Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, bedarbis, baustas administracine tvarka, išsituokęs, teistas: 1) Varėnos rajono apylinkės teismo 2000-10-19 nuosprendžiu pagal BK 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Molėtų rajono apylinkės teismo 2007-12-29 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 144 str. vadovaujantis BK 38 str.; 3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-14 nuosprendžiu pagal BK 281 str. 2 d. bauda 40 MGL dydžio su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-10-18 dieną, laikotarpiu nuo 10.00 val. iki 23.00 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, Vilniuje, asmeninio konflikto su A. K. metu, tyčia sudavė pastarajai rankomis ir kojomis nemažiau 13 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinėje alkūnėje, poodines kraujosruvas kairėje krūtyje, poodinę kraujosruvą dešiniame klube, daugybines poodines kraujosruvas dešinio kelio sąnario srityje, daugybines poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimus dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, nuo ko įvyko ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, lydimas galvos smegenų suspaudimo ir cerebrinės komos, ir tokiu būdu, tyčia sunkiai sutrikdė A. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d.

D. P. kaltu dėl nusikaltimo neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta maždaug 2 metus, kurį laiką gyveno kartu pas jos motiną M. S., kol su pastarąja susipyko, A. K. irgi nuolat pykdavosi su savo motina. Kartais ji pernakvodavo jo namuose, o susitaikius su motina grįždavo pas pastarąją, M. S. yra atėmusi A. K. dokumentus, telefoną, buto raktus. Kai A. K. 2012 m. spalio 16 d. norėjo atsiimti savo daiktus, M. S. jos į butą neįleido, iškvietė policiją. A. K. nuolat būdavo girta, medikai jai buvo uždraudę vartoti alkoholinius gėrimus, nes ji sirgo epilepsija, bet ši draudimo nepaisė, būdama girta griuvinėdavo, susižalodavo. 2012 m. spalio 17 d. A. K. praleido pas jį, abu gėrė alkoholinius gėrimus. Kitą dieną reikėjo eiti į teismą, kur buvo nagrinėjama M. S. ir A. K. administracinė byla. A. K. buvo girta, todėl posėdis buvo atidėtas, o grįžtant į namus A. K. keletą kartų pargriuvo, prasiskėlė lūpą. Grįžusi namo dar išgėrė ir nuėjo miegoti, po 3-4 valandų A. K. atsikėlė ir kažkur išėjo sakydama, kad nori išgerti. A. K. tą dieną buvo pas jį ne kartą atėjusi ir vėl išeidavo, sakė, kad blogai jaučiasi. Kitą dieną (2012-10-19) jis A. K. sutiko iš ryto prie parduotuvės „IKI“ Gabijos gatvėje, ji pasakė, kad nakvojo pas K. Š.. Ant A. K. veido matėsi mėlynės, buvo sutinusi lūpa. Ji nesakė, jog ją kas nors mušė. Po to jis grįžo namo, apie 21-22 val. nuėjęs pas K. Š. rado A. K. visiškai girtą, naujų sumušimų nepastebėjo, parsivedė ją į namus, nuprausė, galvoje jokių sužalojimų nematė, paguldė miegoti. Ryte pastebėjo, kad A. K. blogai, todėl iškvietė medicinos pagalbą, kuri ją išvežė į ligoninę. Jo nuomone, A. K. susižalojo griuvinėdama, tačiau ją sumušti galėjo H. K., kuris spalio 18-19 dienomis taip pat girtavo pas K. Š., tą naktį A. K. nakvojo K. Š. namuose. Prieš A. K. jis nesmurtaudavo, tik vieną kartą – 2012 m. vasarą jie buvo apsistumdę, bet po to susitaikė. A. K. motina nuolat rašė pareiškimus policijai, kad jis neva muša A. K., girdo alkoholiu, ji nereaguodavo kai jis ir A. K. prašydavo nesikišti į jų gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Nors D. P. neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltę patvirtina byloje surinkti ir teisme BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka ištirti bei įvertinti įrodymai – liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai.

