Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-185-333/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-30
Bylos Nr.
1-185-333/2014
Teisminio proceso Nr.
1-52-1-00855-2013-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaidutė Stangvilienė
Nukentėjusysis
T. N., D. V., A. V.
Kaltinamasis
V. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-185-333/2014Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00855-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5; 1.2.14.3.1; 1.2.4.5; 1.1.7.2.7; 1.1.10.1; 1.1.8.10.1; 1.1.8.13; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.14; 2.1.15.7; 2.1.16.1.5 (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 30 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., A. K. ir R. S. dalyvaujant prokurorei R. U., gynėjui L. P., nukentėjusiesiems T. N., D. V. ir A. V. bei jų atstovei advokatei I. L., teismo medicinos ekspertui S. J. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, individualių įmonių „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis(duomenys neskelbtini) mieste, teistas:

2007-02-07 Alytaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. 60 MGL dydžio – 4800 Lt bauda. 2009-05-11 to paties teismo nutartimi bauda pakeista 29 parų arešto bausme. Bausmę atlikęs, paleistas 2011-09-09.

Turintis teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-08-11 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo kieme kitų asmenų akivaizdoje, V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent, dėl menkavertės dingsties, pykčio pasekoje, tyčia išsitraukė iš pavėsinės iš už stalo sėdėjusią A. V. ir rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau aštuonis smūgius A. V. į galvą, veidą, rankas, kojas, tuo nukentėjusiajai A. V. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto – kaktos kairės pusės – nosies srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairiame pakinklyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruvos kairės akies obuolio junginėje, muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kairės akies obuolio sumušimo, kairės akies tinklainės sukrėtimo, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nukentėjusiajam T. N. ir D. V. išbėgus ginti A. V., V. M. rankomis sudavė nukentėjusiajam T. N. ne mažiau vieną smūgį į veido sritį, tuo dėl kraujosruvos ir nubrozdinimo viršutinės lūpos gleivinėje padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam D. V. rankomis ir kojomis sudavė daugybinius smūgius į galvą, veido sritį, nosį, tuo nukentėjusiajam dėl galvos smegenų sukrėtimo, poodinės kraujosruvos abiejuose poakiuose ir nosies srityje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl nosies kaulų lūžimo padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais taip pat sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Tuo kaltinamasis V. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.

Be to, 2013-08-11 apie 23 val. (duomenys neskelbtini), prie gyvenamojo namo kieme, V. M. tyčia, dėl menkavertės dingsties, pykčio pasekoje, sudavė rankomis ir kojomis daugybinius smūgius nukentėjusiajam D. V. į veido sritį, tuo jam padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl nosies kaulų lūžimo, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

Tuo kaltinamasis V. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 1 d.

K. V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio vakarą buvo svečiuose pas T. N., kuris gyvena sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Ten taip pat buvo iš užsienio sugrįžę jų pažįstami, abu V. ir C.. Visi vaišinosi kieme esančioje pavėsinėje. Vaišių metu sėdint pavėsinėje prie stalo A. V. pareiškęs pretenzijas dėl jos mergaitės elgesio ir netinkamo auklėjimo. Išvakarėse ji nustūmė jo sūnų nuo batuto. Tai pasakęs prie visų svečių. Kas toliau vyko, tiksliai neprisimena. Teprisimena, kad tuomet jam kažkas ką tai pasakė ir jis tuomet A. V. ranka trenkęs per veidą. Paskui prasidėjo grumtynės. Jis išbėgęs iš pavėsinės. Jį visi puolė, nulupo nuo rankos laikrodį, nuo kaklo auksinę grandinėlę. Kažkas sudavė jam buteliu per galvą, gal R. C.. Traukęsis nuošaliau. Jį nusivijo iki sodų keliuko T. N. ir D. V.. Prisimena, kad D. V. rankomis ir kojomis sudavė smūgius į veidą bei galvą, po ko jis nugriuvo ant žemės. Smūgiai buvo stiprūs, todėl galėjo sulaužyti jo nosies kaulus. T. N. atsitraukęs, su juo nesimušęs. Po viso konflikto atgal pas T. N. negrįžęs, nuėjo į namus. Nuo suduoto buteliu smūgio iš galvos bėgo kraujas. Kai pamatė pas C. atvažiavus greitąją pagalbą ir policiją, nuėjo ten. Policijos pareigūnai jį sulaikė. Muštynių metu peilio rankose neturėjęs ir T. N. kojos kulno perpjauti negalėjęs. Neprisimena, kad T. N. būtų sudavęs kokį smūgį, gal grumtynių pradžioje kieme. Prisipažįstantis kaltu dėl sukeltų muštynių. Tai įvyko dėl to, kad įvykio vakarą buvo nemažai išgėręs, o tuomet prarandantis savitvardą. Gailisi dėl savo veiksmų. Smerkiantis savo elgesį būnant svečiuose. Su nukentėjusiųjų A. V. ir D. V. civiliniais ieškiniais sutinkantis iš dalies, dalį žalos jau atlyginęs. Sutiktų atlyginti daugiau, bet jie nenori tartis. Su nukentėjusiojo T. N. civiliniu ieškiniu nesutinkantis, nes jo su peiliu nesužalojo.

