Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-61-651/2015

Teisėjas Vaclovas Jurjonas Teisminio proceso Nr. 1-05-1-03064-2013-6

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESBUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 5 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Dalios Kursevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Mauriaus apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, kai nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-03 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, 2013 m. birželio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu V. D., kad šis nurodys (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistei N. D. įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraščius žinomai melagingus duomenis, kad A. J. neva atliko teismo nuosprendžiu paskirtus viešuosius darbus, nors realiai jis šių darbų nedirbo. N. D., vykdydama V. D. nurodymą, pastarojo ir jo (A. J.), veikusio per V. D., kurstoma, (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-09-30 suklastojo keturis darbo laiko apskaitos žiniaraščius (2013-06-27 darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. 1, 2013-07-22 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio, 2013-08-20 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio ir 2013-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio), įrašydama juose žinomai melagingus duomenis, tai yra, kad jis (A. J.) išdirbo 100 val. viešųjų darbų (rankiniu būdu šienavo vietinės reikšmės kelių pakeles, rankiniu būdu ir trimeriu pjovė parko giraitę, grėbė žolę, nupjovė sausas šakas, pjovė parko žolę), nors realiai jis šių darbų nedirbo. Be to, N. D. jo (A. J.), veikusio per V. D., kurstoma, šiuos žinomai suklastotus darbo laiko apskaitos žiniaraščius per keturis kartus, t. y. 2013-06-27, 2013-07-23, 2013-08-20 ir 2013-09-30, pateikė Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), kaip dokumentus, patvirtinančius, kad jis (A. J.) tariamai atliko teismo paskirtą bausmę. Tokiu būdu jis (A. J.) sukurstė N. D. suklastoti dokumentus ir juos panaudoti. Šiais veiksmais A. J. buvo kaltintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje 300 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą, gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. J. netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai atmetė kaltinamojo kaltę patvirtinančius įrodymus ir padarė išvadas, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas daro priešingą išvadą – byloje pakanka įrodymų, pagrindžiančių A. J. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, todėl išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, A. J. buvo kaltinamas tuo, kad siekdamas išvengti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-03 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, per (duomenys neskelbtini) seniūną V. D. sukurstė (duomenys neskelbtini) seniūnijos specialistę N. D. įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraščius žinomai melagingus duomenis, kad jis, A. J., neva atliko teismo nuosprendžiu paskirtus viešuosius darbus, nors realiai jis šių darbų nedirbo. Nors A. J. nesutiko su jam pareikštu kaltinimu kursčius suklastoti dokumentus ir pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. J. kokiu nors būdu paveikė, palenkė V. D. ir N. D. suklastoti dokumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje surinkti įrodymai paneigia tokias išvadas. Kaip matyti, bylos faktiniais duomenimis neginčytinai nustatyta, jog N. D. suklastojo keturis darbo laiko apskaitos žiniaraščius: 2013-06-27 darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. 1, 2013-07-22 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio, 2013-08-20 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio ir 2013-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio, įrašydama juose žinomai melagingus duomenis, tai yra, kad A. J. išdirbo 100 val. viešųjų darbų (rankiniu būdu šienavo vietinės reikšmės kelių pakeles, rankiniu būdu ir trimeriu pjovė parko giraitę, grėbė žolę, nupjovė sausas šakas, pjovė parko žolę), nors realiai jis šių darbų nedirbo. N. D. už dokumentų klastojimą, o V. D. už kurstymą klastoti dokumentus 2014-04-02 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros nutarimu, kuris patvirtintas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-04-07 nutartimi, pripažinti padarę nusikalstamą veiką ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Remiantis V. D. ir N. D. parodymais nustatyta, jog jie viso ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, kad A. J. realiai jokių darbų neatliko, tačiau buvo atėjęs į seniūniją pasikalbėti dėl jam paskirtų viešųjų darbų atlikimo.