Nukentėjusioji M. S. parodė, kad ji gyveno kartu su savo dukra A. K., tačiau pastaroji bendravo su D. P. ir būdavo, jog po keletą dienų praleisdavo pas jį. D. P. išsiveždavo A. K. pas save, nugirdydavo alkoholiu, mušdavo, neleisdavo jai bendrauti su dukra. Kai ji sakydavo dukrai, jog pastaroji nebendrautų su D. P. ši aiškindavo, kad D. P. neleidžia pasitraukti, kad grasindavo susidorojimu, vertė gerti kažkokias tabletes. Apie dukros sužalojimą sužinojo iš D. P., kai šis pranešė, jog ji yra ligoninėje. Jos nuomone, A. K. sumušė kaltinamasis. Dukra komoje išbuvo 5 mėnesius. Prašo priteisti byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme apklausti nebuvo galimybės dėl sunkios jos sveikatos būklės.

Liudytoja R. V. (Greitosios medicinos pagalbos darbuotoja) parodė, kad 2012 m. spalio 20 d. ryte gavus iškvietimą iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuvyko į nurodytą butą, kur rado ligonę – moterį be sąmonės, komos būsenos, matėsi sumušimų žymės. Kartu buvęs vyriškis aiškino, jog ligonę parsivedė nuo konteinerio, kad ji buvo girta, serga epilepsija, dažnai krenta, susižaloja. Pas tą moterį yra vykusi ir anksčiau, ši visada būdavo neblaivi.

Liudytoja J. G. (A. K. draugė) parodė, jog A. K. yra pasakojusi, kad D. P. ją muša, tačiau vengdavo apie tai kalbėti, bijojo D. P. susidorojimo, rašė pareiškimą į policiją, bet vėliau atsiėmė. A. K., pradėjusi bendrauti su D. P., ėmė girtauti, nors ir stengdavosi tai nuslėpti. Jos nuomone, D. P. A. K. buvo tik sugėrovas, netgi ne draugas.

Liudytoja D. M. parodė, kad draugavo su A. K.. Pastaroji pasakojo, jog D. P. girtas būna agresyvus, tačiau nėra mačiusi A. K. sumuštos, A. K. neminėjo, jog D. P. yra jos sugyventinis, ar kad ji ruošiasi su juo kartu gyventi.

Liudytoja T. A. parodė, kad seniai pažįsta A. K., nes draugauja su pastarosios motina. Teko girdėti A. K. pokalbį su D. P., šis jai grasino, liepė kažkur atvažiuoti, yra mačiusi kaip D. P. liepė A. K. gerti degtinę, matė A. K. sumuštą, ji skundėsi skausmais, bet nesakė, kas ją sumušė. 2012 m. spalio 16 d. kartu su A. K. ir M. S. buvo bažnyčioje, A. K. buvo sumušta, spalio 17 d. M. S. sakė, jog kitą dieną reikia eiti į teismą, o A. K. vėl išvažiavusi, neatsako telefonu.

Liudytojai J. P. ir A. P. (kaltinamojo tėvai) parodė, kad A. K. miegodavo pas jų sūnų, kai būdavo savo motinos neįleidžiama į butą. A. K. girtavo nuolat, dažnai ją matydavo netoliese jų namų esančiame miškelyje bendraujančią su benamiais. 2012 m. spalio mėn. naktį iš 15 į 16 dieną A. K. nakvojo jų namuose, nes kaip sakė ji pati, motina išvarė iš namų. 17 dienos ryte jie išvažiavo į savo sodybą ir grįžo į Vilnių tik 19 dieną. Per tą laiką bendravo su D. P. telefonu, šis sakė, kad verda sriubą, kad A. K. išėjusi ieškoti alkoholio, vėliau paskambinęs pranešė, kad A. K. išvežė į ligoninę. Anksčiau A. K. ne kartą būdavo sužalota, tačiau niekada nesiskundė, jog ją muša jų sūnus. A. K. motina vakarais skambindavo jiems ir klausinėdavo, ar nėra A. K., buvo atvykusi su policija, kad išsivestų dukrą, nors ši su motina nenorėdavo bendrauti.

Liudytojas K. Š. parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. jis savo bute su H. K., T. L. gėrė alų, vyną. Vakare atėjo A. K., buvo neblaivi, ant veido matėsi nubrozdinimai, ji taip pat dalyvavo išgertuvėse. Po to jis nuėjo miegoti, o ryte T. L. sakė, jog A. K. išsivedė D. P.. A. K. su D. P. jo bute nekonfliktuodavo, nėra matęs, jog D. P. ją muštų.

