Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Prano Šimkaus ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ (toliau – Bendrovė) ir nuteistosios L. L. (toliau – Apeliantė) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-10 nuosprendžio, kuriuo Apeliantė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteista laisvės atėmimo bausme 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 str. teismas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 (trims) metams, įpareigojo L. L. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti arba mokytis arba tęsti darbą ar mokslą.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str., nuteistajai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemonę 2 (dvejiems) metams.

Teismas iš ADB “Gjensidige”, į. k.110057869, priteisė solidariai 4417,33 Eur ( keturis tūkstančius keturis šimtus septyniolika Eur, 33 cnt) turtinę žalą G. Č. ir J. Č. bei po 2500 Eur ( du tūkstančius penkis šimtus Eur ) neturtinę žalą G. Č. ir J. Č..

Teismas taip pat iš ADB “(duomenys neskelbtini) ” priteisė 1114,13 Eur ( tūkstantį šimtą keturiolika eurų 13 ct) turtinę žalą I. Č..

Teismas iš L. L. priteisė po 17 500 Eur ( septyniolika tūkstančių penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimo G. Č. ir J. Č. bei 10 000 (dešimt tūkstančių) Eur neturtinės žalos atlyginimą I. Č..

Be to, teismas iš L. L. priteisė po 700 Eur (septynis šimtus Eur) advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo G. Č. ir J. Č. bei 600 Eur ( šešis šimtus Eur) advokato atstovavimo išlaidas I. Č..

Taip pat teismas iš L. L. priteisė 14,70 Eur ( keturiolika Eur 70 ct) proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. nuteista už tai, kad ji 2015 metų birželio 27 dieną, apie 12.35 val., Panevėžyje, Klaipėdos gatvėje, ties pastatu numeris 143B, vairuodama automobilį "H. C.", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 106 punktų reikalavimus – prieš keisdama važiavimo kryptį, privalėdama įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią kitiems eismo dalyviams, ir prieš sukdama į kairę, privalėdama iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, to nepadarė, dėl ko, važiuodama pirma Klaipėdos gatvės eismo juosta ir sukdama į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, iš anksto nepasitraukė prie pat antros Klaipėdos gatvės eismo juostos, skirtos važiuoti jos kryptimi, kairės pusės krašto, nedavė kelio tiesiai ta pačia kryptimi antra Klaipėdos gatvės eismo juosta važiavusiam motociklui "“(duomenys neskelbtini ", valstybinis numeris “(duomenys neskelbtini, vairuojamam D. Č., ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo motociklo "“(duomenys neskelbtini " vairuotojas D. Č.,- jis mirė nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, odos nubrozdijimais plaštakose, kraujosruvomis kairio smilkinio ir kairio momens minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais abiejų galvos smegenų pusrutulių smilkininių ir momeninių skilčių dangalais, kraujo išsiliejimu po kietuoju kairiojo galvos smegenų pusrutulio dangalu, kairiojo galvos smegenų pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimu, pakauškaulio dešinės pusės, dešinės užpakalinės kaukolės pamato duobės bei dešinės piramidės ir dešinės vidurinės kaukolės pamato duobės kaulų lūžiais, dešinės plaštakos 3-čio piršto naginio pirštakaulio lūžiu, dešinės mentės lūžiu, dešinio šlaunikaulio skeveldriniu lūžiu, dešinės girnelės lūžiu, tai komplikavosi galvos smegenų koma (kliniškai), galvos smegenų pabrinkimu, kvėpavimo funkcijos nepakankamumu.

Teigiama, kad sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio reikia atsižvelgti ir į rizikingą paties žuvusiojo elgesį ir tokiu būdu vadovautis CK 6.248 str. 4 d., kurioje nurodyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistajai skirta bausmė bei poveikio priemonė, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, charakteristiką, šeimyninę padėtį, aiškiai prieštarauja teisingumo principams.

Byloje taip pat buvo gautas ADB ,, “(duomenys neskelbtini“ apeliacinis skundas, kuriuo prašoma Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017-08-10 priimtą nuosprendį dalyje dėl priteistos turtinės žalos atlyginimo pakeisti ir iš Bendrovės G. Č. ir J. Č. naudai priteisti 2873, 89 Eur.

