Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą nubaustas 28 Eur bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. D. atžvilgiu nutraukta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis 2016 m. lapkričio 10 d. surašė A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, už tai, kad A. D. 2016 m. spalio 26 d., apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino ir, nesant nukentėjusiojo, iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101 bei 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Pakruojo rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutarime konstatavo, kad A. D., vairuodamas automobilį „Opel Astra“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 101 punktų reikalavimus, nes nesiėmęs visų būtinų atsargumo priemonių, kad prieš pradedant važiuoti ir važiuojant atbuline eiga, nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir neapgadintų kitiems asmenims priklausančio turto, atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Volvo V70“, ir dėl to jis buvo apgadintas, t. y. A. D. 2016 m. spalio 26 d., apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį.

Tuo pačiu nutarimu konstatavęs, kad A. D. veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties (nenustatytas subjektyviosios pusės požymis – veikimo tyčia), teismas administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukė (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliaciniu skundu nukentėjusioji K. B. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir A. D. nubausti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

Skunde apeliantė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog A. D. paaiškino, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje stovėjo su automobiliu „Opel“, matė iš priekio ir paskui už jo automobilio stovinčias transporto priemones. Be to, pats teismas pažymėjo, kad iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Volvo“ net pakyla nuo A. D. automobilio „Opel“ atsitrenkimo, A. D. į pateiktą klausimą atsakė, kad netrukus po įvykio jis pravažiavo pro įvykio vietą, paaiškindamas, kad jam tuo keliu reikėjo važiuoti. Taip pat pažymi, kad policijos atstovas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, paaiškino, jog A. D. buvusioje situacijoje tikrai turėjo justi smūgį atsitrenkdamas į kitą transporto priemonę ir privalėjo deklaruoti įvykusį eismo įvykį, tačiau iš įvykio vietos pasišalino.

Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog „peržiūrėjus vaizdo įrašą, išklausius nukentėjusios, liudytojų parodymus, nekyla abejonių, kad vairuotojas turėjo justi tokį smūgį, nes atsitrenkus, priverstinai yra sustojama, kaip sakė liudytojai jie girdėjo smūgio garsą, todėl vairuotojas taip pat turėjo justi jį, sustoti ir, kaip numato KET užpildyti eismo įvykio deklaraciją“. Pažymi, kad tokias pat įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojos R. V. bei D. D. Be to, teismas nurodė, jog „dėl paties fakto, kad A. D. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, ginčo iš esmės ir nėra, nes tai patvirtina ne tik visa bylos medžiaga, tačiau ir pats A. D.“. Esant tokioms aplinkybėms, nukentėjusiosios K. B. manymu, teismas skundžiamame nutarime padarė prieštaringą išvadą, kad A. D. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios ir jis negalėjo įvykdyti jam policijos surašyto administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos veikos, numatytos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas nutarime pažymėjo, jog „<...> priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan. tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino“. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą pasisakęs, jog „Minėtos aplinkybės savaime nepaneigia teismų išvadų dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2AT-34-507/2015).

Atsiliepimu į nukentėjusiosios K. B. apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas A. D. prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir nukentėjusiosios skundo netenkinti.

