- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-19
- Bylos Nr.
- e2-3811-1101/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00993-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Ieškovas
- J. N.
- Atsakovas
- J. K.
- Advokatai
- Sigitas Mikliušas, Martynas Žilinskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį, pareikštą atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas J. N. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolą (ieškinyje per klaidą nurodyta prašoma priteisti 37 698,45 Eur paskolos suma, kuri yra bendra su palūkanomis), 8 736,45 Eur pelno palūkanas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad 2013 m. spalio 23 d. ieškovas banko pavedimais į atsakovės sąskaitą pervedė ir jai paskolino 100 000 Lt (28 962 Eur) sumą. Tokiu būdu tarp bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Atsakovės teiginiai, kad paskola tariamai yra grąžinta grynaisiais pinigais, yra melagingi. Atsakovė pagal realiai gaunamas ir deklaruotas įstatymų nustatyta tvarka pajamas, niekada neturėjo galimybės grąžinti tokios paskolos sumos. Kadangi atsakovė naudojosi paskolinta suma, už naudojimąsi šia suma jai paskaičiuotos 8 736,45 Eur dydžio palūkanos. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 3 537,78 Eur pelno palūkanų ir prašė šią bylos dalį nutraukti.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodyta, kad ieškovo nurodoma paskolos suma jau yra grąžinta. Paskolos sumokėjimo faktą patvirtina ieškovo ir atsakovės ranka pasirašytas 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavimas dėl skolos sumokėjimo. Šiame pakvitavime ieškovas patvirtino, kad neturi jokių pretenzijų dėl paskolintų pinigų. Nors atsakovė sumokėjo tik paskolintą pinigų sumą be palūkanų, šalys buvo sudariusios neatlygintinę paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdžio metu ieškovas J. N. paaiškino, kad 100 000 Lt atsakovei paskolino, nes ji prašė paskolinti tam, kad galėtų įsigyti butą. Tuo metu atsakovė bylinėjosi su mama, buvo iškeldinama iš būsto, todėl jai reikėjo įsigyti kitą butą. 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavimas rašytas ieškovo ranka, tačiau buvo išduotas ne atsakovei. Atsakovė ieškovui paskolos negrąžino. Byloje pateiktas raštelis gulėjo atsakovo seife ir susijęs su ieškovo buvusios šeimos reikalais. Šį raštelį atsakovė paėmė iš ieškovo namų. Dėl paskolos grąžinimo termino su atsakove nesitarė. Ieškovą su atsakove siejo artimi santykiai nuo 2010 metų iki 2018-2019 metų.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė priteisti iš atsakovės negrąžintą 28 962 Eur paskolą ir 5 198,67 Eur pelno palūkanas. Nurodė, kad atsakovė iki šiol negrąžino ieškovui paskolos ir nesumokėjo palūkanų. Pakvitavimo, skirto atsakovei, ieškovas niekada nerašė, nes skola nėra grąžinta. 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavime nėra būtinų rekvizitų, kurie patvirtintų atsakovės prievolės ieškovui įvykdymą. Tai, kad atsakovė šiame dokumente įrašė jai naudingą tekstą, neįrodo paskolos grąžinimo fakto, nes tokį tekstą turi įrašyti kreditorius. Bylos šalis 2012-2019 metais siejo itin artimi santykiai todėl atsakovė turėjo galimybę nežinant ieškovui pasisavinti minėtą dokumentą ir pabandyti jį pritaikyti ginčo sprendimui. Be to, atsakovė paaiškino, kad pinigus grąžino 2013 m. spalio 25 d. vakare atsakovo namuose. Šiuos atsakovės paaiškinimus paneigia objektyvūs rašytiniai įrodymai byloje apie tai, kad atsakovas 2013 m. spalio 25-26 d. buvo Vilniuje, mokymuose, ir namo grįžo tik 2013 m. spalio 26 