Skunde nurodoma, jog civiliniai ieškovai G. ir J. Č. kartu su ieškiniu teismui nepateikė išlaidas už laidojimo paslaugas ir paslaugų transportavimą bei kapo sutvarkymą ir paminklo pastatymą patvirtinančių dokumentų ( mokėjimo kvitų, mokėjimo nurodymų ar kasos pajamų orderių). Pažymi, kad ieškinio priedu pateikta sąskaita - faktūra yra be serijos numerio. Nurodoma, kad civilinio atsakovo, kaip draudiko, atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, kas reiškia, jog draudikui netaikomas visiškas žalos atlyginimo principas, kuris yra deliktinės civilinės atsakomybės pagrindas. Cituojama LAT praktika ir nurodoma, kad nukentėjusiųjų patirtos išlaidos turi atitikti tris požymius būti priverstinės, būtinos ir protingos. Toliau teigiama, jog įvertinus vidutines paminklų gamybos, pastatymo ir kapavietės sutvarkymo rinkos kainas (600 Eur – 2000 Eur) bei teismų praktikoje kapavietės sutvarkymo išlaidoms atlyginti priteistinas sumas skundžiamu teismo nuosprendžiu priteista 4 000 Eur suma už kapo sutvarkymą bei paminklo pastatymą neatitinka CK 6.291 str. bei teismų praktikoje įtvirtinto protingumo kriterijaus, todėl mažintina.

Teismo posėdžio metu prokurorė, nukentėjusieji ir jų atstovas prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistoji ir jos gynėjas advokatas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti.

Civilinio atsakovo ADB ,, “(duomenys neskelbtini“ apeliacinis skundas atmetamas, o nuteistosios L. L. iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje keliamas L. L. kaltės klausimas. Nuteistoji taip pat nesutinka su jai paskirtos bausmės dydžiu bei ginčija jai priteistos neturtinės žalos dydį. Civilinis atsakovas ADB ,, “(duomenys neskelbtini“ nesutinka su jam priteistos turtinės žalos dydžiu.

Dėl L. L. skundo argumentų.

Visų pirma, nuteistoji L. L. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę bei jos veiksmų kvalifikavimą pagal BK 281 str. 5 d., teigia, jog žemesnės instancijos teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas faktines bylos aplinkybes. Nurodoma, jog pirmos instancijos teismas jos atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį išskirtinai rėmėsi tik jos kaltę patvirtinančiais įrodymais, taip pat pažymima, jog teismas nedėjo jokių pastangų, kad byloje esantys prieštaravimai būtų pašalinti. Teismas šį skundo argumentą atmeta ir konstatuoja, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog paprastai bylose, susijusiose su kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimais, pagrindinis ir patikimiausias įrodymų šaltinis yra specialistų ir ekspertų išvados, nes jomis įvertinami visi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu gauti objektyvios ir subjektyvios kilmės duomenys. Tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas suteikė didesnę įrodomąją reikšmę vienos rūšies įrodymų šaltiniams ir nevertino kitų byloje surinktų įrodymų. Priešingai, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo dokumentuose, surašytuose atlikus specialių žinių reikalaujančius tyrimus, išdėstytas išvadas, palygino jas su byloje esančių liudytojų parodymais ir nenustatė esminių jų prieštaravimų, kurie keltų abejonių dėl L. L. veiksmų kaltės.

