Kauno apylinkės teismo sprendimas

2016-12-12 · Civilinė byla Nr. e2-7487-800/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-12
Bylos Nr.
e2-7487-800/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-03379-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Živilė Janavičienė
Ieškovas
J. L.
Atsakovas
A. O.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Diana Višinskienė, Kęstutis Černiauskas
Civilinė byla Nr. e2-7487-800/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-03379-2016-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.5.2.1.; 3.2.6.1.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 12 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė,sekretoriaujant Ramunei Vonžodaitei,

dalyvaujant ieškovės J. L. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, atsakovo A. O. atstovei advokatei Dianai Višinskienei,

išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Lagunovienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. O., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, taip pat pagal atsakovo A. O. priešieškinį ieškovei J. L., dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo: 1) 175,00 € dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. O., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, iki N. O. pilnametystės, indeksuojant šias išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo išmokų gavėja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko N. O. naudai 3500 Eurų išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškinyje nurodė, kad ji ir atsakovas A. O. santuokos sudariusi nebuvo, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. O.. Jie kartu su vaiku gyveno iki 2014-06-25. Iki šio momento atsakovas rūpinosi vaiku, tačiau po 2014-06-25 jie išsiskyrė, pradėjo gyventi atskirai, o vaikas jų bendru sprendimu liko gyventi su ja. Nuo šios dienos atsakovas išvyko į Lietuvą ir jokio išlaikymo vaikui neteikia, juo nesidomi, nebendrauja, nepalaiko jokių santykių su savo vaiku. Dėl šios priežasties jai yra sunku vienai išlaikyti vaiką, vienai pasirūpinti visais vaiko poreikiais, kurie kiekvieną dieną vis auga. Ji su sūnumi gyvena nuomojamame dviejų aukštų, 3 kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, už kurio nuomą kas mėnesį moka po 518 EUR nuomos mokestį bei maždaug po 250 EUR komunalinių mokesčių. Šiuo metu sūnus lanko katalikų mokyklą. Ji dirba fabrike, šaldytų daržovių skyriuje, pajamos sudaro 1300 svarų (apie 1685 EUR) per mėn. Taip pat ji gauna iš Didžiosios Britanijos valstybės pašalpą už vaiką po 106 EUR per mėn. Jokio nekilnojamojo ar kilnojamo turto registruoto jos vardu neturi. Prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti 175 EUR sumą per mėnesį, mokamą periodinėmis išmokomis. Prašydama šios sumos remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuota praktika, kur nustatytas orientacinis minimalus nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - viena minimali mėnesio alga, t. y. už 350,00 EUR. Atsižvelgiant į tai mano, kad išlaikymo suma iš atsakovo, negali būti mažesnė kaip 175,00 EUR/mėn. Nurodo, jog ji su sūnumi gyvena užsienyje. Aplinkybių, jog nepilnamečiui vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaiko laisvalaikį, yra visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia. Sūnui išlaikymo atsakovas neteikia nuo 2014 m. liepos mėn. skaičiuojant, kad vaiko minimalūs poreikiai yra ne mažiau kaip 175 EUR vienam mėnesiui iš vieno tėvo, atsakovas per nurodytą laiką (per paskutinius 20 mėnesių nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2016 m. vasario mėn.) turėjo sumokėti išlaikymo vaikui bent jau 3500,00 Eur. Būtent ši 3500 EUR suma priteistina iš atsakovo kaip išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Paaiškino, kad pagal savo pajamas ieškovė užsienio valstybėje negauna jokių kuponų vaikui apipirkti. Nuomojamame būste gyvena su vaiku ir niekam turto nenuomoja, jokių papildomų pajamų už tai negauna. Reikalaujama iš atsakovo suma nėra didelė, nežiūrint į tai, kad vaikas gyvena užsienyje ir jo išlaikymui reikalinga žymiai didesnė suma. Išrašai apie ieškovės gaunamą darbo užmokestį, patvirtina, kad ieškovė dirbdama bendrovėje (duomenys neskelbtini), uždirba 1272,98 GBP/mėn (1486,28 EUR/mėn); raštas iš išmokų vaikams įstaigos nuo 2011-05-16 patvirtina, kad ieškovei priklausančią išmoką vaikui, sudaro po 20,30 GBP (23,76 EUR) per savaitę, kas vidutiniškai sudaro ~103 EUR/mėn. Nuomos sutartis ir mokėjimo kvitai patvirtina, kad ieškovė nuomojasi būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Didžioji Britanija, už kurio nuomą moka po 75,47 GBP (88,80 EUR) per savaitę, kas vidutiniškai sudaro ~385 EUR/mėn; bei kad moka žemės mokestį miesto tarybai po 104 EUR/mėn. Komunalinių mokesčių (vandens, dujų, elektros, televizijos) sąskaitos