Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-03-04 · Baudžiamoji byla Nr. e1-215-1213/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-04
Bylos Nr.
e1-215-1213/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49147-2023-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Monika Vyšniauskienė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-215-1213/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49147-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.12.1; 4.2.12.1.3; 2.12.1.4. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 4 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokuroro M. Stonkaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalė, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, bausmę atlikęs 2022 m. vasario 28 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. K. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims ir jiems sukeliant pasipiktinimą, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, kumščiu sudavė vieną kartą R. G. į veido sritį, taip R. G. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kakle, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės rankos I piršto nugariniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje.

2. Šios veikos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę. Parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d., po 22 val. jo draugė išėjo į lauką užvesti automobilį, nes jo sesuo su švogeriu žadėjo važiuoti namo, o jo draugė juos turėjo parvežti. Vėliau į lauką išėjo jo sesuo su švogeriu, išėjo ir jis su broliu M. Jo draugė išvežė sesę su švogeriu namo. Lauke prie laiptinės stovėjo R. G., A., pavardės nežino, ir R. su drauge. Jie su broliu parūkydami ėjo link laiptinės. Priėjus prie laiptinės, pasveikino lauke stovėjusius su šventėmis ir jie ėjo į laiptinę. Pirmas ėjo M., bet A. nepraleido jo įeiti į laiptinę, krūtine pastūmė M. ir tuo pačiu metu R. G. sakė: „duodu penkias sekundes, kad jūs pistumėt nachui iš čia“. Ir tuo pat metu pajuto smūgį iš R. kumščiu į dešinę akį. Ką veikė tuo metu M. su A., jis nematė. Kai gavo smūgį į akį, jis gindamasis instinktyviai trenkė R. vieną ar du smūgius į veido sritį, kur jam tiksliai kliuvo, nežino. R. jam kibo į atlapus ir jis jam įsikibo, ir jis stumdėsi su juo, smūgių daugiau vienas kitam nesudavė. Ant žemės parvirtę nebuvo, jis buvo tik suklupęs pasiimti akinių. Tuo metu išėjo tėvai ir A. G. Kai G. išėjo į laiptinę, buvo tikrai be akinių. Visi išėję bandė juos su G. išskirti. Mama buvo prie M., tėtis iš vis ant laiptų stovėjo, G. buvo prie jų priėjusi, tačiau jis smūgių jai nesudavė. Vienu metu G. R. su A. nutempė į namus ir tuo viskas pasibaigė. Jis tą vakarą buvo užgėręs, bet labai girtas nebuvo, atsimena kaip viskas buvo, pripažįsta, kad sudavė vieną ar du smūgius kumščiu G. į veido sritį po to, kai pats gavo į dešinę akį pirmą smūgį nuo R. G.. Nurodė, kad M. G. nesudavė nei vieno smūgio, nebuvo prie jo priėjęs, o tėvas S. iš vis buvo ant laiptų, taip pat prie R. priėjęs nebuvo. Nurodė, jog G. dėl akinių sugadinimo padarytą žalą atlygino, t. y. sumokėjo tiek, kiek jai kainavo pasidaryti naujus akinius. Kad jai suduotų į veidą ir dėl to nukristų akiniai, tikrai neatsimena to momento, bet neneigia, kad netyčia galėjo besistumdydamas su R. G., kliudyti A. G., todėl padarytą žalą pilnai atlygino. Su R. G. sukirto rankomis, sutarė nebesipykti ir mano, kad R. G. jam jokių pretenzijų nebeturi. Prašo, esant galimybei, bylą pabaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Prie apklausos prideda raštą, kurį pasirašė su A. G. dėl žalos atlyginimo.