d. vakare, kadangi nakvojo Vilniuje viešbutyje. Šie įrodymai kategoriškai paneigia atsakovės teiginius apie grąžintus pinigus grynaisiais 2013 m. spalio 25 d. vakare. Be to, atsakovė teismui nesugebėjo paaiškinti, kodėl tariamas paskolos grąžinimo raštelis buvo pasirašytas praėjus 2 metams nuo paskolos grąžinimo. Atsakovės teiginiai, kad ji 2013 m. pabaigoje turėjo 115 000 Lt nuosavai disponuojamų grynųjų pinigų, todėl jai nereikėjo ieškovo paskolos, yra nepagrįsti. Atsakovė, praėjus kelioms dienoms po tariamos 100 000 Lt paskolos grąžinimo grynaisiais ieškovui, pirkdama nekilnojamąjį turtą, 2013 m. lapkričio 5 d. turėjo skolintis 40 000 Lt iš savo sūnaus J. K. Jei atsakovė tuo metu būtų turėjusi 100 000 Lt grynais pinigais, jai nebūtų reikėję skolintis iš sūnaus J. K. 40 000 Lt. Byloje pateiktos specialisto Č. M. išvados paneigia atsakovės teiginį, kad 2013 m. pabaigoje atsakovė turėjo grynais pinigais 100 000 Lt. Atsakovė neturėjo pakankamai lėšų nei buto pirkimui, nei paskolos grąžinimui. Kitos specialistės J. P. išvados turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi specialistė nepagrįstai į atsakovės pajamas įtraukė J. J. 70 000 Lt paskolą, sūnaus J. K. 15 000 Lt dovaną bei neteisingai skaičiuoja vidutines vartojimo išlaidas. Darytina išvada, kad šios specialistės tyrimas yra neobjektyvus ir šališkas. Specialistė, skaičiuodama atsakovės pajamas 1993-2002 metų laikotarpiu, nenurodė jokių vartojimo išlaidų (tuo metu atsakovė gyveno su nepilnamečiais vaikais), o tai yra visiškai nerealu ir akivaizdžiai neteisinga. Ši specialistė nurodė, kad šiuo laikotarpiu (10 metų laikotarpiu) atsakovės šeima nepatyrė apskritai jokių išlaidų, nes gyveno iš šiltnamyje išaugintos produkcijos. Akivaizdu, kad toks teiginys neatitinka elementarių protingumo kriterijų. Iš atsakovės gautų pajamų turėtų būti išskaičiuota 70 000 Lt J. J. paskola, nes ji nebuvo deklaruota, taip pat atsakovė nedeklaravo iš sūnaus J. K. gautos 15 000 Lt dovanos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. nurodė, kad tik susipažinus su ieškovu, jis žinojo, kad atsakovė ruošiasi pirkti butą. Kadangi tarp šalių santykiai buvo artimi, ieškovas siekė, kad atsakovė apsigyventų pas ieškovą (duomenys neskelbtini). Minėtus 100 000 Lt ieškovas pervedė atsakovei, siekdamas padaryti jai įspūdį. Atsakovė ieškovui nurodė, kad pinigus grąžins kitą dieną pavedimu, tačiau ieškovas jai nurodęs, kad grąžintų pervestas lėšas grynais pinigais. 2013 m. spalio 25 d. atsakovė nuvažiavo pas savo sūnų J. K., pas kurį atsakovė laikė visas savo santaupas. Atsakovei grįžus namo, ji grąžino ieškovui 100 000 Lt grynaisiais. Ieškovo seifo kodų (raktų) atsakovė neturėjo, todėl negalėjo paimti ne jai skirtų raštelių, kaip teigia ieškovas. 2015 m. balandžio 18 d. raštelis buvo surašytas (duomenys neskelbtini), ieškovas šį raštelį surašė tuo tikslu, kad atsakovė negalvotų, kad ieškovas ją nori apgauti. Raštelis (pakvitavimas) surašytas ieškovo iniciatyva. Pirmiausia atsakovė ieškovui grąžino pinigus, o tik paskui (2013 m. lapkričio mėn.) pirko butą (duomenys neskelbtini). Atsakovės šeima visuomet turėjo pinigų. Atsakovės šeima turėjo didelį šiltnamį, be to, atsakovės mama turėjo didelį sodą, o atsakovės teta augino gyvulius, todėl atsakovės šeima visuomet būdavo aprūpinta maisto produktais. Atsakovės mama visą laiką mezgė, todėl atsakovės vaikai būdavo aprūpinti drabužiais. Be to, atsakovės sutuoktinis laikėsi požiūrio, kad jis turi išlaikyti šeimą. Taigi atsakovė galėjo sukaupti ir buvo sukaupusi daugiau nei 100 000 Lt 2013 m. pabaigoje.
