Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Acanthis LT“ ieškinį atsakovui T. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama: priteisti iš atsakovo T. B. 24 135,08 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas laiku nesikreipė, kad ieškovei būtų iškelta bankroto byla, ir dėl to buvo padaryta 14 079,08 Eur dydžio žala: 2 987,13 Eur susidarė skola VSDFV biudžetui, 5 215,57 Eur skola Muitinės departamentui, 1 863,38 Eur skola UAB „Sontransa“, 4 013 Eur skola UAB „Bentis LT“. Taip pat nemokumo administratorius nustatė, kad atsakovas 2020 m. sausio 2 d. – 2020 m. rugsėjo 4 d. iš ieškovės sąskaitos neaiškiais tikslais persivedė 10 056 Eur. Tokiais veiksmais atsakovas padarė ieškovei 10 056 Eur dydžio žalą.

2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nemokumo momentas įrodinėjamas vien tik finansinės atskaitomybės dokumentais, kurie yra nepakankami. Ieškovė 2018 – 2019 m. veikė pelningai. Nebuvo jokių prielaidų pradėti nemokumo procesą. Aplinkybė, kad ieškovei nepavyksta gauti bendrovės dokumentų iš paskutinio ieškovės vadovo, nesudaro pagrindo teigti, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai parengti neteisingai. Ieškovė nepagrindžia, kodėl 10 056 Eur sumos pervedimas atsakovui turėtų būti laikomas neteisėtu. Ieškovė vertėsi pervežimų veikla, kurioje dažnos situacijos, kai už konkrečias pervežimo paslaugas tenka atsiskaityti grynaisiais pinigais. Ieškovės nurodytą sumą atsakovas į savo sąskaitą gavo kaip atskaitingas asmuo, jas panaudojo atsiskaityti už ieškovės perkamas prekes ir paslaugas iš kreditorių „KAR-RIG TRANS“ bei „VVP trans“.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BUAB „Acanthis LT“ iš atsakovo T. B. 8 413 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 227,72 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė BUAB „Acanthis LT“ buvo įregistruota 2017 m. rugsėjo 27 d. Įmonės vadovu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo atsakovas T. B.. Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-395-855/2023 ieškovei iškelta bankroto byla bendrovės vadovo pareigas ėjo R. P.. Jis taip pat registre registruotas kaip bendrovės vienintelis akcininkas. Bendrovės akcijas R. P. įgijo iš atsakovo T. B..

5. Ieškovės nemokumo administratorius teigia, kad atsakovas T. B. padarė įmonei 24 135,08 Eur dydžio žalą: 1) 14 079,08 Eur dėl to, kad laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo; 2) 10 056 Eur dėl to, kad neteisėtai pervedė į savo banko sąskaitą, o ne panaudojo įmonės veikloje.

6. Ieškovės ūkinės veiklos vykdymo metu buvo parengti du ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai – 2018 m. ir 2019 m. paskutinių dienų duomenimis. Ieškovės dokumentai nemokumo administratoriui nėra perduoti. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2–ojo skyriaus 2023 m. birželio 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad pagal ieškovės nemokumo administratoriaus pareiškimą buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad galimai buvo suklastotas 2020 m. rugsėjo 7 d. perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo įformintas ieškovės dokumentų perdavimas iš atsakovo T. B. paskutiniam bendrovės vadovui – R. P.. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, pripažinus, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Įrodymų, kad nemokumo administratorius būtų ėmęsis kitų veiksmų bendrovės dokumentams atgauti (pvz., prašęs bankroto bylą nagrinėjančio teismo skirti baudą (JANĮ 57 straipsnio 3 dalis), nepateikta.

7. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovo šioje byloje T. B., R. P. duoti parodymai dėl ieškovės akcijų pirkimo–pardavimo, turto ir dokumentų perdavimo suponuoja, kad šie veiksmai tikėtinai neatitiko įprastos analogiškų sandorių, veiksmų atlikimo praktikos (pvz., kardinaliai skiriasi T. B. ir R. P. parodytos aplinkybės dėl to, kas lėmė ieškovės akcijų perleidimo sandorio sudarymą, kaip ir kada buvo perduoti bendrovės dokumentai, turtas ir kita reikšminga informacija). Nepaisant to, nėra ginčo, kad paskutiniu ieškovės vadovu formaliai buvo ne atsakovas T. B..

