- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-13
- Bylos Nr.
- 1A-111-397-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-98-1-00448-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gytis Večerskas (pirm.), Valdas Vitunskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- E. P.
- Advokatai
- Vytautas Gineika
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gyčio Večersko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nuteistojo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 245 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 30 MGL (3900 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nuteistas dėl to, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, būtent, 2011 m. rugpjūčio 9 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi, pagal Jurbarko rajono PK teikimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu, buvo paskirti teismo įpareigojimai: keturiems mėnesiams nebendrauti su teismo nutartyje nurodytais asmenimis: G. E., E. V., V. B., V. B., T. Š., R. J., R. Š., V. Š., T. P., A. S., R. Č., G. U., K. U., M. A., R. J., E. J., S. T., M. J., L. R., T. T., S. V., A. N., D. Š., I. B., E. Š., A. T., M. M., A. A., A. B., G. A., G. R., E. P., G. G., R. V., P. T., L. T., V. B., G. P., T. Ž., I. S., V. B., A. E., V. P., nesilankyti teismo nutartyje nurodytose vietose: kavinėje „K“, kavinėje „L“, kavinėje „M“, kavinėje „Š“, „B“, lošimo automatų salone „T“, kavinėje „R“, nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo, nuo 22 val. vakaro iki 06 val. ryto būti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), be vykdančio priežiūrą įgalioto policijos pareigūno sutikimo nesilankyti Pagėgių bei Lazdijų rinktinės pasienio veikimo teritorijos ruože, tačiau jis nevykdė teismo sprendimu jam skirtų įpareigojimų: 2011 m. rugpjūčio 16 d. 3,15 val. nebuvo gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. nuosprendžiu, nuteistasis E. P. jį skundžia apeliacine tvarka, prašo minėtą nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį, nuosprendį. Skunde nurodo, kad teismas jį pripažino kaltu remiantis vieninteliu įrodymu, išplaukiančiu iš vieno ir to paties policijos pareigūno A. L. parodymų ir jo surašyto tarnybinio pranešimo, kur buvo prieštaringai nurodytos apelianto tikrinimo aplinkybės. Savo tarnybiniame pranešime minėtas liudytojas nenurodė, jog beldėsi į E. P. duris, tai nurodė tik vėliau, apklausos metu, sužinojęs, jog E. P. namuose neveikė durų skambutis. Toks skirtingas įvykio detalių pateikimas kelia apeliantui pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo, todėl teismas turėjo liudytojo A. L. parodymus vertinti kritiškai. Be to, nebuvo paneigti kitų liudytojų parodymai. Apelianto nuomone, jokių duomenų, patvirtinančių jo kaltę nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta nebuvo. Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino įvykio aplinkybes, kad įvykio naktį iš namų niekur išvykęs nebuvo, negirdėjo, kad kas būtų atėjęs jo tikrinti. Jo namų durų skambutis neveikė, tačiau nei beldimo, nei kitų garsų jis negirdėjo, kitaip būtų iškart atidaręs policijos pareigūnui. Šias aplinkybes patvirtino su juo įvykio naktį buvusi sugyventinė E. D.. Iš dalies jo parodymus patvirtino ir pareigūnas V. Č., kuris po ankstesnių tikrinimų buvo nurodęs, jog E. P. durų skambutis neveikė, durys buvo atidarytos tik po beldimo. Teismas šią situaciją interpretavo E. P. nenaudai, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, kadangi nekaltumo įrodinėjimas buvo perkeltas nuteistajam E. P..
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde.
BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Pagal teismų praktiką teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Asmuo atsako pagal šį straipsnį, jeigu jis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010, 2K-108/2012).
Šalies argumentai
Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis neturėjo objektyvių galimybių įvykdyti teismo sprendimo, todėl jo veika neatitinka BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių.