Atsiliepimas
8. Teismo posėdžių metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal CK 6.123 straipsnio 1 dalį prievolė pasibaigia, kai ji tinkamai įvykdoma. Šiuo atveju atsakovės prievolė yra įvykdyta ir tai patvirtina byloje pateiktas 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavimo originalas. Ieškovas neginčija pasirašyto pakvitavimo teksto turinio. Nors ieškovas nurodė turėjęs daugiau tokių skolos grąžinimo raštelių, tačiau labiau tikėtina, kad tai buvo vienintelis raštelis, patvirtinantis atsakovės prievolės įvykdymą. Jei kreditorius yra išdavęs pakvitavimą apie pagrindinės prievolės įvykdymą, laikytina, kad jis yra išdavęs pakvitavimą ir apie susijusių prievolių įvykdymą, t. y. palūkanų sumokėjimą ir pan. Jei kreditorius priėmė prievolės įvykdymą, pareiga įrodinėti, kad prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai, tenka kreditoriui. Specialistų išvados bylai net nelabai reikšmingos, nes jos negali paneigti pakvitavime įtvirtinto fakto, kad paskola yra grąžinta. Paskolos grąžinimo faktą patvirtino liudytoju apklaustas atsakovės sūnus J. K.. Tai, kad atsakovei buvo suteikta 70 000 Lt paskola, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas paskolos davėjas J. J. Ieškovas pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo poziciją, kad jis 2013 m. spalio 25 d. buvo Vilniuje, tačiau iš tiesų nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad jis iš tiesų buvo Vilniuje. Be to, jei jis buvo Vilniuje, tai galėjo grįžti į (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dalis bylos nutraukiama, kita ieškinio dalis tenkinama.
Dėl bylos dalies nutraukimo.
9. Paduotu ieškiniu be kitų reikalavimų ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 8 736,45 Eur pelno palūkanas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas atsisakė dalies (3 537,78 Eur) pelno palūkanų ir prašė šią bylos dalį nutraukti.
10. Ieškovas turi teisę bet kurioje proceso stadijoje atsisakyti nuo ieškinio (CPK 140 straipsnis). Ieškovas patvirtino, kad jam žinomos atsisakymo nuo ieškinio (jo dalies) pasekmės, todėl jos nebeaiškinamos (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Atsisakymas nuo šios ieškinio dalies neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo prašymas dėl dalies ieškinio atsisakymo priimamas ir bylos dalis dėl 3 537,78 Eur pelno palūkanų nutraukiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl ginčo esmės.
11. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2013 m. spalio 23 d. atsakovei pervedė 100 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas ,,Paskola pagal sutartį“. Ši suma buvo pervesta dviem pavedimais: 25 000 Lt iš AB Šiaulių banko sąskaitos ir 75 000 Lt iš AB SEB banko sąskaitos. Šių pavedimų pagrindu tarp bylos šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Atsakovė (paskolos gavėja) neginčija nei fakto, kad šią paskolos sumą (100 000 Lt) iš ieškovo gavo, nei savo pareigos ją grąžinti. Atsakovės nesutikimas su ieškiniu grindžiamas tuo, kad atsakovė šią pinigų sumą ieškovui yra grąžinusi.
12. Paskolos sutarties kilusiuose ginčuose įrodymų pareigos paskirstymo taisyklė yra tokia, jog kreditorius turi įrodyti, kad paskolą suteikė, o skolininkas, taigi šiuo atveju atsakovė, jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).
13. Kaip jau nurodyta pirmiau, byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas atsakovei 100 000 Lt dydžio paskolą suteikė. Byloje esminis ginčas kilęs dėl to, ar atsakovė nurodytą paskolą ieškovui yra grąžinusi.
14. Paskolos grąžinimo faktą atsakovė visų pirma įrodinėja į bylą pateiktu 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavimu. Kaip matyti iš šio pakvitavimo turinio, jame nurodyta, kad ,,Aš, J. N., neturiu jokių pretenzijų dėl pinigų, paskolintų iš SWED ir SEB bankų. Pinigus gavau“. Šis pakvitavimas pasirašytas J. N. vardu ir jo pasirašytas. Po šiuo tekstu ir ieškovo parašu padarytas atsakovės prierašas, kad ji paskolos sumą (100 000 Lt) ieškovui grąžino 2013 m. spalio 25 d.
