Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-519-348-2013;

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00081-2012-3;

2013 m. rugsėjo 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorams Rasai Kamantauskienei ir Dariui Dziegoraičiui, gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, nuteistajam V. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl 2013 m. kovo 27 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 180 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metamas, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš V. G. priteista 3501,20 Lt nukentėjusiajai D. P. turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. nuteistas už tai, kad 2012-01-17 apie 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupėje su D. L. (kuris 2012-01-18 mirė) ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įėjo pro neužrakintas buto duris, taip įsibrovė į gyvenamąją patalpą – D. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur D. L. grasino tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, bei reikalavo atiduoti pinigus ir auksą. Kaltinamieji iš nukentėjusiosios piniginės pagrobė 12 dolerių (31,20 Lt) ir 100 Lt, iš koridoriaus spintos pavogė 1870 Lt, iš sekcijos stalčiaus pavogė skaitmeninį fotoaparatą „Samsung“ 150 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6300“ 100 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“ 50 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ 100 Lt vertės, nuo stalo pagrobė vyrišką laikrodį „Orentas“ 20 Lt vertės, vyrišką laikrodį (pavadinimas nežinomas) 40 Lt vertės, vyrišką striukę 150 Lt vertės, iš sekcijos pagrobė 3 buteliukus kvepalų, bendros 290 Lt vertės, automagnetolą „Sony“ 200 Lt vertės, automagnetolą „Kenwood“ 200 Lt vertės, automagnetolą „Pionerr“ 200 Lt vertės, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai D. P. 3501,20 Lt bendrą materialinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. G. ir jo gynėja advokatė A.R. Medišauskienė prašė nuteistojo V. G. apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. G. pripažino kaltu už LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo V. G. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nei apeliantas, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliantas nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis, apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria nukentėjusiosios D. P. parodymų nepatikimumui, tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius V. G. apeliacinio skundo argumentus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog V. G. kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiosios D. P. parodymai, tačiau ir liudytojų G. A., N. B., D. K. bei rašytiniai duomenys.

Kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti nukentėjusiosios D. P. parodymais, nes ji davė iš esmės nuoseklius parodymus. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad nukentėjusioji D. P. siekia apkalbėti V. G.. Tai, kad D. P. atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl galimai jos padarytos nusikalstamos veikos, nėra pagrindas abejoti jos parodymais.

Nors nuteistasis V. G. neigia dalyvavęs plėšime ir tvirtina, kad tą vakarą buvo namuose, ir tai gali patvirtinti V. S., kuris nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad buvo siekiama surasti nuteistojo minėtą liudytoją, tačiau jo surasti nepavyko. Nuteistojo V. G. parodymus apie tai, kad jis nedalyvavo nusikalstamos veikos padaryme, apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymus paneigia pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu išvirtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji D. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2012-01-17 apie 21.30 val. į jos butą pro neužrakintas duris įėjo trys vyriškiai, du su kaukėmis, o vienas be. Vienas pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir pareikalavo atiduoti pinigus ir auksą. Jai atsakius, kad neturi, asmenys išvertė butą ir iš buto pagrobė rastus pinigus bei įvarius daiktus. Vėliau ji buvo susitikusi su kaltinamuoju V. G., kuris prisipažino, kad dalyvavo plėšime, žadėjo atiduoti dalį daiktų, tačiau to nepadarė. Apie šias visas aplinkybes davė nuoseklius parodymus tyrėjai. Tokius nukentėjusiosios D. P. parodymus patvirtina ir liudytojo N. B., kurio parodymai buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, nes minėtas liudytojas yra miręs.

Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytoju D. K. parodė, kad jis 2012-01-17 buvo svečiuose pas D. P., kai į butą užėjo trys nepažįstami asmenys, iš kurių vienas liepė atiduoti pinigus ir auksą. Liudytojas paklausos metu parodė, kad jam tik pasirodė, jog vieno iš vyriškių balsas panašus į V., t.y. V. G.. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė tikslesnius parodymus, t.y. jis parodė, kad prieš išeinant iš buto, vienas asmenų buvusių su kauke pasakė „varom, ar einam“ ir jis atpažino, kad tai yra V. G. balsas. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. K. nenurodė jokių įtikinamų priežasčių dėl ko jo parodymai skiriasi nuo duotų ikiteisminio tyrimo metu.

Kolegija daro išvadą, jog byloje pakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. G. dalyvavimą jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padaryme. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo V. G. skundo argumentus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes apylinkės teisme ištirti ir apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai visiškai patvirtina V. G. kaltę padarius LR BK 180 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto prašymas atmesti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti dydį. Civilinis ieškinys dėl turinės žalos yra pagrįstas ir įrodytas tiek tyrimo metu surinktais, tiek ir pirmos instancijos teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais. Pagal LR BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam, kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla.

LR CK 6.249 straipsnyje nustatyta, jog turtinė žala, tai skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo, ir po jo, atsiradęs dėl tokios veikos, taip pat, nukentėjusiojo numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Tiek nukentėjusiosios D. P., tiek liudytojų N. B. bei D. K. parodymais nustatyta, kad iš nukentėjusiosios D. P. buvo pagrobti pinigai ir daiktai, kuriuos nukentėjusioji įvertino 3501,2 Lt. Dėl to, nuteistasis V. G. privalo atlyginti dėl jo veiksmų nukentėjusios patirtą turtinę žalą.

Kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą atmesti.