8. Iš ieškinyje išdėstytų argumentų, įrodymų tyrimo metu ieškovės atstovo pateiktų paaiškinimų aišku, kad ieškovė laikosi pozicijos, jog bendrovė nemoki buvo 2018 m. gruodžio 31 d. arba vėliausiai nemokia tapo 2019 m. gruodžio 31 d. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje pateikti įrodymai šios ieškovės versijos nepatvirtina. Todėl ieškinio dalį dėl 14 079,08 Eur, dėl to, kad atsakovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, atmetė. Ši sprendimo dalis neapskųsta.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 10 056 Eur įmonės lėšų, kurias atsakovas neteisėtai pervedė į savo banko sąskaitą, o ne panaudojo įmonės veikloje, teismas nurodė, kad nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovas į savo sąskaitą iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) neaiškiais tikslais pervedė (ne 10 056 Eur) 9 413 Eur. Tik viename iš nurodytų pavedimų buvo nurodyta mokėjimo paskirtis – 2020 m. sausio 24 d. 1 000 Eur („DU“). Atsižvelgdamas į tai, sprendė, kad 2020 m. sausio 24 d. 1 000 Eur pavedimu tikėtinai išmokėtas darbo užmokestis. Tai reiškia, kad bendra be konkrečios paskirties į atsakovo sąskaitą pervestų lėšų suma yra 8 413 Eur.

10. Atsakovas pateikė paaiškinimą, kad į savo sąskaitas pervestomis lėšomis atsiskaitė su ieškovės kreditorėmis JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“. Joms atsakovas bendrai sumokėjo 11 975 Eur: 3 500 Eur 2020 m. balandžio 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ACAN Nr. 45; 2 655 Eur 2020 m. gegužės 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ACAN Nr. 51; 5 820 Eur 2020 m. birželio 3 d. Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ACAN Nr. 102. Tačiau teismo vertinimu šių mokėjimo operacijų susieti su į atsakovo sąskaitą pervestomis lėšomis nėra objektyvių galimybių, nes ieškovės nemokumo administratoriui neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai. Aplinkybė, kad lėšas į savo sąskaitą atsakovas pervedinėjo iki 2020 m. rugsėjo 4 d., būdavo pervedamos įvairios sumos, suponuoja, jog nėra tikėtina, jog 8 413 Eur lėšas į sąskaitą atsakovas persivedė, jog perduotų JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“. Tarp atsakovo darytų pavedimų ir grynųjų perdavimo datų, sumų nėra jokių sąryšių, kad juos būtų galima protingai susieti. Ypač įvertinus tai, kad visi mokėjimai atlikti aiškiai nenurodant jų paskirties.

11. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad bendrovės veikloje buvo įprasta praktika, pagal kurią jis su tam tikrais kreditoriais atsiskaitydavo grynaisiais, šiuo tikslu pinigai iš bendrovės sąskaitos būdavo išimami įvairiomis sumomis, bendrą atsakovo išleistų ir persivestų lėšų santykį suvedant ne tik iškart, bet ir praėjus kuriam laikui (2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 10 sek.–29 min. 52 sek.; 30 min. 8 sek.–30 min. 53 sek.). Nurodytus atsakovo paaiškinimus iš dalies patvirtina ieškovės banko sąskaitų už 2019 m. sausio 1 d.–2019 m. gruodžio 31 d. laikotarpį išrašai, kuriuose fiksuota, kad mokėjimai be paskirties į atsakovo asmeninę sąskaitą buvo atliekami ir iki 2020 m. sausio 4 d.