Nukentėjusioji A. V. parodė, kad esantys N. kaimynai. Įvykio dieną juos N. pakvietė į svečius. Visi sėdėjo ir vaišinosi kieme esančioje pavėsinėje. V. M. sėdėjo prie stalo priešais ją. Tuo momentu, kai ji bendravusi su V. M. žmona, jam užėjo pykčio priepuolis. Jis staiga atsistojo, ranka nuo stalo numetė kelias taures. Dėl tokio elgesio N. paprašė V. M. eiti į namus. Nors nenoriai, bet išėjo. Netrukus, gal už 20 minučių, V. M. sugrįžo, atbėgęs į pavėsinę trenkė kumščiu jai į kairę akį, griebė jai už rankos ir ištraukė iš pavėsinės. Tempiama neišlaikiusi pusiausvyros griuvo. Tuomet V. M. ėmė ją spardyti į įvairias kūno vietas kojomis bei mušė rankomis. Nesupratusi dėl ko ją muša. Pribėgusi R. C. bandė V. M. nuo jos atitraukti, bet tai jai nepavyko. Tuomet R. C. pasiėmė butelį ir juo trenkė V. M. per galvą. Tik tuomet jis atsitraukė, bet niekur nėjo. Matė, kad iš pavėsinės išėjo T. N. ir D. V., bet muštynių tarp jų ir V. M. nemačiusi. Kai V. M. nuo jos atsitraukė, ji su R. C. nuėjo į N. namą susitvarstyti žaizdų. Dėl sumušimų įvairiose vietose ant kojų ir rankų buvo mėlynės, prie kairės akies buvo kirstinė kraujuojanti žaizda. Tuo vaišės baigėsi ir ji su vyru D. V. parėjo į namus. Namuose pastebėjo, jog sutinusi D. V. nosis, bėgo kraujas iš nosies ir iš žaizdos skruoste. D. V. papasakojo, kad, kai jis puolė ją ginti nuo V. M., pastarasis jį sumušė. Muštynės iš kiemo persikėlė ant kelio. Kai į įvykio vietą atvyko greitoji medicinos pagalba, ją naktį išvežė į ligoninę, nes reikėjo susiūti žaizdą. Kitą dieną sužinojo, jog konflikto metu nukentėjo T. N., kuriam buvo perpjautas kojos kulnas. Kai ją kieme mušė V. M., rankose jis nieko neturėjo. Apie tai, kad V. M. su peiliu sužalojo T. N., sužinojo tik kitą dieną iš E. C.. Jis sakė, jog peilį pasiėmė nuo stalo. Dėl patirtų sužalojimų yra liekamieji reiškiniai, skauda akį bei galvą. Vaišių metu ant stalo buvo išdėlioti stalo peiliai ir šakutės. Jos pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti pilnai.