3. Kaltinamojo E. K. kaltė be jo prisipažinimo grindžiama ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. Nukentėjusiojo R. G. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d., pas juos į svečius atvažiavo žmonos pusseserė V. su sugyventiniu R., taip pat buvo atėjęs į svečius ir žmonos brolis A. Bešvenčiant, laikotarpyje nuo 21 iki 22 val., tiksliai laiko neatsimena, jie sugalvojo išeiti į lauką ir pažiūrėti V. automobilio dureles, jas šiaip ne taip uždarė. Į lauką išėjo jis, V., A. ir R., žmona pasiliko namuose. Kai sutvarkė dureles, jie visi dar rūkė lauke, o jis stovėjo su jais ir šnekėjosi. Tuomet į lauką išėjo kaimynai K., kaip suprato, jie išėjo palydėti iki mašinos M. ir E. seserį O., kuri išvažiavo. Į lauką išėjo E., M., S. ir O. Kai jie išėjo pasisveikino, palinkėjo vieni kitiems linksmų Kalėdų. Belinkint linksmų švenčių, A. sušuko entuziastingai, garsiai, "Linksmų Kalėdų". Tada prie A., nieko nesakęs, be jokios priežasties, pripuolė M. K., kuris su galva trenkė A. į galvą, kur tiksliai pataikė, į kurią vietą, jis nežino, nematė. Jis pradėjo šaukti, ką jūs darot, baikit. Prie jo tuo metu pripuolė E. ir koja spyrė į veidą, pataikė į kairią akį. Tuo pat metu pripuolė M. ir S., ir suėmę už rūbų visi trys nuvertė jį į laiptinės vidų ir tada jam spyrė į visą kūną visi, tačiau kiek kuris spyrė kartų, kiek iš viso smūgių jam buvo spirta, jis nežino ir nurodyti negali, nes kažkuriuo momentu lyg prarado sąmonę. Kiek smūgių jam buvo spirta, ar kai spyrė, jie buvo basi, su batais ar su šlepetėmis, jis nežino. Jis pagrinde dengėsi galvą rankomis. Spirta jam buvo ne mažiau nei 10 kartų, su rankomis, kiek atsimena, jam smūgių nesudavė. Po to, atsipeikėjo jau namuose, kai gulėjo ant lovos. Neilgai trukus atvažiavo policija ir greitoji, greitoji jį apžiūrėjusi, išvežė į Šilalės ligoninės priėmimo skyrių, iš kur po vaistų suleidimo išvežė į Tauragės ligoninę, paryčiais, tą pačią naktį jį paleido į namus. Nurodė, kad pas gydytoją nebesikreips, mėlynes išsigydys pats ir pas teismo med. eksperto nevyks.

Patikslinus pirmos apklausos metu duotus parodymus, R. G. parodė, kad atsimena, kad tą vakarą, kai viskas įvyko, jie lauke stovėjo su V., taip pat buvo ir A.. Kai parėjo M. su E., A. juos pasveikino su Kalėdomis ir tada M. prie A. priėjęs jį ar tai pastūmė, ar tai sudavė jam į galvą ir tada jis pajuto smūgį į kairią akį iš E.. Ar jis jiems ką nors sakė, jis to neatsimena, neneigia, kad galėjo sakyti. Smūgis buvo labai stiprus, jam apsisuko galva. Atsimena, kad jis susikibo su E., ar ant žemės buvo nuvirtęs, jis tiksliai nebeatsimena, jam bent atrodė, kad buvo nuvirtęs, bet gali būti, kad jam po galvos sutrenkimo taip atrodė. Jis atsimena tiksliai, kad jam E. sudavė pirmą smūgį į veidą ir tada jam aptemo protas. Ar jis jam sudavė atgal, nežino, bet mano, kad negalėjo suduoti. Žino, kad vienu momentu jį žmona įtempė į namus. Ar M. su S. jam sudavė smūgius, jis neatsimena, iš vis iš to, kas vyko koridoriuje, jis nelabai neatsimena. Jis pirmas niekam smūgių nesudavė. Kodėl pirmos apklausos metu nurodė, kad sudavė jam visi K., jis tiksliai nežino, kodėl nurodė, kad jį spardė su kojomis, taip pat nežino. Bent jau jam pirmas E. suduotas smūgis buvo toks stiprus, kad jis tiesiog pagalvojo, kad jam spyrė, nors gal ir su kumščiu jam buvo suduotas toks stiprus smūgis. Jam tada atrodė, kad jie jį visi mušė, bet gali būti, kad jis klysta, nes daug ko neatsimena. Kai jį apklausinėjo pirmą kartą policijoje, tai jam tuo metu dar tebeskaudėjo galva, todėl gali būti, kad duodamas parodymus ne taip viską supasakojo. R. G. nurodė, kad civilinio ieškinio byloje nereikš. Į akistatą stoti su K. kategoriškai atsisakė, nes jis jų nenori matyti.