12. Kita vertus, atsakovas nuosekliai akcentavo, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų duomenys atspindėjo realius bendrovės veiklos rodiklius. Dėl to tikėtina, jog ieškovė dalį sandorių tikėtinai vykdė grynaisiais ar kitais būdais. Kitaip tariant, bendrovė turėjo reikšmingas sumas iš skolininkų gauti ne pavedimu, ir disponuoti grynaisiais pinigais. Nors formaliai ieškovės apskaitos dokumentai turėtų būti paskutinio bendrovės vadovo R. P., žinioje, tačiau tai nesutrukdė atsakovui pateikti į bylą įrodymų apie ieškovės ir JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“ santykius. Tai yra, atsakovui aplinkybės apie ieškovės atliktus mokėjimus grynaisiais neabejotinai yra žinomos. Juolab, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog vedė neformalią ieškovės grynųjų pinigų panaudojimo apskaitą, reguliariai atsiskaitinėjo grynaisiais. Nepaisant to, atsakovas pateikė tik vieną fragmentą apie atliktus mokėjimus.

13. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas ne ieškovės veikloje panaudojo įmonei priklausiusias pinigines lėšas. Tokiais savo veiksmais atsakovas padarė ieškovei 8 413 Eur dydžio žalą, kurią priteisė.

14. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė teisminio proceso metu už advokato suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 4 138,50 Eur, o atsakovas už dokumentų vertimą į valstybinę kalbą – 330 Eur. Tiek ieškovės, tiek atsakovo turėto išlaidos yra pagrįstos mokėjimo dokumentais ir buvo būtinos. Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl šalių išlaidos skirstytinos pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė kelis kartu tikslino atsakovui pareikštus reikalavimus, kuriuos padidino iki 41 572,08 Eur, o vėliau sumažino iki 24 135,08 Eur. Ieškovė, susipažinusi su OU „International Alliance Group“ pateiktais įrodymais, atsisakė reikalavimo dalies dėl 18 450 Eur priteisimo. Ieškovė, atstovaujama profesionalaus atstovo, pati apsisprendė, be kita ko, pareikšti reikalavimą priteisti iš atsakovo ir 18 450 Eur žalos, pasireiškusios sumos pervedimu OU „International Alliance Group“, atlyginimą. Visgi pastebėtina, kad atsakovas yra susijęs su OU „International Alliance Group“. Nepaisant to, aplinkybės dėl to, kokiu pagrindu buvo atlikti pavedimai OU „International Alliance Group“, atskleistos tik OU „International Alliance Group“ atsiliepime į ieškinį. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcija turėtų būti nustatoma pagal 24 135,08 Eur ir 8 413 Eur sumų santykį. Patenkinti 34,86 procentai (skaičiuojant nuo 24 135,08 Eur) ieškinio reikalavimų. Remiantis tuo, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 442,68 Eur (4 138,50 Eur × 34,86 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovui iš ieškovės – 214,96 Eur (330 Eur × 65,14 procentai). Įskaičius šias sumas, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 227,72 Eur (1 442,68 Eur – 214,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

15. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 44,80 Eur. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už 24 135,08 Eur turtinį reikalavimą, pareikštą per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, mokėtinas žyminis mokestis yra 543 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteisiamas 204,91 Eur (44,80 + 543 Eur) × 34,86 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovas (apeliantas) T. B. apeliaciniu skundu prašo: 1. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-492-1089/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Acanthis LT“ 2022 m. rugpjūčio 3 d. patikslintą ieškinį „Dėl žalos atlyginimo“ atmesti. 2. Jeigu šis reikalavimas nebūtų tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą pakeisti – ieškovei ir į valstybės biudžetą priteistas bylinėjimosi išlaidas perskaičiuoti patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją nustatant pagal padidintų ieškovės reikalavimų, t. y., 41 572,08 Eur, ir sprendimu priteistos 8 413 Eur sumos santykį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir civilinio proceso normas nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertindamas šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas atsakovui priskyrė neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą ir faktiškai, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigas byloje, įpareigojo įrodyti aplinkybes, kurių šis objektyviai negalėjo įrodyti ir kurias įrodyti privalėjo ieškovė. Tinkamai paskirstant įrodinėjimo naštą byloje, ne atsakovas turėjo įrodyti kur panaudojo į sąskaitą pervestas pinigų sumas (ir, kad jas panaudojo ieškovės naudai), o ieškovė turėjo įrodyti, kad jos buvo panaudojamas ne įmonės naudai.