Skunde teigiama, kad Apeliantė nedarė posūkio į kairę iš pirmos eismo juostos, o saugiai važiavo antrąją eismo juosta ir ketino daryti posūkį į dešinę, stebėjo vaizdą pro galinį vaizdo veidrodėlį ir nesant kliūties tęsė manevrą toliau. Šis skundo argumentas yra atmetamas. Kaip matyti iš pateiktų ir byloje esančių vaizdo įrašų, L. L., važiuodama pirmąją eismo juosta, sulėtino automobilio greitį ir atliko staigų manevrą į kairę pusę. Šią aplinkybę patvirtina ne tik byloje esantis vaizdo įrašas, tačiau taip pat ir betarpiškai eismo įvykį matę liudytojai. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu liudytojas R. P. nurodė, jog su draugu važiavo pirma eismo juosta, o priekyje važiuojantis automobilis (vairuojamas L. L.) taip pat važiavo pirma eismo juosta. Pažymėjo, jog priekyje važiavęs automobilis nepersirikiavo iš juostos į juostą, darė manevrus į kairę – dešinę, o paskui staiga pasuko į kairę (3 t. 127 b. l.). Liudytojas A. R. nurodė, jog priekyje pirmąja eismo juosta važiavęs automobilis pradėjo blaškytis šios eismo juostos ribose, o po to iš pirmosios juostos staiga pradėjo daryti posūkio į kairę manevrą. Suprato, kad tai buvo ne persirikiavimas į antrąją eismo juostą, o posūkis link kairėje pusėje esančio pastato. Tuo momentu ta pačia kryptimi antra eismo juosta važiavo motociklininkai. Vienas jų spėjo aplenkti manevrą darantį automobilį, o kitas motociklininkas trenkėsi į šio automobilio priekinį ratą (3 t. 108 b. l.). Tą patį patvirtino ir su žuvusiuoju kitu motociklu važiavęs liudytojas M. P., kuris pažymėjo, jog L. L. vairuojamas automobilis važiavo pirmąją eismo juosta, tada kiek pasuko į dešinę ir suko į kairę (3 t. 107 b. l.). Abejoti liudytojų parodymais dėl L. L. vairuojamo automobilio trajektorijos kelyje nėra jokio pagrindo, juolab, kad tai patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, ekspertizės akto išvada Nr. “(duomenys neskelbtini (2 t. 104 – 127 b. l.).

Skunde teigiama, jog pirmos instancijos teismas neįvertino baudžiamojoje byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-2331(15) 2016-03-29, kurioje nurodyta, jog prieš pat susidūrimą motociklas ,, “(duomenys neskelbtini“, vairuojamas D. Č., važiavo 93 km/h greičiu (2 t. 39-47 b. l.). Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, minima specialisto išvada buvo vertinama tiek atskirai, tiek ir visų kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad šioje išvadoje specialistui pateikiant atsakymus į jam užduotus klausimus nebuvo tirti byloje esantys vaizdo įrašai, kuriuose buvo užfiksuotas minimas autoįvykis. Tuo tarpu minėti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, buvo išsiųsti vaizdo tyrimui į Lietuvos teismo ekspertizės centrą ir tik gavus papildomą specialisto išvadą Nr. “(duomenys neskelbtini trūkstamiems duomenims nustatyti bei atlikus eismo įvykio eksperimentą ir įvertinus byloje esančius prieštaringus įrodymus buvo nuspręsta skirti kompleksinę eismo įvykio – vaizdo įrašo tyrimo ekspertizę. Šios atliktos kompleksinės ekspertizės išvados yra pateiktos ekspertizės akte Nr. “(duomenys neskelbtini (2 t. 104 – 127 b. l.). Remiantis šia ekspertizės išvada bei kitais byloje esančiais ir pirmos instancijos teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais padaryta išvada, su kuria betarpiškai sutinka ir aukštesnės instancijos teismas, kad būtent L. L. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti eismo įvykiui, kurio metu žuvo D. Č.. Iš to seka, jog L. L. veiksmai yra nusikalstami ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 5 d. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nebuvo įvertintos visos aplinkybės, reikšmingos skiriant nuteistajai bausmę bei sprendžiant civilinių ieškinių klausimus. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti, jog KET eismo įvykio metu pažeidė ne tik automobilio vairuotoja L. L., tačiau taip pat ir motociklu važiavęs bei eismo įvykio metu žuvęs jo vairuotojas D. Č.. Bylos duomenys patvirtina nuteistosios apeliaciniame skunde akcentuojamą aplinkybę, kad eismo įvykio metu motociklo vairuotojas D. Č. ženkliai viršijo saugų leistiną greitį. Tai patvirtina ir kartu važiavęs kito motociklo vairuotojas M. P., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jie su D. Č., pastarajam atsiliekant apie 10 metrų atstumu, važiavo apie 80 – 90 km/h greičiu ( 3 t. 107 b. l.). Aukščiau minėtame ekspertizės akte Nr. “(duomenys neskelbtini taip pat nurodyta, jog tikėtina, kad prieš eismo įvykį susidariusioje situacijoje motociklas ,, “(duomenys neskelbtini“ važiavo apie 74 km/h greičiu. Taigi, motociklo vairuotojas D. Č. eismo įvykio metu viršydamas leistiną saugų greitį pažeidė KET 127 p. reikalavimus, kas buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu autoįvykiu. Šiuo atveju L. L. padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, o D. Č. padarytas KET pažeidimas turi reikšmę skiriant nuteistajai bausmę bei nustatant neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems. Taigi, įvertinus aukščiau minėtą aplinkybę apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra nuteistosios padėtį švelninanti ir jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 6 p., t. y. nuteistosios veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys.

