Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-06-13 · Byla Nr. ATP-411-380/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-04-23Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-13Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-13
Bylos Nr.
ATP-411-380/2014
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01398-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Sadauskaitė
Pažeidėjas
J. B.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-411-380/2014Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01398-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. birželio 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. 2014 m. balandžio 2 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. balandžio 2 d., 17.35 val., prie (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir pasišalino nepranešus apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. priėmė nutarimą, kuriuo J. B. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimą ir paskyrė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą; pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Šalies argumentai

J. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą dalyje dėl ATPK 130 str. 1 d. nubaudimo ir toje dalyje administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė neginčija kaltės dėl teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., padarymo, apie kurį sužinojo tik iš policijos pareigūnų. Tačiau nesutinka su teismo padaryta išvada, kad padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str., t. y. kad pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Teigia, kad nesuvokė sukėlusi eismo įvykį, todėl jos elgesys negali būti laikomas pasišalinimu iš eismo įvykio vietos, nes iš įvykio vietos nuvažiavo nepajutusi susidūrimo su kitu automobiliu ir neturėdama galimybės suprasti, kad susidūrė su kitu automobiliu. Nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, tikėdamasi apsunkinti savo kaip kaltininkės nustatymą ir eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, turėdama tikslą išvengti administracinės atsakomybės ar padarytų nuostolių atlyginimo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų išgirdusi, pamačiusi, pajutusi arba kitaip supratusi, jog įvyko eismo įvykis. Todėl mano, kad pirmos instancijos teismas suklydo ir netinkamai įvertino apeliantės elgesį, nepagrįstai pripažindamas kalta dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. Iš eismo įvykio vietos pasišalinti neturėjo jokio tikslo, nes automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, todėl eismo įvykio atveju esant kaltininke, padarytą žalą būtų atlyginusi draudimo bendrovė. Be to, apeliantė nebuvo neblaivi, todėl neturėjo tikslo vengti atsakomybės. Anksčiau nėra padariusi tokio pobūdžio pažeidimų, nėra už tai bausta. Autoįvykis mažareikšmis, nesukėlęs pavojaus kitiems asmenims, yra pasiruošusi geranoriškai atlyginti padarytą žalą apgadinto automobilio savininkei. Eismo įvykio metu vairavo didelių gabaritų automobilį „Nissan Primastar", kuris tuo metu buvo pakrautas buitine technika ir skardomis, dėl ko automobilio salone susidarė didelis triukšmas ir dėl ko nepajuto ir negirdėjo susidūrimo su kitu automobiliu fakto. Teismas neįvertino apeliantės elgesio po eismo įvykio, t. y. kad pasiėmusi vaiką iš darželio po 15 min. vėl grįžo tuo pačiu automobiliu į tą pačią aikštelę, kurioje įvyko eismo įvykis. Toks elgesys patvirtina, kad jokių autoįvykio pėdsakų neslėpė, įvykio pėdsakų nevalė ir nebandė paslėpti. Teigia, kad jeigu būtų jautusi kažkokį susidūrimą su kitu automobiliu, tikrai būtų pranešusi policijai, o ne ramiai nuvažiavusi į darželį pasiimti dukros ir po 15 min. vėl grįžusi į eismo įvykio vietą bei ramiai nuėjusi namo. Pirmos instancijos teismas neįvertindamas šių byloje esančių aplinkybių, patvirtinančių jog iš eismo įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų neteisėtumo, kadangi dėl objektyvių aplinkybių nepajuto ir negalėjo pajusti kontakto su kitu automobiliu, įrodymus vertino vienpusiškai, atmesdamas kaltę paneigiančius įrodymus ir remdamasis tik vienpusiu nukentėjusiosios automobilio sužalojimų vertinimu. Teismas neįvertino labai svarbios aplinkybės - automobilių sužalojimo mechanizmo. Pažymėtina, kad įvykį tyrusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose yra nurodyta, kad ant apeliantės automobilio užfiksuoti apgadinimai ant dešinės pusės galinių durelių, įlenktas ir nubraižytas galinis sparnas ir subraižytos šoninės durys. Tuo tarpu „VW Golf“ apgadinta tik priekinio bamperio kairė pusė. Apeliantės automobilio galinio sparno įlenkimas yra labai nežymus, kas leidžia daryti išvadą, kad tokie apgadinimai kaip nežymūs įlenkimai, įbrėžimai ir dažų sluoksnio pažeidimai yra būdingi šoniniam automobilio slydimui ir slydimo metu susidūrimui su nukentėjusia transporto priemone. Automobilių sužalojimo mechanizmas nėra automobilių mechaninis susidūrimas vienas į kitą. Teigia, kad jos automobilio sužalojimo mechanizmas yra šoninis slydimas. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas padarė išvadas dėl apeliantės kaltės remdamasis tik prielaidomis ir subjektyviu situacijos vertinimu jos nenaudai. Be to, liudininkas G. K. nepatvirtino, kad apeliantė būtų išlipusi iš automobilio ir mačiusi automobilių įbrėžimus ar apžiūrėjusi automobilius po įvykio.