16.2. Teismas išimtinai vertino tik atsakovo pateiktus įrodymus, kurie pagrindžia, kad pervestos lėšos (netgi didesnė suma, nei įrodinėjo ieškovė), buvo panaudotos ieškovės reikmėms, t. y., atsiskaityta su įmonės kreditorėmis, JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“, sumokant už jų suteiktas pervežimo paslaugas. Ir šiuos įrodymus ir atsakovo nurodytas aplinkybes vertino kaip nepakankamas šioms aplinkybėms pagrįsti. T. y., kaip minėta, netinkamai paskirstęs įrodinėjimo pareigas, pirmosios instancijos teismas dar ir atsakovo pateiktus įrodymus vertino jam nepalankiai. Nors, kaip minėta, ieškovė apie atsakovo tariamai neteisėtai pervestas pinigų sumas jokių įrodymų iš vis nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų visumos, kurie susiję su ginčo banko sąskaitų pervedimais, pirmosios instancijos teismas privalėjo daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad nurodytais pavedimais buvo atsiskaityta su atsakovo nurodytais įmonės kreditoriais, nes jokios tai neigiančios informacijos byloje paprasčiausiai nebuvo.

16.3. Sprendimu konstatavus ir pripažinus, kad įmonė grynaisiais pinigais atsiskaitinėdavo su vežėjais, konkrečius atsakovo nurodytus atsiskaitymus pripažinti neįrodytais yra visiškai nepagrįsta. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas leidžia gintis nuo pareikšto ieškinio taip, kaip atsakovui atrodo teisinga. Jokių įrodymų teismas iš atsakovo nereikalavo. Net jei atsakovas ir turėtų visus dokumentus apie įmonės atsiskaitymus grynaisiais, vadovaudamasis kokia Civilinio proceso kodekso teisės norma pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą juos pirmosios instancijos teismui pateikti? Teismas nepagrįstai netaikė atsakovo sąžiningumo prezumpcijos.

16.4. Neteisėtas įrodinėjimo pareigų paskirstymas ir byloje esančių įrodymų vertinimas sąlygojo neteisėtą civilinės atsakomybės sąlygų taikymą. Ieškovė neįrodė, kad atsakovui į sąskaitą pervestas pinigu sumas šis panaudojo ne įmonės veikloje ir ne įmonės reikmėms. Dėl to nebuvo sąlygų taikyti Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 straipsnių ir konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygas šioje byloje. Atsakomybės sąlygos šioje byloje konstatuotos remiantis prielaidomis, spėlionėmis, nelogiškomis išvadomis, jos daromos netinkamai paskirstant įrodinėjimo pareigas byloje bei pažeidžiant sąžiningumo prezumpciją, galiojančia civilinėje teisėje.

16.5. Ieškovė ieškinio reikalavimus buvo padidinusi iki 41 572,08 Eur. Ieškovė susipažinusi su pateiktais įrodymais vėliau reikalavimus sumažino iki 24 135,08 Eur. Ieškovės elgesys, kuomet ši, neatlikus absoliučiai jokių veiksmų, kad gautų bet kokią informaciją bei dokumentus, susijusius su 18 450 Eur pervedimais OU „International Alliance Group“, iš karto pareiškė tokio dydžio ieškinį, traktuotinas kaip nesąžiningas, todėl turi būti perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos, ieškinio reikalavimų proporciją nustatant pagal padidintų reikalavimų, t. y., 41 572,08 Eur ir 8 413 Eur sumų santykį.

17. Ieškovė BUAB „Acanthis LT“atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovo T. B. apeliacinį skundą, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

17.1. Teismas įvertinęs visetą aptartų faktinių duomenų, sprendė, kad atsakovas 8 413 Eur ieškovo lėšų panaudojo ne bendrovės veikloje ir taip padarė bendrovei 8 413 Eur dydžio žalą. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, manytina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo neteisėtus veiksmus.