3.2. Liudytojos A. G. parodymais, kuri ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į svečius atvažiavo V. B. ir R. J. švęsti Kalėdų. Apie 22 val., būnant namuose išgirdo triukšmą laiptinėje, išėjusi pamatė, kad jos vyrą R. G. muša kaimynai K.. Pargriovę ant žemės spardė vyrą. Vienu metu paėmė E. K. už rankos, tada E. K. trenkė jai kumščiu į veidą, nuo smūgio nukrito akiniai, skausmo nepatyrė, bet labai išsigando.

Papildomos apklausos metu A. G. parodė, kad pas juos į namus buvo atvykę R. su V., taip pat buvo brolis A., su jais šventė Kalėdas, vyrai gėrė alkoholį, jos su V. alkoholio nevartojo. Daugiau nieko su jais nebuvo. Apie 22 val. išgirdo triukšmą laiptinėje, kažkas šūkavo, bildėjo. Išėjusi per duris, pamatė, kad jos vyrą R. yra apsupę kaimynai K., t. y. buvo M., E. tempė jį už rūbų, vertė ant žemės. Ji puolė gelbėti vyro, tempė E. už, kiek atsimena, kairės rankos ir jis jai dešine trenkė į veidą, pataikė į akinius. Kai tik išėjo į laiptinę, pamatė, kas vyksta, pradėjo klykti, tada neilgai trukus prie R. atsirado ir S.. Tuo metu jie nuvertė R. ant žemės ir pradėjo spardyti, tačiau kiek kas kartų spyrė, ji neskaičiavo, bet bendrai paėmus jie visi spyrė bendrai ne mažiau kaip 10 kartų. Buvo sumaištis, visi trys K. buvo prie vyro, tačiau ar tiksliai visi mušė R., ji tikrai nepasakys ir kiek kuris smūgių sudavė, tikrai nepasakys, nes nežiūrėjo, neskaičiavo, viskas vyko greitai, buvo išsigandusi, jai asmeniškai E. atitraukti nuo vyro nėjo. Jai nuo E. suduoto smūgio akiniai nukrito ant žemės ir išniro akinių kojelė. Nuo E. suduoto smūgio fizinio skausmo nepajuto, sužalojimų nepadarė, tik kad sulaužė akinius, smūgis nebuvo stiprus. Už akinius su lęšiais buvo mokėjusi 152 eurus, akinių rėmeliai kainavo 52 eurus. Nurodė, kad turi iš „Solregis“ kvito kopiją, kurį pateiks prie apklausos. Kadangi akinių rėmelis nebuvo nepataisomai sugadintas, ji neš akinius taisyti, todėl kiek už taisymą sumokės ir kokia jai yra padaryta žala dėl akinių sugadinimo ji tiksliai nežino. Dėl ko K. užsipuolė jos vyrą, ji nežino, vyras sakė, kad nei iš šio, nei iš to. Jai ir jos šeimai buvo sugadintos Kalėdos, sukėlė pasipiktinimą tokie kaimynų veiksmai, jos manymu buvo sutrikdyta ne tik jos vyro sveikata, bet ir vieša vieta ir rimtis taip pat buvo sutrikdyti. Jai pasirodė, kad visi K. buvo neblaivūs, nes jie buvo kaip pamišę. Iš prie apklausos pateikto UAB „Solregis“ pareiškimo nustatyta, kad pagal užsakymą pagaminto medicinos prietaiso – korekcinių akinių (be darbų) kaina 149 eurai. Byloje pateiktas dokumentas, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. K. nukentėjusiajai A. G. atlygino žalą už akinius – 209 eurus, nukentėjusioji kaltinamajam pretenzijų dėl padarytos žalos nebeturi.