Liudytojas T. L. parodė, kad A. K. ne kartą yra rodžiusi mėlynes ant kūno, sakydavo jog ją sumušė D. P.. Būdavo, kad ji neblaivi pati nukrisdavo, susižalodavo. Spalio 18 d. 22-23 valandą K. Š. bute matė neblaivią A. K., matėsi praskelta lūpa, mėlynė prie akies, ji verkė, sakė, jog D. P. ją sumušė. Galėjo būti, kad spalio 18 d. jis skambino A. K. motinai, pranešė, jog A. K. sumušta.

Liudytojas H. K. parodė, kad 2012 m. spalio 18 d. lankėsi pas pažįstamą K. Š., ten gėrė alkoholinius gėrimus, išgertuvėse dalyvavo ir T. L.. Vakare apie 22 val. atėjo neblaivi A. K., matėsi, jog ji sumušta, ji sakė, kad ją sumušė D. P., parodė mėlynes ant rankų, kojų ir kitų vietų. Sekančią dieną iš ryto ji išėjo, o apie 20 val. sugrįžo. Maždaug 22 val. į K. Š. butą atėjo D. P. ir A. K. išsivedė namo. Anksčiau A. K. yra pasakojusi, jog D. P. ją mušė, tačiau po kiek laiko tai paneigė, sakė pati parkritusi ir susižalojusi. Kadangi tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio išsamesnių aplinkybių nurodyti negali, nes nebeprisimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1 b.l. 150-151) patvirtina.

Liudytojas M. C. (tyrėjas) parodė, kad A. K. motina ne kartą kreipėsi į policiją su pareiškimais, kad jos dukra gyvena asocialiai, girtauja bei kad D. P. dukros atžvilgiu smurtauja, prašė juos išskirti. Pati A. K. tokio pobūdžio pareiškimų nerašė, sakydavo, jog motina kišasi į jos gyvenimą. Pagal žodinę informaciją ne kartą vyko į Gabijos gatvės butą, matydavo A. K. ištinusią nuo suvartoto alkoholio, smurto požymių nematė. Vieną kartą pastebėjus mėlynes ant veido, A. K. paaiškino, jog buvo nukritusi.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-10-20 apie 07.18 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, į VšĮ Vilniaus Respublikinę Universitetinę ligoninę pristatyta A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su sumušimais galvos srityje, sunkios būsenos, konstatuota koma. (t. 1 b.l. 3)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojų grupės postinio J. J. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-10-21 apie 16.00 val. iš Vilniaus Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad 2012-10-20 apie 07.18 val. pristatyta A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai diagnozuota koma. Apie pastarosios būklę teiravosi M. S.. Telefonu susisiekus su M. S., pastaroji nurodė, kad D. P. verčia A. K. vartoti alkoholį, dažnai dukters atžvilgiu vartoja smurtą, apie tai informuoti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6 PK pareigūnai. Toliau M. S. nurodė, kad 2012-10-20 apie 13.00 val. telefonu paskambinęs D. P. informavo apie dukters buvimą ligoninėje, tačiau apie įvykio aplinkybes paaiškinti atsisakė. (t. 1 b.l. 8)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK tyrėjos Ž. P. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2012-10-21 apie 18.50 val. gauta informacija, kad bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gali būti D. P., kuris sumušė A. K.. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė A. P. ir jo žmona, bute taip pat buvo girtas jų sūnus D. P.. Apžiūrėjus šį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jokių vizualinių grumtynių ar kraujo pėdsakų neaptikta. D. P. tėvai paaiškino, kad nuo antradienio namuose nebuvo, nes buvo išvykę į sudegusią sodybą, esančią Šalčininkų rajone, ką namuose veikė jų sūnus, tėvai nežino. P. teigė, kad A. K. pažįsta, kad sūnus su šia moterimi kartu girtuokliavo, kad ši moteris ateidavo į jų butą, jie į savo sūnaus ir A. K. santykius nesikišo, muštynių tarp jų nėra buvę. (t. 1 b.l. 9)

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK tyrėjos B. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad siekiant apklausti nukentėjusiąja A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri guli VšĮ Respublikinėje Universiteto ligoninėje 2-ajame reanimacijos skyriuje bendrauta su šios ligoninės slaugytoja, kuri teigė, jog A. K. yra sunkios būklės, komos būsenoje. (t. 1 b.l. 10)