17.2. Nagrinėjamu atveju, pirmos instancijos teismas, skirtingai nei teigia atsakovas įvertino visus įrodymus tiek atskirai, tiek įrodymų visumą, konstatuodamas:

„Pirma, tarp ginčo pavedimų ir pinigų išmokėjimo JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“ nėra aiškaus ryšio“.

Akivaizdu, kad tarp atsakovo laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. atliktų daugiau nei 90 (!) pavedimų į savo sąskaitą, kurių sumos laviruoja nuo 680 Eur iki 3 Eur (!), Atsakovo pateiktų trijų grynųjų pinigų išmokėjimo kvitų (2020 m. balandžio 27 d., 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. birželio 3 d.) nėra ir negali būti jokio ryšio.

„Antra, ieškovės žinioje turėjo būti ir kitų grynųjų pinigų. Juolab, kad lėšos buvo išgryninamos tiesiogiai iš banko sąskaitos“.

Iš byloje esančių ieškovo banko sąskaitų išrašų, akivaizdžiai matoma, ką akcentavo ir Teismas, kad 2019–2020 metais reguliariai iš ieškovo sąskaitų būdavo nurašomi ar į sąskaitas įnešami grynieji pinigai (Sprendimo 18 p.).

„Trečia, nors formaliai ieškovės apskaitos dokumentai turėtų būti paskutinio bendrovės vadovo R. P., žinioje, tačiau tai nesutrukdė atsakovui pateikti į bylą įrodymų apie ieškovės ir JV LLC „KAR-RIG TRANS“, OCOO „VVP Trans“ santykius. Tai yra, atsakovui aplinkybės apie ieškovės atliktus mokėjimus grynaisiais neabejotinai yra žinomos. Juolab, kad 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog vedė neformalią ieškovės grynųjų pinigų panaudojimo apskaitą, reguliariai atsiskaitinėjo grynaisiais. Nepaisant to, atsakovas pateikė tik vieną fragmentą apie atliktus mokėjimus“.

17.3. Teismas nors tiesiogiai nenagrinėjo atsakovo dokumentų (ne)perdavimo klausimo naujajam įmonės vadovui R. P., tačiau įvertino atsakovo procesinį elgesį ir jo nenuoseklumą – iš pradžių atsakovas laikėsi pozicijos, kad visus dokumentus neva perdavė R. P., vėliau gi, jau pateikė į bylą atskirus ieškovo dokumentus, dar vėliau teikė paaiškinimus, kad neva tai vedė atskirą buhalteriją, tačiau įrodymų nepateikė.

17.4. Atskirai pasisakytina ir apie atsakovo pateiktus įrodymus – 2020 m. balandžio 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Serija ACAN Nr. 45; 2020 m. gegužės 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Serija ACAN Nr. 51; 2020 m. birželio 3 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Serija ACAN Nr. 102 ir šiuos kvitus lydinčius dokumentus, kuriais išskirtinai grindžiamas apeliacinis skundas. Šių dokumentų teisėtumas (kaip beje ir 2020 m. rugsėjo 7 d. „Banko sąskaitos ir dokumentų perdavimo – priėmimo aktas” neva pasirašytas R. P.) kelia pagrįstų abejonių:

(i) 2020 m. balandžio 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Serija ACAN Nr. 45 neva pasirašė OYBEK PARDAEV. Tačiau sugretinus parašus ant šio kvito ir atsakovo pateikto asmens OYBEK PARDAEV paso kopijoje esančius parašus, net ne ekspertui akivaizdu, kad tai visiškai skirtingi parašai.

(ii) 2020 m. gegužės 27 d. Pinigų išmokėjimo kvitą Serija ACAN Nr. 51 neva pasirašė atsakovas. Tačiau sugretinus su visais kitais dokumentais ant kurių yra atsakovo parašai, net ne ekspertui akivaizdu, kad ant šio kvito yra ne atsakovo parašas.