N. D. 2013-11-12 apklausiama kaip įtariamoji parodė, kad šių metų (2013 m.) vasarą į seniūniją atėjo A. J.. Jis atsinešė Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos raštą dėl visuomenei naudingų darbų atlikimo su priedais: tuščiais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir teismo nuosprendžio kopija. A. žinojo, kad ji yra atsakinga už viešųjų darbų atlikimą, tai iš karto kreipėsi į ją. Jis prašė tuos darbus užskaityti nedirbus ir paklausė, gal šiaip kuo nors galėtų padėti. Ji pasakė, kad tokių dalykų pati nesprendžia, kad klaustų seniūno. Ar jis kreipėsi į seniūną, ji nežino, nematė. Netrukus, praėjus kiek laiko, ji paklausė seniūno, ką daryti su A. J., turėdama omeny, ką daryti su tais A. J. atneštais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Seniūnas pasakė – užpildyk, kad dirbo, ir viskas. Ji žinojo, kad A. J. jokių darbų nedirbo, jam jokių darbo priemonių, jokių įrankių neišdavė, nematė jokių jo atliktų dabų, bet darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėjo, kad jis atliko įvarius išgalvotus darbus. Taip pasielgė todėl, kad taip jai sakė daryti seniūnas, ji negalėjo jam prieštarauti, pati jokios naudos iš to neturėjo. Ar seniūnas kokios nors naudos turėjo, ji nežino. A. J. buvo minėjęs, kad dirba kažkokioje gelbėjimo stotyje, todėl prieš pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, su juo suderindavo, kokias dienas rašyti, kad nesidubliuotų su jo oficialiu darbu. Žiniaraščius užpildydavo kas mėnesį, mėnesio pabaigoje. Kokiu būdu derindavo laiką, tiksliai neprisimena, kažkaip neužsifiksavo. Vieną kartą, atrodo, apie tai kalbėjosi telefonu, dar kažkada dėl to, atrodo, pats buvo užėjęs į seniūniją (t. 1, b. l. 117–118). Teisiamojo posėdžio metu N. D. iš esmės patvirtino, kad A. J. nedirbo jam paskirtų darbų, ji seniūno nurodymu jam užrašė darbus, bendravo su A. J., kad suderintų laiką, kad nesidubliuotų laikas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose su A. J. darbo grafiku.

V. D. 2013-11-13 apklausiamas kaip įtariamasis parodė, jog šių metų (2013 m.) birželio mėnesį A. J. atėjo pas juos į seniūniją. Iš pradžių kreipėsi į N. D., kuri A. J. nukreipė pas jį. A. J. jam pasakė, kad turi bėdą, kad teismo nuosprendžiu jam seniūnijoje paskirta atlikti viešuosius darbus, bet jis yra įsidarbinęs kažkur gelbėjimo stotyje ir bausmės atlikti negali, neturi laiko. Jis į tą reikalą pasižiūrėjo žmogiškai, pasigailėjo A. J., pasakė jam, kad eisim į kompromisą, turėjo omeny, kad padės dėl to, kad neprarastų darbų. Probacijos tarnybos neužpildytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius jis paliko N. D. ir išėjo. Po to, kai N. D. paklausė, ką darysim su A. J., jis išdėstė situaciją, pasakė, kad žmogus įsidarbino, kad negali atlikti viešųjų darbų, tai tuos darbus „užrašysim“, kad dirbo. Dar pasakė, kad su A. J. pasitikslintų, gal kokių išeiginių turi, tai darbus rašyti per tas išeigines. Toliau visus su tuo susijusius reikalus tvarkė pati N. D., jis nesikišo. Žino, kad A. J. tų darbų taip ir neatliko (t. 1, b. l. 102).

V. D. akistatos su A. J. metu taip pat parodė, jog A. J. norėjo, kad „atžymėtume“, jog jis atliko viešuosius darbus. Jis sutiko A. J. padėti. Už birželį užrašė, kad jis dirbo, nors iš tikrųjų nedirbo, po to jis dalyvavo seniūnijos varžybose, tai užskaitė kaip atliktus darbus, o po to jis laikas nuo laiko pasirodydavo seniūnijoje, bet ar dirbo kokius nors darbus, jis nežino. Jis pats jokių darbų neskyrė, jo (A. J.) nekontroliavo ir netikrino, ar darbai atlikti (t. 2, b. l. 195).

