- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-19
- Bylos Nr.
- e2YT-3358-925/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24835-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š., A. B., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, I. B., N. B.
- Advokatai
- Ramūnas Vilimavičius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, E. Š., A. B., I. B., N. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas S. B. prašo teismo pripažinti, kad terminas palikimui po jo brolio P. A. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) priimti praleistas dėl svarbios priežasties ir atnaujinti pareiškėjui terminą brolio P. A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo brolis P. A. B. Po brolio mirties liko 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Visi giminėje buvo sutarę, kad po brolio mirties jam priklausiusios žemės sklypų dalys atiteks pareiškėjui, jokio kito turto mirusysis neturėjo, todėl po jo mirties niekas kitas – nei mirusiojo brolis ir sesuo (A. B. ir E. Š.), nei mirusiojo vaikai (I. B., N. B.) į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjas nurodė, kad per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl brolio palikimo nesikreipė, nes tuo laikotarpiu negalėjo atvykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą. Nurodė, kad pagal kilmę yra lietuvis (tėvai yra tremtiniai), tačiau gyvena Rusijoje. Tuo metu, kai turėjo vykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, buvo pasibaigęs jo Rusijos piliečio paso galiojimo laikas ir privalėjo pasikeisti savo asmens dokumentą – pasą, nes iš Rusijos gali išvykti ir į Rusijos Federaciją įvažiuoti atgal tik su Rusijos Federacijos pasu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl asmens dokumento pakeitimo į Rusijos Federacijos institucijas kreipėsi nuotoliniu būdu, nes dėl COVID infekcijos tik tokiu būdu buvo galima pasikeisti asmens dokumentą. Šios procedūros negalėjo ilgą laiką atlikti dėl sistemos klaidų (nerodė jo paso duomenų). Pažymėjo, kad dėl to rašė visoms Rusijos Federacijos institucijoms prašymus ir skundus, tačiau paso keitimo procedūra buvo baigta jau praėjus įstatymo nustatytam 3 mėnesių terminui palikimui priimti. Be asmens dokumento pareiškėjas nurodė negalėjęs grįžti į Lietuvos Respubliką bei kreiptis į notarą, taip pat negalėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos konsulinę įstaigą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo miręs brolis gyveno Vilniuje, todėl dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo privalo kreiptis į Vilniaus miesto notarą.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybei, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimų apie galimą palikėjo P. A. B. palikimo perėjimą valstybei. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad pareiškėjas pretenduoja paveldėti statiniais neužstatytų žemės sklypų, priklausiusių palikėjui, dalis, todėl pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo ir teismingumo klausimai turėtų būti nagrinėjami, atsižvelgus į Nacionalinės žemės tarnybos poziciją šioje byloje. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens VĮ Turto bankas atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus, P. A. B. mirė (duomenys neskelbtini) Gardino mieste, Baltarusijoje. Pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė dokumentų (įrodymų), patvirtinančių P. A. B. paskutinės gyvenamosios vietos Vilniaus mieste – palikimo priėmimo vietos patvirtinančio fakto, todėl tai sukelia abejones dėl nagrinėjamos bylos teismingumo Vilniaus miesto apylinkės teismui. Pažymėjo, kad pareiškėjas kartu su prašymu nepateikė jo galiojančio Lietuvos Respublikos piliečio paso, kuris patvirtintų jo teisę Lietuvos Respublikos teritorijoje turėti nuosavybės teise žemės sklypus. Pareiškėjas prašymą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo grindžia vien tik Rusijos