(iii) Atsakovo pateiktose JV LLC „KAR-RIG TRANS“ sąskaitose Nr. 26 ir Nr. 38 yra nurodyta, kad jos neva išrašytos už krovinio Nr. AT202004/23-01, tačiau atsakovo pateiktoje CMR deklaracijoje, kuri neva pagrindžia, kad paslaugos buvo užsakytos tokio krovinio numerio nėra.

(iv) Ant 2020 m. birželio 3 d. Pinigų išmokėjimo kvito Serija ACAN Nr. 102 esantis neva atsakovo parašas, vėl gi kelia abejonių tikrumu.

(v) Su 2020 m. birželio 3 d. Pinigų išmokėjimo kvitu Serija ACAN Nr. 102 kartu atsakovas pateikė OCOO „VVP Trans“ Užsakymo lapą ir CMR deklaraciją, tačiau viename yra nurodytas krovinys „Sporto prekės“, o kitame „Popierius cigaretėms“. Dar daugiau Užsakymo lape prie atsiskaitymo sąlygų aiškiai nurodyta – „Avansas pasikrovus, likutis po pristatymo“. Tuo tarpu, atsakovo pateiktas pinigų perdavimo aktas visai sumai pasirašytas beveik po dviejų mėnesių.

17.5. Visos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo veiksmų – kuris vengė bet kokio bendradarbiavimo su ieškovo bankroto administratoriumi, neteikė jokių ieškovo dokumentų iki ieškinio pateikimo. Tik ieškovo bankroto administratoriui pareiškus pirminį ieškinį atsakovui dėl 14 079,08 Eur žalos, pastarasis pateikė nedidelę dalį dokumentų, tame tarpe ieškovo sąskaitų išrašus. Gavus šią informaciją ir ieškovo bankroto administratoriui pradėjus nagrinėti, paaiškėjo kiti galimai neteisėtų atsakovo veiksmų epizodai, ko pasėkoje buvo tikslinami reikalavimai atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Acanthis LT“ buvo įregistruota 2017 m. rugsėjo 27 d. Įmonės vadovu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. buvo atsakovas T. B.. Nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 20 d., kai Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-395-855/2023 ieškovei iškelta bankroto byla, bendrovės vadovo pareigas ėjo R. P.. Jis taip pat registruotas kaip bendrovės vienintelis akcininkas. Bendrovės akcijas R. P. įgijo iš atsakovo T. B..

20. Nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovas į savo sąskaitą iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nenurodydamas jokios paskirties pervedė 9 413 Eur: 2020 m. sausio 2 d. 80 Eur; 2020 m. sausio 3 d. 50 Eur; 2020 m. sausio 4 d. 200 Eur; 2020 m. sausio 6 d. 680 Eur; 2020 m. sausio 15 d. 530 Eur, 70 Eur, 95 Eur; 2020 m. sausio 16 d. 6 Eur; 2020 m. sausio 24 d. 1 000 Eur; 2020 m. sausio 25 d. 50 Eur, 50 Eur; 2020 m. sausio 27 d. 20 Eur; 2020 m. vasario 5 d. 400 Eur; 2020 m. vasario 6 d. 45 Eur; 2020 m. vasario 7 d. 200 Eur, 100 Eur; 2020 m. vasario 8 d. 220 Eur; 2020 m. vasario 13 d. 30 Eur; 2020 m. vasario 14 d. 25 Eur, 50 Eur; 2020 m. vasario 18 d. 44 Eur; 2020 m. vasario 28 d. 35 Eur; 2020 m. kovo 1 d. 22 Eur; 2020 m. kovo 3 d. 200 Eur, 20 Eur, 100 Eur; 2020 m. kovo 4 d. 10 Eur, 140 Eur, 15 Eur, 25 Eur; 2020 m. kovo 5 d. 10 Eur; 2020 m. kovo 7 d. 6 Eur; 2020 m. kovo 14 d. 60 Eur; 2020 m. kovo 16 d. 70 Eur, 31 Eur; 2020 m. kovo 24 d. 44 Eur; 2020 m. kovo 25 d. 10 Eur, 45 Eur; 2020 m. kovo 26 d. 37 Eur, 20 Eur; 2020 m. kovo 27 d. 25 Eur, 510 Eur, 150 Eur; 2020 m. kovo 28 d. 45 Eur; 2020 m. kovo 31 d. 35 Eur; 2020 m. balandžio 5 d. 8 Eur; 2020 m. balandžio 7 d. 55 Eur; 2020 m. balandžio 16 d. 100 Eur; 2020 m. balandžio 17 d. 175 Eur, 7 Eur; 2020 m. balandžio 27 d. 101 Eur, 100 Eur; 2020 m. balandžio 28 d. 30 Eur, 5 Eur, 30 Eur; 2020 m. balandžio 29 d. 23 Eur; 2020 m. gegužės 13 d. 100 Eur; 200 Eur; 2020 m. gegužės 14 d. 50 Eur; 2020 m. gegužės 15 d. 100 Eur; 2020 m. gegužės 18 d. 10 Eur; 2020 m. gegužės 19 d. 50 Eur; 2020 m. gegužės 20 d. 50 Eur; 2020 m. gegužės 23 d. 248 Eur, 100 Eu, 160 Eur; 2020 m. gegužės 24 d. 39 Eur; 2020 m. gegužės 25 d. 30 Eur, 20 Eur, 100 Eur; 2020 m. gegužės 26 d. 10 Eur; 2020 m. gegužės 30 d. 55 Eur; 2020 m. birželio 2 d. 35 Eur; 2020 m. birželio 5 d. 50 Eur; 2020 m. birželio 7 d. 73 Eur; 2020 m. birželio 8 d. 70 Eur, 50 Eur, 10 Eur; 2020 m. birželio 9 d. 400 Eur, 80 Eur; 2020 m. birželio 10 d. 50 Eur; 2020 m. birželio 12 d. 210 Eur, 40 Eur; 2020 m. birželio 13 d. 120 Eur; 2020 m. birželio 19 d. 50 Eur; 2020 m. birželio 20 d. 50 Eur, 20 Eur; 2020 m. birželio 21 d. 10 Eur; 2020 m. birželio 22 d. 4 Eur; 2020 m. birželio 23 d. 12 Eur; 2020 m. birželio 30 d. 85 Eur; 2020 m. liepos 8 d. 150 Eur; 2020 m. liepos 10 d. 50 Eur; 2020 m. liepos 15 d. 70 Eur; 2020 m. liepos 17 d. 8 Eur; 2020 m. rugpjūčio 13 d. 87 Eur; 2020 m. rugpjūčio 31 d. 60 Eur; 2020 m. rugsėjo 4 d. 3 Eur. Tik viename iš nurodytų 2020 m. sausio 24 d. pavedime buvo nurodyta mokėjimo paskirtis –1 000 Eur („DU“).

21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovas, pervedęs lėšas sau, neįrodė šių pervedimų paskirties, t. y. byloje nebuvo įrodyta, jog 8 413 Eur buvo panaudoti įmonės reikmėms, todėl pripažino tai atsakovo įmonei padaryta žala.

22. Apeliantas, nesutikdamas su teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir civilinio proceso normas nustatančias įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai vertindamas šioje civilinėje byloje surinktus įrodymus.

23. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą analizavo ir vertino tiek ieškovės, tiek atsakovo argumentus ir paaiškinimus, rašytinius įrodymus, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, pateiktus įrodymus vertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir įrodymų vertinimui ir sprendžia, jog savo išvadas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą. Byloje nenustatyta, kad apelianto argumentai, nurodytos aplinkybės, pateikti įrodymai buvo ignoruojami, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeistos civilinio proceso normos.

24. Apeliantas nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui priskyrė neproporcingai didelės apimties įrodinėjimo naštą ir faktiškai, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigas byloje, įpareigojo įrodyti aplinkybes, kurių šis objektyviai negalėjo įrodyti ir kurias įrodyti privalėjo ieškovė. Tinkamai paskirstant įrodinėjimo naštą byloje, ne atsakovas turėjo įrodyti kur panaudojo į sąskaitą pervestas pinigų sumas (ir, kad jas panaudojo ieškovės naudai), o ieškovė turėjo įrodyti, kad jos buvo panaudojamas ne įmonės naudai.

25. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus vertina kritiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas be jokio aiškaus pagrindo pervedė sau 8 413 Eur įmonės lėšų. Tai reiškia, kad ieškovė visiškai įrodė, jog atsakovas sistemingai į savo sąskaitą pervedinėjo įmonei priklausančias pinigines lėšas. Dėl ieškovės lėšų pervedimo atsakovui fakto net nėra jokio ginčo. Kadangi atsakovas pinigus pervedė nenurodydamas jokio pagrindo, išskyrus 1 000 Eur dydžio darbo užmokestį, jis turi prisiimti riziką, jog jo gali būti paklausta ir pareikalauta nurodyti pinigų pervedimo paskirtį bei pagrįsti jų panaudojimo faktą. Kadangi ieškovė niekaip negalėtų įrodyti, kur atsakovas panaudojo užvaldytus ir į asmeninę sąskaitą pervestus 8 413 Eur, teismas visiškai teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, pareikalaudamas atsakovo pagrįsti pinigų panaudojimo paskirtį. Atsakovas, persivedinėdamas įmonės lėšas sau, siekdamas išvengti jam keliamų pretenzijų, turėjo išsaugoti aiškius įrodymus, pagrindžiančius kada ir kam jis panaudojo persivestas įmonės lėšas.

26. Atsakovas nurodo ir tai, kad iš byloje esančių įrodymų visumos, kurie susiję su ginčo banko sąskaitų pervedimais, pirmosios instancijos teismas privalėjo daryti išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad nurodytais pavedimais buvo atsiskaityta su atsakovo nurodytais įmonės kreditoriais, nes jokios tai neigiančios informacijos byloje paprasčiausiai nebuvo. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiais atsakovo argumentais. Kaip jau buvo minėta, ieškovė neginčijamai įrodė, ieškovės lėšų užvaldymo faktą. Aplinkybė, kad byloje nėra informacijos paneigiančios atsakovo atsiskaitymą su jo nurodomais kreditoriais, nepaneigia fakto, jog byloje taip pat nėra pakankamų įrodymų, kad atsakovas su jo nurodomais kreditoriais atsiskaitė.

27. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog atsakovas persivedė ieškovės reikalaujamas priteisti lėšas ir labiau tikėtina, jog jų ieškovės reikmėms nepanaudojo, kitaip tariant, pasisavino.

28. Atsakovas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir teigia, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti perskaičiuojamos, ieškinio reikalavimų proporciją nustatant pagal padidintų reikalavimų, t. y., 41 572,08 Eur ir 8 413 Eur sumų santykį. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šia atsakovo poziciją. Kaip matyti iš bylos medžiagos atsakovas bylai reikalingus dokumentus teikė dozuotai, net savo apeliaciniame skunde jis nurodo, kad Net jei atsakovas ir turėtų visus dokumentus apie įmonės atsiskaitymus grynaisiais, vadovaudamasis kokia Civilinio proceso kodekso teisės norma pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pareigą juos pirmosios instancijos teismui pateikti ? ir tai sąlygojo ieškovo poreikį tikslinti savo reikalavimus. Tai reiškia, kad keisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nėra pagrindo.

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

30. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai yra priimamas galutinis sprendimas pagal principą „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl apelianto turėtos žyminio mokesčio ir teisinės pagalbos už apeliacinio skundo parengimą išlaidos jam neatlyginamos.

32. Ieškovas pateikė įrodymus apie 1 161,60 Eur išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Tokio dydžio išlaidos atitinka Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nurodytus išlaidų už tokio pobūdžio teisines paslaugas apskaičiavimo kriterijus bei nustatytus jų dydžio apribojimus, todėl ieškovui kompensuotinos pilnai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei BUAB „Acanthis LT“ iš atsakovo T. B. 1 161 Eur 60 ct. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.