Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-08 · Byla Nr. ATP-558-116/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2012-09-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-08
Bylos Nr.
ATP-558-116/2012
Teisminio proceso Nr.
4-23-3-00330-2012-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaclovas Iždonas
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-558-116/2012Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00330-2012-3 Procesinio sprendimo kategorijos:
40.1.2.; 79.1.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Iždonas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. P. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nubaustas už tai, kad būdamas įregistravęs V. P. ūkį adresu: (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, laikotarpiu nuo 2012m. gegužės 15 d. iki 22 d., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka jos neįforminęs, leido dirbti pagalbiniu darbininku R. K., kuris gaudamas V. P. nurodymus, pagal žodinį susitarimą dėl darbo užmokesčio, kurio dydis 30 litų už kiekvieną darbo dieną, rinko akmenis V. P. ūkyje. Tuo V. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. P. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad iš byloje esančių dokumentų ir apklaustų liudytojų parodymų matyti, jog teismas, skirdamas jam nuobaudą, iš esmės vadovavosi tik paties R. K. paaiškinimais, kurie prieštarauja tiek jo (V. P.) paaiškinimams, tiek kitų apklaustų liudytojų parodymams. Teigia, kad byloje nėra jokių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad tarp jo ir R. K. buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl darbo sąlygų (darbo pobūdžio, darbo laiko ir apmokėjimo už darbą sumos). Be to, niekas iš teisme apklaustų asmenų nepatvirtino R. K. paaiškinimų, kad jis dirbo ūkyje nuo 2012-05-15 iki 2012-05-22, kaip rašoma teismo nutarime. Pažymi, kad iš liudytojų paaiškinimų tik nustatyta, kad R. K. du ar tris pusdienius ateidavo į laukus kartu su J. N., kuri jo, t. y. ūkininko V. P., leidimu rinko akmenis savo reikmėms. Anot apelianto, niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad R. K. buvo atlyginama už darbą. Liudytoja J. N., R. K. motinos sesuo, teismui paaiškino, kad siūlė R. K. prašytis pas ūkininką, kad jį įdarbintų, tačiau susitarimo fakto liudytoja teisme nepatvirtino, nurodė maniusi, kad R. K. ateidavo į laukus turėdamas ketinimų įsidarbinti, nes 2012-05-22 turėjo asmens tapatybės kortelę.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas turi remtis faktiniais duomenimis, o ne subjektyvia nuomone – tikėti ar netikėti vieno asmens parodymais, kurie nesutampa su kitų apklaustų asmenų parodymais. Tai, kad teisme apklausinėjami liudytojai painiojosi nurodydami datas ar netiksliai prisimindami aplinkybes, negali būti pagrindu visiškai nesivadovauti jų parodymais, kaip tai padarė teismas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nutarime pasisakė, jog yra pakankama nustatyti, kad R. K. buvo atėjęs į laukus rinkti akmenų, kartu pažymi, jog administracinį teisės pažeidimą sudaro ne faktas, kad R. K. buvo atėjęs į laukus rinkti akmenų, o susitarimas su darbdaviu dėl esminių darbo sąlygų. Anot apelianto, faktinių duomenų apie susitarimą dirbti jo (ūkininko V. P.) ūkyje pagalbiniu darbininku už 30 Lt užmokestį per dieną administracinėje byloje nesurinkta. V. P. manymu, kadangi eismo įvykio metu pakliuvęs po traktoriumi susižalojo būtent R. K., pastarasis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Faktas, kad R. K. buvo sužalotas, yra oficialiai nustatytas, patvirtintas administracinėje byloje surinktais dokumentais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. P. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius prašo V. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimą.

Atsiliepime pažymima, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad tarp ūkyje dirbusio R. K. ir ūkininko V. P. buvo darbo sutarties požymiai, o rašytinė darbo sutartis nebuvo pasirašyta, darytina išvada, jog R. K. dirbo nelegaliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1191/2012).

Apeliaciniame skunde V. P. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Pažymima, kad ATPK 257 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog apeliantas padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

