- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2K-10/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Antanas Klimavičius (pirm.), Josifas Tomaševičius, Jonas Prapiestis (pran.)
- Nuteistasis
- T. P., ir A
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Antano Klimavičiaus, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Jono Prapiesčio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį trejiems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 9 d. nutartis, kuria nuteistojo T. P. apeliacinis skundas atmestas.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir A. K., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 18 d., apie 22.45 val., Kaune, Partizanų g., prie namo Nr. 200, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupe su A. K., šiam panaudojus fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį Ž. J., reikalavo atiduoti mobilųjį telefoną. Po to T. P. su A. K. pargriovė nukentėjusįjį Ž. J. ir, T. P. grasinant pusiau automatiniu dujiniu–garsiniu pistoletu „EKOL/VOLTRAN Tuna 635“ Nr. T6107622, pagrobė iš jo L. J. priklausantį 200 Lt vertės mobilųjį telefoną „Nokia 5200“.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo, panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį paskiriant jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausmė yra per griežta ir neatitinka bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis). Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko, kad jis savo kaltę visiškai pripažino bei nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau to nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatorius taip pat nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis, parodydamas, jog dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių, buvo nenuoširdus ir ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo pripažinti savo kaltės. Kasatoriaus tvirtinimu, jis savo kaltę visiškai pripažįsta ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, apklausiamas teisme nurodė visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kasatorius skunde taip pat teigia, kad jis iki nuosprendžio įsiteisėjimo gyveno kartu su R. B. ir augino dukterį Pauliną, gimusią 2009 m. sausio 5 d., dirbo UAB „SETrida“ konditeriu. Pasak kasatoriaus, jo gaunamas atlyginimas buvo jo šeimos pragyvenimo šaltinis, nes R. B. buvo vaiko priežiūros atostogose. Kartu kasatorius nurodo, kad UAB „SETrida“ jį apibūdina teigiamai ir, patenkinus kasacinį skundą bei paskyrus jam švelnesnę bausmę, sutinka jį vėl priimti atgal į darbą. Kasatoriaus tvirtinimu, nusikaltimą jis padarė staiga, visiškai negalvodamas apie pasekmes ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, o jam priteistą neturtinės žalos dalį atlygino. Kasatoriaus nuomone, iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad, jį nuteisus laisvės atėmimo bausme, nebus kam tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti dukterį, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo T. P. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė, nesutikdama su nuteistojo T. P. kasacinio skundo teiginiais dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų taikymo, nurodo, kad kasatorius nuteistasis T. P. ikiteisminio tyrimo metu teigė dėl girtumo neprisimenąs įvykio, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nors dėl jam inkriminuoto nusikaltimo ir prisipažino kaltu, tačiau tvirtino dėl girtumo neprisimenąs įvykio aplinkybių. Be to, prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad nors, kasatoriaus teigimu, jis neprisimena įvykio dėl girtumo, apeliaciniu skundu ginčijo nusikaltimo padarymą bendrininkų grupe. Dėl to, prokurorės nuomone, yra pagrindas abejoti kasatoriaus nuoširdumu. Be to, pasak prokurorės, byloje nėra duomenų apie tai, kaip nuteistasis vertina savo elgesį, ar gailisi dėl įvykio, todėl pagrįsta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismų išvada, kad kasatoriaus byloje nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
Atsiliepimas
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą taip pat nurodo, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis. Pasak prokurorės, kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis augina dukterį, iki nuosprendžio priėmimo dirbo, darbdavio apibūdinamas teigiamai, nusikalto staiga, negalvodamas apie pasekmes, nukentėjusiųjų atsiprašė ir atlygino iš jo priteistą žalą, nėra išimtinės, kurioms esant galimas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. P., atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir savo sprendimą dėl jam skirtinos bausmės išsamiai motyvavo. Prokurorės nuomone, atsižvelgus į byloje nustatytų faktinių aplinkybių, reikšmingų skiriant bausmę, visumą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam T. P. už padarytą nusikalstamą veiką yra paskirta per griežta, aiškiai teisingumo principui prieštaraujanti bausmė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasatoriaus argumentų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo
Kasatorius teigia, kad jis iki nuosprendžio įsiteisėjimo gyveno kartu su R. B. ir augino dukterį Pauliną, gim. 2009 m. sausio 5 d., dirbo UAB „SETrida“ konditeriu. Pasak kasatoriaus, jo gaunamas atlyginimas buvo jo šeimos pragyvenimo šaltinis, nes R. B. buvo vaiko priežiūros atostogose. Kartu kasatorius nurodo, kad UAB „SETrida“ jį apibūdina teigiamai ir, patenkinus kasacinį skundą bei paskyrus jam švelnesnę bausmę, sutinka jį vėl priimti atgal į darbą. Kasatoriaus tvirtinimu, nusikaltimą jis padarė staiga, visiškai negalvodamas apie pasekmes ir pasižada daugiau nenusikalsti. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, jam priteistą neturtinės žalos dalį atlygino. Dėl to, kasatoriaus nuomone, iš minėtų aplinkybių akivaizdu, kad, jį nuteisus laisvės atėmimo bausme, nebus kam tinkamai prižiūrėti ir išlaikyti dukterį, todėl, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.
Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės bylos Nr. 2K-77/2007, 2K-413/2007, 2K-424/2007, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-212/2010, 2K-226/2010). Pažymėtina, kad teisingumo principas reiškia ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimą. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (kasacinė byla Nr. 2K-7-576/2006).
Pažymėtina, kad T. P. padarė sunkų nusikaltimą – plėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi ne tik į nuosavybę, bet ir į kito žmogaus sveikatą, jo veiksmų laisvę. Teismai nustatė T. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismai, nustatę dvi T. P. atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Pabrėžtina ir tai, kad teismas T. P. paskyrė bausmę mažesnę nei BK 180 straipsnio 3 dalies, pagal kurią kvalifikuotas jo padarytas sunkus nusikaltimas, sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.
Teismai T. P. baudžiamojoje byloje nenustatė ir nenurodė išimtinių aplinkybių, kurios suponuotų išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prieštarautų teisingumo principui. Kasatoriaus skunde nurodytos aplinkybės teismų praktikoje nelaikomos išimtinėmis, t. y. tokiomis, kurioms esant būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo T. P. baudžiamojoje byloje skiriant bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos
Dėl kasacinės instancijos teismo įgaliojimų ribų
Nuteistasis T. P. kasaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje sutiko su tuo, jog jis savo kaltę visiškai pripažino bei nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau to nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat nesutinka ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad jis, parodydamas, jog dėl girtumo neprisimena visų aplinkybių, buvo nenuoširdus bei ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo pripažinti savo kaltės, ir tvirtina, kad savo kaltę visiškai pripažįsta, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, apklausiamas teisme nurodė visas esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad nuteistasis T. P. tokių argumentų savo apeliaciniame skunde nenurodė, todėl jie apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėti. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Dėl to šie nuteistojo argumentai turi būti paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo T. P. kasacinį skundą atmesti.