Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno (pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas kreditorės V. Š. prašymas atnaujinti terminą dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo UAB „Opulens“ langai bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas spręsdamas, kad kreditorė V. Š. turėjo visas galimybes pasidomėti kreditorinio reikalavimo dydžiu, kad jai buvo žinomi visi reikalavimai ir visos teisės bei pareigos, iškėlus įmonei bankroto bylą, situaciją vertino formaliai. Dėl teisinių žinių stygiaus kreditorė nepateikė savarankiško reikalavimo įtraukti ją į kreditorių sąrašą. Dėl 138 636,73 Lt sumos kreditorinio reikalavimo ginčo nėra, teismui buvo pateiktos tinkamai patvirtintos avansinės apyskaitos, kurios patvirtina įmonės skolą kreditorei. Šio kreditorinio reikalavimo įtraukimas į kreditorių sąrašą turės įtakos teisingai ir protingai įmonės bankroto procedūrai. Padidinus kreditorės V. Š. kreditorinį reikalavimą jokios žalos nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, nei pačiam bankroto procesui nebus padaryta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis naikintina, atnaujintinas terminas kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo patikslinimui ir patvirtinimui UAB „Opulens“ langai bankroto byloje.

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria kreditorei V. Š. neatnaujintas terminas kreditorinio reikalavimo padidinimui UAB „Opulens“ langai bankroto byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas. Įmonių bankroto įstatymo (tekste – ĮBĮ) 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

ĮBĮ nustato kreditorių reikalavimų pareiškimo, jų tvirtinimo, eiliškumo, tenkinimo tvarką ir terminus. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatą, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus minėtus terminus, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ĮBĮ 26 straipsnį, yra pasisakęs, jog minėta norma taikytina ir kreditorių reikalavimams, atsiradusiems iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo dienos, gali būti reiškiami iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisinis pagrindas priimti kreditorių pareiškimus dėl reikalavimų, susidariusių iki bankroto bylos iškėlimo, yra tada, kai pripažįstama, kad jie paduoti dėl svarbių priežasčių praleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, ir teismas nepriėmęs nutarties nutraukti bankroto bylą arba sprendimo dėl įmonės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-326/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2008).

Pagal ĮBĮ įmonės kreditoriai į kreditorių sąrašą įtraukiami pareikštiniu būdu. Ši nuostata įtvirtinta ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte, kuriame nurodoma, kad visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašas sudaromas pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, ir pateikiamas teismui tvirtinti, taip pat ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika yra ta, jog paprastai kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Administratoriaus pateiktas teismui tvirtinti kreditorių reikalavimų sąrašas arba jo nuomonė dėl tiesiogiai teismui pareikštų kreditorinių reikalavimų pagrįstumo nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti neabejotiną išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų padaryti išvadą dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Taigi, bankroto bylų nagrinėjimo specifika lemia, kad teismas privalo būti aktyvus, nes tik tokiu atveju galima teisingai išspręsti kilusį ginčą ir priimti teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą byloje (žr. taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-47/2008). Teismai, aiškindami ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalyje išdėstytą teisės normą, yra ne kartą pažymėję, kad terminas kreditorių reikalavimams pareikšti nėra naikinamasis, teismas gali ir vėliau pateiktus ar patikslintus reikalavimus priimti iki nutarties nutraukti bankroto bylą ar sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį ir CPK 78 straipsnį (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-1404/2009 ir kt.). Taigi sprendžiant termino atnaujinimo klausimą taikytinos ir CPK 78 straipsnio nuostatos.

ĮBĮ nereglamentuoja, kas yra laikytina svarbia priežastimi praleistam terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais. Sprendžiant dėl termino tokiam procesiniam veiksmui atlikti praleidimo priežasčių vertinimo, taikytinas protingos ir apdairios elgsenos reikalavimas. Sužinojimas apie procesinių teisių įgyvendinimui reikšmingas aplinkybes yra įrodomasis faktas, kiekvienu atveju nustatytinas pagal procesines įrodymų vertinimo taisykles nagrinėjant prašymą dėl termino atnaujinimo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog bankroto bylą UAB „Opulens“ langai Panevėžio apygardos teismas iškėlė 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi, nustatė įmonės vadovei V. Š. 10 dienų laikotarpį nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą. Nutartis įsiteisėjo. 2012 m. birželio 15 d. Panevėžio apygardos teismas nutartimi patvirtino BUAB „Opulens” langai kreditorių sąrašą, tame tarpe ir kreditorės V. Š. 6 267,78 Lt kreditorinį reikalavimą. Kreditorė nutarties, kuria buvo patvirtintas minėtas finansinis reikalavimas neskundė. 2012 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas pripažino UAB „Opulens“ langai bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto.