Vilniaus apskrities VPK NTV Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjos N. F. tarnybiniuose pranešimuose bei raštuose iš gydymo įstaigų, kuriuose buvo gydoma A. K. nurodyta, kad 2012-10-20 apie 07.18 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su galvos sužalojimais rasta A. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paguldyta į VšĮ RVU ligoninės 2-ą reanimacijos skyrių, vėliau pervesta į Neurochirurgijos skyrių. Minėtame skyriuje A. K. būklė išlieka sunki, dėl į kvėpavimo takus įvesto vamzdelio pastaroji kalbėti negali. A. K. sąmoninga, tačiau vangi ir su ja atlikti procesinių veiksmų nerekomenduojama. 2012-11-14 A. K. pervežta tolimesniam gydymui į Vilniaus Universiteto slaugos ir ilgalaikio gydymo ligoninę, adresu Tyzenhauzų g. 18/4, Vilniuje, kur pastarosios būklė išlieka sunki, komos būsenoje, su į kvėpavimo takus įvestu trachostominiu vamzdeliu. A. K. diagnozė-cerebrinė koma, būklė po ūmios subdūrinės hematomos kairiajame smegenų pusrutulyje ir operacijos atliktos 2012-10-20. Kvadriplegija, dubens organų funkcijų sutrikimas. Hipostezinė pneumonija, kairio kulno pragula. 2012-11-22 A. K. pervežta tolimesniam gydymui į VĮ Mykolo Marcinkevičiaus ligoninę, adresu Kauno g. 7/2, Vilniuje, kur moters būklė išlieka sunki, pastaroji komoje, nekontaktiška su trachostominiu vamzdeliu kvėpavimo organuose. (t. 1 b.l. 16-32)

2013-02-27 VĮ M. Marcinkevičiaus ligoninės direktoriaus J. A. rašte nurodyta, kad nuo 2012-12-19 A. K. gydoma minėtos ligoninės II-ojo palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Pacientės būklė išlieka sunki, stabili, palaipsniui gerėjanti, tačiau dėl sveikatos būklės ji negali būti apklausiama. (t. 1 b.l. 33-34)

GMP kvietimo kortelėje 2012-10-20 Nr. 168962 nurodyta, kad kvietimas į butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gautas 2012-10-20 06.37 val., kur rasta ligonė A. K., komos būsenoje, galva, veidas, kakta, kūnas, keliai sumušti, iš burnos sklinda stiprus alkoholio kvapas. Kvietėjas sako, kad A. K. parsivedė iš baliaus, pastaroji buvo stipriai išgėrusi, dabar nereaguoja, apsišlapinusi. (t. 1 b.l. 50)

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Butas yra 4-ame aukšte, dviejų kambarių. Kambaryje Nr. 1 iš dešinės yra nepaklota sofa, iš kairės stovi sekcija. Kambarys Nr. 2 yra einant koridoriumi, pasukus į dešinę pusę. Šiame kambaryje iš dešinės yra nepaklotos sofos, iš kairės stovi staliukas ant kurio kompiuterio monitorius, įvairūs CD kompaktai. Bute yra balkonas, kurio durys atidarytos. Taip pat, yra virtuvė su virtuviniu komplektu, stalu. (t. 1 b.l. 40-42)

VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialistės dr. J. G.-D. išvadoje Nr. G 2383/12(01) nurodyta, kad A. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje, odos nubrozdinimas dešinės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai ir poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje su paviršinėmis muštinėmis žaizdomis lūpos gleivinėje, ūmus kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, lydimas galvos smegenų suspaudimo ir cerebrinės komos; poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, poodinė kraujosruva dešiniame klube, daugybinės poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario srityje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje. Sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu kairiojo galvos smegenų pusrutulio srityje, lydimo galvos smegenų suspaudimo (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.4. p.). Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio įvyko nuo staigaus rotacinio galvos judesio (judesių) apie vertikalią ar horizontalią kūno ašį, likusieji kūno sužalojimai – nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais). Tokiu būdu, sunki galvos smegenų trauma, atsižvelgiant į turimus apžiūros ir medicininių dokumentų duomenis, tikėtina įvyko nuo smūginių trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais) į veido sritį (pvz., ranka, koja ir pan.), sukeliant staigų rotacinį galvos judesį (judesius), ko pasėkoje plyšus pereinamosioms venoms, jungiančioms smegenų paviršius, kraujas išsiliejo po kietuoju galvos smegenų dangalu (didele tūrio apimtimi), sukėlusį galvos smegenų suspaudimą. Sunki galvos smegenų trauma, atsižvelgiant į rastus išorinių kūno sužalojimų veido srityje morfologinius požymius, konkrečią jų lokalizaciją, galvos smegenų traumavimo pobūdį bei morfologiją, nėra būdinga griuvimui bei griuvinėjimui, nes nustatyti galvos smegenų pažeidimai, neturi judančios galvos atsitrenkimo į kietą pagrindą požymių, paprastai aptinkamų esant griuvimui (nėra priešsmūginių, taip vadinamų „Kontraku“ kontuzinių židinių galvos smegenyse). Poodinės kraujosruvos kairėje krūtyje, atsižvelgiant į jų lokalizaciją, morfologinius požymius nėra būdingi griuvimui. Šios kraujosruvos, tikėtina atsirado smūgių pasėkoje ar nuo spaudimo (ranka, koja ir pan.). Poodinė kraujosruva dešinėje alkūnėje, poodinė kraujosruva dešinio klubo srityje, atsižvelgiant į jų konkrečią lokalizaciją, morfologinius požymius, galėjo atsirasti tiek suduodant smūgius, tiek ir griūnant bei minėtomis kūno sritimis atsitrenkiant į kietus bukus atsikišusius ribotus paviršius. Daugybinės poodinės kraujosruvos dešinio kelio sąnario srityje, daugybinės poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairio kelio lokalizaciją, galėjo gautis nuo sudavimų ir suklupimų (griuvimų) ant abiejų kelių pasėkoje. Poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje padarytos tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkus (užsigavus) į kietus bukus paviršius. Poodinė kraujosruva pakaušio kairėje pusėje susiformavo galvos operacijos (kaukolės kairės pusės kraniotomijos) pasėkoje, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. A. K. nustatyti išoriniai kūno sužalojimai, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius, padaryti prieš 3-6 paras iki apžiūros (atliktos 2012-10-23), išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, įvardintą kaip tamsiai mėlyna melsvais pakraščiais, atsiradusią iki 3 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sunki galvos smegenų trauma, atsižvelgiant operacijos metu rastos ir medicininiuose dokumentuose fiksuotos kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų agregatinės būklės (krešuliai), įvyko prieš 1-3 paras iki operacijos (2012-10-20). Vertinant sužalojimus atskirai, A. K. nustatyti sužalojimai veide bei galvos smegenų trauma vertinama visumoje, nes bet kuris smūgis į veidą, o taip pat ir jų visuma galėjo sukelti ryškų kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu (išdiferencijuoti nėra galimybės), sunkiu sveikatos sutrikdymu. Likusieji kūno sužalojimai – poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kituose nukentėjusiosios kūno dalyse – vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nemažiau 14-os trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai yra panašaus senumo (išskyrus poodinę kraujosruvą kairėje blauzdoje, įvardinta kaip tamsiai mėlyna melsvais pakraščiais – atsiradusią vėliausiai), todėl galėjo būti padaryti ir vienu metu, jų padarymo sekos nurodyti nėra galimybės, nes tam nėra objektyvių kriterijų. Poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kelių priekiniuose paviršiuose galėjo gautis nuo suklupimų (griuvimų), keliais atsiremiant į grindinio paviršius. Likusiųjų sužalojimų padarymas griūvant ant grindinio yra mažai tikėtinas. (t.1 b.l. 57-61)

Teismo posėdyje ekspertė J. G.-D. patvirtino specialisto išvadą bei paaiškino, kad po gautos traumos A. K. galėjo būti sąmoninga, vaikščioti, girtauti 1-3 paras. Nustatyto pobūdžio sveikatos sutrikdymas negalėjo išsivystyti griuvimo pasėkoje. Ekspertė neatmetė galimybės, jog A. K. galėjo būti sužalota 2012 m. spalio 17, 18 ar 19 dieną, kol pablogėjus būklei spalio 20 d. pateko į ligoninę.

