Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-1498-163/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-12-06
Bylos Nr.: e2A-1498-163/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00919-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Kristina Domarkienė, Alona Romanovienė
Ieškovas: Palangos miesto savivaldybės
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija, uždarajai akcinei bendrovei „Soltida“, uždarajai akcinei bendrovei „Orandis“
Trečiasis asmuo: Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.1.2.4.1.1Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris
2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
3.3.1.14Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1498-163/2017Proceso Nr. 2-10-3-00919-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.1.7.6 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija, uždarajai akcinei bendrovei „Soltida“, uždarajai akcinei bendrovei „Orandis“, trečiajam asmeniui Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarei I. S., dėl sandorio pripažinimui negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Palangos miesto savivaldybė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. lapkričio 11 d. servituto sutartį, sudarytą tarp atsakovų VĮ Kretingos miškų urėdijos ir UAB „Orandis“. Nurodė, kad VĮ Kretingos miškų urėdija sudarė servituto sutartį su UAB „Orandis“, kuria išimtinai valstybei nuosavybės teise priklausančiame rekreacinio miško sklype, unikalus (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę privataus sklypo (duomenys neskelbtini), savininkui nekliudomai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku sklypo 887 m² ploto dalyje, įrengiant kelią bei servitutas - teisė nekliudomai tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas sklypo 887 kv. m. ploto dalyje. Ieškovė taip pat nurodė, kad pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktą kelias statiniams aptarnauti gali būti įrengiamas tik kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.Teigia, jog 2015 m. lapkričio 15 d. servituto sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl turi būti teismo pripažinta negaliojančia (CK 1.80 str.). Privataus sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai neparengė detaliojo plano ir nesprendė teritorijų planavimo dokumentais privažiavimo klausimo, nors būtent teritorijų planavimo dokumentais turėjo būti išnagrinėta ir sprendžiama privažiavimo kelio vieta. Pažymi, jog buvusiems žemės savininkams žemė buvo grąžinta be užstatymo teisės, todėl žemė buvo grąžinta be privažiavimo.Atsakovė UAB „Soltida“ su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčo servitutas buvo nustatytas miško ūkio paskirties žemės sklype, kuriame augantis miškas, nepriklauso savivaldybės vykdomos želdynų bei želdinių apsaugos sričiai, o savivaldybėms teisės vykdyti valstybinių miškų naudojimo bei apsaugos (išskyrus priešgaisrinę) kontrolę, įstatymas nesuteikia. Teigia, jog ieškovė ieškinyje nepagrindė aplinkos kokybės apsaugos bei planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo funkcijų pažeidimo fakto, nepateikė konkrečių planavimo dokumentų sprendinių, specialiųjų teritorijos planavimo dokumentų sąlygų, apribojimų, kuriuos pažeistų servituto sutartis ir/ar suplanuotas tiesti miško kelias.Teigia, jog miško kelias, kurio atžvilgiu nustatytas ginčijamas servitutas, yra tinkamai suprojektuotas reikiamu teritorijų planavimo dokumentu, t. y. vidinės miškotvarkos projektu ir kuriam tiek ieškovė Palangos miesto savivaldybė, tiek Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pritarė. Mano, jog servituto sutartis realiai niekaip nepakeitė miškotvarkos projektu suprojektuoto kelio parametrų, kadangi servituto sutartimi buvo iš esmės atsakovams perleista teisė nutiesti dalį miškotvarkos projektu suprojektuoto miško kelio, konkrečiai aptartomis tiestino kelio techninėmis savybėmis.Pažymi, jog pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 28 punktą prie kiekvieno žemės sklypo turi būti privažiavimas bendrojo naudojimo keliu arba nustačius kelio servitutą. Aptariamas žemės sklypas buvo suformuotas, neišsprendus privažiavimo prie šio sklypo bendraisiais keliais klausimo.Atsakovė UAB „Orandis“ su ieškiniu taip pat nesutiko bei prašė jį atmesti. Nurodė, kad UAB „Orandis“ šioje byloje buvo patraukta atsakove, nors žemės sklypas, kurio naudai buvo nustatytas ginčo servitutas, šiai bendrovei nepriklauso nuo 2016-01-06, nes 2015-12-23 UAB „Orandis“ su UAB „Soltida“ sudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią aptariamo žemės sklypo nuosavybės teisės perėjo naujajam sklypo savininkui – atsakovei UAB „Soltida“. Teigia, jog pasikeitus žemės sklypo savininkui, visas teises ir pareigas, kylančias iš servituto sutarties, perėmė žemės sklypo įgijėja UAB „Soltida“. Atsakovė UAB „Orandis“ nebėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir jokių teisių ar pareigų, susijusių aptariama servituto sutartimi, nebeturi, todėl mano, jog yra savarankiškas procesinis pagrindas atmesti ieškinį atsakovo UAB „Orandis“ atžvilgiu.Be to, pažymi, kad miško keliuko būtinumą lėmė ne atsakovės UAB „Soltida“, o viešasis poreikis, t. y. miškotvarkos įgyvendinimui. Teigia, kad tai, jog servituto sutartyje numatyta, jog atsakovė ties tam tikrą keliuko dalį, nenulemia šio kelio nei būtinybės, nei techninių jo parametrų.Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Kretingos miškų urėdijos nurodė, kad 2015 m. rengė ne tik Palangos, bet Klaipėdos ir Kretingos rajonų miškotvarkos projektus. Pažymėjo, jog projektą rengia miškotvarkos institutas, teikia derinimui Valstybinei miškų tarnybai. Atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į tai, kad Palanga yra kurortinė zona, todėl dėl miškotvarkos projekto buvo kreiptasi ir į Palangos miesto savivaldybės administraciją, kuri projektui pritarė. Be to, pažymėjo, jog šis projekto patikslinimas taip pat patvirtintas aplinkos ministro įsakymu.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-05-30 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės Palangos miesto savivaldybės 930,19 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soltida“ bei 839,44 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Orandis“. Nurodė, kad savivaldybėms teisės vykdyti valstybinių miškų naudojimo bei apsaugos kontrolę nei Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, nei Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas nesuteikia. Ieškovė Palangos miesto savivaldybė neturi subjektinės teisės reikšti ieškinio dėl atsakovų sudarytos servituto sutarties nuginčijimo, kadangi šios sutarties sudarymas bei iš sutarties kilusios pasekmės nedaro jokios įtakos Palangos miesto savivaldybės teisėtiems interesams, bei niekaip nedaro įtakos ieškovei priskirtų funkcijų įgyvendinimui – kraštovaizdžio, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių apsaugos.Taip pat nurodė, kad 2015 m. kovo 31 d. raštu Nr. (4.17) D3-1678 „Dėl urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimo suderinimo“ Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorė informavo, jog pritaria VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto 2006‑2015 metams patikslinimui, įrengiant D3 kategorijos miško keliuką Palangos girininkijos 106 kvartale. Teigia, jog VĮ Kretingos miškų urėdijos miškotvarkos projekto patikslinimas buvo patvirtintas ir 2015 m. liepos 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D-572 „Dėl valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimo patvirtinimo“. Pažymėjo, jog miškotvarkos projekto patikslinime nurodoma, jog šio kelio tiesimą pirmiausia sąlygoja bendro kraštovaizdžio apsaugos ir ekologinio stabilumo prioritetų užtikrinimo būtinybė. Teigia, jog atlikus poveikio gamtai vertinimą, padaryta išvada, kad kelio tiesimas duos teigiamą poveikį aplinkai: pagerės miškų būklės rodikliai, formuosis stabilūs, tiksliniai medynai, sutvarkytas kelias ir pakelės pagerins esamą kraštovaizdį. Miško kelias suprojektuotas, siekiant užtikrinti visuomenei bei gamtos apsaugai reikšmingų prioritetų įgyvendinimą, bet ne kaip kelias statiniams aptarnauti.Atkreipė dėmesį, jog servituto sutartimi atsakovė VĮ Kretingos miškų urėdija nors ir suteikė teisę atsakovei UAB „Orandis“ neatlygintinai naudotis servituto miško keliu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įsipareigojo įrengti dalį kelio, t. y. apie 144 m., už savo asmenines lėšas, tai sudaro pagrindą teigti, jog kelio įrengimas, tai atlyginimo už naudojimąsi servitutiniu miško keliu forma. Teigia, jog tik žalos keliui darymo atveju, kelių savininkai turi teisę drausti eismą jiems priklausančiu keliu.Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad servituto turėtoja gali daryti kokią nors žalą tiesiamam miško keliui, kadangi miško ūkio paskirties sklype yra suprojektuotas tiesti miško kelias, o ne kelias skirtas aptarnauti statinius. Teigia, jog ginčo servituto sutarties 3.8.2 punkte servituto turėtojas UAB „Orandis“ bei jo teisių perėmėjas UAB „Soltida“ įsipareigojo prižiūrėti žemės sklypą, kiek tai susiję su kelio bei komunikacijų tiesimo servituto įgyvendinimu.Taip pat pažymėjo, jog ieškovės teiginys, kad miškotvarkos projekto patikslinimu suprojektuotas kelias prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms vien todėl, kad pagal miškotvarkos projektą numatytas kelias šiai dienai nėra išskirtas į atskirą taksacinį miško sklypą, laikytinas nepagrįstu. Kelio išskyrimas į atskirą taksacinį miško sklypą bus atliktas tik po to, kai bus faktiškai nutiestas (kai nutiestas kelias bus realiai egzistuojantis miško objektas) bei atlikta eilinė aptariamo miško inventorizacija. Darė išvadą, kad ieškovės minima Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos 1 priedo 2.1.3.3 punkto nuostata nenumato imperatyvaus draudimo privatiems asmenims savo asmeninių poreikių tenkinimui naudotis miško keliais.Teismas taip pat nurodė, kad Remiantis bendruoju planu VĮ Kretingos miškų urėdijos parengtas miškotvarkos projektas yra tinkamas dokumentas miško keliui suprojektuoti. Paminėtina, tai, kad miško keliukas yra pajūrio juostos zonoje, o ne pajūrio juostoje, kaip teigė ieškovės atstovas ir nuo pajūrio juostos yra gerokai nutolęs.Be to nurodo, jog Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 11 dalis paneigia