patvirtina, kad ieškovė už nuomojamo būsto komunalinius mokesčius papildomai moka po ~24 GBP/mėn (~28 EUR/mėn) už vandenį; po 59 GBP/mėn (~69 EUR/mėn) už dujas ir elektrą; po 12 GBP/mėn (~14 EUR/mėn) už televiziją; dziudo būrelio raštas patvirtina, kad už vaiką mokamas po 10 GBP/mėn (~12 EUR/mėn) mokestis; Čekiai iš baseino patvirtinantys, kad už vieną apsilankymą mokamas po 2,70 GBP (~3,50 EUR) mokestis; Čekiai dėl pirkinių patvirtinana, kad ieškovė pirko vaikui marškinėlius berniukams už 14 GBP (~16,36 EUR); vaikiškas knygeles už 38 GBP (~44,40 EUR); šortus, marškinėlius, kitas prekes už 22,50 GBP (~26 EUR); kepuraitę, gertuvę, rankšluostį už 12,96 GBP (~15 EUR), viso sumokėjo 87,50 GBP (103 EUR). Čekiai dėl pirkinių, patvirtina, kad ieškovė grįžusi atostogų į Lietuvą pirko vaikui striukę už 8 EUR, taip pat pirko įvairių maisto produktų. Taip pat šių atostogų metu ieškovė darė vaikui skubos tvarka pasą, už kurį sumokėjo 57 EUR. Vaiko poreikius sudaro mėnesiui sudaro: maitinimas 180,00 € mėn., mokykla 24,00 € mėn., būreliai (dziudo) 12,00 € mėn., vitaminai, vaistai - 20,00 €, laisvalaikiui (kinas, čiuožykla, kirpykla) 30,00 €, drabužiams, avalynei, žaislams, kanceliarijai, higienos prekės 80,00 €, nuoma ir komunalinės paslaugos tenkančios 1 asmeniui 300,00 €, t. y. viso 646 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas paaiškino, kad nesutinka su ieškinio argumentais ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad su ieškove kartu gyveno Didžiojoje Britanijoje, kur 2011 m. gegužės 13 d. jiems gimė sūnus N. O.. Šalys vaiku rūpinosi kartu. Laikui bėgant, jų interesai ir požiūriai į bendrą gyvenimą išsiskyrė, jie nebegyveno kartu ir 2014 m. birželio 25 d. išsiskyrė, jis išvyko į Lietuvą, o ieškovė su sūnumi liko gyventi Didžiojoje Britanijoje. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, neva jis išvykęs į Lietuvą, nutraukė bet kokį bendravimą su ieškove bei jų sūnumi, neatitinka tikrovės, kadangi šalys iš pradžių bendravo telefonu, internetu, vaiko išlaikymui skirtus pinigus atsakovas siųsdavo įdėdamas juos vairuotojui, vežančiam siuntas į Didžiąją Britaniją. Tokiu pat būdu atsakovas siuntė sūnui drabužius, žaislus, kitus, reikalingus, daiktus. Tačiau laikui bėgant, pati ieškovė nutraukė visus ryšius su atsakovu (pasikeitė telefono numerį, padarė negalimu bendravimą internetu), nebeleisdavo jam susisiekti ir bendrauti su jų sūnumi. Grįžęs į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos, bandė susirasti čia darbą, tačiau nuolatinio darbo gauti nepavyksta (2015 m. vasario 23 d. sudarė Profesinio mokymo sutartį su UAB „Kauno Petrašiūnų darbo rinkos mokymo centru“ pagal Pastatų apšiltintojo mokymo programą, siekdamas įgyti šią kvalifikaciją . Nuo 2016 m. gegužės 19 d. užsiregistravo darbo biržoje, kaip ieškantis darbo. Šiuo metu pragyventi padeda artimieji, kadangi jokių pajamų negauna. Ieškovės prašoma priteisti 175 Eur suma per mėnesį yra akivaizdžiai per didelė, tokios sumos skirti šiuo metu negali. Jis jokio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, kitų pajamų šaltinių neturi, išmokų iš darbo biržos negauna. Be to, turi privalomų vykdyti prievolių - 2016 m. gegužės 10 d. duomenimis UAB „Gelvorai“ yra skolingas 2051,93 Eur sumą pagal 2015 m. balandžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 15-20-14. Ieškovės teiginiai dėl jo išlaikymo įsiskolinimo sūnui N. O., nepagrįsti, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, kuomet jis grįžo į Lietuvą, visuomet siųsdavo ieškovei pinigus vaikui išlaikyti. Ieškovė žinodama sunkią jo padėtį (negalėjimą susirasti nuolatinio, gerai apmokamo darbo), neprieštaraudavo, kad atsakovas siųstų pinigus bei daiktus, reikalingus sūnaus išlaikymui, būtent tokiu būdu, niekada anksčiau dėl to priekaištų nereiškė, tačiau dabar elgiasi nesąžiningai kaltindama jį, neva jis neskiria vaikui išlaikymo, juo nesidomi. Su prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma - 3500 Eur visiškai nesutinka, mano, kad ši suma yra visiškai nepagrįsta bei atmestina.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo, parengiamojo teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus atsakovas papildomai paaiškino, kad jo finansinė padėtis yra sunki, jis niekur nedirba, turi įsiskolinimų nes buvo paėmęs vartojimo kreditą. Grįžęs iš Anglijos mokėsi ir įgijo apšiltintojo specialybę, bet pagal ją kol kas darbo negavo. Sutiktų vaikui mokėti tik 50 Eur, mano, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovė, gyvendama Anglijoje, gauna įvairias lengvatas, jai tokios sumos vaiko išlaikymui turi pakakti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, jog pradėjus su ieškove gyventi skyrium pirmus tris mėnesius siuntė į Angliją vaiko išlaikymui saldainius, drabužius ir kt., todėl su išlaikymo įsiskolinimu nesutinka.