15. Teismo posėdžių metu ieškovas neneigė, jog nurodytas pakvitavimas rašytas jo ranka ir jo pasirašytas, tačiau, ieškovo teigimu, šis pakvitavimas buvo rašytas ne atsakovei ir ne dėl ginčo paskolos. Sutiktina su ieškovu, jog ginčo pakvitavime nėra nurodyta nei kam jis išduotas, nei iš ko ieškovas gavo pinigus, nei kokia pinigų suma ieškovui buvo grąžinta, taip pat bankų sąskaitos iš dalies nesutampa su bankų sąskaitomis, iš kurių ieškovas pervedė paskolą atsakovei (pakvitavime nurodyta, kad ieškovas neturi jokių pretenzijų dėl pinigų, pervestų iš Swedbank ir SEB banko, tuo tarpu paskolą atsakovas ieškovei suteikė pervesdamas lėšas iš AB Šiaulių banko ir SEB banko).
16. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendžia, kad vien 2015 m. balandžio 18 d. pakvitavimas nėra pakankamas įrodymas, galintis patvirtinti, kad atsakovė grąžino ieškovui ginčo paskolą. Šios išvados nekeičia faktas, kad pakvitavimo originalą į bylą pateikė atsakovė, kadangi bylos šalis tuo metu siejo artimi santykiai (šalys tuo metu buvo gyvenimo draugai, juos siejo romantiniai santykiai) ir atsakovė turėjo galimybę prieiti prie ieškovo dokumentų. Be to, vertinant šio pakvitavimo įrodomąją reikšmę, teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovė negalėjo įtikinamai paaiškinti, dėl kokių priežasčių po 1,5 metų nuo jos nurodomo paskolos grąžinimo, buvo nutarta pasirašyti tokį pakvitavimą.
17. Atsakovės paaiškinimais, paskolą ieškovui ji grąžino po dviejų dienų nuo jos pervedimo, t. y. 2013 m. spalio 25 d., grynais pinigais ieškovo namuose. Visų pirma, teismo vertinimu, pakankamai keista situacija, kad atsakovė, kurios teigimu, jai 100 000 Lt paskolos nereikėjo, šią sumą ne pervestų atgal ieškovui, o grąžintų grynais pinigais. Antra, byloje pateikti įrodymai paneigia atsakovės poziciją, kad ji grąžino nurodytą paskolą grynais pinigais 2013 m. spalio 25 d. vakare ieškovo namuose (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis 2012 m. – 2014 metais studijavo (duomenys neskelbtini), o 2013 m. spalio 25-26 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini), esančioje Vilniuje. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti (duomenys neskelbtini) pažyma, patvirtinančia šias aplinkybes. Ieškovas taip pat pateikė viešbučio sąskaitą, kurioje numatytas ieškovo apgyvendinimas viešbutyje 2013 m. spalio 25 d. Šiuos įrodymus teismas laiko patvirtinančiais ieškovo nurodomą aplinkybę, kad 2013 m. spalio 25 d. vakare jis negalėjo būti (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovės paaiškinimai apie tai, kad ji 2013 m. spalio 25 d. vakare ieškovo namuose (duomenys neskelbtini) grąžino 100 000 Lt paskolą ieškovui grynais pinigais, yra neteisingi.
18. Atsakovei įrodinėjant, kad paskola buvo grąžinta 2013 m. spalio 25 d. grynais pinigais, abi šalys į bylą teikė specialisto išvadas, kuriomis įrodinėjo, kad atsakovė tuo metu galėjo ar negalėjo turėti tokią grynųjų pinigų sumą paskolos grąžinimui: ieškovas į bylą pateikė UAB ,,Verus auditus“ 2023 m. birželio 11 d. specialisto išvadą ir 2023 m. rugsėjo 25 d. papildomą specialisto išvadą, parengtas Č. M., o atsakovė – 2023 m. gegužės 8 d. UAB ,,Dormeda“ specialisto išvadą, parengtą J. P.
19. Atsakovė, įrodinėdama, kad 2013 m. spalio 25 d. turėjo pakankamai lėšų grynais pinigais, jog būtų galėjusi grąžinti paskolą, pateikė 2023 m. gegužės 8 d. UAB ,,Dormeda“ specialisto išvadą, parengtą J. P., kurioje konstatuota, kad 2013 m. spalio mėnesį atsakovė turėjo daugiau negu 100 000 Lt grynųjų pinigų. Teismas, susipažinęs su pateiktos išvados turiniu, taip pat išklausęs teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų išvadas byloje teikusių specialistų J. P. ir Č. M. paaiškinimų, sprendžia, jog specialistės J. P. atlikto tyrimo metu padaryta išvada, kad 2013 m. spalio mėn. atsakovė galėjo turėti 100 000 Lt grynais pinigais, yra nepagrįsta.