institucijų vilkinimu, keičiant pareiškėjo Rusijos piliečio pasą. Ši aplinkybė, suinteresuoto asmens manymu, nėra reikšminga ir svarbi praleisto termino atnaujinimui. Atkreipė dėmesį, kad pakeisto Rusijos piliečio paso galiojimo terminas pasibaigė 2020 m. vasario 25 d., t. y. dar iki P. A. B. mirties (duomenys neskelbtini), todėl pasirūpinti Rusijos paso keitimu pareiškėjas galėjo anksčiau, dar 2020 metais. Be to, pažymėjo, kad kreiptis dėl palikimo priėmimo į Lietuvoje esantį notaro biurą galima ir nuotoliniu būdu, t. y. per notaro nurodytą el. paštą ar per eNotaras klientų portalo sistemą. Mano, kad pareiškėjas turėtų patikslinti savo pareiškimą papildomais įrodymais. Pareiškėjui nepateikus papildomų įrodymų, Nacionalinė žemės tarnyba prieštarautų dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti įstatymu nustatytą palikimo priėmimo terminą po P. A. B. mirties. Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys A. B., N. Š. (B.), E. Š., I. B. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriose nurodė, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pareiškimą palaikė, prašė tenkinti. Pareiškėjas paaiškino, kad turi galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tačiau išvykti iš Rusijos Federacijos, kur jis gyvena, ir parvykti atgal gali tik su Rusijos Federacijos užsienio pasu, kurio galiojimas jo brolio mirties metu buvo pasibaigęs. Pareiškėjas nurodė, kad jo Rusijos Federacijos paso pakeitimo procedūra užtruko dėl klaidų sistemoje, be to, jo visa šeima sirgo COVID, kas taip pat sutrukdė per tris mėnesius po brolio mirties atvykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą dėl brolio palikimo priėmimo. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad jo brolis mirė Baltarusijoje, buvo išvykęs pas ten gyvenančius vaikus, sirgo ir ten mirė. Pareiškėjas nurodė, jog jis buvo nuvykęs į brolio laidotuves Baltarusijoje, ten nuvykti Rusijos Federacijos užsienio paso nereikia. Brolis jokio turto Baltarusijoje neturėjo, ten buvo išvykęs tik pas vaikus, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo Vilniaus mieste. Pareiškėjas paaiškino, kad nei jo brolio vaikai, nei jo kitas brolis su seserimi į brolio palikimą – žemės sklypą nepretenduoja, nes toks jų susitarimas buvo dar iki brolio mirties, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas tam tikru laiku mirusiam broliui yra nemažai padėjęs finansiškai, kai jis turėjo problemų.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo A. B. su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas ir miręs P. A. B. yra jo broliai, jis į mirusio brolio palikimą nepretenduoja, į notarą dėl mirusio brolio palikimo nesikreipė. Pažymėjo, kad jam žinomos pareiškėjo negalėjimo atvykti į Lietuvą per 3 mėnesius nuo brolio mirties ir kreiptis į notarą dėl jo palikimo priežastys, jas žinodamas, jis pats, nepraėjus 3 mėnesiams nuo brolio mirties buvo nuvykęs pas notarą Vilniuje, tačiau kai notarui paaiškino, kad jis tik nenori, kad būtų praleistas palikimo priėmimo terminas, tačiau pats palikimo priimti nenori ir palikimas turi atitekti broliui, notaras iš jo pareiškimo nepriėmė, iš notaro suprato, kad turėtų kreiptis tas asmuo, kuris iš tikrųjų priims palikimą. Nurodė, kad notaras jam nieko nepaaiškino apie galimybę kreiptis dėl palikimo priėmimo nuotoliniu būdu.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. Š. su pareiškimu sutiko, prašė jį patenkinti. Nurodė, kad ji į mirusio brolio palikimą nepretenduoja, į notarą dėl mirusio brolio palikimo nesikreipė. Patvirtino pareiškėjo ir suinteresuoto asmens A. B. nurodytas aplinkybes apie termino priimti palikimą praleidimo priežastis, jai šios priežastys (objektyvios kliūtys, trukdžiusios pareiškėjui per 3 mėnesius atvykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą dėl brolio palikimo priėmimo) taip pat buvo žinomos, nes ji nuolat palaiko ryšį su abiem broliais.