Iš ištirtų bylos įrodymų matyti, jog D. P. paaiškinimai apie A. K. sužalojimus yra prieštaringi ir nenuoseklūs, po A. K. pristatymo į ligoninė D. P. skirtingiems asmenims apie A. K. sužalojimus aiškino skirtingai. Kaltinamasis savo tėvams sakė neva A. K. pateko į ligoninę dėl užkalkėjusių kraujagyslių, pažįstamiems (T. L., K. Š.) – jog susižalojo krisdama, medikei R. V., atvykusiai pagal kaltinamojo iškvietimą – kad sužalotą A. K. parsivedė nuo konteinerių, kad ji serga epilepsija ir dėl to dažnai susižaloja krisdama. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų liudytojų H. K., K. Š., T. L. parodymų, pastarieji bendravo su nukentėjusiąja A. K. 2012 m. spalio 18 ir 19 dienomis, matė ant jos kūno sužalojimus, A. K. sakė, kad ją sumušė D. P.. Nei vienas iš išvardintų liudytojų nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neparodė, jog A. K. šio įvykio metu ar anksčiau galėjo sužaloti kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad D. P. taip pat teigė, jo A. K. jam neminėjo apie kitų asmenų jos atžvilgiu naudotą smurtą, nors jo nuomone, būtų jam apie tai tikrai papasakojusi. Kaltinamojo teiginys, kad neblaivi A. K. galėjo susižaloti pati, kai jie abu 2012-10-18 ėjo iš teismo į namus, paneigtas byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta A. K. sveikata, negalėjo atsirasti jai griūnant, šią išvadą specialistė J. G.-D. patvirtino teisme bei paaiškino, kad sužalojimai nukentėjusiajai galėjo būti padaryti 1-3 paros iki 2012-10-20 jai atliktos operacijos. Atsižvelgtina ir į liudytojų parodymus, jog A. K. būdavo pastoviai sumušta, skųsdavosi, kad ją mušdavo D. P.. Atmetus D. P. parodymus kaip siekiant išvengti atsakomybės pateiktą gynybinę versiją ir remiantis byloje ištirtų įrodymų visuma, pripažintina įrodyta, kad būtent D. P. sužalojo A. K..

Nors ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatytas tikslus A. K. sužalojimo laikas, tačiau įvertinus ištirtus bylos įrodymus, laikytina, jog A. K. buvo sužalota 2012 m. spalio 18 d. tarp 10 val. ir 23 val.

Spendžiant dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, teismas laiko nenustatyta, kad nukentėjusioji A. K. buvo kaltinamojo šeimos narys, dėl ko kaltinamojo veiką būtų galima kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. Konstitucinis teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateikė konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodė, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. D. P. tėvai, A. K. motina, nukentėjusiosios draugės J. G., D. M., kiti liudytojai apklausti teisme parodė, jog D. P. ir A. K. nebuvo sugyventiniai, bendro ūkio nevedė, iš esmės kartu tik girtaudavo ir po keletą dienų kartu praleisdavo kaltinamojo tėvų bute dažniausiai dėl to, kad A. K. iš savo namų išvarydavo pastarosios motina. Teismo nuomone, minėta aplinkybė neduoda pagrindo neabejotinai išvadai, kad šiuos asmenis siejo tarpusavio atsakomybė ar savanoriškas apsisprendimas prisiimti tam tikras teises ir pareigas kaip šeimos nariams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką vien formalaus gyvenimo kartu faktas, lydimas nuolatinių išgertuvių, nesant kitų aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų asmenų tarpusavio santykių turinį, panašų į šeimą, negali būti vertinamas kaip šeimos (atitinkančios partnerystės formą) susiformavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. A-6/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nepasitvirtinus kaltinimui, jog D. P. sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 str. 1 d.

D. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. P. neblaivumą, nėra pagrindo jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Skirdamas D. P. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį – padarytas sunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata, kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, nusikalto neišnykus teistumui, kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, nurodytas BK 54 straipsnyje. Įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes, konstatuotina, jog taikyti BK 54 str. 3 d. ar 62 str. ir paskirti D. P. bausmę, švelnesnę nei numatyta įstatyme, nėra pagrindo. Darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. P. realią laisvės atėmimo bausmę, savo dydžiu kiek mažesnę nei BK 135 str. 1 d. sankcijos vidurkis.