20. Kaip matyti iš specialistės J. P. išvados turinio, ji nustatė, kad bendra grynųjų lėšų suma, kuria galėjo disponuoti atsakovė 2013 m. spalio mėnesį, yra 229 638,32 Lt. Ši suma susideda iš 55 278,22 Lt sumos, gautos iš atsakovės darbovietės 1993-2002 m. laikotarpiu, 104 360 Lt sumos, kurią sudaro skirtumas tarp į atsakovės sąskaitą įneštų ir išimtų grynųjų pinigų laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2013 m., ir 70 000 Lt paskola iš J. J.
21. Visų pirma, kaip ir akcentavo ieškovo atstovas bei liudytoju apklaustas Č. M., minėtoje išvadoje nurodyta 55 278,22 Lt sukaupta suma iki 2002 metų, tačiau šią sumą sudaro atsakovės gautas darbo užmokestis grynais pinigais, iš šios sumos neišskaičiuojant jokių išlaidų. Akivaizdu, kad toks skaičiavimas yra nelogiškas ir neteisingas, nes, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė gyveno provincijoje ir turėjo šiltnamį, neįmanoma per 10 metų nepatirti jokių išlaidų, juo labiau gyvenant su trimis vaikais.
22. Antra, pagal 2003 m. gruodžio 18 d. Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktą, gyventojas privalėjo deklaruoti pinigines lėšas, turimas bankuose ir kitose kredito įstaigose ir ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 50 000 Lt. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas šio įstatymo nustatyta tvarka turto nedeklaravo, šiuo turtu negali būti pagrindžiami kito turto įsigijimo šaltiniai. Į šį teisinį reglamentavimą, atlikdama tyrimą, specialistė J. P. neatsižvelgė.
23. Pagal specialistės J. P. skaičiavimus, atsakovė 2003 m. gruodžio 31 d. datai turėjo 139 231,22 Lt (55 278,22 Lt + 70 000 Lt + 13 953 Lt) piniginių lėšų, tačiau atsakovė šių pajamų nedeklaravo. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad atsakovė 2003 m. gruodžio 31 d. galėjo turėti ne daugiau nei 50 000 Lt grynų ir negrynų pinigų, o ne 139 231,22 Lt (į šią sumą įeina ir atsakovės gauta paskola iš J. J. pagal 2002 m. kovo 15 d. paskolos sutartį).
24. Abejonių atsakovės gautos paskolos iš J. J. realumu kelia ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto J. J. paaiškinimai, kuomet jis nurodė, jog neatsimena, ar paskolą atsakovė jam grąžino ar ne, ir jei grąžino – kada ir kiek. Teismo vertinimu, yra nelogiška, kad asmuo nežinotų (ar neatsimintų), ar pakankamai didelė pinigų suma (70 000 Lt) yra jam grąžinta ar ne.
25. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. P. nurodė, kad 70 000 Lt paskolos suteikimas buvo įvertintas kitoje civilinėje byloje, todėl ši suma neturėjo būti deklaruota, tačiau iš jos paaiškinimų teismas sprendžia, kad jokio dokumento, kurioje būtų vertinamas šis paskolos raštelis, J. P. nematė, prie savo išvados kaip priedo jo nepateikė. Nors specialistės išvadoje nurodyta, kad 2002 m. kovo 15 d. raštelis buvo įvertintas Rokiškio rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-620/2005, tačiau patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismui bylos tokiu numeriu Rokiškio rajono apylinkės teisme rasti nepavyko (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, siekiant pašalinti neaiškumus, susijusius su išvados turiniu, atsakovė buvo įpareigota pateikti informaciją/įrodymus, kaip 2002 m. kovo 15 d. skolos raštelis susijęs su Rokiškio apylinkės teisme išnagrinėta civiline byla Nr. 2-36-620/2005, tačiau, nors ne kartą žadėjo pateikti šiuos įrodymus, to taip ir nepadarė. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad argumentas apie tai, kad 2002 m. kovo 15 d. paskolos raštelis buvo įvertintas kitoje byloje, yra neįrodytas.