Nukentėjusysis D. V. parodė, kad įvykio vakarą buvo svečiuose pas N.. Vaišių metu buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, pats atsinešęs alaus. Ten buvęs V. M. ėmė keistai elgtis, daužyti ant stalo stovėjusius indus. Dėl ko N. buvo paprašytas eiti namo. Jis išėjo, bet netrukus grįžo. Atbėgęs prie jo žmonos A. V., kuri sėdėjo prie pavėsinės įėjimo, ranka trenkė į veidą, o po to ją ištempė iš pavėsinės. Kas dėjosi kieme, nematė. Kėlėsi nuo stalo ir ėjo gelbėti žmonos. Kai išėjo, matė, kad R. C. kelia žmoną nuo žemės ir vedasi į N. namą. V. M. stovėjo lauke, visi šaukė ant jo. Paklausus, ką jis daro, jis nieko neatsakė. Jis stovėjo kaip supratęs, kad kažką negero padaręs. Kai su T. N. priėjęs prie jo arčiau, V. M. jam (D. V.) spyrė į kojas, o su ranka trenkė į galvą. Bandydamas išvengti daugiau smūgių nuo V. M. atsitraukinėjo ir ėjo link kelio. Nepastebėjo, kad V. M. turėtų rankose peilį. Būnant ant kelio V. M. jam spyrė iš kojos į galvą. Nuo smūgio suklupęs. Dar jam sudavė smūgius, bet toliau nieko neprisimena, nes prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, atsikėlė ir grįžo į N. kiemą. Pamatė, kad jo žmonos labai sumušta kairė akis, o T. N. perpjautas kojos kulnas, sutinusi lūpa. Kaip buvo sužalotas T. N., nematė. Kiti kalbėjo, kad po to, kai sumušė jį (D. V.). Dėl sumušimų ištino nosis ir žandikaulis, paakiuose buvo mėlynės, veide – žaizda. Žmoną naktį greitoji pagalba išvežė į ligoninę, nes reikėjo susiūti poakį. Jam vėliau nustatė, kad lūžę nosies kaulai. Po įvykio kamuoja galvos skausmai, pablogėjo kvėpavimas nosimi. Jo pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, dydžio klausimą paliko spręsti teismui.

Nukentėjusysis T. N. parodė, kad pas jį svečiavosi V., M., C. ir jų pažįstami M.. Visi sėdėjo lauke, kieme esančioje pavėsinėje. Buvo vartojami alkoholiniai gėrimai. Vakaro metu netikėtai atsistojo V. M. ir pasakė, kad jam nepatinka prie stalo šalia jo sėdintis L. M., atsistojo ir mostelėjęs ranka sudaužė keletą stiklinių. Po šio incidento paprašė V. M. išeiti. Šis pakluso, išėjo, bet labai greitai vėl sugrįžo. Jis priėjo prie šalia įėjimo į pavėsinę sėdinčios A. V. ir ištempė ją į lauką. Kad būtų sudavęs A. V. smūgį į veidą, nepastebėjo. Abu su D. V. sėdėjo už stalo kitoje pavėsinės pusėje, negu įėjimas. Kėlėsi ir bandė kuo greičiau išeiti į lauką. Išėję pamatė, kaip V. M. kojomis spardė ant žemės gulinčią A. V.. Visi šaukė ant V. M., ką jis darantis. V. M. netikėtai atsitraukė ir aprimo. Dabar jau žino, kad nuo R. C. buteliu jam suduoto smūgio į galvą. Pats to momento nematęs. Pradėjo V. M. varyti iš kiemo. Tuomet jis sudavė smūgį D. V. ir ėmė juos vaikytis. Vengdamas konflikto bėgo link kelio. Jį pasivijęs V. M. kirto ranka į veidą. Nuo smūgio nugriuvęs. Bandydamas atsistoti kojos kulne pajautė karštį. Muštynių metu nepastebėjo, kad V. M. ką nors turėtų rankose. Iš karto nubėgo pas kaimynus P. ir paprašė iškviesti policiją. Kaip buvo vėliau mušamas D. V., nematė. Vaišių metu ant stalo buvo padėta stalo įrankių. V. M. dėvėtas laikrodis rastas grumtynių su A. V. vietoje, o grandinėlė - ant kelio. Vakaro metu dėvėjo įsispiriamas šlepetes. Jo pareikštą civilinį ieškinį prašė tenkinti, dydžio klausimą paliko spręsti teismui.

Liudytoja S. N. parodė, kad įvykio vakarą pas juos besisvečiuojantis V. M. pradėjo keistai elgtis, daužė ant stalo stovėjusius indus. Jis paaiškino, kad jam nepatinkantis prie stalo sėdintis L. M.. V. M. paprašė išeiti. Nepraėjus nei pusvalandžiui V. M. sugrįžo, pribėgęs prie pavėsinės kirto kumščiu A. V. per veidą ir pastvėręs ištempė į lauką, kur ant pievelės ją mušė toliau. Iš pavėsinės į lauką pirmi išbėgo jos vyras T. N., D. V. ir R. C.. Viskas vyko labai greitai. Kol pati sureagavusi ir išėjusi į lauką, kieme grumtynės jau baigėsi. Matė, kad R. C. A. V. vedė į namo vidų, o vyrai nubėgo link kelio. Iš paskos nuėjusi į namą. Kai sutvarstė A. V., išėjo žiūrėti, kur jos vyras T. N.. Jo nerado, bet pamatė ant kelio V. M. grumtynes su D. V.. V. M. trenkė rankos kumščiu D. V. į veidą, dėl ko šis nugriuvo. Tuomet V. M. kojomis trypė jam ant galvos. Buvo baisu žiūrėti, galvojo, kad užmuš. Skubiai grįžusi į namus kviesti policijos, bet apie įvykį jau buvo pranešta. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Iki policijos atvažiavimo pavėsinėje nieko netvarkiusi. Atvykę pareigūnai fotografavo įvykio vietas, taip pat ir pavėsinę. Kodėl parodytoje fotonuotraukoje, esančioje byloje, nesimato stalo įrankių, nei peilių, nei šakučių, paaiškinti nieko negalinti.