3.3. Liudytojo A. K. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d., vakare, buvo svečiuose pas seserį, šventė Kalėdas. Pas seserį buvo jos vyras R., jų pusseserė V., jos sugyventinis R.. Apie 22 val. V., R. ir R. išėjo į lauką, jis jiems išėjo iš paskos, tik išėjęs į lauką prie laiptinės užsidegė cigaretę. Buvo truputį vartojęs alkoholio, tačiau girtas nebuvo. R. buvo gėręs, tačiau labai girtas nebuvo. Tuo metu, kai jis jau užsidegė cigaretę, į lauką išbėgo E., bėgo prie mašinos, iš paskos išėjo ir M.. Jis pašaukė „linksmų Kalėdų“ ir tuomet prie jo priėjo M., rankomis stumdamas jį pasakė: „ko čia skeryčiojiesi kaip gaidys“. M. pasakė, kad jis eitų šalin. R. pradėjo šaukti: „ko jūs visada kabinėjatės, kas jums yra“, tikslių jo žodžių neatsimena, bet esmė buvo tokia. Prie R. pribėgo E. ir viena ranka kibo R. į atlapus, o su kita R. trenkė į galvos sritį, tačiau kur tiksliai pataikė, jis nežino. R. irgi įsikabino E. į atlapus, jie šaukdami tampėsi vienas kitą. Jis tempė R. į namus už rankos, R. laikė E. ir vienu metu jie abu nuvirto ant žemės, t. y. nuvirto ir R. ir E., tačiau greitai abu atsistojo. Prie jų nuvirtusių niekas nespėjo pribėgti ir spirti. Buvo didelis šurmulys, į laiptinę išbėgo K. ir laikė M.. Taip pat išėjo ir A., S., kuris stovėjo ant laiptų. O. laikė M., M. vis taikėsi suduoti jam, tačiau jam nepavyko, A. E. bandė atitraukti nuo R., jis traukė į namus R.. Viskas vyko greitai. Atsimena, vienu metu jam už žando, iš už galo, paėmė S., tačiau jis numušė jo ranką. S. laikė M. žmona ar draugė. S. prie R. iš vis nebuvo priėjęs. Kad M. suduotų smūgius R., nematė, pagrinde R. konfliktavo su E.. Kad R. spardytų E. taip pat nematė. Iš vis tą vakarą matė tik vieną smūgį, t. y. kai sudavė E. R. į galvos sritį. Galų gale R. įtempė į namus. Į namus įėjusi A. paskambino policijai. Po kurio laiko atvažiavo greitoji ir policija. Jis tą vakarą nenukentėjo, jam į veidą niekas nesudavė nei ranka, nei koja, nei galva, tik už žando griebė S., tačiau jis dėl to jam jokių pretenzijų neturi, jam neskaudėjo. Matė tiksliai, kad R. E. sudavė vieną kartą ranka į galvos sritį, tačiau kur tiksliai pataikė, nežino, tik jau po visko matė, kad R. yra pamėlynavusi akis, tai, matyt, gavo į akį, daugiau smūgių nematė. Kad R. suduotų smūgius, nematė, R. su E. buvo įsikibę vienas kitam į atlapus, tampėsi, tačiau kad daugiau suduotų smūgius vienas kitam, nematė. Ant žemės jie abu buvo nuvirtę trumpam, greitai atsistojo. Labai sunku viską nupasakoti iš eilės, kadangi viskas vyko greitai, buvo sumaištis, o be to, koridorius buvo apšviestas tik girliandomis, tai papasakojo tiek, kiek jis atsimena ir kiek matė. Tą vakarą buvo sugadinta šventė, nes E. sukėlė visą sumaištį, konfliktą, jis tokiais jo veiksmais buvo pasipiktinęs.