26. Taip pat nebuvo deklaruota ir 15 000 Lt atsakovės gauta paskola iš sūnaus J. K., nors privalėjo būti deklaruota, ką pripažino ir liudytoja apklausta specialistė J. P.
27. Teismo vertinimu, vien pirmiau nustatytos aplinkybės paneigia J. P. išvadą, kad atsakovė 2013 m. spalio mėn. turėjo daugiau nei 100 000 Lt santaupų.
28. Be to, teismas sutinka su ieškovo atstovu, kad J. P. išvada kelia abejonių tiek jos kvalifikacija, tiek nešališkumu. Kaip matyti iš išvados turinio, specialistė atsako į klausimus, kurie priskirtini teismo kompetencijai, neetiškai pasisako apie kito specialisto išvadą.
29. Atsakovės įrodinėjamą aplinkybę, kad ji 2013 metų pabaigoje turėjo 100 000 Lt grynais pinigais, paneigia ir 2023 m. rugsėjo 25 d. specialisto Č. M. papildoma išvada, kurioje konstatuota, kad minėtu laikotarpiu atsakovė galėjo turėti ne daugiau nei 19 081,60 Lt piniginių lėšų likutį. Susipažinus su šios išvados turiniu ir išklausius teismo posėdžio metu liudytoju apklausto ją parengusio Č. M. paaiškinimų, teismas neturi pagrindo nesivadovauti šia išvada, nes ji parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, yra logiška ir nuosekli. Objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą abejoti šiame specialisto akte suformuluotų išvadų pagrįstumu ir šio rašytinio įrodymo įrodomąja reikšme, byloje nenustatyta.
30. Vadovaujantis visų byloje nustatytų aplinkybių visuma, teismas sprendžia, jog yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad atsakovė negrąžino ieškovui 28 962 Eur (100 000 Lt) paskolos (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 28 962 Eur dydžio paskolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
31. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 198,67 Eur (8 736,45 Eur - 3 537,78 Eur) pelno palūkanas.
32. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, todėl paneigti šią prezumpciją turi paskolos davėjas (CPK 178 straipsnis). Atsakovė atskirų nesutikimo motyvų dėl ieškovo prašomų priteisti pelno palūkanų nenurodė, savo poziciją ieškinio atžvilgiu grįsdama tuo, kad paskolą ieškovui ji yra grąžinusi. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad atsakovė šios prezumpcijos nepaneigė (CPK 185 straipsnis). Ieškovo prašomos priteisti palūkanos paskaičiuotos už 5 metus taikant 3,59 proc. dydžio vidutinę palūkanų normą paskolos būstui įsigyti, galiojusią 2013 m. spalio mėn., kaip tai numatyta CK 6.872 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 5 198,67 Eur pelno palūkanas laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
33. Tenkinus ieškovo ieškinį ir esant ieškovo prašymui dėl procesinių palūkanų priteisimo, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (34 160,67 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
34. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 841 Eur dydžio žyminis mokestis, 2 300 Eur (300 Eur + 2 000 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 484 Eur už specialisto išvados parengimą.
35. Šiuo sprendimu nutraukta bylos dalis dėl 3 537,78 Eur pelno palūkanų priteisimo. Už šią reikalavimo dalį ieškovas būtų mokėjęs 80 Eur žyminio mokesčio (CK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad ši bylos dalis nutraukta, ieškovui grąžintina 75 proc. žyminio mokesčio dalis, mokėtina už šią reikalavimo dalį, kurti sudaro 60 Eur (80 Eur x 75 proc.).
36. Likusias ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 781 Eur (841 Eur – 60 Eur) žyminis mokestis, 2 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 484 Eur už specialisto išvados parengimą; iš viso – 3 565 Eur. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 79 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10 punktai).
37. Byloje patirtos 42,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl yra priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
priimti ieškovo J. N. atsisakymą nuo ieškinio dalies dėl 3 537,78 Eur pelno palūkanų priteisimo ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą ieškinio dalį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 28 962 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt du eurus) paskolos sumą, 5 198,67 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus ir 67 ct) pelno palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (34 160,67 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 565 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Grąžinti ieškovui J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 60 Eur (šešiasdešimt eurų) žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas ZL15158), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo įsiteisėjusiu sprendimu.
Priteisti valstybei iš atsakovės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 42,12 Eur (keturiasdešimt du eurus ir 12 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.