Palangos miesto savivaldybės atstovo abstrakčius teiginius, kad miško keliuko tiesimui turi būti formuojamas kitokios paskirties atskiras sklypas.Atkreipė dėmesį, jog ginčo servituto sutartimi UAB „Soltida“ pavestas tiesti ir prižiūrėti miško kelias yra atkarpa miško kelio, kuris buvo suprojektuotas VĮ Kretingos miškų urėdijos parengtu miškotvarkos projektu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. D1- 572, su jame suprojektuotu ginčo miško keliu, yra galiojantis ir nepanaikintas. Teigia, jog šis įsakymas buvo priimtas jau galiojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimui Nr. 155, nustačiusiam pajūrio juostos ribas, o taip pat Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601, patvirtintiems Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto pagrindiniams teiginiams ir buvo žinoma, jog miškotvarkos projektu suprojektuotas miško kelias patenka į pajūrio juostos zoną, kuriai Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas specialus rėžimas.Be kitą ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punktas nustato, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai. Pažymėjo, kad dar 2012 metais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė UAB „Embelija“, kreipėsi į ieškovę dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, tačiau ieškovė šio prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog planuojama išplėsti teritoriją, suprojektuojant gatvę, ją išimant iš valstybinės reikšmės miško plotų, tačiau byloje nustatyta, jog šiai dienai nėra išspręstas privažiavimo prie žemės sklypo klausimas.Pažymėjo, jog miško kelio būtinybę lėmė priešgaisrinė miškų apsauga, gamtosauga ir biologinė miškų įvairovė, rekreacinių poreikių užtikrinimas, t. y. miškotvarkos tikslams. Aplinkybė, ar miško kelio servituto sutartis su atsakove bus sudaryta ar ne, miško kelias suprojektuotas aukščiau nurodytiems VĮ Kretingos miškų urėdijos, o ne atsakovės UAB „Soltida“ poreikiams tenkinti, o tam tikras skaičius medžių kirtimų yra neišvengiamas miško kelio įrengimo padarinys, kuriam pati ieškovė Palangos miesto savivaldybė 2015 m. kovo 31 d. pritarė.Teismas pasisakydamas dėl ieškovės teiginių, jog įrengus miško keliuką bus apribotos gretimo žemės sklypo savininkų galimybės patekti prie jūros, kadangi bus užtvertas kelias nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Valstybinės reikšmės miškų aptvėrimai yra draudžiami, kai tai pažeidžia fizinių asmenų teises laisvai lankytis juose. Tačiau iš 2015 m. projekto patikslinimo projektinės dokumentacijos matyti, kad suprojektuotas ginčo servitutinis kelias yra pačios žemiausios kategorijos D3 miško keliukas (4,5 m važiuojamoji kelio dalis, 6 m kelio juosta), bus įrengtas iš nerišlių medžiagų (žvyras, skalda), kurio nei servituto sutartimi, nei jokiu kitu pagrindu, neplanuojama jo atitverti ar užtverti užtvaromis, tvoromis, todėl ieškovės atstovo teiginys visiškai nesuprantamas ir neturintis faktinio pagrindimo.Taip pat teismas konstatavo, jog pasikeitus žemės sklypo savininkui, visas teises ir pareigas, kylančias iš servituto sutarties, šiuo atveju perėmė sklypo įgijėja – atsakovė UAB „Soltida“. Atsakove byloje įtraukta UAB „Orandis“ nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir jokių teisių ar pareigų, susijusių su ginčo servituto sutartimi, nebeturi, net ir nuginčijus servituto sutartį, toks teismo sprendimas atsakove patrauktai UAB „Orandis“ nesukeltų tiesioginių materialinių teisinių padarinių. Darė išvadą, jog esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės Palangos miesto savivaldybės ieškinys atsakovei UAB „Orandis“ atmestinas ir šiuo pagrindu, kaip pareikštas netinkamai atsakovei.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovo ieškovė Palangos miesto savivaldybė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimą ir Palangos miesto savivaldybės ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teisės aktai nesuteikia teisės pajūrio juostos valstybiniame miške įrengti kelią ir komunikacijas, skirtas tarnauti, privažiuoti prie daugiabučio poilsio pastato. Teigia, jog privažiavimas prie poilsio namų ir komunikacijų tiesimas nėra niekaip susiję su miško valdymu, auginimu, naudojimu ir apsauga. Apelianto nuomone privažiavimo ir komunikacijų tiesimo klausimas turi būti sprendžiamas ne miškotvarkos projektu, bet detaliuoju planu. Nurodė, jog niekas neužkerta kelio suinteresuotoms bendrovėms inicijuoti detaliojo plano, kuriuo būtų išspręstas privažiavimo klausimas rengimą.Teigia, jog pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktą, kelias statiniams aptarnauti gali būti įrengtas tik kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos.Taip pat nurodė, kad pajūrio juostoje negalima tiesti absoliučiai jokių komunikacijų ir kelių, kurie nėra numatyti Pajūrio juostos tvarkymo spec. plane. Pažymėjo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neleidžia tiesti net kelių centimetrų skersmens vandentiekio linijos į konteinerinius kilnojamuosius tualetus, o šiuo atveju buvo leista tiesti visas komunikacijas ir kelius pajūrio juostoje, net valstybiniame miške.Atkreipia dėmesį, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5.2. punktą, 