3.4. Liudytojos V. B. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. G. yra jos pusseserė, ji dažnai pas ją nuvažiuoja. 2023 m. gruodžio 25 d., per Kalėdas, kartu su sugyventiniu R. J. nuvažiavo pas A. ir R. G. švęsti Kalėdų. Tą vakarą šventė Kalėdas, vyrai vartojo alkoholį, jos su A. alkoholio negėrė. Apie 22 val., tiksliai laiko neatsimena, išėjo parūkyti į lauką, prie durų, stovėjo konkrečiai prie elektros skydinės, po stogeliu. Su ja kartu išėjo R. G., kuris stovėjo šalia. Jis buvo užgėręs, bet labai girtas nebuvo. Jai rūkant, matė, kad lauke prie mašinos yra vienas G. kaimynas K. Jis parėjo pirmas nuo mašinos, atsistojo prie kitos sienos, prie laiptinės, taip pat iš kažkur iš lauko parėjo kitas K., kuris atsistojo arčiau prie durų, vedančių į laiptinę. K. tada nieko nesakė, nekonfliktavo. Tuo pat metu į lauką išėjo pusbrolis A. K., kuris atsistojo prie įėjimo prie laiptinės. Išėjęs A. pasakė: „su šventėmis vyrai“ ar kažką panašaus ir tada prie jo puolė vienas iš K., kuris stovėjo arčiau durų, jie su A. susistumdė. Prie to K. puolė R., ir prie R. tuo metu puolė kitas K., kuris stovėjo toliau nuo durų. Matė, kad R. sudavė K. vieną ar du smūgius į galvos sritį, matė, kad R. akis pamėlynavo. Viskas vyko greitai. Ar prieš tai, kai R. gavo į akį nuo K., R. trenkė K., ji nematė, bet mano, kad negalėjo, bet tikrai ji to nematė. Tada įvyko viskas greitai, kilo šurmulys, pradėjo šaukti, bėgo į lauką, kviesti pagalbos, po to puolė į vidų, tada į laiptinę išėjo A. ir R., A. puolė R. traukti nuo K., R. taip pat, po to išėjo K. tėvas ir motina. A. bandė R. atitraukti nuo K., o K. su R. buvo susikibę, stumdėsi, buvo sambrūzdis. Matė, kad vieną K. laiko K., K. tėvas ir bandė kibti į tarpą, tačiau jį kažkas iš ten nustūmė, jis smūgių, bent jau ji kiek matė, niekam nesudavė. Vienu metu R. A. įtempė į namus, tuo viskas ir pasibaigė. R. ant žemės nuvirtęs, kiek ji matė, nebuvo. Laiptinėje buvo prietema. Matė tiksliai, kad R. buvo suduotas smūgis į veidą, pamėlynavo akis jam, o paskui kiek smūgių buvo suduota, ar jie buvo suduoti ar tiesiog tampėsi, to tiksliai pasakyti negali. Pagrinde prie R. buvo vienas K., o kitas prie A., o po to K. nuo A. tą K. laikė. Ji jų vardų nežino. Kad A. būtų suduoti smūgiai, nematė. Kiek jai yra žinoma, G. su K., t. y. sūnumis ir tėvu, konfliktuoja visą gyvenimą, dėl ko jie konfliktuoja, ji nežino ir nurodyti negali, jų santykių nežino, tik žino kaip faktą, kad tarp jų yra pastovūs konfliktai ir tai tęsiasi visą gyvenimą, neįsitenka jie viename name. Kad A. būtų buvę suduoti smūgiai, ji nematė. Tik po to, kai viskas nurimo, kai A. įsitempė R. į namus, ji matė, kad ant žemės yra numesti akiniai. Iš pradžių dar pagalvojo, kad K., paėmė akinius ir parnešė pas A. į namus. Tuomet A. pasakė, kad tai jos akiniai. Akinių viena kojelė buvo nukritusi, ar jie daugiau buvo sulaužyti nepastebėjo. Jai tą vakarą buvo sugadinta šventė.

3.5. Liudytojo R. J. parodymais, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. šventė Kalėdas pas A. ir R. G., kur gėrė alkoholį. Atsimena, kad vienu metu V. išėjo parūkyti į lauką, išėjo ir R., vėliau A., ir vienu metu išgirdo, kad laiptinėje yra kažkoks šurmulys. Išėjęs į lauką pamatė, kad R. yra susikibęs su E. K., netoliese buvo ir M.. Jis išpuolęs, nuėjo prie jų, paėmė K. už rūbų, tempė, E. jam sakė, kad nesikištų ir puolė jis prie R.. R. su E. buvo pagrinde susikibę, tačiau ar suduotų smūgius vienas kitam, jis nematė. Viskas vyko greitai, buvo šurmulys, chaosas, o be to, buvo neblaivus, tai konkrečiai kas ką darė, jis negali nurodyti. Žino, kad vienu metu išėjo ir S. K., kuris norėjo pulti prie R., tačiau jis jam nelaido, sakė, kad nesikištų ir jis stovėjo ant laiptų, nieko nedarė, R. smūgių nesudavė. K. laikė ir kažkurį sūnų, ir vienu metu A. R. įsitempė į namus, tuo viskas ir pasibaigė. Kaip ir minėjo, kas kiek ir kam suduotų smūgius, jis nematė, matė tik po visko, kad R. yra mėlyna akis. Nei vienas, kiek matė, ant žemės nebuvo nuvirtę. Pagrinde prie R. puolė E.. R. su K. konfliktuoja visą gyvenimą, jie neįsitenka, jie konfliktuoja dėl visko, pradedant nuo mašinos statymo, baigiant žemių dalybomis ir panašiai. Jam tą vakarą smūgiai nebuvo suduoti.