Atsiliepimas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į J. B. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą netenkinti, nes jis nepagrįstas. J. B. padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodama automobilį padarė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir vengdama atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu J. B. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. Ginčo, kad J. B. padarė administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 127 str. 2 d. nėra, tačiau J. B. teigia, kad pasišalinimas iš įvykio vietos inkriminuojamas nepagrįstai, ji neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tai padarė, nes nepajuto susidūrimo su kitu automobiliu. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. B. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.

J. B. padarytas administracinis teisės pažeidimas įtvirtintas ATPK 130 str. 1 d., t. y. pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Vertinant J. B. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), pareigūnų A. Š., V. P. tarnybiniais pranešimais (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema (b. l. 6), G. K., K. K., J. B. paaiškinimais (b. l. 12-14), fotonuotraukomis (b. l. 16-21) ir kita byloje esančia medžiaga.

Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad J. B. 2014 m. balandžio 2 d., 17.35 val., prie (duomenys neskelbtini) mieste, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir pasišalino nepranešus apie eismo įvykį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

Apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės nepaneigia to, kad J. B. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. J. B. teigia, jog nepajuto kontakto su kitu automobiliu. Iš eismo įvykio vietos schemos, fotonuotraukų aišku, kad vairuotojas turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino sąmoningai bei tikslingai. Policijos pareigūnų A. Š. ir V. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ant automobilio „Nissan“, užfiksuoti apgadinimai ant dešinės pusės galinių durelių, sparno, bamperio bei galinio ratlankio. Automobilio „VW Golf“ apgadinta priekinio bamperio kairė pusė (b. l. 4-5). Iš fotonuotraukų matyti, jog minėtų automobilių apgadinimai aiškiai matyti. Todėl akivaizdu, jog J. B. negalėjo nepajusti kliudžiusi automobilį, nes smūgis turėjo būti stiprus. Tiesiogiai įvykį matęs G. K. patvirtino, kad eidamas (duomenys neskelbtini) gatve išgirdo garsą kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį (b. l. 12). Kelių eismo taisyklių 234 p. nurodyta, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. J. B. būdama eismo dalyve, turėdama teisę vairuoti transporto priemones 3 metus, būdama rūpestinga ir atidi vairuotoja, turėjo suvokti ir pastebėti, kad atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį. Neturėjo vairuoti taip prikrautos transporto priemonės, jeigu automobilyje sukrauti daiktai jai trukdė suvokti ir įvertinti aplinką. Tai, kad J. B. po to grįžo ir pastatė automobilį netoli įvykio vietos, nepaneigia jos ankstesnio pasišalinimo iš įvykio vietos.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog J. B. vairavo didelių gabaritų automobilį „Nissan Primastar“, kuris tuo metu buvo pakrautas buitine technika ir skardomis, todėl automobilio salone susidarė didelis triukšmas ir dėl to ji nepajuto ir negirdėjo susidūrimo su kitu automobiliu fakto. UAB „WM Baltic“ direktoriaus R. L. rašte nurodoma, jog 2014 m. balandžio 2 d. įmonei priklausantis mikroautobusas „Nissan Primastar“ buvo pakrautas įmonei priklausančia buitine technika ir skardomis. Jis pastebėjo, jog perjungiant pavaras arba pajudant iš vietos, automobilio salone susidaro didelis triukšmas (b. l. 30). Įvertinus šias apeliaciniame skunde ir R. L. rašte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog šie teiginiai yra nepagrįsti, nes susidūrus su kitu automobiliu, susidaro ne tik triukšmas, bet ir smūgis, todėl J. B. kliudžiusi kitą automobilį, turėjo pajusti smūgį. O vairuodama prikrautą automobilį turėjo būti itin atsargi ir įsitikinti atsiradusio triukšmo priežastį.

Įvertinus visas šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. B. suprato, jog vairuodama transporto priemonę, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles ir ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. B. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Aurelija Sadauskaitė