Skunde Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad eismo įvykio metu D. Č. galimai neturėjo teisės vairuoti tokio galingumo motociklą, kurį jis vairavo, šiuo konkrečiu atveju, jokios įtakos L. L. kaltės nustatymui, jai skirtos bausmės individualizavimui bei civilinio ieškinio klausimų išsprendimui įtakos neturi.

BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes daro išvadą, kad skirdamas L. L. bausmę pirmosios instancijos teismas neįvertino jos padėtį lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 6 p. Atsižvelgus į šią aplinkybę L. L. skiriama bausmė mažintina. Ši aplinkybė yra reikšminga ne tik parenkant bausmės rūšį ir dydį, tačiau ir nustatant, esant pagrindui taikyti BK 75 str., bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Sutinkant su pirmos instancijos teismo sprendimui taikyti L. L. BK 75 str. nuostatas bei atsižvelgus į nustatytą nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 6 p., apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog mažintinas ir nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, paliekant pirmosios instancijos teismo skirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuteistosios Apeliaciniame skunde keliamas ir neturtinės žalos priteistos nukentėjusiesiems dydžio klausimas. CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad eismo įvykio metu žuvusiojo D. Č. tėvai bei sesuo patyrė daug neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jiems padaryta neturtinė žala. Nukentėjusieji J. Č., G. Č. ir I. Č. byloje buvo pareiškę civilinius ieškinius viso dėl 90 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas šiuos ieškinius patenkino tik iš dalies ir nukentėjusiesiems J. Č. bei G. Č. priteisė po 17 500 Eur, o nukentėjusiajai žuvusiojo seseriai I. Č. - 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį taikymo taisyklių, ar nurodytų kriterijų prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-119/2009). Pažymėtina, kad kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistoji L. L., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo jaunas žmogus. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą moralinę skriaudą, antra vertus — nuteistojo kaltės forma ir laipsnis, nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 str. 2 d. įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Jau buvo nurodyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina įvertinti ne tik nuteistosios L. L. kaltę, bet ir kitų eismo įvykio dalyvių veiksmus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog motociklo vairuotojas D. Č. taip pat šiurkščiai pažeidė KET 127 p. reikalavimą — vairuodamas motociklą viršijo leidžiamą greitį ir važiavo ne mažesniu kaip 74 km/h greičiu – tai vertintina kaip didelis neatsargumas. Į šią aplinkybę būtina atkreipti dėmesį ir nustatant neturtinės žalos dydį, kas skundžiamu nuosprendžiu padaryta nebuvo. Esant situacijai, kuomet žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio — tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 str. 1 d,). Taigi, esant paties nukentėjusiojo kaltei dėl padarytos žalos atsiradi­mo arba padidėjimo, teismas privalo priklausomai nuo nukentėjusiojo kaltės laipsnio (o esant padariusiojo žalą kaltei, — priklausomai ir nuo jo kaltės laipsnio) atitinkamai sumažinti žalos atlyginimą arba reikalavimą atlyginti žalą atmesti (CK 6.282 str. 1 d.). Kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltė turi įtakos kaltininko civilinei atsakomybei – tiek jos taikymui, tiek ir atlygintinos žalos dydžio nustatymui. Kompensuotinos neturtinės žalos dydžio nustatymas, esant nukentėjusio asmens kaltei, yra specifinis. Neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens kaltė yra vienas iš tokios žalos nustatymo kriterijų, mažinančių nustatytinos žalos dydį. Ji turi būti vertinama drauge su visais kriterijais, išvardytais CK 6.250 str. 2 d. (priskirtinas prie kitų turinčių reikšmės aplinkybių) ir tik tada nustatomas kompensuotinos neturtinės žalos dydis, kaip visų reikšmingų kriterijų šiai žalai įvertinti sintezės rezultatas. Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-171/2011). Atsižvelgus į tai, kad D. Č. didelis neatsargumas (jo padarytas KET pažeidimas) šioje byloje pirmos instancijos teismo nebuvo įvertintas, nukentėjusiesiems J. Č., G. Č. ir I. Č. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas atitinkamai iki 12 000 Eur ir 7 000 Eur. Taigi, pirmos instancijos teismo sprendimas keistinas ne tik dėl netinkamai paskirtos bausmės ir dėl netinkamai pritaikyto įstatymo, tačiau ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų.

