Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mažeikių šilumos tinklai“ pareiškimą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., L. G., UAB „Creditreform Lietuva“, UAB „Admituras“ ir antstolė Elena Miliauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkei L. G. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. G., priklauso ½ dalis R. G. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė Elena Miliauskienė vykdo vykdomąją bylą 0009/12/02999, dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. G. išieškotojos UAB „Mažeikių šilumos tinklai“ naudai. Antstolė nustačiusi, kad skolininkė nedirba, tačiau skolininkės sutuoktinis R. G. gauna pajamas, kurios pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, 2022 m. kovo 16 d. patvarkymu areštuoti lėšas Nr. Sl-17714 ir 2022 m. kovo 16 d. turto arešto aktu Nr. S1-17702, areštavo darbo užmokestį, mokamą (duomenys neskelbtini), skolininkės sutuoktiniui R. G. bei skolininkei L. G. priklausančias turtines teises į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio R. G. vardu. Taip pat minėtu patvarkymu antstolė informavo skolininkę, kad ji ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos turi pateikti antstolei užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkė gavusi minėtą patvarkymą su turto arešto aktu, per antstolės nustatyta terminą nepateikė sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė 2022 m. balandžio 13 d. priėmė patvarkymą siūlyti išieškotojams ir bendraturtei kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo Nr. Sl-23942. Išieškotoja nepraleidusi nustatyto termino, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo.

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo proceso normos taip pat nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nesvarbu, kieno vardu jis įgytas. Remiantis CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, jog skolininkė L. G. ir R. G. yra sutuoktiniai, duomenų apie galiojančias skolininkės ir sutuoktinio vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis Vedybų sutarčių registre nėra, todėl vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, skolininkės sutuoktinio gaunamos lėšos iš (duomenys neskelbtini) laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio 1 dalis numato tam tikrą antstolio veiksmų eiliškumą. Tuo atveju, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Taigi, tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą, pavyzdžiui, skolininko sutuoktinio darbo užmokestį (išskyrus tą dalį, iš kurios išieškojimą riboja įstatymas), ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje. Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Kaip minėta antstolis turi aprašyti bendrą turtą, tai yra realų ir egzistuojantį arešto metu, kas sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nagrinėjamu metu, nors antstolė 2022 m. kovo 16 d. turto arešto aktu Nr. S1-17702 areštavo skolininkei L. G. priklausančios turtinės teisės į pinigines lėšas, gautas ar ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų (išskyrus lėšas, iš kurių CPK 739 straipsnyje ar kitose teisės normose numatytais atvejais išieškojimas negalimas), įskaitant gaunamas ar ateityje gautinas lėšas, tokias kaip darbo užmokestis, pensija ar kitos darbo užmokesčiui prilygintos pajamos, bei kitas pinigines lėšas, kurios gaunamos ar gautinos sutuoktinio R. G. vardu, tačiau pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį teismas pareiškėjos prašymu sprendžia tik dėl skolininko turto dalies nustatymo konkrečiame bendrame su kitais asmenimis turte, kuris yra areštuotas ir aprašytas antstolio, o ne dėl bet kokio esamo / būsimo turto.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog CPK 267 straipsnis nustato, kad neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, išskyrus nurodytą CPK 262 straipsnio 1 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 267 straipsnį draudžiama priimti sąlyginius sprendimus, sprendimai turi būti besąlyginiai. Sąlyginiai sprendimai negali būti priimami, nes jais neišsprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas ir tuo taip pat paneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, jog antstolės 2022 m. kovo 16 d. turto arešto akte Nr. S1-17702, tai yra Eil. Nr. 2, nėra identifikuotas konkretus bendrasis turtas, o tik galimai nuspėjamas (ateityje gautinas iš trečiųjų asmenų turtas), tačiau jo neįvardijimas neatitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir tokio teismo sprendimo priėmimą draudžia CPK 267 straipsnis, nes tokios nutarties vykdymas priklausys nuo sąlygos, tai yra nuo gautinų pajamų, atsiradimo, todėl likusioje dalyje pareiškėjos prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 666–667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos prašymą patenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkės L. G., gimusio (duomenys neskelbtini), dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu R. G., gimusiu (duomenys neskelbtini), sudaro ½ dalis sutuoktinio R. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gaunamų pajamų (duomenys neskelbtini), j. a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.