8 ir 9 punktus susisiekimo komunikacijos ir inžineriniai tinklai yra statiniai. Valstybiniame rekreaciniame miške, pajūrio juostoje, tokie statiniai negali būti statomi ir susitariama, kad jie bus statomi, įvardijant tai miško keliu. Mano, jog pasirašyta sutartis neatitinka miško kelio esmės. Pažymi, jog ginčijama sutartis pažeidžia Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 3 straipsnio normas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės UAB „Soltida“ ir UAB „Orandis“ prašo atmesti apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-30 sprendimo bei nurodė, kad Palangos miesto apylinkės teismas visiškai pagrįstai šioje byloje pripažino, jog apeliantė Palangos miesto savivaldybė neturi subjektinės teisės reikšti ieškinio dėl atsakovų sudarytos servituto sutarties nuginčijimo, kadangi šios sutarties sudarymas bei iš sutarties kilusios pasekmės nedaro jokios įtakos Palangos miesto savivaldybės teisėtiems interesams, bei niekaip nedaro įtakos ieškovei įstatymais priskirtų funkcijų įgyvendinimui.Taip pat nurodė, jog apeliantei neginčijant sprendimo argumentų, jog UAB „Orandis“ šioje byloje yra netinkamu atsakovu, teismo sprendimo argumentai, kuriais apeliantės ieškinys buvo atmestas kaip pareikštas netinkamam atsakovui UAB „Orandis“, laikytini apeliacine tvarka neapskųstais ir apelianto pripažintais.Pažymėjo, jog atsakovų įsitikinimu, tiek šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde ieškovė taip ir nesugebėjo konkrečiai įvardinti teisės normų, kuriose būtų suformuluoti konkretūs imperatyvūs draudimai, draudžiantis rekreaciniuose miškuose tiesti miško kelius. Teigia, jog Palangos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai darė išvadą, jog šiuo atveju nėra imperatyvų, kuriems prieštarautų miškotvarkos projektu suprojektuotas miško kelias, ieškovo ginčijamos sutarties nuostatos ar atsakovų su Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdija sudarytas susitarimas, leidęs privataus subjekto investicijomis LR valstybės naudai nutiestų miško kelią ar, tuo labiau, kurios draustų privatiems asmenims savo asmeninių poreikių tenkinimo tikslu naudotis viešaisiais miško keliais.Atsiliepimu į apeliacinį skundą be kito ko teigiama, jog ginčo servituto sutartimi UAB „Soltida" pavestas tiesti ir prižiūrėti kelias yra būtent atkarpa miško kelio, kuris buvo suprojektuotas VĮ Kretingos miškų urėdijos parengtu miškotvarkos projektu. Nurodoma, jog dėl šios priežasties, priešingai nei apeliaciniame skunde aiškina apeliantas, vertinant ginčo servituto teisėtumą, šios servituto sutarties ir jos nuostatų kaip tik negalima vertinti atsietai nuo VĮ Kretingos miškų urėdijos 2015 pavasarį parengto Vidinės miškotvarkos projekto 2006-2015 metams patikslinimo „Miško kelių tiesimas" turinio bei šiame projekte pateikto ginčo miško kelio poreikio pagrindimo.Pažymėjo, jog miškotvarkos projekto patikslinime nurodoma, jog šio kelio tiesimą pirmiausia sąlygoja bendro kraštovaizdžio apsaugos ir ekologinio stabilumo prioritetų užtikrinimo būtinybė. Teigia, jog atlikus poveikio gamtai vertinimą, padaryta išvada, kad kelio tiesimas duos teigiamą poveikį aplinkai: pagerės miškų būklės rodikliai, formuosis stabilūs, tiksliniai medynai, sutvarkytas kelias ir pakelės pagerins esamą kraštovaizdį.Atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju dėl ginčo servituto sutarties sudarymo pasikeitė kelio atkarpą tiesiantis bei finansuojantis subjektas, neleidžia apeliantei tvirtinti, jog buvo pakeistos miškotvarkos projektu suprojektuoto miško kelio savybės, jo teisėtumas ar viešųjų gėrių užtikrinimu sąlygotas tokio kelio poreikis.Taip pat pažymėjo, jog bylos nagrinėjimo metu Palangos miesto savivaldybės atstovas bei byloje liudytoja apklausta administracijos direktorė nedviprasmiškai patvirtino, jog ieškovė jokia apimtimi niekuomet neginčijo ir šiuo metu neginčija nei VĮ Kretingos miškų urėdijos parengto Vidinės miškotvarkos projekto 2006-2015 metams patikslinimo „Miško kelių tiesimas", nei LR Aplinkos ministro įsakymo Nr. D-572 „Dėl valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimo patvirtinimo", kuriuo buvo patvirtintas minėtas miškotvarkos projektas. Mano, jog nenuginčijęs minėtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo, apeliantas neturi jokių objektyvių bei teisėtų prielaidų nagrinėjamoje civilinėje byloje paneigti suprojektuoto miško kelio teisėtumo, pagrįstumo ar poreikio.Teigia, jog apeliantas šioje byloje faktiškai ginčija ne patį suprojektuotą miško kelią bei jo teisėtumą, bet atsakovų įgytą teisę nutiesti dalį aptariamo miško kelio, kurio atitikimas teisės aktų reikalavimams nėra paneigtas. Teigia, kad nėra tokio imperatyvo, kuris draustų privačiam subjektui savo investicijomis LR valstybės naudai nutiesti miško kelią, kurio tiesimo poreikis, šiuo atveju, buvo detaliai pagrįstas miškotvarkos projektu bei patvirtintas suinteresuotų asmenų aiškiai išreikšta valia.Atsakovės nurodo, jog jau šiai dienai egzistuoja kelio atkarpa, einanti palei pietinę nurodytų sklypų kraštinę. Būtent šia kelio atkarpa, kaip matyti iš į bylą pateiktų teritorijos žemėlapių, yra organizuojamas patekimas į (duomenys neskelbtini) sklypus. Dėl šios priežasties atsakovėms yra nesuvokiamas apelianto nepasitenkinimas tuo, jog ir atsakovė UAB „Soltida" naudosis lygiai ta pačia kelio atkarpa, kuria šiuo metu naudojasi (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), o taip pat kitų, sklypų savininkai.