Liudytoja R. C. parodė, kad svečiavosi pas N.. Pradinio incidento su V. M. nematė, nes tuo metu buvo išėjusi į namus užmigdyti vaikų. Kai grįžo, matė pavėsinėje surinktas sudaužytų indų šukes. Besėdint netikėtai į pavėsinę atbėgo V. M. ir nieko nesakęs kumščiu kirto A. V. į veidą. A. V. sėdėjo prie įėjimo į pavėsinę. Po to ją ištempė į lauką ir abu grūmėsi. Išbėgę vyrai A. V. bandė gelbėti, bet nepavyko. Tuomet ji paėmė pirmą po ranka pasitaikiusį butelį ir juo kirto V. M. per galvą. Tik tada V. M. paleido A. V., ir ši susmuko ant žolės. Pakėlusi A. V. nusivedė į N. namą, kur nuvalė kraujuojančią paakyje žaizdą, sutvarstė. Netrukus į namą atbėgo S. N. ir išsigandusi pasakė, kad sumušė D. V., gal net užmušė, jis guli ant kelio. Išbėgusi pažiūrėti. D. V. rado be sąmonės. Jam atsigavus, parvedė į jo namus. Netrukus atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija. Vaišių metu buvo naudojami stalo įrankiai, bet po pirmojo incidento su V. M., kai ji grįžo užmigdžiusi vaikus, stalas buvo aptvarkytas, kas surinko įrankius, nežino. Po įvykio matė prakirstą T. N. lūpą, sutvarstytą koją. Iš kitų kalbų suprato, kad pirma buvo sumuštas T. N., o po to D. V..

Liudytojas E. C. parodė, kad jį su žmona į svečius pasikvietė N.. Pradžioje M. ir V. nebuvo, jie atvyko vėliau. Sėdėjo kieme pavėsinėje, vaišinosi, jokių incidentų nebuvo. Vienu momentu pamatė, kad N. prašė V. M. išeiti. Jis išėjo, bet netrukus grįžo. Tuomet jis netikėtai įėjo į pavėsinę ir sudavė kumščiu A. V. į veidą bei ją išsitempė į lauką. Jo žmona R. C. išbėgo iš paskos ir bandė juos išskirti. Lauke girdėjosi riksmas. Visi svečiai išeidinėjo iš pavėsinės. Išiėjęs pamatė A. V. gulinčią ant žolės, o V. M. ją mušė ranka. Žino, jog tada jo žmona R. C. atsinešė butelį ir juo kirto V. M. per galvą. V. M. atsitraukė ir pro pavėsinę nubėgo link tvoros, ją peršokęs pabėgo. Su žmona bei ten besisvečiavusiais Linu ir S. M. nuėjo į pavėsinę. Jiems besėdint grįžo V. M., nuo stalo pasiėmė peilį ir dingo. Draugams pasiūlė eiti į namus, nes kilo įtarimų, kad kas nors negero gali įvykti. Grįžo į namus, paliko žmonas, bet abu su L. M. dar grįžo atgal. Pamatė jau atvažiavusią policiją. Sekančią dieną pamatė labai sumuštą D. V., T. N. skundėsi, jog jam perpjauta koja.

Liudytoja M. P., gyvenanti sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) parodė, kad ji gyvenanti sodo sklype, kuris yra kitoje pusėje kelio negu T. N. sodas. Nakties metu pas juos atėjo T. N. ir prašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą, sakė yra sužeistų. Matė, kad jam iš kojos kulno bėgo kraujas. Minėjo, jog koją kažkas įpjovė, bet nesakė kas. Jis atėjo basas. Ant jo veido sužalojimų neprisimena, bet gal nepastebėjusi.

Liudytojas J. P. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja M. P.. Be to, jis parodė, kad T. N. minėjo, jog V. M. siautėja. Sužalojimų veide nepastebėjo, nes bendravo neuždegus kambaryje šviesos.