R. K. apylinkės teismo posėdyje nurodė, kad V. P. ūkyje jis dirbo nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. Jo teta J. N. skambino jo mamai, po to mama jam pasakė, kad gegužės 15 d. 14 val. jis nueitų pas V. P.. 2012 m. gegužės 15 d. jam nuėjus į V. P. ūkį, pastarasis pasakė, kur reikės dirbti, sutarė, kad reikės rinkti akmenis, dirbti reikės nuo 8 val. iki 17 val., už dienos darbą jam bus mokama 30 Lt. Dirbti jis pradėjo tą pačią dieną, t. y. nuo gegužės 15 d. 14 val. Jis kartu su kitais asmenimis eidamas paskui traktorių rinko akmenis ir juos metė į akmenų rinktuvą. Gegužės 15 d. dirbo jis, A. ir S. Už darbą tą dieną ūkininkas V. P. jam sumokėjo 20 Lt. Pinigus V. P. jam sumokėjo savo ūkyje, grįžus po darbo. Mokėjo tik jam vienam, nes S. ir A. dirbo legaliai. Jis ėjo nelegaliai dirbti dėl to, kad jam reikėjo pinigų. Gegužės 16 d. ir 17 d. dirbo jis, J. N., S. ir A., jie vėl rinko akmenis. Taip jie dirbo iki gegužės 22 d. Nelaimė įvyko 2012 m. gegužės 22 d. vakare. Tą dieną jie dirbo nuo 8 val. iki 17 val. Baigiantis darbo dienai, jie visi susėdo ant traktoriaus priekabos ir važiavo pas ūkininką V. P.. Jis, t. y. R. K., sėdėjo ant jungties tarp priekabos ir traktoriaus. Neišlaikęs pusiausvyros, nuo jos nukrito. Jam gulint ligoninėje, pas jį buvo atėjęs ūkininkas V. P. ir prašė nesakyti, kad jis (R. K.) jo ūkyje dirbo nelegaliai (50 –53 b. l.). Netikėti R. K. parodymais nėra pagrindo – šiuos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Iš byloje esančio R. K. paaiškinimo matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir savo 2012 m. birželio 1 d. paaiškinime (11 b. l.).

Aplinkybę, kad ji R. K. sakė nueiti pas ūkininką V. P. paprašyti darbo, teismo posėdžio metu patvirtino ir J. N.. Ji taip pat nurodė, kad R. K. jai gyrėsi, jog V. P. jį įdarbins, su savimi turėjo asmens tapatybės kortelę. Tą dieną, kai ji atėjo rinkti akmenų ir kai buvo sužalotas R. K., akmenis jau rinko S. P., A. V. ir R. K.. R. K. ir A. V. akmenis rinko vienoje priekabos pusėje, o ji ir S. P. – kitoje. Ji suprato, kad R. K. dirba. Pastarąjį renkant akmenis ji matė dvi dienas. Ji laukuose buvo ir tą dieną, kai rado granatą, t. y. gegužės 15 d. (52–53 b. l.).

Tai, kad 2012 m. gegužės 22 d. ūkininko V. P. ūkyje akmenis kartu su J. N., S. P. bei A. V. rinko ir R. K., taip pat patvirtino liudytojas E. P. (53-54 b. l.).

Liudytojas S. P. teismo posėdyje parodė, kad R. K. laukuose akmenis rinko ir tą dieną, kai buvo rasta granata, ir gegužės 22 d. R. K. renkant akmenis matė du ar tris pusdienius (54–55 b. l.). Liudytojas A. V. nurodė, kad R. K. jam sakė, jog nori įsidarbinti, jis pastarojo dar paklausė, „kaip tu rinksi asmenis, jeigu tau koją skauda“, nes R. K. šlubavo. Jis rinko akmenis eidamas kartu su R. K., o J. N. – su S. P. (55 b. l.).

Tai, kad pranešimas apie rastą į sprogmenį panašų daiktą (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariate buvo gautas 2012 m. gegužės 15 d., patvirtina ir tarnybiniame pranešime, ir policijos registruojamų įvykių registre užfiksuoti duomenys (16, 60–61 b. l.). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad laukuose akmenis tąkart rinko penki žmonės – vienas vyriškis vairavo traktorių, o moteris ir keturi vyrai rinko akmenis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad V. P. padarė ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino visus byloje surinktus įrodymus, o ne vien R. K. paaiškinimus, kaip teigiama apeliaciniame skunde, ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad R. K. nuo 2012 m. gegužės 15 d. iki 2012 m. gegužės 22 d. ūkininko V. P. ūkyje dirbo – rinko akmenis – nesudarius darbo sutarties, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie priėmimą į darbą. Akivaizdu, kad R. K. su V. P. buvo sutarę dėl darbo vietos, darbo funkcijų, užmokesčio. Teismas motyvuotai pasisakė dėl liudytojų duotų parodymų ir liudytojų parodymų nenuoseklumą pagrįstai vertino kaip pastarųjų siekį padėti savo darbdaviui išvengti administracinės atsakomybės. Be to, teismas teisingai pažymėjo, kad tokia situacija, jog pašalinis asmuo ūkyje dirbtų be ūkio savininko nurodymo, nėra įtikima. Apelianto skundo argumento, kad R. K. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl šis argumentas vertinamas kaip deklaratyvus ir atmetamas. Skunde nurodyta aplinkybė, kad liudytojai nepatvirtino, jog R. K. buvo mokamas atlyginimas, V. P. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą nepaneigia. Kaip jau minėta, R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kiti darbininkai galėjo šio fakto nematyti, nes jie dirbo legaliai, todėl jiems atlyginimas buvo mokamas ne taip, kaip jam.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutarimą nepakeistą.

V. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Vaclovas Iždonas