Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2203-1087/2020 pagal pareiškėjo D. U. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė A. A., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolė A. A. 2019 m. lapkričio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo (skolininko) D. U. 2019 m. lapkričio 11 d. skundą. Antstolė nurodė, kad 2018 m. spalio 2 d. priimtas vykdymui Kauno apylinkės teismo įsakymas Nr. eL2‑15021-955/2018 dėl 99,13 Eur skolos su 5 procentų metinėmis palūkanomis išieškojimo iš skolininko D. U., kreditorės (išieškotojos) UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą dėl mažesnių negu vienas šimtas eurų piniginių sumų išieškojimo, skolininkui raginimas nėra siunčiamas. 2018 m. spalio 2 d. patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo ir 2018 m. spalio 3 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo išsiųstas skolininkui deklaruotu gyvenamuoju adresu: (duomenys neskelbtini). Registruota pašto siunta siųsti procesiniai dokumentai negrįžo neįteikti, todėl preziumuojama, kad yra įteikti pareiškėjui ar pilnamečiui šeimos nariui. Pareiškėjas skolos gera valia nesumokėjo. Neįvykdžius šio vykdomojo dokumento, vadovaujantis CPK 624 straipsniu, buvo pradėtas priverstinis vykdymas. Patikrinta skolininko turtinė padėtis, areštuotos banko sąskaitos ir nustatyta, kad registruotino turto skolininkas neturi. Pakartotinai tikrinant skolininko turtinę padėtį, nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje. 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu išieškojimas nukreiptas į skolininko pajamas galimai gaunamas įkalinimo įstaigoje, prilyginamas CPK 733–743 straipsnyje numatytoms lėšoms ir išskaitų dydžiams. Skolininkas cituoja CPK normas, teismų formuojamą praktiką, todėl jam turėtų būti žinomas CPK 18 straipsnis, kuriame įtvirtintas įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad vykdomasis raštas pateiktas vykdymui nepraleidžiant įstatyme įtvirtintų pateikimo vykdyti senaties terminų. Skolininkas teikia melagingus duomenis, kad apie vykdomąją bylą nieko nežinojo ir tik 2019 m. lapkričio 17 d. jam buvo įteiktas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tačiau paties pareiškėjo skundas surašytas 2019 m. lapkričio 11 d., o antstolės kontoroje gautas 2019 m. lapkričio 15 d. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas yra iki 100,00 Eur skolos išieškojimo, todėl, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi, raginimas skolininkui nėra siunčiamas. Kauno apylinkės teismo įsakymu priteista skola civilinėje byloje ir nieko bendro su administracinių teisės pažeidimų bylomis neturi. Antstolė taip pat nurodė, kad gauta įmoka iš įkalinimo įstaigos vadovaujantis CPK 733–743 straipsnių tvarka ir dydžiais, įrodo kad skolininkas turi pajamų prilyginamų darbo užmokesčiui iš kurių išieškojimas yra galimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (skolininko) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

14. Nagrinėjamos bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. eL2-15021-955/2018 dėl 72,90 Eur skolos, 18,23 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko D. U. išieškotojos UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Pareiškėjas (skolininkas) D. U. pateikė skundą dėl antstolės A. A. veiksmų, kuriuo prašė vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti skunde nurodytais pagrindais be jokių tolimesnių vykdymo išlaidų išieškojimo; panaikinti visas priemones, kurių buvo imtasi ketinant išieškoti jo turėtą įsiskolinimą. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundą atmetė.

15. Apeliantas (pareiškėjas) D. U., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuris grindžiamas šiais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva nepatikrino ar patvarkymas dėl skolos išieškojimo (skundžiamas) atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 8-1 priede numatytą formą ir reikalavimus; 2) pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad 2018 m. spalio 12 d. patvarkymas jam niekada nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad apeliacinis teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas peržengti pareiškėjo atskirojo skundo ribas, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą vertina atskirajame skunde nurodytų argumentų ribose, t. y. pasisako dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų pagrįstumo.

16. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Priverstinio vykdymo veiksmus atlieka antstolis – valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra suteikusi vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

17. Teismo procesinio sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas (nutartis) – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

18. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 16 d. išdavė teismo įsakymą dėl 72,90 Eur skolos, 18,23 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2018 m. gegužės 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 8,00 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko D. U. kreditorės UAB „Intrum Lietuva“ naudai (civilinės bylos Nr. eL2-15021-955/2018) (v. b. l. 3). 2018 m. spalio 2 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-36-23350 antstolė A. A. priėmė vykdyti kreditorės (išieškotojos) UAB „Intrum Lietuva“ pateiktą vykdyti dokumentą (v. b. l. 5), o 2018 m. spalio 3 d. patvarkymu atliko Nr. S-18-36-23605 vykdymo išlaidų apskaičiavimą (v. b. l. 4), kuriuos, kartu su 2018 m. spalio 3 d. raštu dėl skolos ir vykdymo išieškojimo, skolininkui D. U. išsiuntė jo deklaruojamos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 1, 6). 2018 m. spalio 18 d. priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-18-36-25029 (v. b. l. 11), kuris 2018 m. spalio 19 d. išsiųstas paštu skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2019 m. rugpjūčio 20 d. užklausos metu, iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenų antstolė nustatė, kad skolininkas D. U. atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (v. b. l. 13). Antstolė 2019 m. rugpjūčio 21 d. priėmė patvarkymą dėl skolos (99,13 Eur skola ir 5,75 Eur procesinės palūkanos) išieškojimo Nr. S-19-36-21530, kuris išsiųstas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir skolininko deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (v. b. l. 14). 2019 m. rugsėjo 23 d. priimtas patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo (v. b. l. 15).

19. Pareiškėjas D. U., nesutikdamas su antstolės A. A. veiksmais, vykdant išieškojimą bei priimant 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-19-36-21530, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų ir prašė vykdomąją bylą nutraukti. Be kitų skunde dėl antstolės veiksmų ir teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, pareiškėjas teigė, kad jam antstolės siųsti procesiniai dokumentai, tame tarpe ir patvarkymas, kuriuo vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdymui, nebuvo įteikti, kadangi vykdomojoje byloje nustatytu adresu: (duomenys neskelbtini), jis ir jo artimieji negyvena. Pareiškėjas atskirajame skunde, kvestionuodamas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, taip pat akcentuoja, kad teismas neįvertino, jog 2018 m. spalio 12 d. patvarkymas jam niekuomet nebuvo įteiktas. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas atskirajame skunde mini 2018 m. spalio 12 d. patvarkymą, tačiau įvertinus vykdomosios bylos duomenis, laikytina, kad nurodyta data toks patvarkymas nebuvo priimtas, o pareiškėjas turi omenyje 2018 m. spalio 2 d. patvarkymą, kuriuo buvo priimtas vykdomasis dokumentas vykdymui (v. b. l. 5).

20. Procesinių dokumentų išsiuntimo ir įteikimo vykdymo procese taisyklės įtvirtintos CPK 604–605 straipsniuose. Pagal jų nuostatas, CPK nustatytais atvejais antstolio patvarkymai, jeigu yra galimybė, iš karto įteikiami suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo (CPK 605 straipsnis); procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje nustatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus (CPK 604 straipsnis).

21. Pareiškėjo teiginiai, jog jam antstolės siųsti patvarkymai nebuvo įteikti, nes nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu jis ir jo artimieji negyvena, vertintini kritiškai. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, o ši nutarties dalis atskiruoju skundu nėra ginčijama, raginimas įvykdyti sprendimą, vadovaujantis CPK 661 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui vykdomojoje byloje siunčiamas nebuvo, dėl ko antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą vykdymui, iš karto pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini). Visi antstolės vykdomojoje byloje priimti procesiniai dokumentai, tame tarpe ir 2018 m. spalio 2 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą dėl skolos, mažesnės nei 100,00 Eur, išieškojimo Nr. S-18-36-23350, buvo siunčiami paštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo būtent nurodytu pareiškėjo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu ir laikomi įteiktais. Duomenų apie tai, kad siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjui būtų neįteikti (grąžinti antstolei kaip neįteikti) vykdomojoje byloje, nėra.

22. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. išduotas teismo įsakymas, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas antstolės A. A. kontoroje, taip pat buvo išsiųstas pareiškėjo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų, t. y. įteikimo pažymos, matyti, kad teismo procesinis sprendimas 2018 m. gegužės 19 d. įteiktas pareiškėjo mamai S. U., todėl šis teismo procesinis sprendimas įsiteisėjo 2018 m. birželio 11 d. Toks įteikimas vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi laikomas tinkamu įteikimu (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

23. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 121 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (CPK 121 straipsnio 2 dalis). CPK 644 straipsnio 2 punkte, specialiojoje teisės normoje, reglamentuojančioje vykdymo veiksmų atlikimą, taip pat numatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus.

24. Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad nei teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu buvo išduotas teismo įsakymas, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų paviešinęs ar kitaip informavęs teismą, antstolę ar kreditorių (išieškotoją) UAB „Intrum Lietuva“ apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jau minėta, kad priėmus teismo įsakymą jis buvo išsiųstas ir įteiktas pareiškėjui D. U. ir įsiteisėjo, o įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo pateiktas vykdymui. Atsižvelgiant į nustatytų byloje aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė aplinkybės, kad jis nežinojo tiek apie teismo įsakymu priteistą skolą, tiek apie jo atžvilgiu prasidėjusį vykdymo procesą (CPK 178 straipsnis), kadangi antstolės patvarkymai skolininkui buvo siunčiami paskutiniu jai žinomu – deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (CPK 604-605, 644 straipsnio 2 punktas).

25. Pareiškėjas (apeliantas) be kitų skunde dėl antstolės veiksmų ir teismui teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų, taip pat nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 8-1 priede numatytos dokumento formos ir reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjas nedetalizavo, kokie tai yra neatitikimai, ir sprendė, kad nurodytas argumentas yra nepagrįstas. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiais pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, atskirajame skunde nurodo, kad teismas savo iniciatyva turėjo patikrinti, ar patvarkymas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 8-1 priede numatytą formą ir reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo argumentais.

26. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010; 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014 ir kt.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aktyvus teismo vaidmuo civiliniame procese gali būti įgyvendinamas tiek, kiek leidžiama įstatymo, t. y. teismo aktyvus vaidmuo ypatingosios teisenos bylų procese nesuteikia teismui teisės ir juolab nereiškia jo pareigos suformuluoti už pareiškėją pareiškimo dalyką ar pagrindą.

27. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nėra nurodęs, kokių konkrečiai Sprendimo vykdymo instrukcijoje nurodytų formos ir reikalavimų neatitinka antstolės 2019 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo, tokių aplinkybių pareiškėjas nenurodo ir teikdamas atskirąjį skundą. Jau minėta, kad teismo aktyvus vaidmuo ypatingos teisenos bylose nereiškia, kad teismas už pareiškėją turi suformuluoti pareiškimo dalyką ar pagrindą, t. y. pats vertinti, kokių tai, pasak pareiškėjo, formos ir reikalavimų neatitinka nurodytas patvarkymas. Sutiktina, kad vykdydamas sprendimus antstolis privalo naudoti prie Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytomis procesinių dokumentų formomis (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2 punktas), tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamo patvarkymo dėl skolos išieškojimo formą ir turtinį, neturi pagrindo daryti išvados, kad šis patvarkymas neatitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje numatytų formos ir reikalavimų ar, kad jis būtų parengtas nesivadovaujant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta forma.

28. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Byloje dalyvaujantys asmenys nėra pareiškę prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas jų paskirstymo klausimo nesprendžia (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

30. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro 5,99 Eur, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš pareiškėjo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš pareiškėjo D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,99 Eur (penkis eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.