Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Palangos miesto savivaldybės (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos, uždarajai akcinei bendrovei „Orandis“, uždarajai akcinei bendrovei „Soltida“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė Indrė Starkienė, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

įrodymų apie negalėjimą atvykti į teismo posėdį. Pirmos instancijos teismo nuomone, Savivaldybės atstovas turėjo pareigą atvykti į parengiamąjį posėdį arba pateikti įrodymus apie svarbias neatvykimo priežastis.

2.2. Konstatavo, kad tik 2017-05-04 įvykusio teismo posėdžio metu Savivaldybės atstovas V. Korsakas pareiškė prašymą papildomai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis įmones, kurios, teismo vertinimu, neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl tai vertino kaip normalios proceso eigos sutrikdymu, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant pateiktus prašymus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6. Ginčas byloje kilo dėl baudos ieškovei skyrimo.

7. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK M95 straipsnio 1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

8. Pirmosios instancijos teismas ieškovei baudą skyrė už tai, kad ieškovės atstovas neatvyko į 2017-04-20 vykusį parengiamąjį teismo posėdį ir nenurodė to priežasčių bei kitame posėdyje (2017-05-04) pateikė prašymą papildomai įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis UAB „SP Project“ ir UAB „Intractus“, kurie, teismo vertinimu, neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Teismas šiuos veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą teisėmis.

9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentacija, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis). Šiai teisinei situacijai spręsti svarbu tai, kad CPK teisės normos, išskyrus atvejį, kai teismas asmens dalyvavimą pripažįsta būtinu, nenumato proceso šalies pareigos dalyvauti teismo posėdyje. Jai asmuo, šiuo atveju aktualu ieškovo elgesys, pasyviai įgyvendina CPK jam suteiktas procesines teises, teismas gali naudotis CPK 246 straipsnio nuostatomis ir atidėti teismo posėdį, palikti jį nenagrinėtą ar priimti sprendimą už akių. Teismo nuomone, šiuo atveju buvo panaudotas netinkamas procesinis instrumentas ir nepagrįstai šiuo pagrindu ieškovui paskirta 50 EUR bauda.

10. Vadovaujantis CPK 47, 48 straipsnių 1 dalimi, tretieji asmenys gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios. Taigi toks prašymas neprieštarauja CPK nuostatoms ir yra savalaikis bei iš esmės galėtų būti (ne)tenkinamas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą nenustatė. Suprantama, bylos procesui įgavus pagreitį, papildomų prašymų nagrinėjimas teismui sukelia papildomas laiko sąnaudas ir neleidžia, kaip šiuo atveju teismo posėdyje, iš karto bylą nagrinėti numatyta tvarka, tačiau nagrinėti proceso dalyvių prašymus yra teismo pareiga. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktas prašymas neužvilkino bylos proceso (klausimas buvo išspręstas nedelsiant) ir nesukėlė proceso dalyviams neigiamų pasekmių. Dėl to negali būti pagrindas paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11. Teismas atkreipia ieškovės atstovo dėmesį, kad apeliacinio skundo turinį reglamentuoja CPK 306 straipsnis. Jame be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, nustatyti konkretūs reikalavimai. Teismas primena, kad byloje dalyvaujantys asmenys privalėtų susilaikyti nuo procesiniuose dokumentuose dėstomų emocijų ir nedalykiškų, nekorektiškų išsireiškimų

12. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė baudos skyrimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti. Atsižvelgiant į tai, naikintina ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis, kuria nepagrįstai ieškovei skirta bauda (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. ir 2017 m. gegužės 19 d. nutartis.