- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-04-23
- Bylos Nr.
- A2.6.-1701-201/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01398-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Pažeidėjas
- J. B.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kurioje administracinėn atsakomybėn traukiama J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėja – vadybininke, nebausta administracine tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad ji, 2014-04-02, 17.35 val., prie Danės g. 25, Klaipėdos mieste, vairuodama automobilį nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus šoninio tarpo, kliudė stovintį automobilį ir pasišalino nepranešus apie esimo įvykį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tuo J. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išaiškintas teises ir pareigas suprato, nušalinimų nereiškė, padaryto pažeidimo esmę suprato, kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2014-04-02 važiavo į vaikų darželį paimti vaiko. Pajudėjo automobiliu ir nepajuto, kad įbrėžė šalia stovintį automobilį. Apie 17.50 val. grįžo su vaiku atgal į tą pačią stovėjimo aikštelę, bet kadangi ten nebuvo vietos, transporto priemonę priparkavo prie Danės g. namo Nr. 19, esančio greta aikštelės. Jokio tikslo pasišalinti iš autoįvykio vietos neturėjo, nes automobilis buvo apdraustas ir visi dokumentai buvo tvarkingi. Kadangi automobilis buvo pakrautas, judant iš vietos arba stabdant susidaro didelis triukšmas, todėl pašalinio garso negirdėjo. Dėl įvykio nuoširdžiai gailisi ir prašo jos veiksmų nevertinti kaip pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
J. B. kaltinama dviejų administracinių teisės pažeidimų padarymu, t.y. dėl to, kad nesilaikė Kelių eismo taisyklių ir apgadino kitam asmeniui, priklausančią transporto priemonę (LR ATPK 127 str. 2 d.) bei iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai (LR ATPK 130 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. B. neneigia apgadinusi kitą transporto priemonę, tačiau nesutinka, kad pasišalino iš autoįvykio vietos, nes susidūrimo fakto nepajuto ir nežinojo, jog apgadino kitą automobilį. Tai, kad būtent J. B. apgadino K. K. priklausančią transporto priemonę įrodo liudytojo G. K. paaiškinimas (b. l. 12), fotolentelės, kuriose užfiksuoti įbrėžimai ant abiejų transporto priemonių yra identiški (b. l. 4-12). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuotina, kad J. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012). Sprendžiant klausimą ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, reikšmės turi ir transporto priemonės apgadinimo mąstas. Kadangi J. B. teigia, kad nejuto, jog apgadino kitą automobilį, vertinant jos tokius teiginius, atsižvelgiama tiek į J. B. vairuoto automobilio „Nissan Primastar“, tiek į K. K. automobilio „VW Golf“ apgadinimus. Policijos pareigūnų A. Š. ir V. P. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad ant automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti apgadinimai ant dešinės pusės galinių durelių, sparno, bamperio bei galinio ratlankio. Tuo tarpu automobilio „VW Golf“ apgadinta priekinio bamperio kairė pusė (b. l. 4, 5). Tokie automobilių apgadinimai, o būtent įlenkimai, aiškiai rodo, kad kontaktas buvo pakankamai stiprus, todėl jo nejusti buvo neįmanoma. Pažymėtina ir tai, kad tiesiogiai matęs eismo įvykį G. K., nurodė, jog eidamas Danės gatve išgirdo garsą kaip automobilis atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo (b. l. 12), o A. Š. tarnybinmiame pranešime užfiksuota, jog įvykį matęs liudininkas išgirdo stiprų garsą, panašų į eismo įvykį ir matė kaip automobilis „Nissan“ nuvažiavo (b. l. 4). Aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad J. B. suvokė sukėlusi eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nors J. B. po kiek laiko grįžo ir priparkavo automobilį netoli įvykio vietos, tačiau toks jos elgesys nepaneigia neteisėto pasišalinimo fakto. UAB „WM Baltic“ direktoriaus R. L. rašte nurodoma, jog 2014-04-02 įmonei priklausantis automobilis „Nissan Primastar“ dieną buvo pakrautas buitine technika ir skardomis, dėl ko automobilio salone susidarė didelis triukšmas, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad šie daiktai būtų buvę automobilyje ir įvykio metu. Dėl šios priežasties J. B. teiginiai, kad dėl automobilio didelių gabaritų ir salone buvusio didelio triukšmo negirdėjo ir nejuto susidūrimo, atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas, vertindamas J. B. paaiškinimų patikimumą, atsižvelgia ir į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančią medžiagą. Pažymoje apie asmens baustumą nurodoma, kad praeityje J. B. buvo bausta administracine tvarka 2 kartus, abu pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais ir vienas iš jų dėl autoavarijos esant neblaiviai (b. l. 10). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog J. B. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Byloje nustatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinanti aplinkybė – J. B. pripažino padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau praeityje buvo bausta dėl autoavarijos esant neblaiviai. Darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, darbšti, gerai išmananti savo darbą darbuotoja. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. sankcijose numatytas minimalias nuobaudas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d., 1 p., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str., 287 str. 1 d. 1 p., 302² str. 302⁴ str.,
nutarė:
J. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., skirti administracinę nuobaudą –100 Lt dydžio baudą.
J. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str., skirti administracinę nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 3000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtą baudą būtina pateikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį nutarimą priėmusį teismą.