3.6. Liudytojos A. K. parodymais, kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai išaiškinta, kad įtariamojo šeimos nariai ar artimi giminaičiai gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus, nors šioje byloje įtariamasis yra jos sūnus, ji sutinka duoti parodymus. 2023 m. gruodžio 25 d. šventė su šeima Kalėdas. Ji tą vakarą alkoholio nevartojo. Vienu metu, gal buvo apie 22 val., kai dukra važiavo jau namo, kurią vežė E. draugė, ir jie išėjo visi į lauką, taip pat išėjo E. su M. palydėti sesers. Kai jie išėjo, neilgai trukus, išgirdo, kad laiptinėje yra kažkoks šurmulys. Ji tada nuėjo pažiūrėti kas darosi. Pamatė, kad laiptinėje, pirmame aukšte yra jos abu vaikai, t. y. M. ir E., taip pat buvo A., kurio pavardės nežino, R. G., R. J.. Kiek spėjo pamatyti, tai jie stumdėsi. M. buvo labiau prie A., E. buvo labiau prie R.. Kad jie vieni kitiems suduotų smūgius, nematė, t. y. nematė iš vis kad būtų suduoti smūgiai nei iš vienos, nei iš kitos pusės, jie tik stumdėsi, šūkavo. Taip pat koridoriuje buvo A. G.. Ji iš karto puolė prie M., tempė jį į namus. Taip pat į koridorių buvo išėjęs ir jos vyras S., kuris, kiek atsimena, nutempė E., tuo viskas ir pasibaigė. Kai parėjo į namus, matė, kad E. yra pamėlynavusi akis, tačiau kuri, dabar neatsimena, bijo sumaišyti. Kai ji išėjo į koridorių, jau smūgių niekas niekam nesudavė, bent jau ji nematė, kas buvo prieš tai, negali pasakyti, nes nematė. Kol ji buvo koridoriuje, niekas ant žemės nuvirtę nebuvo. Vyras S. niekam smūgių nesudavė, bent jau ji nematė. Kai jos išėjo, viskas greitai baigėsi. Jų santykiai su G. yra konfliktiški. Kai jie prieš 7 ar 8 metus parėjo gyventi į jų namą, pradėjo dėtis nesąmonės, jie neįsitenka niekur, nei kieme, nei laiptinėje. Blogai, kad kieme vaikšto vištos, yra mačiusi, kaip R. mėto akmenimis į vištas, yra buvę ne vieną kartą, kai jai nuėjus į sklepą, R. užrakina sklepo duris. R. reiškia priekaištus, kad mašina stovi kieme, buvo uždažęs kieme stovėjusios sūnaus fūros numerius. Paskutiniu metu ji su jais iš vis nebendrauja, nesisveikina ir nenori turėti jokių reikalų su jais. Jų name gyvena iš viso penkios šeimos, t. y. G., kitame bute gyvena G. mama, jos šeima, dar vienas vyriškis, kuris pastoviai važinėja į užsienį, jo dažnai nebūna namuose, ir dar viena moteris, kiti butai yra laisvi. Nei vienas kaimynas nenorės nieko sakyti apie G., kad po to nenukentėtų. R. visada viskas yra blogai ir visada ieško konfliktų, konfliktuoja be jokios priežasties, jam priežasties nereikia, kad sukeltų konfliktą.

3.7. 2023 m. gruodžio 26 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo G. V. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 25 d., apie 22 val. R. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.52 promilės neblaivumas, būnant daugiabučio namo laiptinės pirmojo aukšto koridoriuje, tyčia, pažeisdami viešąją tvarką ir iš chuliganiškų paskatų suduodami smūgius į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis jį sumušė M. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nustatytas 1.97 promilės neblaivumas, E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,14 promilės neblaivumas, ir S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nustatytas 0.92 promilės neblaivumas. R. G. dėl patirtų sužalojimų galvos srityje gydymui išgabentas į Tauragės ligoninę. Įtariamieji nesulaikyti. Pradedamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49147-23, pagal BK 284 straipsnį. Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) 2024 m. sausio 30 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49147-23 dėl viešosios tvarkos pažeidimo, M. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., ir S. K., gimusio (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, nesant jų veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymių.

3.8. 2023 m. gruodžio 26 d. surašytu įvykio vietos apžiūros protokolu ir foto lentele, iš kurios matyti, jog nusikaltimo padarymo vieta (duomenys neskelbtini) esantis namas, įėjimas į namą. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta.