Liudytojas V. N., akių ligų gydytojas, parodė, kad pagal jam parodytus dokumentus A. V. pas jį lankėsi po patirtos traumos 2013-08-19, vėliau – 2013-09-19. Jai buvo diagnozuotas kairės akies obuolio sumušimas ir tinklainės sukrėtimas. Vėliau ji lankėsi pas gydytoją V. M. bei Kauno klinikose, kur jai diagnozuotas abejų akių konvergencinis nepakankamumas bei regėjimo aštrumo pablogėjimas, tačiau šie sutrikimai mažai tarpusavyje susiję. Šiuos sutrikimus būtų galima sieti su patirta 2013-08-11 trauma, jeigu būtų žinomi ankstesni duomenys apie iki įvykio buvusį regėjimo aštrumą, patirtas ankstesnes traumas. Tikslesnius duomenis galima gauti atlikus ultragarsinį akių tyrimą arba magnetinį rezonansą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 5) nukentėjusysis T. N. pranešė policijai, kad jo namuose neblaivus V. M. dėl nežinomų priežasčių sužalojo jį patį ir jo svečius.

Šalies argumentai

Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 6) nukentėjusioji A. V. nurodė, kad būnant svečiuose pas T. N., ją sumušė V. M..

Protokole-pareiškime (t. 1, b. l. 7) nukentėjusysis D. V. nurodė, kad būnant svečiuose pas T. N. jį sumušė V. M., sulaužė nosies kaulus, išnarino žandikaulį.

Tarnybiniame pranešime policijai (t. 1, b. l. 8) nurodyta, kad greitoji medicinos pagalba į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių atvežė A. V., su nustatyta poakio mušta žaizda, poodine hematoma. Taip pat suteikta pagalba įvykio vietoje D. V., kuriam nustatytas nosies lūžimas, veido sumušimas, dešinio skruosto kirstinė žaizda; T. N., kuriam nustatyta dešinio kulno pjautinė žaizda; V. M., kuriam nustatyta viršugalvio kirstinė žaizda, įtariamas apsvaigimas alkoholiu.

Tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 9) policijos pareigūnai nurodė, jog atvykę į įvykio vietą sulaikė V. M., kuriam nustatytas 2,29 promilių girtumas.

Alkoholio matuoklio šaknelėje (t. 1, b. l. 167) užfiksuota, kad po įvykio 2013-08-12 01.31 val. V. M. nustatytas 2,29 promilių girtumas.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 16-20) įvykio vieta užfiksuota(duomenys neskelbtini). Sodo sklype yra gyvenamasis namas, teritorija aptverta tvora. Kieme yra pavėsinė. Jos viduje ant medinio stalo padėti indai, yra maisto likučių, fotonuotraukose matosi, kad padėti keli šaukšteliai, peilių ar šakučių nėra. Apžiūrint kiemą prie pavėsinės ant žolės rastas laikrodis. Šalia sklypo yra neasfaltuotas sodo kelias.

Daikto apžiūros protokole (t. 1, b. l. 21-23) nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu rastas laikrodis „Romanson“ su metaline apyranke, kuri nutrūkusi ties užsegimu.

Teismo medicinos specialisto išvadose (t. 1, b. l. 32-33, 36-37) nurodyta, kad T. N. padaryta pjautinė žaizda dešinio kulno srityje, kraujosruva ir nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (t. 1, b. l. 65-67) nurodyta, kad D. V. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejuose poakiuose ir nosies srityje. Sužalojimas dėl nosies kaulų lūžimo kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos ekspertizės akte (t. 3, b. l. 98-99) nurodyta, kad D. V. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejuose poakiuose ir nosies srityje. Sužalojimas dėl nosies kaulų lūžimo kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat nurodyta, kad nėra objektyvių medicininių duomenų, kad įvykio metu suduotas smūgis tiesiogiai susijęs su smūgiu į nosį ir iššaukė būtinumą atlikti nosies pertvaros operaciją, nes dar 2006-10-03 apžiūros pas LOR specialistą nustatytas veido ančių uždegimas, nosies pertvaros iškrypimas ir rekomenduota nosies pertvaros operacija.