Dėl civilinio atsakovo ADB ,, “(duomenys neskelbtini“ skundo argumentų.

Civilinis atsakovas ADB ,, “(duomenys neskelbtini“ apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria iš draudimo bendrovės nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams G. Č. ir J. Č. priteistas 4 373, 89 Eur turtinės žalos atlyginimas. Skunde nurodoma, kad civiliniai ieškovai kartu su civiliniu ieškiniu teismui nepateikė išlaidas už velionio sūnaus laidojimo paslaugas ir palaikų transportavimą bei kapo sutvarkymą ir paminklo pastatymą patvirtinančių dokumentų (mokėjimo kvitų, mokėjimo nurodymų, ar kasos pajamų orderių), o ieškinio priedu pateikta sąskaita – faktūra be serijos numerio. Aukštesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą. Visų pirma aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad pirmos instancijos teismas civiliniam atsakovui draudimo bendrovei priteisė ne 4 373,89 Eur, kaip nurodyta apeliaciniame skunde, o 4 417,33 Eur turtinės žalos atlyginimui. Atkreipiamas dėmesys, jog, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, civiliniai ieškovai yra pateikę dokumentus, įrodančius jų patirtą finansinę žalą, atsiradusią dėl sūnaus mirties (2 t. 150 – 186 b. l.). Taigi, įvertinęs pateiktus byloje esančius dokumentus pirmos instancijos teismas iš draudimo bendrovės civilinių ieškovų naudai priteisė 4 417, 33 Eur turtinės žalos atlyginimo sumą. Šią sumą, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuluojamą praktiką bei į nūdienos laidojimo bei kapaviečių įrengimo paslaugų kainas laikyti per didele nėra jokio pagrindo. Aplinkybė, kad ant vienos iš pateiktų sąskaitų faktūrų trūksta reikiamo rekvizito, t. y. serijos numerio, niekaip nepaneigia aplinkybės, kad civiliniai ieškovai iš tiesų patyrė sąskaitoje faktūroje nurodytas finansines išlaidas. Be to, pažymėtina, kad civiliniam atsakovui, t. y draudimo bendrovei, buvo priteista ne visa civilinių ieškovų nurodyta ir prašoma patirtos turtinės žalos suma. Pirmos instancijos teismas, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas, pažymėjo, jog civilinių ieškiniu prašoma 2 000 Eur suma velionio kapo betonavimui, dengimui neatitinka protingumo principo kriterijaus ir dėl to iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės nebuvo priteista. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, teikiantys paslaugas pagal individualios veiklos pažymas, neprivalo klientams išduoti kasos mokėjimo kvitų, kas ir šiuo atveju nebuvo padaryta.

Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės bei netinkamai išspęstų kitų nuosprendžio klausimų (328 str. 1 p., 2 p., 4 p.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti L. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p. - kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

L. L. pagal BK 281 str. 5 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 3 (trejų) metų. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą sumažinti iki 2 ( dviejų) metų.

Iš L. L. G. Č. priteistą 17 500 Eur ( septyniolikos tūkstančių penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų).

Iš L. L. J. Č. priteistą 17 500 Eur ( septyniolikos tūkstančių penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą taip pat sumažinti iki 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų).

Iš L. L. I. Č. priteistą 10 000 Eur ( dešimties tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų).

Civilinio atsakovo draudimo bendrovės ,, “(duomenys neskelbtini“ apeliacinį skundą atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.