Teisiamojo posėdžio metu V. D. parodė, kad A. J. su juo suderino birželio mėnesio darbus, sakė, kad negalės juos atidirbti, o kai galės, atidirbs. Taip pat parodė, kad klastojimas įvyko, nes tikėjo žmogumi ir norėjo jam padėti (t. 4, b. l. 151).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Asmuo gali būti pripažįstamas kurstytoju tik tada, jeigu jis neatlieka veiksmų, numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, tačiau palenkia ir sukelia norą kitiems asmenims padaryti nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju matyti, jog nors A. J. pats tiesiogiai neatliko jokių BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje aprašytų veiksmų, tačiau iš anksčiau paminėtų V. D. bei N. D. parodymų akivaizdu, kad būtent A. J. savo veiksmais palenkė juos suklastoti darbo laiko apskaitos žiniaraščius. Kaip jau minėta, N. D. parodė, jog A. J. atėjęs į seniūniją jos paprašė, kad jam būtų užskaityti viešieji darbai jų nedirbus ir paklausė, gal šiaip kuo nors galėtų padėti. Pastaroji pasiuntė A. J. pas seniūną, kuris taip pat parodė, jog A. J. prašė „atžymėti“ viešuosius darbus, kurių jis nedirbo. Atkreiptinas dėmesys, jog A. J. ne tik kalbėjosi apie tai, kaip būtų galima jam užskaityti viešuosius darbus, tačiau tai darė pakankamai aktyviais veiksmais. A. J. pats atsinešė į seniūniją tuščius darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos pasikalbėjęs su seniūnu V. D., paliko N. D.. Taigi palikdamas tuščius darbo laiko apskaitos žiniaraščius jis suprato, jog juos palieka ne šiaip sau, o atsižvelgiant į prieš tai vykusius pokalbius, jis suvokė, kad tokiu būdu kursto suklastoti paliktus dokumentus, t. y. į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašyti darbus, kurių realiai jis neatliko. Be to, pažymėtina, kad N. D. parodė, jog su A. J. buvo derinama kokį laiką užrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraštį, kad jis nesutaptų su laiku pagal A. J. darbo grafiką. Taigi akivaizdu, jog tokios aplinkybės, kaip bendravimas su N. D. ir darbo laiko apskaitos žiniaraščių duomenų derinimas rodo, jog A. J., žindamas, kad realiai jis jokių darbų neatliko, suvokė kurstąs klastoti dokumentus. Pažymėtina ir tai, kad nors V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo kalba apie tai, kad A. J. tuo momentu negalėjo atlikti darbų, kad jis tikėjo žmogumi, kad darbai bus vėliau atlikti, tačiau toks jo parodymų keitimas vertintinas kritiškai, nes iš esmės prieštarauja ne tik jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, bet tiek ir N. D., tiek A. J. parodymams.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog paties A. J. parodymai yra visiškai nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški. Remiantis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akistatos protokolais, matyti, kad A. J. parodė, jog jis dalį darbų atliko, kokius darbus atlikti, jam nurodydavo N. D., išduodavo darbo įrankius, kodėl V. D. ir N. D. parodė, kad jis darbų neatliko, jis nežino. Taip pat A. J. kėlė versiją, kad jam darbai buvo užrašyti už tai, kad jis atstovavo seniūnijai sporto olimpiadoje (t. 2, b. l. 101–102, 106, 109, 194, 195). Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad A. J. jau neneigė neatlikinėjęs darbų, o parodė, kad jam buvo pasiūlyta dalyvauti olimpiadoje ir kad jam užskaitys dalį darbų už dalyvavimą olimpiadoje (t. 4, b. l. 147–148). Atsižvelgiant į tokius A. J. parodymus aiškiai matyti, jog jis pats painiojasi savo parodymuose ir keliamose versijose. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2014-08-28 įtariamojo apklausos metu A. J. parodė, jog jis su seniūnu V. D. apskritai nekalbėjo apie jam skirtus viešuosius darbus (t. 2, b. l. 106), tačiau teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis kalbėjosi su seniūnu, seniūnui pasakė, kad negalės atlikti darbų birželio mėnesį, o galės juos atlikti vėliau. Taigi akivaizdu, kad A. J. klaidinančiais parodymais ir vis keldamas įvairias versijas siekė išvengti atsakomybės, nes būtų visiškai nelogiška, jog seniūnijos darbuotojai be jokios A. J. įtakos savo iniciatyva būtų klastoję darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kad A. J. neva atliko jam skirtus viešuosius darbus. Juo labiau, kad, kaip parodė N. D. bei V. D., jokių draugiškų santykių tarp jų ir A. J. nebuvo, o V. D. netgi parodė, kad tarp jo ir A. J. yra buvę konfliktų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pagrįstai darytina išvada, jog A. J. palenkė N. D. ir V. D. padaryti nusikalstamą veiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad A. J. turėjo aiškiai suvokti, kad seniūnas gali jam padėti tik padarydamas nusikaltimą, o byloje nėra duomenų, kad tarp A. J. ir V. D. ar N. D. buvo kalba apie kokio nors nusikaltimo darymą. Šiuo atveju pažymėtina, kad A. J. ir neturėjo tiesiogiai pasakyti, kad V. D. ar N. D. darytų nusikalstamą veiką, pakanka, kad A. J. pokalbio metu ir po jo suvokė, kad po jo pokalbio su seniūnijos darbuotojais jie sutiko į darbo laiko apskaitos žiniaraščius įrašyti tikrovės neatitinkančius duomenis.