Teismo medicinos specialisto išvadose (t. 1, b. l. 94-97, 100-102) nurodyta, kad A. V. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto – kaktos kairės pusės – nosies srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairiame pakinklyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies obuolio sumušimas, kairės akies tinklainės sukrėtimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje, tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo medicinos ekspertizės akte (t. 3, b. l. 92-97) nurodyta, kad A. V. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokų – kairio skruosto – kaktos kairės pusės – nosies srityje, dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, kairėje šlaunyje, kairiame pakinklyje ir dešinėje blauzdoje, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kairės akies obuolio sumušimas, kairės akies tinklainės sukrėtimas, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. Medicininių duomenų, nurodančių kairės akies obuolio bei kairės akiduobės kaulinės sienelės potrauminių pakitimų nėra. Nesant medicininių duomenų, nurodančių į akies obuolio medialinių ar lateralinių raumenų potrauminius pokyčius bei kairės akiduobės kaulinės sienelės potrauminius pokyčius, konvergencinis sutrikimas nesiejamas su patirtu akies obuolio sumušimu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuonių trauminių poveikių pasekoje, tiek kartu, tiek atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamai pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomeninę rimtį. Veiksmai buvo įžūlūs, išreiškiantys aiškią nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, agresyvūs, moraliniu požiūriu nepriimtini, šokiruojantys aplinkinius. Įžūlumas pasireiškė tuo, kad kaltinamasis kitų asmenų akivaizdoje dėl bereikšmės priežasties, dėl išvakarėse įvykusio vaikų konflikto, užsipuolė nukentėjusiąją A. V., sodo kaimynų ir jų pažįstamų ramaus pasibuvimo metu ją mušė, o paskui sumušė ją bandžiusius apginti nukentėjusiuosius T. N. ir D. V.. Nukentėjusiuosius mušė, jiems net nebandant gintis, sukeldamas jiems fizinį skausmą bei padarydamas kūno sužalojimus. Kaltinamajam V. M. nustatytas vienintelis sužalojimas viršugalvyje, kurį padarė R. C., suduodama buteliu, ir tokiu būdu bandydama nutraukti kaltinamojo siautėjimą. Nusikalstami veiksmai buvo kylantys akivaizdžiai iš chuliganiškų paskatų, nukreipti prieš visuomeninę rimtį. Jų pasekoje tarp vakaro dalyvių kilo sumaištis, sukeltos neigiamos emocijos ir išgąstis, nutrauktas jų kultūringas tarpusavio bendravimas. Nukentėjusiesiems padaryti kūno sužalojimai ir jų sunkumo laipsnis konstatuoti teismo medicinos specialistų išvadose ir ekspertizės aktuose. Nukentėjusiesiems T. N. ir A. V. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiajam D. V. nežymus ir dėl nosies kaulų lūžimo nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo V. M. padaryti nusikalstami veiksmai kvalifikuotini kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal LR BK 284 str. 1 d., o dėl nukentėjusiajam D. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo papildomai ir pagal LR BK 138 str. 1 d.

Iš kaltinimo šalintina jo dalis, kurioje nurodyta, kad V. M. rankoje turėtu aštriu, pjaunančiu, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, vieną kartą sudavė nukentėjusiajam T. N. į dešinį kulną, tuo nukentėjusiajam dėl pjautinės žaizdos dešinio kulno srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis ši kaltinimo dalis kaltinamajam nepasitvirtino. Šios kaltinimo dalies atsisakė ir valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikanti prokurorė. Nepaneigtina aplinkybė, kad nukentėjusiajam kojos kulno sužalojimas padarytas, bet nenustatyta, kad tai padarė kaltinamasis V. M.. Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad sužalojimas galėjo būti padarytas aštriu pjaunančiu daiktu, tačiau byloje nenustatyta, kas buvo šis daiktas. Vienintelis liudytojas E. C. parodė, kad jis matė, kaip V. M. nuo pavėsinėje buvusio stalo pasiėmė peilį ir juo galėjo būti padarytas sužalojimas. Tačiau šie jo parodymai paneigtini kitų įvykyje tiesiogiai dalyvavusių asmenų, visų nukentėjusiųjų, parodymais. Nei nukentėjusioji A. V., nei tuojau pat jos ginti iš pavėsinės išbėgę nukentėjusieji T. N. ir D. V. kaltinamojo V. M. rankose jokio daikto nepastebėjo. Skausmą (karštį) kojoje T. N. pajautė tuomet, kai iš kiemo vengdamas konflikto su V. M. po A. V. apgynimo iš karto traukėsi į kelią ir ten buvo užpultas, po suduoto smūgio nugriuvęs ir kėlėsi. Nukentėjusysis D. V. taip pat parodė, kad apgynus A. V. toliau konfliktas vyko su juo ir T. N., o V. M. niekur nebuvo atsitraukęs. Nors liudytoja S. N., kaip namų šeimininkė, teigė, kad stalas buvo paserviruotas naudojant peilius ir šakutes, jų vakaro metu, nei po konflikto iki atvažiuojant policijai nenurinko, tačiau prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose matosi, kad ant stalo tokių įrankių visiškai nebuvo. Įvykio vieta apžiūrėta tuojau pat, nakties metu. Todėl liudytojos parodymai laikytini neobjektyviais. Be to, liudytoja M. P. parodė, kad pas juos pagalbos kviestis T. N. atbėgo būdamas basas, todėl neatmetama neatsargaus susižalojimo galimybė.