Nukentėjusiosios K. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1 158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios K. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, ji nurodė, kad 2016 m. spalio 26 d., apie 16.14 val., į parduotuvę atėjusi moteris jai pasakė, jog į jos (K. B.) automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jai atėjus prie savo automobilio „Volvo“, kurį buvo pastačiusi (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „L. m.“, ir kuriame buvo likusi sėdėti jos mama, ji rado savo automobilį apgadintą, ten buvę žmonės pasakė, kad jos automobilį apgadino pilkos spalvos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio automobilio vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino. Pranešusi apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu ir laukdama atvykstant policijos pareigūnų ji matė, kaip tas pats automobilis, kurio vairuotojas apgadino jos automobilį, pravažiavo pro šalį, pažiūrėjo į jos pusę, tačiau nenustojęs nuvažiavo tolyn. Įvykio vietoje ji sutiko D. D., kuri jai pranešė apie įvykį, vyrą, jai skambinant į pagalbos centrą, prie jos priėjęs 10–12 metų vaikas pasakė, kad už automobilio, apgadinusio jos automobilį, vairo buvo treneris D. (b. l. 42). Liudytoja R. V. patvirtino, kad ji 2016 m. spalio 26 d. apie 16 val. su dukra K. B. buvo atvažiavusi į Linkuvą, automobilį „Volvo“ vairavo jos dukra. Dukra, automobilį palikusi (duomenys neskelbtini), netoli parduotuvės „L. m.“, su vaiku nuėjo į parduotuvę, o ji liko sėdėti automobilyje, priekinėje keleivio sėdynėje. Po kurio laiko ji pamatė, kaip priešais stovėjęs sidabrinės spalvos automobilis pradėjo judėti atbuline eiga ir trenkėsi į automobilio „Volvo“ priekinę dalį, smūgio garsas girdėjosi, smūgis buvo stiprus, nes automobilis, kuriame ji sėdėjo, net pajudėjo iš vietos. Kitame automobilyje prie parduotuvės sėdėjęs vyriškis, išgirdęs smūgio garsą, atėjo prie jos ir pasakė: „Žiūrėkite, jūsų mašiną sutrenkė“. Ji pati viską aiškiai matė ir girdėjo. Apžiūrinėjant automobilį, prie jų priėję berniukai pasakė, kad jų automobilį apgadinusiu automobiliu važiavo D. Nurodė mananti, kad buvusioje situacijoje žmogus negalėjo nepajusti, kad atsitrenkė į kitą automobilį, nes buvo ir smūgis, ir garsas, tam, kad to nepajusti, reikėtų būti bejausmiu. Ji įsidėmėjo, kad tai buvo sidabrinės spalvos automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42–43). Liudytoja D. D. teismo posėdyje parodė, kad jai išėjus iš parduotuvės „L. m.“, vyras pasakė, jog girdėjo smūgio garsą, sakė, kad vienas automobilis atsitrenkė į kitą ir nuvažiavo. Jiems nuėjus prie nukentėjusiosios automobilio, ten buvęs vaikas pasakė, kad nuvažiavusį automobilį vairavo treneris D. (b. l. 43–44). Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip pakankamai informatyvų, matyti, kaip automobilio „Opel“ vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, galine dalimi atsitrenkia į nukentėjusiosios automobilį „Volvo“ ir šį automobilį akivaizdžiai pastumia iš vietos. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nutarime, iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis „Opel“, važiuodamas atbuline eiga, sustojo būtent nuo smūgio į kliūtį – nuo atsitrenkimo į automobilį „Volvo“ (b. l. 23). Teismo posėdyje A. D. patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jis buvo, sėdėjo už automobilio vairo ir važiavo atbuline eiga, tačiau teigė, kad smūgio jis visiškai nejuto, nors peržiūrėjęs vaizdo įrašą ir matė, kad nuo smūgio automobilis „Volvo“ „net pakilo“ (b. l. 44–45). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, tokius A. D. parodymus vertina kritiškai, kaip pastarojo siekį išvengti administracinės atsakomybės ir konstatuoja, kad A. D., 2016 m. spalio 26 d., apie 16.14 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadinęs iš eismo įvykio vietos pasitraukė nepranešęs policijai. Šiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog automobilių susidūrimas įvyko dėl A. D. kaltės, kad susidūrimo garsas buvo pakankamai didelis, po susidūrimo automobilis „Volvo“ net pašoko ir būtent šis automobilis buvo kliūtis A. D. toliau važiuoti atbuline eiga, tačiau, netinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pats sau prieštaraudamas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie paneigtų, kad A. D. automobilių susidūrimo garso negirdėjo, susidūrimo smūgio nepajuto, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, t. y. kad A. D. veiksmuose nėra būtinojo ATPK 130 straipsnio1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios. Juo labiau, kad pats teismas konstatavo, jog A. D. „<...> iš esmės savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio pripažino <...>“. Nagrinėjamu atveju sprendžiama, kad byloje nustatytos aplinkybės, t. y. tai, kad automobilio „Opel“ atsitrenkimo smūgis į automobilį „Volvo“ buvo pakankamai stiprus – šis automobilis akivaizdžiai buvo pastumtas iš vietos, net „pašoko“, automobilių susidūrimo garsas buvo taip pat didelis – jį girdėjo net prie parduotuvės automobilyje sėdėjęs žmogus, neginčijamai patvirtina, jog A. D. turėjo suprasti ir suprato, kad važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį ir tyčia pasišalina iš įvykio vietos. Atkreipiamas dėmesys, kad ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog A. D. teiginiai apie smūgio nepajutimą ir garso negirdėjimą būtent kitų byloje esančių įrodymų kontekste vertintini kritiškai, kaip pastarojo gynybinė taktika, nes juos paneigia byloje esantys įrodymai. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimas dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. D. atžvilgiu nutraukimo keistinas: A. D. pripažintinas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Konstatavus, kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, spręstinas nuobaudos pastarajam skyrimo klausimas.

Pažymima, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Skiriant A. D. nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad jis yra baustas administracine tvarka (b. l. 19–22), dirba (b. l. 34), charakterizuojamas teigiamai (b. l. 35). Įvertinus minėtas aplinkybes sprendžiama, kad administracinės nuobaudos tikslai A. D. bus pasiekti paskyrus jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą minimalią šio straipsnio dalies sankcijoje numatytą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. D. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta teisinga nuobauda, todėl ji paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarimą pakeisti.

A. D. pripažinti padariusį administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, A. D. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.