3.9. 2024 m. sausio 24 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole apžiūrėtais policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį Body kameromis darytų vaizdo ir garso įrašais, CD diskas (voke) prie ikiteisminio tyrimo bylos.

3.10. 2023 m. gruodžio 26 d. R. G. apžiūros protokolu ir fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad yra sumuštas veidas, apibraižytas kaklas, nubrozdinta dešinės rankos alkūnė.

3.11. Specialisto išvada Nr. G20/2024(10), kurioje užfiksuota, kad R. G. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, odos nubrozdinimai kakle, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės rankos I piršto nugariniame paviršiuje. R. G. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

3.12. Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalu (alkotesterio sertifikato Nr. 2060328), iš kurio matyti, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 23:31 val. E. K. nustatytas 1,14 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

4. BK 284 straipsnyje numatyta, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas.

5. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį kilti veikos požymių nepakanka, reikia nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012 ir kt.). Antai, smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai.

6. BK 284 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia, taigi, būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nurodytos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaryta dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017).

7. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. K. veiksmai prieš nukentėjusįjį R. G. buvo įžūlūs, agresyvūs, sukėlę nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą bei nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Byloje nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo nusikalstami veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje. Darytina išvada, kad byloje nustatyti E. K. veiksmai – fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pavartojimas, jo sveikatą sutrikdžius nežymiai, – atitinka įžūlų elgesį, kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Byloje nustatyta ir tai, kad dėl E. K. neteisėtų veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, nes po E. K. išpuolių ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti aplinkui buvę pašaliniai asmenys išsigando, patyrė stresą, iškvietė policiją. Liudytojai po įvykio buvo apklausti policijos pareigūnų, be to, ir liudytojai patvirtino matę dviejų asmenų grumtynes, ir iškart po įvykio policijos pareigūnams nurodė, kad įvykis sukėlė neigiamas emocijas, buvo išsigandę ir pasipiktinę, sugadinta Kalėdų šventė. Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. K., atlikdamas aukščiau nurodytus veiksmus, veikė tiesiogine neapibrėžta padarinių atžvilgiu tyčia – jis suvokė, kad įžūliu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir, nors konkrečiai nesuvokdamas, kokį poveikį visuomenei gali turėti jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta. Taigi aptariamu atveju E. K. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

8. Visuma šioje baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendžia, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. K. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini) esančio daugiabučio gyvenamojo namo laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, matant pašaliniams asmenims ir jiems sukeliant pasipiktinimą, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu fizinio smurto panaudojimu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, kumščiu sudavė vieną kartą R. G. į veido sritį, taip R. G. padarė poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, odos nubrozdinimus kakle, dešinės alkūnės sąnaryje, dešinės rankos I piršto nugariniame paviršiuje, kas nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje.

9. Prokuroras už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam siūlo skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant 2 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir įpareigojant per 2 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, E. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Skirdamas E. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai (BK 11 straipsnio 3 dalis), numatytą BK 284 straipsnyje, į kaltinamojo asmenybę – nevedęs, dirbantis, teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka metų laikotarpyje baustas 2 kartus. Byloje nėra duomenų apie E. K. gydymąsi psichiatrijos ligoninėje, jis taip pat nėra įrašytas į priklausomybės ligų centro įskaitą.

13. Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, žalą atlygino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2-3 punktai). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, t. y. E. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, nuo bausmės pradžios įpareigojant jį 2 mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 2 mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

15. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padaryto nesunkaus nusikaltimo ir byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

17. Byloje yra pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš E. K. 244,45 Eur žalą, padarytą PSDF biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo. Tačiau byloje taip pat pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad E. K. 2024 m. vasario 1 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą. Civilinė ieškovė nurodė, jog yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės. Ieškovės pateiktas ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl atsisakymas nuo ieškinio priimamas ir byla dėl civilinio ieškinio nutraukiama.

18. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. CD diskas (voke) prie bylos su policijos pareigūnų, reagavusių į įvykį Body kameromis darytų vaizdo ir garso įrašais, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 2 (du) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 2 (du) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, nuo bausmės pradžios įpareigojant 2 (du) mėnesius būti namie nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir uždraudžiant 2 (du) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Priimti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio ir bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį E. K. dėl 244,45 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą nutraukti ieškovei atsisakius nuo ieškinio.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti E. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti E. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

TeisėjaMonika Vyšniauskienė