Kaltinamasis V. M. iš viso neigė, kad įvykio metu sužalojo nukentėjusįjį T. N.. Tačiau niekuo nepaneigtini nukentėjusiojo parodymai, kad jam V. M., nusivijęs į kelią, sudavė smūgį į veidą. Ši nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė patvirtinta teismo medicinos eksperto apžiūros metu, tuojau pat po naktinio įvykio sekančią dieną jį apžiūrint ir konstatuojant sužalojimą – nubrozdinimą viršutinės lūpos gleivinėje. Į sužalojimą, sutinusią lūpą, atkreipė dėmesį ir nukentėjusysis D. V., tai pastebėjęs tą pačią įvykio naktį. Kaltinamasis nurodė, kad visų vakaro konflikto aplinkybių, ypatingai po suduoto smūgio buteliu per galvą, neatsiminė, bet atminties praradimas nepaneigia jo kaltės. Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį T. N. ir dėl to turi atsakyti.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam V. M. atsižvelgtina į tai, kad jis nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą bei už vagystę, teistumas neišnykęs, teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos nesumokėjo, dėl ko ji buvo pakeista arešto bausme. Kaltinamasis 10 kartų baustas administracine tvarka už įvairius teisėtvarkos pažeidimus, dauguma skirtų nuobaudų – baudų nesumokėta. Pagal pavojingumą visuomenei kaltinamasis padarė nesunkias nusikalstamas veikas. Nusikaltimų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veiksmų padarymui. Ši aplinkybė yra kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad iki teismo nuosprendžio priėmimo atlygino dalį nusikaltimu padarytos žalos. Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina ir į tai, kad V. M. šiuo metu dirba, turi nuolatinį darbą, augina du mažamečius vaikus.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bet vykdymas atidėtinas, tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, tačiau skiriant pareigas (LR BK 75 str.).

Kaltinamojo V. M. ir jo gynėjo prašymas taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę netenkintinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuojama, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, jog taikydamas LR BK 54 str. 3 d. nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pernelyg švelni, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė byla Nr. 2K-10/2011). Kaltinamasis V. M. yra teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, skirtos bausmės – baudos nustatyta tvarka neatliko, ji keista griežtesne bausme, turi įsiskolinimų prieš valstybę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nukentėjo trys asmenys. Bausmė yra prievartos priemonė ir ji skiriama tam, kad paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Pernelyg švelnios bausmės, tenkinančios kaltinamojo interesus, paskyrimas gali suformuoti klaidingą kaltinamojo nuostatą ir būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 578,17 Lt išlaidų, susijusių su nukentėjusiesiems A. V. ir D. V. suteikta medicinine pagalba, nenagrinėtinas, nes iki teismo nuosprendžio priėmimo dienos kaltinamasis V. M. pilnai atlygino turtinę žalą ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, o civilinis ieškovas ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 126, 176).

Byloje pareikšti nukentėjusiųjų T. N., D. V. ir A. V. civiliniai ieškiniai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti iš dalies tenkintini, nes žala atsirado kaltinamojo V. M. nusikalstamų veiksmų pasekoje (LR CK 6.263 str.). Tarp kaltinamojo V. M. padarytų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiesiems buvo sutrikdyta sveikata, jie turėjo nepatogumų, išgyveno dvasiškai, buvo liekamųjų reiškinių, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Priteistinos sumos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, kad jų nebuvo sunkių, į tai, kad D. V. ir A. V. dalis neturtinės žalos jau atlyginta, kad kaltinamasis V. M. nukentėjusiojo T. N. atžvilgiu pripažintinas kaltu tik dėl smūgio sudavimo į veidą.

Sprendžiant turtinės žalos atlyginimo dydį vertintini jos pagrindimui pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai.

Nukentėjusiajam T. N. turtinės žalos atlyginimas nepriteistinas. Jo pateikti kuro ir vaistų pirkimo dokumentai patvirtina, kad pirkimas vykdytas 2013 m. spalio ir lapkričio mėnesiais, o tai jau nesusiję su sužalojimo veide gydymu, nes po įvykio (2013-08-11) praėjo daug laiko.