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Byloje nukentėjusiosios A. K. motina buvo pripažinta nukentėjusiąja bei civiline ieškove ir pareiškė civilinį ieškinį – prašė priteisti jos naudai 2523,85 Lt turtinės žalos ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teisiniu reglamentavimu yra siekiama nustatyti tokią piniginę kompensaciją, kad kiek įmanoma teisingiau būtų kompensuotas nukentėjusiojo patirtas dvasinis ir fizinis skausmas. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad dėl nusikalstamų D. P. veiksmų A. K. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl dukros patirtos traumos M. S. patyrė ir šiuo metu patiria didelius dvasinius išgyvenimus bei dvasinį sukrėtimą. Sprendžiant dėl prašomos atlyginti žalos pagrįstumo atsižvelgtina į tai, kad dėl D. P. įvykdyto nusikaltimo iškilo sunkūs padariniai – A. K. sunkiai sutrikdyta sveikata, ji tapo neįgali, buvo ilgai gydoma ligoninėje, nuolatinė medikų priežiūrai jai reikalinga ir šiuo metu – praėjus po įvykio daugiau kaip metams. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat ir į netinkamą A. K. elgesį iki įvykio – turėdama sveikatos problemų (sirgdama epilepsija) ji nuolat girtavo, nors prieš ją ir buvo nuolatos smurtaujama, tačiau savo gyvenimo būdo nekeitė ir toliau palaikydavo ryšius su kaltinamuoju. Be to, sprendžiant M. S. pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog Teisingumo ministerijos – Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo administratoriaus sprendimu, M. S. išmokėta 6672,37 Lt kompensacija (172,37 Lt turtinei ir 6500 Lt neturtinei žalai atlyginti). Pati M. S. teisme paaiškino, jog šiuo metu A. K. paskirta neįgalumo pašalpa, dalis jos (apie 200 Lt) išmokama jai išlaidoms, susijusioms su A. K. priežiūra. Teismo posėdyje UAB „G“ (duomenys pakeisti) atstovė gydytoja A. S.-Y. paaiškino, kad A. K. yra gydoma ir prižiūrima minėtos įstaigos darbuotojų, turi pakankamai geras gyvenimo sąlygas, jai skirtas maitinimas, vaistai ir kt., papildomai reikalingos tik elementarios kasdienės priemonės. Teismui M. S. nepateikė receptų ar kitų dokumentų, kurie leistų teigti, jog A. K. prižiūrintys gydytojai įpareigojo ją nupirkti tam tikrus medikamentus, kurie nurodyti pirkimo kvituose. Abejonių dėl turėtų išlaidų pagrįstumo kelia ir tai, kad kai kurie teismui pateikti vaistų pirkimo čekiai atspausdinti toje pačioje vaistinėje keleto minučių intervalu. M. S. ieškinio dalis dėl pravažiavimo išlaidų visuomeniniu transportu (50 Lt per mėnesį) yra nepagrįsta, nes akivaizdu, kad tokio pobūdžio išlaidas nukentėjusioji patirdavo ir iki 2012 m. spalio 20 d., kadangi tarp pateiktų kvitų iš UAB „Lietuvos spauda“ yra kvitai ir už ankstesniu metu įgytus bilietus.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinus tai, kad civilinis ieškinys pareikštas tik M. S., o ne A. K. naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinio ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl išlaidų už A. K. gydymą priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 115 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 str. 1 d., ir nubausti jį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 14 d. paskirta neatlikta bausme ir galutinę bausmę D. P. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose, su 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Į bausmę įskaityti D. P. laikino sulaikymo terminą nuo 2012-10-21 iki 2012-10-23 (2 paras), prilyginant vieną sulaikymo parą vienai laisvės atėmimo dienai.

D. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti M. S. naudai iš D. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) turtinės žalos atlyginimo ir 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš D. P. 90 385,23 Lt (devyniasdešimt tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt penkis litus 23 ct) gydymo išlaidų atlyginimui (atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 7300).

Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriuje saugomus daiktus: kelnes, diržą, striukę, liemenę, marškinėlius, batus, kojines, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti M. S. ((duomenys neskelbtini)).

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.