendis neužkerta kelio nukentėjusiajai A. K. , kuri, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo metu jau yra sąmoninga ir pati gali išreikšti savo valią, pareikšti ieškinį dėl jai D. P. nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Nustatydamas nukentėjusiosios M. S. patirtos turtinės žalos dydį, apygardos teismas konstatavo, kad pastarosios pareikštas civilinis ieškinys 2523,85 Lt sumai yra pagrįstas tik iš dalies, nes: Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu M. S. buvo išmokėta 172,37 Lt kompensacija turtinei žalai atlyginti, be to, jai išmokama dalis A. K. paskirtos neįgalumo pašalpos, skirta išlaidoms, susijusioms su A. K. priežiūra; UAB „Gemma sveikatos centro“ atstovė paaiškino, kad A. K. yra gydoma ir prižiūrima minėtos įstaigos darbuotojų, turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas, jai skirtas maitinimas, vaistai ir kt., papildomai reikalingos tik elementarios kasdienės priemonės; nukentėjusioji M. S. nepateikė teismui receptų ar kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog A. K. prižiūrintys gydytojai įpareigojo ją nupirkti tam tikrus medikamentus, nurodytus pateiktuose pirkimo kvituose; abejonių dėl turėtų išlaidų pagrįstumo kelia ir tai, kad kai kurie teismui pateikti vaistų pirkimo kvitai atspausdinti toje pačioje vaistinėje keleto minučių intervalu; išlaidas visuomeniniam transportui nukentėjusioji patirdavo ir iki byloje nagrinėjamo įvykio. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apygardos teismo argumentai nėra pagrįsti. Nors nukentėjusioji M. S. nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų, jog A. K. gydantys gydytojai būtų įpareigoję ją pirkti kartu su civiliniu ieškiniu pateiktuose pirkimo kvituose nurodytus vaistus ir maisto papildus, visgi, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. S. paaiškinimais, kad minėtuose pirkimo kvituose nurodytus vaistus, maisto papildus, skirtus raumenų tonuso, kraujotakos, nervų, virškinimo sistemų gerinimui, kaulų stiprinimui, taip pat asmens higienos priemones – sauskelnes, drėgnas servetėles, kūno kremus, individualias kineziterapijos paslaugas ir t.t. nukentėjusioji pirko būtent savo dukros A. K. reikmėms, stengdamasi užtikrinti šiai kuo geresnę priežiūrą ir siekdama greitesnio pastarosios pasveikimo, kiek esant nustatytiems sužalojimams, tai yra įmanoma, juolab, kad, kaip žinia, valstybės finansavimas gydymui ligoninėse bei reabilitacijos centruose nėra neribotas ir ne visuomet užtikrina visų reikiamų medikamentų ar papildų teikimą pacientams. Be to, nukentėjusioji M. S. paaiškino, jog receptiniams vaistams receptus išrašydavo A. K. gydantys gydytojai, tačiau jų ji neišsaugojo, nes nežinojo, kad bus reikalingi reiškiant civilinį ieškinį. Taip pat ji nurodė, kad pasitaikydavo atvejų, jog ne visuomet iš karto prisimindavo, kokių prekių jai reikia, todėl jas įsigydavo kelių minučių laikotarpyje, kas, atsižvelgiant į byloje nagrinėjamą situaciją, yra visiškai įtikinama. Apygardos teismas nuosprendyje taip pat nurodė, jog nepagrįstas yra nukentėjusiosios M. S. prašymas kompensuoti išlaidas 2013 m. balandžio, gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais perkant mėnesinius visuomeninio transporto bilietus, nes pastaroji tokias išlaidas patirdavo ir anksčiau. Visgi, byloje nėra tokių duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusioji, pati būdama pensininke, nesant būtinybės rūpintis sužalota ir gydymo įstaigose gydoma dukra, neabejotinai kas mėnesį būtų patyrusi tokias išlaidas. Apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu M. S. buvo išmokėta 172,37 Lt kompensacija turtinei žalai atlyginti, be to, išlaidoms, susijusioms su A. K. priežiūra, pastarajai kas mėnesį išmokama 20 procentų A. K. paskirtos 800 Lt dydžio neįgalumo pašalpos, tačiau, kaip matyti iš jau pirmiau aptartų nukentėjusiosios M. S. paaiškinimų, kartu su ieškiniu buvo pateikti ne visi jos išlaidas vaistams, maisto papildams bei asmens higienos prekėms, taip pat visuomeniniam transportui patvirtinantys dokumentai, be to, nukentėjusioji nuolat namuose gamindavo A. K. pagerintą maistą, dėl ko taip pat patyrė nemažai išlaidų, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, net ir įvertinus pirmiau paminėtas papildomai M. S. gautas pajamas, mažinti pastarosios prašomą priteisti turinės žalos atlyginimo sumą – 2 423,85 Lt, kuri yra pagrįsta kartu su civiliniu ieškiniu pateiktais pirkimo kvitais (t. 1, b.l. 116-117, t. 2, b.l. 161-168), nebuvo ir nėra jokio pagrindo. Juolab, kad kaip matyti iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu (2013-01-29) pareikšto civilinio ieškinio, kuris buvo patikslintas teisminio bylos nagrinėjimo metu, jau tuomet jos patirtos išlaidos siekė 2000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis, vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, keičiamas civilinio ieškinio priteisimo dalyje, iš D. P. nukentėjusiosios M. S. naudai priteista suma turtinei žalai atlyginti didinama iki 2 423,85 Lt.