Teisėjų kolegija laiko įrodyta, kad A. J., siekdamas išvengti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-05-03 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės – 4 mėn. viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 val. per mėnesį visuomenės labui, 2013 m. birželio mėn., tikslesnė data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), susitarė su (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnu V. D., kad šis nurodys (duomenys neskelbtini) specialistei N. D. įrašyti į darbo laiko apskaitos žiniaraščius žinomai melagingus duomenis, kad A. J. neva atliko teismo nuosprendžiu paskirtus viešuosius darbus, nors realiai jis šių darbų nedirbo. N. D., vykdydama V. D. nurodymą, pastarojo ir jo (A. J.), veikusio per V. D., kurstoma, (duomenys neskelbtini) seniūnijos patalpose laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-09-30 suklastojo keturis darbo laiko apskaitos žiniaraščius (2013-06-27 darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. 1, 2013-07-22 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio, 2013-08-20 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio ir 2013-09-30 darbo laiko apskaitos žiniaraštį be numerio), įrašydama juose žinomai melagingus duomenis, tai yra, kad jis (A. J.) išdirbo 100 val. viešųjų darbų (rankiniu būdu šienavo vietinės reikšmės kelių pakeles, rankiniu būdu ir trimeriu pjovė parko giraitę, grėbė žolę, nupjovė sausas šakas, pjovė parko žolę), nors realiai jis šių darbų nedirbo. Be to, N. D. jo (A. J.), veikusio per V. D., kurstoma, šiuos žinomai suklastotus darbo laiko apskaitos žiniaraščius per keturis kartus, t. y. 2013-06-27, 2013-07-23, 2013-08-20 ir 2013-09-30, pateikė Klaipėdos apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), kaip dokumentus, patvirtinančius, kad jis (A. J.) tariamai atliko teismo paskirtą bausmę. Tokiu būdu jis (A. J.) sukurstė N. D. suklastoti dokumentus ir juos panaudoti.

A. J. padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Pripažindama A. J. kaltu, padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir skirdama už ją bausmę, teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas bausmę teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Atsižvelgus į nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskiriant A. J. arešto bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui – 60 parų arešto.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-08-21 iki 2014-10-21.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

A. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 60 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. J. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2014-08-21 iki 2014-10-21 ir laikyti A. J. atlikusiu arešto bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.