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nurodoma, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. Dl-601 patvirtinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto pagrindinių teiginių 7, 8, 27 bei 66 punktai įtvirtina, jog pajūrio juostoje nustatyta miškų ūkio žemės paskirtis nekeičiama, o konkrečios rekreacinių miškų tvarkymo priemonės numatomos rengiant miškų tvarkymo schemas ir vidinės miškotvarkos planus (projektus). Teigia, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. liepos 31d. įsakymas Nr. Dl-572, kuriuo buvo patvirtintas VĮ Kretingos miškų urėdijos parengtas miškotvarkos projektas, su jame suprojektuotu ginčo miško keliu, yra galiojantis visa apimti, nepanaikintas ir jo nesiekiama nuginčyti. Pažymi, jog pastarasis įsakymas buvo priimtas jau galiojant LR Vyriausybės 2005 m. vasario 10 d. nutarimui Nr. 155, nustačiusiam pajūrio juostos ribas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. Dl-601 patvirtintiems Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano aiškinamojo rašto pagrindiniams teiginiams. Daro išvadą, kad LR aplinkos ministrui išleidžiant įsakymą patvirtinti aptariamą miškotvarkos projektą, su jame numatytu ginčo miško keliu, neabejotinai buvo žinoma, jog miškotvarkos projektu suprojektuotas miško kelias patenka į pajūrio juostos zoną, kuriai ankstesniu LR aplinkos ministro įsakymu buvo patvirtintas specialusis rėžimas.Atsakovės sutinka su Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu konstatuotomis aplinkybėmis, jog šiuo atveju detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos priklauso būtent Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuri, formuodama ginčo žemės sklypą, be kita ko, privalėjo užtikrinti privažiavimą prie naujai suformuoto žemės sklypo, tačiau iki šiol to nepadarė. Atkreipia dėmesį, jog nors apeliantė kaltina žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkus nerodant iniciatyvos rengti detalųjį planą, tačiau teigia, jog rašytiniai bylos duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad dar 2012 metais žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), buvusi savininkė UAB „Embelija“ prašė apeliantės perduoti jai detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Pažymi, jog apeliantė šio prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog planuojama išplėsti teritoriją, suprojektuojant gatvę, ją išimant iš valstybinės reikšmės miško plotų, todėl nebuvo išspręstas privažiavimo prie šiuo metu UAB „Soltida" priklausančio žemės sklypo klausimas.Atsakovės nesutikdamos su apeliacinio skundo argumentais, jog UAB „SP Project“ bei buvusio DNB banko bendrovė „Intractus“ turėjo būti įtraukti į nagrinėjamą bylą trečiaisiais asmenimis ieškovo pusėje nurodė, kad UAB „SP Project“ atstovas šioje byloje stebėjo bene visus teismo posėdžius, tačiau per visą bylos nagrinėjimo I-je instancijoje laiką nepateikė jokio prašymo ar pageidavimo būti įtrauktu į bylą, nors teismas tokią UAB „SP Project“ teisę šios įmonės atstovui išaiškino. Taip pat pažymėjo, jog banko bendrovė „Intractus“ telefonu buvo informuota apie vykstančius teismo posėdžius, tačiau ir ši įmonė nepareiškė jokio noro įstoti į nagrinėtą bylą.Pažymėjo, jog nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ginčo miško ūkio paskirties sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., yra nustatyta specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga, leidžianti minėtoje teritorijoje tiesti vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklus.Atsakovė VĮ Kretingos miškų urėdija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė visus motyvus, todėl sprendžiant ieškovės apeliacinį skundą, sutiks su apeliacinės instancijos teismo priimtu sprendimu ar nutartimi.Taip pat nurodė, kad servituto sutartis buvo sudaryta laikantis įstatymų reikalavimų. Teigia, jog šios sutarties atsiradimas sąlygotas tuo, kad 2015 m. parengus ne tik Palangos, bet ir Klaipėdos, Kretingos rajonų miškotvarkos projektus, atsirado suinteresuotas asmuo UAB „Orandis“ dėl kelio servituto. Pažymėjo, jog projektą ir patikslinimą parengė miškotvarkos institutas, suderino su miškų tarnyba, o kadangi Palanga yra kurortinė zona, buvo papildomai kreiptasi į Palangos m. savivaldybę, pritarimui. Akcentuoja, jog projekto patikslinimas buvo suderintas su ieškove ir savivaldybė tam projekto patikslinimui taip pat pritarė. Be to, nurodo, jog ir Aplinkos ministro įsakymu šis projekto patikslinimas taip pat patvirtintas.Pažymėjo, jog rengiant projekto patikslinimą buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, vertinimo aspektai aplinkos ir higienos būklė, kraštovaizdžio apsauga, gamtos ir kultūros paveldo objektu apsauga. Miško kelio būtinybę lėmė priešgaisrinė mišku apsauga, gamtosauga ir biologinė miškų įvairovė, rekreaciniu poreikiu užtikrinimas, t. y. miškotvarkos tikslams. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad miško kelias suprojektuotas aukščiau nurodytiems VĮ Kretingos miškų urėdijos, o ne atsakovės UAB „Soltida“ poreikiams tenkinti, todėl tam tikras skaičius medžių kirtimų yra neišvengiamas miško kelio įrengimo padarinys, kuriam pati ieškovė Palangos miesto savivaldybė 2015 m. kovo 31 d. pritarė.Nesutiko su ieškovės pozicija, kad dėl šio servituto bus trukdoma žmonėms patekti prie jūros. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalį Valstybinės reikšmės miškų aptvėrimai yra draudžiami, kai tai pažeidžia fizinių asmenų teises laisvai lankytis juose. Teigia, jog iš 2015 m. projekto patikslinimo projektinės dokumentacijos matyti, kad suprojektuotas ginčo servitutinis kelias yra pačios žemiausios kategorijos D3 miško keliukas (4,5 m važiuojamoji kelio dalis, 6 m kelio juosta), bus įrengtas iš nerišlių medžiagų (žvyras, skalda), kurio nei servituto sutartimi, nei jokiu kitu pagrindu, neplanuojama jo atitverti ar užtverti užtvaromis, tvoromis. Mano, jog teismas teisingai nurodė, jog „miško keliuko buvimas pats savaime, negali būti laikomas kliūtimi asmenims patekti prie jūros.Atsakovė pritardama teismo motyvui, kad ieškovės Palangos miesto savivaldybės pareikštas reikalavimas panaikinti galiojantį servitutą, tačiau nenumatant kitos, egzistuojančios ir realios alternatyvios galimybės patekti į nuosavybės teise atsakovei UAB „Soltida“ priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl servituto sutarties panaikinimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl atsisakymo išklausyti atvykusius liudytojus. Pažymėtina, jog pateikdama minėtą skundą, apeliantė savo apeliaciniame skunde nenurodė jokių argumentų, kokią įrodomąją reikšmę šis „(duomenys neskelbtini)“ skundas turės šios civilinės bylos nagrinėjimui. Taip pat apeliantė nenurodė jokių argumentų kodėl šio skundo nebuvo galimybės pateikti anksčiau. Atsižvelgus į nurodytus argumentus bei vadovaujantis įstatymų nuostatomis, teisėjų kolegija konstatuoja, apeliantei nenurodant jokių objektyvių priežasčių dėl būtinybės pridėti minėtą įrodymą, bendruomenės „Palangos santarvė“ skundas prie bylos nepridėtinas bei kolegija jo nevertins.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl servituto sutarties, pagal kurią servitutas buvo nustatytas Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiame rekreaciniame miške, kurortų apsaugos zonoje, kuris pagal LR Vyriausybės 1996-01-16 nutarimą Nr. 78 yra pajūrio juostos riba ir kuriame Klaipėdos apskrities viršininko 2010-06-18 įsakymu Nr. 4-3481-(1.3) įregistruota vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos.Pagal CK 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą servituto sąvoka, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. CK 4.112 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės. Šios įstatymo nuostatos suteikia pagrindą daryti išvadą, kad servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė. CK VII skyriuje, reglamentuojančiame servituto institutą, yra išskirtos servitutų rūšys – kelio servitutas, statinių servitutas, servitutas, suteikiantis teisę tiesti požemines ir antžemines komunikacijas bei kiti servitutai (CK 4.117 str., 4.122 str., 4.123 str.). Nagrinėjamu atveju, 2015 m. lapkričio 11 d. tarp atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos, ir UAB „Orandis“ sudaryta servituto sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią šalys susitarė dėl servitutų žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., Palangos m. sav. (Daiktas 1, tarnaujantis daiktas) ir žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). (Daiktas 2, viešpataujantis daiktas), nustatymo. Pagal šios sutarties 3.1.1 p. šalys susitarė dėl kelio servituto - teisės važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) nustatymo 887 m² kelio servituto (teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) nustatymo 887 m² ploto Daikto 1 daliai, viešpataujančiuoju daiktu nustatant Daiktą 2. Servituto davėjas suteikė teisę servituto turėtojui (Daikto 2 savininkui) nekliudomai važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis pėsčiųjų taku 887 m² ploto Daikto 1 dalyje, 2015 m. spalio 30 d. UAB „Geometras“ direktoriaus D. B. ir matininko A. R. parengtame žemės sklypo (Daikto 1) plane M 1:2000, sklypo plotas 149351 kv. m., pažymėtoje indeksu „S1“. 2015-11-11 servituto sutarties 3.1.2 p. suteikta servituto teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) nustatymo ploto 887 m² ploto Daikto 1 daliai, viešpataujančiuoju daiktu nustatant Daiktą 2. Servituto davėjas suteikia teisę servituto turėtojui (Daikto 2 savininkui) nekliudomai tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas 887 kv. m., ploto Daikto 1 dalyje, 2015 m. spalio 30 d. UAB „Geometras“ direktoriaus D. B. ir matininko A. R. parengtame žemės sklypo (Daikto 1) plane M 1:2000, sklypo plotas 149351 kv. m., pažymėtoje indeksu „S1“.Apeliaciniu skundu nurodoma, jog pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktą, kelias statiniams aptarnauti gali būti įrengtas tik kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Teisėjų