Dėl proceso išlaidų.

Apeliacinės instancijos teisme dalyvavo nukentėjusiosios M. S. atstovė advokatė Violeta Bazienė, teikianti nukentėjusiajai antrinę teisinę pagalbą. Iš teismui pateiktos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 25 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (4.22.) TPA-1000 matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 860 Lt (t. 3, b.l. 65). Šios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tiek pagal nukentėjusiosios M. S. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, tiek pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą, kuriame ginčijamas su nukentėjusiosios interesais susijęs jo kaltės klausimas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo D. P. .

Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. birželio 26 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22) TPA-1045, kuriuo prašoma iš nuteistojo D. P. išieškoti valstybės naudai 333,32 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam apeliacinės instancijos teisme advokato Algirdo Grinevičiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą (t. 3, b.l. 72).

BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje (2013-05-09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014-01-01) nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, įstatymas numato galimybę išieškoti iš nuteistojo į valstybės biudžetą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kaip kad yra šiuo atveju (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, ši nuostata nėra imperatyvi, teismas turi teisę nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo, ar ne. Be to, įstatymų leidėjas akcentuoja tai, kad teismas, svarstydamas klausimą dėl tokių proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistojo, turi atsižvelgti į pastarojo turtinę padėtį, nes tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įpareigoja asmeniui, kaltinamam nusikaltimo padarymu ir neturinčiam pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, užtikrinti galimybę gauti teisinę pagalbą nemokamai (BPK 44 straipsnio 8 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas). Šiuo konkrečiu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. P. yra bedarbis, duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis turėtų nekilnojamojo ar kito vertingo turto, byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad iš D. P. priteistos nemažos sumos A. K. gydymo išlaidoms bei nukentėjusiosios M. S. patirtai neturtinei žalai atlyginti, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 333,32 Lt antrinės teisinės pagalbos D. P. išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, D. P. šiuo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

D. P. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtą bausmę įskaityti D. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2012 m. spalio 21 d. iki 2012 m. spalio 23 d. (2 paros).

Iš nuteistojo D. P. nukentėjusiosios M. S. naudai priteistą turtinės žalos atlyginimą padidinti iki 2 423 Lt 85 ct (dviejų tūkstančių keturių šimtų dvidešimt trijų litų, 85 centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Papildomai iš nuteistojo D. P. valstybės naudai išieškoti 860 (aštuonis šimtus šešiasdešimt) Lt apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai M. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, šią sumą įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“ (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Valdimaras BavėjanasAlbinas Bielskis