8. Suinteresuoti asmenys N. Š. (B.), I. B., suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Gardino mieste, Baltarusijoje, mirė pareiškėjo S. B. brolis P. A. B. Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjo P. A. B. vardu nuosavybės teise įregistruoti šie nekilnojamieji daiktai, esantys (duomenys neskelbtini): 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1/5 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjas P. A. B. turėjo du vaikus – suinteresuotus asmenis N. Š. (B.) ir I. B. Pareiškėjas S. B., suinteresuoti asmenys A. B. ir E. Š. yra palikėjo broliai ir sesuo. Paveldint pagal įstatymą palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai, palikėjo broliai ir seserys – ketvirtos eilės (CK 5.11 straipsnis). Iš į bylą pateikto Testamento registrų išrašo nustatyta, kad nėra registruota mirusio P. A. B. testamentų sudarymo faktų, taip pat po P. A. B. mirties nėra registruota palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
10. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, P. A. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo (duomenys neskelbtini) iki mirties ((duomenys neskelbtini)) buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuva. Nustatyta, kad palikėjo vardu nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas yra Lietuvos Respublikoje, todėl dėl šio konkretaus turto paveldėjimo kompetentingi spręsti Lietuvos Respublikos notarai (Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir Lietuvos Respublikos teismai, taikydami Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo klausimais, nes taip numato 1992 m. spalio 29 d. ratifikuotos Lietuvos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 43 straipsnio 2 dalis, 46 straipsnio 3 dalis. Lietuvos paveldėjimo teisei būdingas universalumo principas reiškia, jog palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, ir prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, teismas turi nustatyti aplinkybes, ar toks pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą kurioje nors valstybėje, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą (nesvarbu kurioje valstybėje) valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino. Taigi sprendžiant, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę, reikalinga nustatytai, ar nebuvo kito palikėjo turto, pvz., kilnojamojo turto Baltarusijos Respublikoje, kurį pareiškėjas galėjo būti pradėjęs valdyti, t. y. reikalinga išsiaiškinti, ar pareiškėjas tikrai yra praleidęs terminą priimti palikimą pagal Lietuvos Respublikos teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).
11. Iš pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad palikėjas, nors ir mirė Baltarusijoje, tačiau ten jokio turto neturėjo, buvo atvykęs pas ten gyvenančius savo vaikus.
12. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos palikimui priimti. Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
14. Pareiškėjas S. B. nurodė, kad dėl brolio P. A. B. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, nes jis gyvena Rusijoje, po brolio mirties, kai turėjo vykti į Lietuvos Respubliką ir kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, buvo pasibaigęs jo Rusijos piliečio paso galiojimo laikas ir jis privalėjo pasikeisti savo asmens dokumentą – pasą, nes iš Rusijos Federacijos gali išvykti ir į Rusijos Federaciją įvažiuoti atgal tik su Rusijos Federacijos pasu. Pareiškėjas nurodė, kad dėl asmens dokumento pakeitimo į Rusijos Federacijos institucijas kreipėsi nuotoliniu būdu, nes dėl COVID infekcijos tik tokiu būdu buvo galima pasikeisti asmens dokumentą. Šios procedūros negalėjo ilgą laiką atlikti dėl sistemos klaidų (nerodė jo paso duomenų). Nustatyta, kad pareiškėjui Rusijos Federacijos pasas išduotas 2022-06-28. Pareiškėjas taip pat turi iki 2024-05-12 galiojantį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, tačiau su šiuo pasu jis negalėjo išvykti iš Rusijos Federacijos ir grįžti atgal. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl Rusijos Federacijos paso negaliojimo jo brolio mirties metu ir duomenis apie užtrukusią Rusijos Federacijos paso išdavimo procedūrą, pareiškėjo negalėjimo atvykti į Lietuvos Respubliką priežastis per 3 mėnesius po palikėjo mirties patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat teismo posėdyje duoti pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų E. Š. ir A. B. paaiškinimai. Teismas aptartas priežastis pripažįsta svarbiomis termino P. A. B. palikimui priimti praleidimo priežastimis ir tai sudaro pagrindą pareiškėjui praleistą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis). Pareiškėjui atnaujintas terminas palikimui priimti pratęstinas 3 mėnesių laikotarpiui (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 290-292 straipsniais, 335 straipsnio 1 dalimi, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po brolio P. A. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) mirties (duomenys neskelbtini) priimti, pratęsiant šį terminą 3 (trims) mėnesiams.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.