Kreditorės teigimu, terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl sąžiningo suklydimo, kurį lėmė kreditorės teisinių žinių stoka, o 138 636,73 Lt kreditorinio reikalavimo įtraukimas į kreditorių sąrašą turės įtakos teisingai ir protingai įmonės bankroto procedūrai. Kreditorė nurodė, jog teismui iškėlus UAB „Opulens“ langai bankroto bylą, ji perdavė administratoriui įmonės turtą pagal balansą, visus įmonės dokumentus bei viso turimo turto sąrašą, todėl buvo įtikinusi, kad į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą bus įtraukta be atskiro kreipimosi įmonės bankroto administratoriaus iniciatyva. Pažymėjo, kad padidinus kreditorinį reikalavimą jokios žalos nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, nei pačiam bankroto procesui nebus padaryta. Kreditorės teigimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti praleistą terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegija sutinka su kreditorės V. Š. teiginiais dėl praleisto termino kreditoriniam reikalavimui patikslinti atnaujinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad kreditorė, būdama įmonės akcininkė ir vadovė, nežinojo apie teisę pareikšti bankrutuojančiai įmonei savo finansinius reikalavimus, pati savaime nebūtų pakankama pripažinti, kad terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pagal įmonės bankroto administratoriaus pateiktą teismui kreditorinių reikalavimų sąrašą Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės V. Š. 6 267,78 Lt kreditorinis reikalavimas. Įmonės bankroto administratorius, turėdamas įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, pagal kuriuos kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo suma yra didesnė, pateikė teismui tvirtinti tik 6 267,78 Lt dydžio kreditorės V. Š. kreditorinį reikalavimą. Įmonės bankroto administratoriaus veiksmai galėjo suklaidinti kreditorę V. Š. dėl termino ir kreditorinio reikalavimo pateikimo tvarkos. Kaip matyti iš bylos duomenų ir į bylą pateikto adminsitratoriaus atsiliepimo, pagal BUAB „Opulens“ langai buhalterinės apskaitos dokumentus ir perduotą kreditorių sąrašą yra apskaityta skola kreditorei V. Š. – 138 636,73 Lt už avansines apyskaitas. Pažymėtina, kad BUAB „Opulens“ langai adminstratorius, turėjęs duomenų apie galimus kreditorės V. Š. kreditorinius reikalavimus, nesiėmė aktyvių veiksmų ir nebendradarbiavo su bankrutuojančios įmonės savininke ir kreditore, nors pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius turi ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BUAB „Opulens“ langai administratorius neprieštarauja, kad kreditorės V. Š. kreditorinis reikalavimas 138 636,73 Lt sumai būtų įtrauktas į BUAB „Opulens“ langai kreditorių sąrašą ir būtų patvirtintas ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pagal nurodytas aplinkybes ir bylos duomenis sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, kad kreditorė V. Š. praleido terminą kreditoriniam reikalavimui patiklsinti dėl svarbių priežasčių ir, kad yra pagrindas tokį terminą atnaujinti.

Pirmosios instancijos teismas neatnaujinęs termino kreditoriniam reikalavimui patikslinti, nesudarė sąlygų prasidėti konkrečiam procesui (prašymo tvirtinti kreditorinį reikalavimą nagrinėjimui ir šio reikalavimo pagrįstumo įvertinimui) bankroto byloje. Teismui konstatavus pagrindą atnaujinti ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, sudaromos sąlygos kreditorės V. Š. siekiamo teisinio rezultato - kreditorinio reikalavimo patvirtinimo procesui prasidėti ir vykti. Įmonių bankroto instituto tikslas – siekiant apsaugoti visuomenės interesus, sumažinti neigiamus dėl įmonių bankroto kylančius socialinius padarinius, kiek įmanoma operatyviau ir objektyviau spręsti tarpusavyje susijusių ūkio subjektų turtinius ginčus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog norint teisingai išnagrinėti klausimą dėl kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo pagrįstumo, turi būti kruopščiai ištirti įrodymai ir aplinkybės, susijusios su paties reikalavimo pagrįstumu, nes neatlikus šio tyrimo, kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas gali būti išspręstas neteisingai. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pagal į bylą pateiktus įrodymus klausimo dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo nėra galimybės išnagrinėti iš esmės apeliacine tvarka, todėl klausimas dėl minėto apeliantės kreditorinio reikalavimo patikslinimo bei tvirtinimo perduodamas pirmosios instancijos teismui išnagrinėti iš esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, panaikintina Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, atnaujintinas terminas kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo patikslinimui ir patvirtinimui, kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir patvirtinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį, kuria nutarta netenkinti kreditorės V. Š. prašymo, neatnaujinti termino kreditorinio reikalavimo padidinimui UAB „Opulens“ langai bankroto byloje.

Atnaujinti terminą kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo patikslinimui ir patvirtinimui UAB „Opulens“ langai bankroto byloje.

Kreditorės V. Š. kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir patvirtinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.