Bylos duomenimis nustatyta, kad E. P. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – Įstatymas) buvo skirta eilė įpareigojimų, tarp kurių įpareigojimą būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 22 iki 6 val. E. P. pažeidė. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte esantis reikalavimas nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje reiškia, kad asmuo yra įpareigojamas teismo nurodytu laiku nepasišalinti iš gyvenamosios vietos. Šiuo teismo įpareigojimu siekiama sudaryti teisines prielaidas jo vykdymą kontroliuojančios policijos įstaigos pareigūnui patikrinti, ar asmuo nustatytu laiku yra savo gyvenamojoje vietoje. Nors Įstatyme nenurodyta, kokiais metodais turi būti kontroliuojama, ar įpareigojimai yra vykdomi, tačiau akivaizdu, kad patikrinti, ar asmuo tam tikru laiku yra savo gyvenamojoje vietoje, galima tik jį atitinkamu metu joje suradus. Byloje nustatyta, jog policijos pareigūnas A. L., vykdydamas Įstatyme nustatytą E. P. paskirto įpareigojimo kontrolę, apsilankęs apelianto gyvenamojoje vietoje 2011 m. rugpjūčio 16 d., apie 3:15 val., jo namuose nerado. Be abejo, išimtiniais atvejais (liga, artimųjų mirtis ir pan.) asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje gali tam tikram laikui iš jos pasišalinti, tačiau tai turi būti suderinta su priežiūrą vykdančiu įgaliotu policijos pareigūnu. Nuteistasis E. P. priežasčių, kurias galima būtų laikyti pateisinančiomis jo nebuvimą gyvenamojoje vietoje, ir jas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Apelianto nurodomi argumentai, jog neveikė jo durų skambutis, dėl ko jis negalėjo girdėti jo patikrinti atvykusio policijos pareigūno, atmestini ir šioje situacijoje negali būti laikomi E. P. abejingo elgesio pateisinimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jei asmeniui paskirtas teismo įpareigojimas atitinkamu metu būti namuose, pats asmuo turi pareigą pasirūpinti, kad jį galima būtų rasti, kad jis turėtų galimybę išgirsti atvykusius policijos pareigūnus, užtikrinti pareigūnams sąlygas jį patikrinti. Net ir esant apelianto nurodytoms aplinkybėms (neveikiant durų skambučiui), pastarasis turėjo šią kliūtį iškart pašalinti, tuo labiau, kad jis žinojo, kad jį kasdien, vėliu paros metu, tikrina policijos pareigūnai. Naują skambutį nuteistasis įsigijo tik po jo apklausos policijoje, kai jau buvo užfiksuotas jo namuose nebuvimo faktas (b. l. 71). Apie tai, kad policijos pareigūnai būtų buvę specialiai informuoti, jog E. P. durų skambutis neveikia, kad dėl objektyvių priežasčių šios kliūties E. P. negali pašalinti ir kad ieškant jo namuose reikia tik belstis į duris ar naudoti kitas priemones, duomenų nėra, to nenurodė ir pats nuteistasis. Iš bylos medžiagos matyti, jog priešingai nei savo skunde teigia nuteistasis, jį tikrinęs kitas policijos pareigūnas nenurodė, jog žinojo, kad durų skambutis neveikė, jis tik nurodo, kad tikrinant apeliantą buvo ir skambinama, ir beldžiama į duris. Nors E. P. ir jo sugyventinė E. D. apylinkės teisme teigė, kad jie buvo namuose ir negirdėjo pareigūno beldimo, jų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kritiškai, kaip siekį išvengti E. P. atsakomybės.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog jį atvykusio tikrinti policijos pareigūno nurodytos aplinkybės tarnybiniame pranešime ir apklausoje skiriasi, dėl to apylinkės teismas be pagrindo vadovavosi jo parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo netikėti policijos pareigūnu A. L., kuris nurodė, jog tikrinant, ar E. P. nurodytu metu yra namuose, durų niekas neatidarė. Jokių konfliktų tarp minėto pareigūno bei E. P. nustatyta nebuvo, jam nebuvo jokio pagrindo apkalbėti nuteistąjį. Tarnybiniame pranešime buvo užfiksuotas tik faktas, jog durų niekas neatidaro, kad tikrinamo asmens namuose nerasta. Detalios smulkmenos (kad buvo skambinama ir beldžiama į duris), kaip nurodė ir pats pareigūnas, buvo paaiškintos jo apklausoje.
Vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais bei nenustačius teisinio pagrindo nuteistajam išteisinti, kolegijos nuomone, tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, bausmė paskirta teisingai, todėl nuosprendis paliekamas galioti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.