- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-09
- Bylos Nr.
- 2A-692-253/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10002-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Pareiškėjas
- AB „Lietuvos dujos“
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-692-253/2012
2012 m. gegužės 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) AB „Lietuvos dujos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, UAB „Lirema“, UAB „Elsis“, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja AB „Lietuvos dujos“ patikslintu pareiškimu prašė nustatyti faktą, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 123,40 metrų vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad 2000 metais buvo pastatytas ir perduotas eksploatuoti šis vamzdynas, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos Nr. 21/60521 plane pažymėtas 1i. Pagal anksčiau galiojusias įstatymų nuostatas šis dujų vamzdynas ir jo eksploatacijai būtini inžinieriniai tinklai nekilnojamojo turto registre nebuvo registruojami, pakako šio turto registro dujas tiekiančioje įmonėje. Pagal inžinerinę dokumentaciją dujotiekis VĮ „Registrų centre“ nėra įregistruotas ir turto statusas: neįregistruotas turto savininkas, valdymo ir nuosavybės forma. Nuo dujotiekio vamzdyno įrengimo ir perdavimo Klaipėdos gamybinei dujofikacijos valdybai juo rūpinosi, tvarkė, prižiūrėjo, eksploatavo, naudojo ir valdė dabartinis AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas, po reorganizavimo ir privatizavimo teises, pareigas ir turtą perėmęs iš valstybinės įmonės „Lietuvos dujos“. Šis dujų vamzdynas pareiškėjos yra valdomas nepertraukiamai virš dešimt metų. Taip pat teismui pateikė patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Lirema“, kuria pareiškėja įsipareigoja pervesti į UAB „Lirema“ sąskaitą 1 700 Lt kompensaciją už vamzdyną, o UAB „Lirema“ atsisako bet kokių reikalavimų ar pretenzijų pareiškėjui dėl nurodyto vamzdyno.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-11-11 sprendimu pareiškėjos prašymo netenkino. Teismas nustatė, kad nurodyto dujotiekio statytoja ir savininkė yra UAB „Elsis“. Pareiškėjos byloje pateikti įrodymai įrodo, kad suinteresuotas asmuo UAB „Elsis“, o vėliau ir UAB „Lirema“, o ne pareiškėja, įgijo teisę sukurti ir suformuoti nekilnojamąjį daiktą – dujotiekį, kad suinteresuoti asmenys atliko visą eilę veiksmų šiam tikslui pasiekti ir pareiškėja šiame procese dalyvavo tik kaip vykdytoja ir iki šios dienos – aptarnaujanti ir prižiūrinti dujotiekį organizacija. Teismas vertino, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjos sąžiningumas įgyjant ir valdant ginčo dujotiekį LR CK 4.70 str. prasme ir pagrindu, kaip įgyjamosios senaties būdo įgyti nuosavybės teisę į dujotiekį, neįrodytas, taip pat neįrodyta kad dujotiekis visą pareiškėjos nurodomą valdymo laikotarpį buvo valdomas pareiškėjos kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir kad suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą. Teismas darė išvadą, jog nėra nustatytos visos būtinos sąlygos nuosavybės teisėms įgyti pagal įgyjamąją senatį. Kadangi LR CK 4.70 str. norma yra imperatyvioji, teismo vertinimu, joje įtvirtinto draudimo negalima paneigti remiantis LR CK 1.5 str. 4 d., kurioje įtvirtinta teismo pareiga aiškinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nurodytais pagrindais netvirtinta ir pateikta pareiškėjos ir UAB „Lirema“ taikos sutartis.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėja AB „Lietuvos dujos“ prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimą, patvirtinti taikos sutartį tarp pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ ir suinteresuoto asmens UAB „Lirema“ bei civilinę bylą nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Lirema“ taikos sutarties tvirtinimo klausimą išsprendė netinkama procesine forma – teismo sprendimu, o ne nutartimi, ir be motyvų, kuriais atsisakoma patvirtinti taikos sutartį, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas nemotyvavo, kokiu pagrindu LR CK 4.70 str. nuostatos laikytinos imperatyviomis nuostatomis arba kokiu teisiniu pagrindu taikos sutarties patvirtinimas pažeis viešąjį interesą. Ginčo dalykas – dujotiekis – nėra viešoji nuosavybė ir nėra registruotas kito asmens (ne valdytojo) vardu, todėl nėra teisinio pagrindo netvirtinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pastato savininkės AB „Lirema“ pateiktos taikos sutarties. Nurodo, kad dėl dujotiekio specifikos jį daugiau kaip dešimt metų teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas, tai patvirtina dujotiekio tinklo pasas ir kiti rašytiniai įrodymai. UAB „Elsis“ ar jos teisių perėmėja UAB „Lirema“ niekada nevaldė, neaptarnavo, neprižiūrėjo, neremontavo, neeksploatavo joms nuosavybės teise nepriklausančio dujotiekio. Pareiškėja irgi nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į dujotiekį nei vienu iš LR CK 4.47 str. nustatytų būdų. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo ir prižiūrimo turto niekas nėra pareiškęs, tai reiškią, kad dujotiekio valdymą pareiškėja pradėjo sąžiningai ir išliko sąžininga visą valdymo laikotarpį, nes pagal statybos metu galiojusius įstatymus statytojas net negalėjo tapti šio specifinio objekto savininku. Pažymi, kad neturėdama nuosavybės teisės į dujotiekio tinklus, neturi teisių juos remontuoti, rekonstruoti, todėl saugus dujų sistemų eksploatavimas lieka neužtikrintas. UAB „Lirema“ ir UAB „Elsis“ negali prižiūrėti ir tvarkyti niekam nepriklausančio dujotiekio, kadangi tokiai veiklai neturi teisės aktų numatytos licencijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2011-11-11 sprendimu, kuriuo pareiškimas netenkintas ir atsisakyta tvirtinti pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ bei suinteresuoto asmens UAB „Lirema“ sudarytą taikos sutartį.
Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsisakė tvirtinti pareiškėjos ir suinteresuoto asmens AB „Lirema“ sudarytą ir teismui pateiktą taikos sutartį. Įstatymas įtvirtina šalims galimybę bet kurioje proceso stadijoje baigti bylą taikos sutartimi. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, šioje nutartyje turi būti nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (LR CPK 140 str. 3 d.). LR CPK 140 str. 5 d. numato, kad teismas, kuris nepriima suinteresuoto asmens, kuris netvirtina šalių taikos sutarties, dėl to priima motyvuotą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės pozicija, kad pateiktos taikos sutarties tvirtinimo klausimas turėjo būti išspręstas teismo nutartimi. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis formalus procesinės teisės normų pažeidimas nepablogino dalyvaujančių byloje asmenų procesinės teisinės padėtis. Priešingai, buvo užtikrintas ilgesnis teismo procesinio sprendimo apskundimo terminas, motyvai dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį galėjo būti įtraukti į apeliacinį skundą. LR CPK 328 str. numato, kad iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad minėtas formalus procesinės teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies turinį, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išsamiai aptarė apeliantės prašymo nustatyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi pagrįstumą, nurodė motyvus, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad tais pačiais pagrindais netvirtintina ir pateikta taikos sutartis. Taip teismas pritarė savo anksčiau sprendime konstatuotoms aplinkybėms ir išdėstytiems motyvams, kuriuos taikė ir darydamas išvadas dėl taikos sutarties tvirtinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta LR CPK 329 str. 2 d. 4 p. (teismo sprendimas yra be motyvų) bei kitų LR CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja AB „Lietuvos dujos“ prašė nustatyti faktą, kad AB „Lietuvos dujos“ įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 123,40 metrų vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį. Teismui pateiktos tvirtinti taikos sutarties sąlygose numatoma, kad suinteresuotas asmuo UAB „Lirema“ atsisako savo reikalavimų, neturi jokių pretenzijų dėl dujotiekio vamzdyno teisinės registracijos pareiškėjos nuosavybe ir pripažįsta, kad 123,40 metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynas, esantis (duomenys neskelbtini), yra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybė. Šia taikos sutartimi AB „Lietuvos dujos“ įsipareigoja sumokėti UAB „Lirema“ 1 700 Lt kompensaciją už dujotiekio vamzdyno įrengimą (b. l. 54). LR CPK 42 str. 2 d. numato, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tie veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės keliamas klausimas, ar pareiškėjos AB „Lietuvos dujos“ ir suinteresuoto asmens UAB „Lirema“ sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi svarbu nustatyti, ar pareiškėja atitinka įstatyme numatytus reikalavimus nuosavybės teisės į 123,40 metrų vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną atsiradimui įgyjamąja senatimi konstatuoti. Daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (LR CK 4.47 str. 11 p.). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šie reikalavimai ne kartą aptarti ir apibendrinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nurodant tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamąja senatimi būtinas sąlygas: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 str. nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (LR CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (LR CK 4.68 str.); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi LR CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi, nuosavybės valdymo faktas šiuo būdu gali būti patvirtinamas tik nustačius LR CK 4.68 str. 1 d. įtvirtintų teisiškai reikšmingų aplinkybių visetą.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja neįrodė sąžiningumo įgyjant ir valdant ginčo dujotiekį bei aplinkybės, kad šis objektas visą nurodomą valdymo laikotarpį buvo valdomas pareiškėjo kaip savas. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Daikto sąžiningo valdymo reikalavimą įgyjamosios senaties taikymui reglamentuoja LR CK 4.70 str. 1 d. Šiame straipsnyje įtvirtintas imperatyvas, numatantis, kad asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Bylos medžiaga nustatyta, kad inžinerinio statinio – vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyno, esančio (duomenys neskelbtini), statyba vykdyta ir baigta 2000 m. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, kad 1999-12-10 dujotiekio statybos pasas išduotas suinteresuotam asmeniui UAB „Elsis“, kuri atliekant dujotiekio statybos ir bandymo darbus nurodoma bei pasirašydavo kaip užsakovė. UAB „Elsis“ pasirašė ir 1999-12-21 dujotiekio priėmimo eksploatacijon aktą, jos vardu 2000-05-10 išduotas dujotiekio tinklo pasas. Nors pareiškėja AB „Lietuvos dujos“ nurodė, kad nuo dujotiekio eksploatacijos pradžios techniškai aptarnavo bei remontavo dujotiekį, siekdama užtikrinti saugų dujų tiekimą, tačiau negalima konstatuoti, kad nurodomu objekto valdymo laikotarpiu pareiškėja sąžiningai valdė šį objektą LR CK 4.70 str. prasme. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjai buvo žinoma, jog kiti asmenys turi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą, t. y. nors pareiškėja nurodytu laikotarpiu rūpestingai aptarnavo nurodomus dujotiekio tinklus, tačiau negalima konstatuoti, kad šį objektą ji valdė kaip savo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad LR CK 4.70 str. normoje įtvirtinto imperatyvaus draudimo negalima paneigti remiantis LR CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Todėl, nenustačius pagrindų nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikyti įgyjamosios senaties instituto pasekmes, kiti apeliantės argumentai dėl konkretaus nekilnojamojo daikto specifikos atmestini kaip teisiškai nereikšmingi.
Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo paaiškinimų matyti, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, nekilnojamasis daiktas – dujotiekio tinklai, esantys (duomenys neskelbtini), kaip nekilnojamojo turto objektas nesuformuotas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos, užfiksuoti tik šio statinio kadastro duomenys. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens UAB „Lirema“ teismui pateiktos taikos sutartimi siekiama nustatyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą asmeniui, siekiančiam šį daiktą įgyti įgyjamosios senaties būdu. Taikos sutarties sąlyga, kuria suinteresuotas asmuo UAB „Lirema“ pripažįsta, kad 123,40 metrų ilgio vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynas, esantis (duomenys neskelbtini), yra AB „Lietuvos dujos“ nuosavybė, prieštarauja LR CK 4.68 str. 1 d. bei 4.70 str. 1 d. nuostatoms. Byloje nustačius, kad pareiškėja neatitinka LR CK 4.70 str. įtvirtinto imperatyvo, sudarančio vieną iš būtinų sąlygų nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi konstatuoti, suinteresuotas asmuo negali nustatyti pareiškėjai nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – dujotiekio tinklus – įgyjamąja senatimi fakto (LR CK 4.68 str., LR CPK 42 str. 2 d.). Konkrečiu nagrinėjamu atveju taikos sutarties tvirtinimas pažeistų nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi instituto prasmę.
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir tinkamai ištyrė visus pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias įgyjamąją senatį, todėl, nors taikos sutarties tvirtinimo klausimą ir išsprendė sprendimu, tačiau iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-11 sprendimą palikti nepakeistą.