Nukentėjusiojo D. V. patikslintas civilinis ieškinys (t. 3, b. l. 3-14) dėl 119,65 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusiajam priteistinos tik kuro pirkimo išlaidos, tiesiogiai susijusios su jo apsilankymu pas medikus ir tai siejant su konkrečia data. Tai apsilankymo pas gydytoją, kuomet buvo rekomenduota rando estetinė operacija, 2014-08-07 kuro išlaidos - 44,57 Lt (t. 3, b. l. 10). Kiti pateikti kuro pirkimo kasos čekiai neatitinka apsilankymų pas medikus datų. Nepriteistinos ir vaistų pirkimo išlaidos 17,59 Lt sumoje, nes vaistai susiję su nosies pertvaros operacija, o nosies pertvaros iškrypimas nesietinas su padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis (ekspertizės akto 6, 7 punktai, t. 3, b. l. 98-99).

Nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys (patikslinti civiliniai ieškiniai, t. 2 b. l. 113-118; t. 3, b. l. 124-128) dėl 1111,82 Lt turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nepriteistinos akinių pirkimo išlaidos – 180 Lt (t. 3, b. l. 20, 21), nes kairės akies konvergencija nesiejama su padarytos nusikalstamos veikos pasekmėmis (ekspertizės akto 6, 8 punktai, t. 3, b. l. 92-97). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad akinių receptas išrašytas 2013-10-03, o kasos čekio data – 2014-05-30, tai yra rodomas pirkimas beveik po aštuonių mėnesių. Taip pat kasos čekyje nenurodyta už kokią prekę mokėta. Nepriteistinos kuro pirkimo išlaidos 71,73 Lt ir 64,62 Lt sumoje (t. 2, b. l. 118), nes pagal banko išrašų duomenis kuro pirkimas buvo vykdomas iki byloje tiriamo įvykio, tai yra kuras pirktas 2013-08-10 ir 2013-08-11. Nepriteistinos kuro pirkimo išlaidos šventinėmis ir nedarbo dienomis (2013-09-28, 2013-10-12, 2013-11-01) 56,13 Lt; 57,78 Lt ir 56,22 Lt (t. 2, b. l. 116, 117), nes tuo metu medicinos įstaigos, kuriose lankėsi nukentėjusioji, nedirbo. Viso nepriteistina 486,48 Lt. Likusioje dalyje – 625,34 Lt sumoje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, nes nukentėjusioji A. V. tiek savo iniciatyva, tiek teismo leidimu lankėsi pas gydytojus, atliko tyrimus, pripažintina turėjo gydymosi ir su tuo susijusių išlaidų.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiuosius T. N., D. V. ir A. V. atstovavo bei ruošė dokumentus advokatė I. L., todėl nukentėjusiųjų patirtos išlaidos, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. M. (LR BPK 104-106 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 302-307 str. teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus ir nuteisti:

-pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 mėnesiams laisvės atėmimu;

-pagal LR BK 138 str. 1 d. 4 mėnesiams laisvės atėmimu.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 7 mėnesius laisvės atėmimo.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu:

-tęsti darbą;

-per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam D. V. – 44,57 Lt (12,91 Eur), A. V. – 625,34 Lt (181,11 Eur).

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2013-08-12 iki 2013-08-13.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiojo T. N. naudai 800 Lt (231,70 Eur) neturtinei žalai ir 1500 Lt (434,43 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiojo D. V. naudai 44,57 Lt (12,91 Eur) turtinei žalai, 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai ir 1500 Lt (434,43 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiosios A. V. naudai 625,34 Lt (181,11 Eur) turtinei žalai, 3000 Lt (868,86 Eur) neturtinei žalai ir 1500 Lt (434,43 Eur) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – užstatą. Nuosprendžiui įsiteisėjus užstato pinigus 8000 Lt (2316,96 Eur) sumoje grąžinti nuteistajam V. M..

Iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiesiems laikinai apriboti V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises į IĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris(duomenys neskelbtini), kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 1900 litų; pastatą – sodo pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė vertė 26000 litų; pastatą – ūkinį pastatą (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris(duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė 412 litų.

Nustatyti dalinį teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, t. y. leisti civiliniam atsakovui areštuotu nekilnojamuoju turtu naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims. Išaiškinti V. M., kad už šio turto perleidimą, sunaikinimą ar sugadinimą, asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 246 str.

Paskirti turto saugotoju V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vaidutė Stangvilienė