kolegija pažymi, jog VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas parengė VĮ Kretingos miškų urėdijos Vidinės miškotvarkos projekto 2006-2015 metams patikslinimą dėl miško kelių tiesimo, kurio 4 skyriuje be kitą ko nurodyta, jog Palangos girininkijos teritorijoje tiesiamas miško kelias eis spindžiu arba miško pakraščiu. Šio miškotvarkos projekto 3 skyriuje taip pat nurodytos miško kelių tiesimo prielaidos t. y. priešgaisrinė miškų apsauga, miškų gamtosauginiai ir biologinės įvairovės išsaugojimo aspektai, visuomenės poreikių užtikrinimas ir medienos išteklių naudojimas bei miško atkūrimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtu miškotvarkos projekto patikslinimu buvo numatyti miško keliai su aiškia paskirtimi, t. y. aptarnauti mišką, tačiau ne tiesti antžemines ir požemines komunikacijas, skirtas privačių interesų tenkinimui. Be to, tokių komunikacijų tiesimas neatitinka žemės paskirties, kurioje komunikacijas norima tiesti, kadangi pasirašyta servituto sutartimi leista tiesti antžemines ir požemines komunikacijas miško žemėje. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktą, komunikacijas tiesti galima tik kitos paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus teritorijos. Darytina išvada, jog tokia servituto sutartis šiuo atveju prieštarauja Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktui, todėl toks servitutas negalėjo būti nustatytas.Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog tiek iš atsiliepimo į ieškinį, tiek iš atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio matyti, kad servitutu siekiama aptarnauti privačios nuosavybės interesus. Akivaizdu, jog miškotvarkos projektu nustatyti tikslai bei servituto tikslai šiuo atveju skiriasi, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog servitutu nustatytos servituto turėtojo teisės prieštarauja Žemės naudojimo būdų turinio aprašo 22 punktui, kadangi pasirašyta servituto sutartis neatitinka miško kelio esmės. Dar daugiau, 2016-10-27 Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 5 skyriaus 1 skirsnyje nustatyta, jog statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius. Į inžinerinių statinių apibrėžimą patenka tokie statiniai: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 str. 16 d.). Statybos įstatyme taip pat nurodoma, jog inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais (Statybos įstatymo 2 str. 17 d.). Pažymėtina, jog 2015 m. lapkričio 11 d. tarp atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos, ir UAB „Orandis“ sudaryta servituto sutartimi Nr. 3761 šalys be kitą ko susitarė dėl teisės tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas t. y. servituto davėjas suteikia teisę servituto turėtojui nekliudomai tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas 887 kv. m., ploto Daikto 1 dalyje, 2015 m. spalio 30 d. UAB „Geometras“ direktoriaus D. B. ir matininko A. R. parengtame žemės sklypo (Daikto 1) plane M 1:2000, sklypo plotas 149351 kv. m., pažymėtoje indeksu „S1“. Atsižvelgiant į šią servituto 3.1.2 punkto formuluotę, darytina išvada, jog servituto davėjas suteikė teisę servituto turėtojui nekliudomai tiesti, aptarnauti, naudoti nedetalizuotą antžeminių ir požeminių komunikacijų kiekį bei rūšį, kas teisėjų kolegijos vertinimu gali nepagrįstai suvaržyti visuomenės interesus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą (Statybos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog Pajūrio juostos įstatymo paskirtis - apibūdinti pajūrio juostos nustatymo tikslus, jos sudedamąsias dalis, nustatyti pajūrio kraštovaizdžio apsaugą ir naudojimą, žemės ir jūros akvatorijos naudojimo sąlygas bei ūkinės veiklos apribojimus (Pajūrio juostos įstatymo 1 str.). Šio įstatymo 7 str. 1 d. yra nustatytas baigtinis sąrašas statinių, kurie gali būti statomi pajūrio juostoje, tačiau inžineriniai statiniai šiame straipsnyje nėra numatyti. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog 2015-11-11 servituto sutartis prieštarauja imperatyviai Pajūrio juostos įstatymo normai, kuri draudžia pajūrio juostoje statyti inžinerinius statinius.LR Žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada administraciniu aktu valstybinės žemės sklypuose gali būti nustatomas servitutas: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, numatomi parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos. Nagrinėjamu atveju žemės sklypas, kuriame nustatytas servitutas, neatitinka nurodytų reikalavimų. Nors to paties straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės patikėtinis turi teisę sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės servitutų tais atvejais, kai servitutai negali būti nustatyti administraciniu aktu, tačiau tai nereiškia, kad sandoriai dėl servitutų gali prieštarauti įstatymo reikalavimams. Sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvioji, pagal kasacinio teismo praktiką, lemia tokie požymiai: ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai, tai reiškia, kad jos išraiškos forma – kategoriški paliepimai, veiksmų aprašymas ir jų atlikimo eiga, nurodytų veiksmų draudimas, teisės normų įgyvendinimo sąlygos ir būdai. Taigi sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriška ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės išraiškos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo būti“ ir pan., aiškiausiai parodo imperatyvųjį teisės normos pobūdį. Tačiau kai teisės normoje nėra taip aiškiai išreikšto imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami tam tikros teisės normos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminiai ryšiai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015 ir joje nurodoma praktika). Ar reikalavimas yra imperatyvusis, sprendžiama pagal konkretaus reikalavimo paskirtį, pobūdį ir įstatyme nustatytus padarinius. Atsižvelgdama į aptartą kasacinio teismo praktiką, aiškinant teisės normos imperatyvųjį pobūdį bei servituto sutarties neatitikimą Pajūrio juostos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies, Žemės įstatymo 22 straipsnio ir 23 straipsnio imperatyviems reikalavimams, teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2015-11-11 servituto sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl servituto sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės pozicija, jog privažiavimo ir komunikacijų tiesimo klausimas turi būti sprendžiamas ne miškotvarkos projektu, bet detaliuoju planu. Pagal CK 4.128 straipsnio 1 dalį, servitutas gali būti nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios daiktinės teisės teisinio reguliavimo aiškinimo aspektu, ne kartą yra pabrėžęs, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005). Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą. Šiuo atveju teisėjų kolegija vertina, jog privažiavimo bei komunikacijų tiesimo klausimas gali būti išsprendžiamas ne tik servitutu, tačiau ir detaliuoju planu, todėl konstatuotina, jog servituto panaikinimas nepažeis atsakovės teisių tinkamai naudotis ir disponuoti turimu nekilnojamuoju daiktu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ieškiniu, tiek apeliaciniu skundu, apeliantė prašė pripažinti negaliojančia 2015-11-11 tarp VĮ Kretingos miškų urėdija ir UAB „Orandis“ sudarytą servituto sutartį. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl VĮ Kretingos miškų urėdijos Vidinės miškotvarkos projekto 2006-2015 metams patikslinimo (miško kelių tiesimas), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šiuo projektu patvirtintų nuostatų plačiau nepasisako.Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas dėl servituto sutarties teisėtumo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017‑05‑30 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pripažinti 2015-11-11 servituto sutartį, sudaryta tarp VĮ Kretingos miškų urėdijos ir UAB „Orandis“ negaliojančia. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovė UAB „Orandis“ nurodė, jog patyrė 1 293,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (teisės aktų analizė, konsultacijos, atsiliepimo į ieškinį rengimas, atskirojo skundo rengimas, prašymų rengimas) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė UAB „Soltida“ nurodė, jog patyrė 930,19 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į ieškinį rengimas, prašymų paaiškinimų rengimas, atstovavimas teisme) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškinį tenkinus, atsakovių turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pagal CPK 83 str. 5 d. ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškinį tenkinus bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, iš atsakovių UAB „Soltida“, UAB „Orandis“, VĮ Kretingos miškų urėdija lygiomis dalimis po 10,33 Eur valstybei priteistinas žyminis mokestis. Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, byloje nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).Atsakovė UAB „Soltida“ nurodė, jog patyrė 816,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas) bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinį skundą tenkinus visiškai, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.).Pažymėtina, kad pagal CPK 83 str. 5 d. apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl apeliacinį skundą tenkinus bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 dalimi, iš atsakovių UAB „Soltida“, UAB „Orandis“, VĮ Kretingos miškų urėdija lygiomis dalimis po 10,33 Eur, valstybei priteistinas žyminis mokestis.Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, byloje nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e d ž i a :

Ieškovės Palangos miesto savivaldybės apeliacinį skundą tenkinti.

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2015 m. lapkričio 11 d. servituto sutartį sudarytą tarp VĮ Kretingos miškų urėdijos ir UAB „Orandis“ pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento.

Priteisti iš atsakovių UAB „Soltida“, UAB „Orandis“, VĮ Kretingos miškų urėdija po 10,33 Eur žyminio mokesčio, pirmosios instancijos teisme, valstybės naudai.

Priteisti iš atsakovių UAB „Soltida“, UAB „Orandis“, VĮ Kretingos miškų urėdija po 10,33 Eur žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi bei patikslintas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi.

Kolegijos teisėjai Marius DobrovolskisKristina DomarkienėAlona Romanovienė