Šalies argumentai

Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti jo ir nepilnamečio sūnaus N. O. bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė J. L. privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“ kiekvieną sekmadienį, laike tarp 18.00-21.00 val. 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O.. Priteisti iš A. O. nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 60,00 Eur, kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį dalyje dėl bendravimo tvarkos iš dalies sutiko, paaiškindama, kad atsižvelgiant į tai, kad jos darbo grafikas yra nepastovus ir kai kuriais sekmadieniais jos darbo laikas yra nuo 18.00 val. iki pirmadienio 06.00 val., todėl tais sekmadieniais bendravimas su vaiku galėtų vykti nebent iki jai išeinant į darbą. Atsižvelgiant į tai, prašo nustatyti tokią bendravimo su vaiku tvarką: „J. L., privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą„ Skype“ kiekvieną sekmadienį, Didžiosios Britanijos laiku tarp 18.00-21.00 val. bent 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O.. Tais atvejais, kai sekmadienis yra J. L. darbo diena (darbo laikas nuo 18.00 val. iki 06.00 val.), J. L., privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“ tą sekmadienį, Didžiosios Britanijos laiku tarp 13.00-16.00 val. bent 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O.. J. L. apie būsimo sekmadienio savo darbo laiką informuoja A. O. likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki sekmadienio.“ Dėl atsakovo prašymo priteisti išlaikymui po 60,00 Eur nesutiko ir palaikė savo ieškinio argumentus dėl išlaikymo sumos reikalingos nepilnamečiui. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, kad atsakovo siekis sumažinti išlaikymą nuo 175 EUR/mėn iki 60 EUR/mėn yra viso labo tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai, o ne nuoširdus noras nustatyti jo manymu proporcingą savo galimybėms išlaikymo vaikui sumą. Nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio mėn. atsakovas susirašinėdamas tinklalapyje www.facebook.com su ja, jai yra prisipažinęs, kad jis gyvena ir dirba užsienyje, kad ten turi gerą darbą: „aš ir LT pastoviai nebūnu čia paskridau kad tuos popierius sutvarkyti ir vėl iišskrendu“, „turi suprasti ir mane turiu Kanarijoj gerą darbą“, „čia jau ne tavo reikalas iš kur aš pajamas gaunu <...> Gali neieškoti galų nerasi ir tau tiek pinigų neužteks tokiem dalykam“, „Pamėginsiu ten nuskridęs pakalbėt su bosu gal išleis mane“. Mano, kad atsakovas dėl sau palankių tikslų tiesiog neatskleidžia teismui tikrosios savo turtinės padėties ir tikėtina, jog darbo biržoje Lietuvoje užsiregistravo tik „dėl akių“ - kad turėtų įrodymą pateisinantį jo prastą finansinę padėtį. Be to, akivaizdu, kad atsakovas turi lėšų apmokėti savo skrydžiams, sumokėjo žyminį mokestį, byloje jį atstovauja ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikianti advokatė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas A. O. yra šalių nepilnamečio sūnaus N. O., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis jai nėra žinoma, tačiau jos turimais duomenimis atsakovas daugiau vaikų neturi, taip pat ji neturi duomenų kad jis yra nedarbingas, todėl turi visas galimybes gauti pakankamai pajamų, kad galėtų patenkinti tiek savo tiek ir nepilnamečio sūnaus poreikius.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, pažymėtina, jog ir tokio pobūdžio išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovės pateiktą nepilnamečio vaiko poreikių lentelę, kurioje ji nurodė, kad vaikui išlaikyti skiria 646 Eur.

Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie šalių vaiko poreikius, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė pagrindė nurodomas kas mėnesį patiriamas išlaidas, daro išvadą, jog nurodyti šalių nepilnamečio vaiko poreikiai atitinka ieškovės gaunamų pajamų lygį ir ji faktiškai turi galimybę esant reikalui tokią pinigų sumą skirti vaiko išlaikymui.

Teismas mano, kad atsakovas privalo prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, nežiūrint į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra žymiai didesnis nei atsakovo.

Kaip matyti, atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas ir darbingas asmuo, todėl privalo ieškoti darbo, gauti pajamų ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Kaip matyti iš atsakovo atstovės į bylą pateiktos sutarties atsakovas yra įsidarbinęs nuo 2016-11-02 ir nors šioje pateiktoje sutartyje nėra nurodytas darbo užmokestis, tačiau nurodyta, kad atlyginimas priklauso nuo kvalifikacinės darbų kategorijos, užduoties įvykdymo koficiento bei kokybės rodiklio, t.y. atsakovas gaus pajamas. Atsakovas į bylą pateikė dokumentus, įrodančius, kad jis turi kreditinių įsikolinimų, tačiau tai teismo nuomone neatleidžia atsakovo nuo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiam savo vaikui.

Atsakovas ir jo atstovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovo pajamas, taip pat nepateikė jokių duomenų kur atsakovas gyvena, ar moka komunalinius mokesčius, nuomą. Teismo posėdžio metu atstovė aiškino, kad atsakovas gyvena bute pagal panaudos sutartį ir jam nereikia mokėti. Atsakovo atstovė, palaikydama atsakovo poziciją šioje byloje akcentavo, jog teismas neįvykdė pareigos ir neišreikalavo įrodymų iš Didžiosios Britanijos, kurie padėtų tinkamai ir objektyviai išnagrinėti šią bylą.

Su šia atsakovo atstovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi teismo nuomone ieškovė ir jos atstovas įrodinėdami savo reikalavimo pagrįstumą ėmėsi visų reikalingų priemonių ir į bylą pateikė savo pajamas ir išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Į bylą buvo pateikti duomenys apie ieškovės darbo užmokestį, vaikui skirtos pašalpos dydį, mokamų komunalinių mokesčių, nuomos mokesčio, žemės mokesčio dokumentus, taip pat vaiko poreikius pagrindžiančius dokumentus, baseino mokesčio kvitą, drabužių įsigijimo kvitus ir kt.

Iš teismui pateiktų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas daro išvadą, jog jo turtinė padėtis yra blogesnė už ieškovės, nes ieškovės gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį yra 1685 Eur, o atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikė jokių duomenų apie pajamas ir pragyvenimo šaltinį. Kaip jau minėta anksčiau, teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, jog atsakovo pajamos nėra tokio dydžio, kad atsakovas galėtų mokėti 175,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymą nepilnamečiui šalių vaikui.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Lietuvoje, atsakovo gaunamų pajamų dydį, vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi, teismas daro išvadą, kad atsakovas privalo prisiimti prievolę išlaikyti savo nepilnametį sūnų, mokėdamas jam 120,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki šalių sūnaus pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, vaiko poreikiai, antra, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, trečia, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, ketvirta, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, penkta, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai).

Pagal Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Pažymėtina ir tai, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt., o išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, tai yra kiekvieną dieną.

Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Iš bylos šalių ir jų atstovų paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas A. O. nuo išvykimo iš Jungtinės Karalystės, kur gyveno su nepilnamečiu sūnumi ir ieškove, neteikė išlaikymo šalių nepilnamečiui vaikui N. O. visiškai. Šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas, bei jo atstovė.

Teismas, šioje byloje išanalizavęs šalių nepilnamečio sūnaus poreikius, ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, ieškovės pasirinkimą gyventi užsienio valstybėje, kurioje pragyvenimo lygis yra žymiai aukštesnis nei Lietuvoje, daro išvadą, jog ieškovės prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimo suma už 20 mėnesių po 175,00 (3500,00 Eur) yra neproporcingai didelė, atsižvelgiant į atsakovo gautas pajamas. Taip pat, nagrinėjant bylą teisme nebuvo pateikti objektyvūs įrodymai ir teismas neturėjo galimybės nustatyti nepilnamečio vaiko poreikių už 20 mėn., t.y. nuo 2014 mėn. liepos mėn. Teismas, priteisdamas išlaikymo įsiskolinimą, daro išvadą, kad ieškovė 20 mėnesių nesikreipdama dėl išlaikymo priteisimo turėjo pakankamai lėšų nepilnamečio poreikiams patenkinti. Atsakovas kaip nepilnamečio vaiko tėvas neturėdamas objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius šį laikotarpį, turi iš dalies kompensuoti patirtas ieškovės išlaidas išlaikant nepilnametį šalių vaiką.

Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes apie šalių gaunamų pajamų dydį ir pan., teismas daro išvadą, jog protinga iš atsakovo priteistino išlaikymo įsiskolinimo suma yra po 100,00 Eur per mėnesį, iš viso – 2000,00 Eur.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Atsakovas priešieškiniu prašė nustatyti, kad ieškovė J. L. privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“ kiekvieną sekmadienį, laike tarp 18.00-21.00 val. 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O..

Ieškovė atsiliepime į ieškinį, bei ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčo nėra, tačiau prašė atsižvelgti į ieškovės darbo grafiką ir nustatyti kiek kitokią bendravimo su neplnamečiu vaiku tvarką : J. L., privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą „ Skype “ kiekvieną sekmadienį, Didžiosios Britanijos laiku tarp 18.00-21.00 val. bent 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O.. Tais atvejais, kai sekmadienis yra J. L. darbo diena (darbo laikas nuo 18.00 val. iki 06.00 val.), J. L., privalo sudaryti sąlygas internetiniu būdu per programą „Skype“ tą sekmadienį, Didžiosios Britanijos laiku tarp 13.00-16.00 val. bent 30 min. leisti A. O., nuotolinio vaizdo pagalba bendrauti su savo sūnumi N. O.. J. L. apie būsimo sekmadienio savo darbo laiką informuoja A. O. likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki sekmadienio.“

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, teismas atsakovo priešieškinio reikalavimą tenkina atsižvelgdamas į ieškovės atsiliepime nurodytus argumentus, kurie teismo nuomone yra pagrįsti ir motyvuoti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Nustatyta, kad byloje buvo patenkinta 62 procentai ieškinio reikalavimų, 38 procentai ieškinio reikalavimų atmesta. Byloje nustatyta, jog ieškovė ją atstovaujančiam advokato padėjėjui ir dokumentų vertimo paslaugoms sumokėjo 886,00 Eur (847,41 Eur advokato padėjėjo+38,59 Eur vertimo paslaugos) (b.l. 58,99), atsakovas nepateikė jokių jo atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Remiantis aukščiau nurodytomis procesinės teisės normomis, taip pat atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, 62 procentai ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų priteistinos iš atsakovo - 542,32 Eur.

Ieškovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas) iš atsakovo valstybei priteistina 103,20 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3,00 €, teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 str. 3 p., 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) per mėnesį, išlaikymą skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016-02-24 d. iki N. O. pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui N. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui N. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą – 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų).

Priteisti iš A. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 542,32 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus 32 ct) bylinėjimosi išlaidų J. L., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš A. O., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 103,20 Eur (vieną šimtą tris eurus, 20 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminio mokesčio išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Živilė Janavičienė