Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. L. ieškinį atsakovei D. M., trečiajam asmeniui K. L. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas M. L. ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovės D. M. išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki jis mokysis Kauno technologijos universitete ir bus ne vyresnis negu 24 metų, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, ir 900 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 2016 m. rugsėjo 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. laikotarpį, skaičiuojant po 150 Eur kas mėnesį. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė ir trečiasis asmuo yra jo tėvai. (duomenys neskelbtini) ieškovas tapo pilnamečiu. Jis mokosi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto bakalauro studijų pirmame kurse. Turto ir pajamų neturi, todėl jam yra būtina parama. Jo pragyvenimo išlaidos per mėnesį yra apie 315 Eur. Ieškovas gyvena kartu su tėvu, kuris pagal galimybes jį išlaiko. Tėvo turtinė padėtis labai sunki, nes jis bedarbis, jokių pajamų ir turto neturi, be to, iš jo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams M. L. ir M. L.. Kadangi motina dirba, jo nuomone, ji turi galimybę teikti jam išlaikymą. Atsakovė D. M. atsiliepime į ieškovo ieškinį nurodė, kad su trečiuoju asmeniu K. L. turi tris vaikus. Nutraukus santuoką, vaikai liko gyventi su tėvu, o iš jos buvo priteistas išlaikymas vaikams. 2013 m. pas ją grįžo gyventi dukra M. L., o 2016 m. vasario mėnesį ir sūnus M. L., iš tėvo K. L. buvo priteistas išlaikymas, bet jis išlaikymo nemoka, yra susidariusi 2 504,88 Eur skola. Vaikų tėvas visą laiką vengia dirbti normaliai apmokamą darbą – arba dirba tik 0,25 etato, arba būna bedarbis. Atsakovė teikė išlaikymą ieškovui iki jis sukako 19 m. ir baigė vidurinę mokyklą. Ji dirba troleibuso vairuotoja, visą savo atlyginimą skiria nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti, būsto nuomai ir paslaugoms, todėl ieškovo reikalaujamos 150 Eur per mėnesį sumos mokėti negali.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės D. M. ieškovui M. L. išlaikymo paramą po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-03-16) iki jis mokysis Kauno technologijos universitete, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovės valstybei 25,20 Eur žyminį mokestį ir 35,96 Eur išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Teismas nustatė, kad ieškovas yra trečiojo asmens ir atsakovės sūnus, (duomenys neskelbtini) jis tapo pilnamečiu, 2016 m. baigė vidurinę mokyklą ir pradėjo mokytis Kauno technologijos universiteto Statybos ir urbanistikos fakultete nuolatine (dienine) forma I kurse. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovo studijos skirtos 1-ajai kvalifikacijai įgyti, mokslus turėtų baigti 2020 metais. Ieškovo bendras mokymosi vidurkis 7,15 patvirtina, kad savo pareigas siekti pirmos profesijos jis atlieka sąžiningai ir pareigingai. Ieškovo turtinė padėtis yra sunki, nes jis, kaip nurodė, stipendijos negauna, niekur nedirba, nėra duomenų apie jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, registruotas transporto priemones. Iš šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų matyti, kad šiuo metu ieškovas gyvena su tėvu ir yra jo išlaikomas.Ieškovas, mokydamasis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turi privalomai lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko mokymuisi namuose, t. y. didžiąją laiko ir pajėgumų dalį, siekiant įgyti profesinį išsilavinimą, turi skirti mokymuisi, todėl teismas sutiko su ieškovo teiginiu, jog, mokydamasis aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje ir siekdamas įgyti išsilavinimą, jis mokymosi laikotarpyje neturi galimybių tuo pačiu dirbti ir savarankiškai save išlaikyti. Iš ieškovo paaiškinimų teismas nustatė, kad jis vasarą atostogavo apie 1,5 mėnesio, tačiau darbo neieškojo ir savo turtinės padėties pataisyti jokių priemonių nesiėmė, taip pat neieškojo galimybių įsidarbinti laisvu nuo mokymosi metu, kad galėtų gauti bent dalį jam reikalingų lėšų. Ieškovas pripažino, kad dalis studentų dirba mokslo metų eigoje. Toks ieškovo nesirūpinimas gauti lėšų, kurios jam reikalingos mokantis aukštojoje mokykloje, yra vertinamas kaip nesąžiningas jo motinos atžvilgiu, iš kurios jis reikalauja priteisti išlaikymą.Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo motina dirba UAB „Kauno autobusai“, jos gaunamas pajamas per mėnesį sudaro apie 650-700 Eur. Byloje nėra duomenų apie jos turimą turtą, tačiau apklausus byloje dalyvaujančius ieškovą, atsakovę, trečiąjį asmenį, kurie yra vienas kitam artimi asmenys, buvę vienos šeimos nariai, tikėtina, kad atsakovė nuomojasi butą ir jokio vertingo turto neturi. Kartu su atsakove gyvena du nepilnamečiai vaikai, kuriems iš tėvo K. L. (trečiojo asmens) yra priteistas išlaikymas, tačiau faktiškai jie to išlaikymo iš tėvo negauna, o juos abu išlaiko motina (atsakovė), vykdydama savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, o taip pat kartu vykdydama ir trečiojo asmens K. L. išlaikymo pareigą nepilnamečiams vaikams tiek, kiek nepadengia Vaikų išlaikymo fondo teikiamos išmokos. Akivaizdu, kad apie pusę gaunamo darbo užmokesčio atsakovė panaudoja vaikams išlaikyti, kitiems pragyvenimo poreikiams jai lieka apie 300-350 Eur suma. Teismas vertino, kad šios faktinės aplinkybės įrodo, jog atsakovės galimybės teikti paramą pilnamečiam sūnui yra labai ribotos.Iš trečiojo asmens K. L. paaiškinimų teismas nustatė, kad jis yra sveikas, darbingas, šiuo metu dirba ir gauna darbo užmokestį. Byloje nėra pateikta įrodymų apie trečiojo asmens turtą ir pajamas, todėl nėra galima nustatyti ieškovo galimybių gauti paramą iš tėvo. Nors faktiškai tėvas teikia išlaikymą ieškovui, tačiau, teismo vertinimu, pilnamečio sūnaus, besimokančio aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, išlaikymo naštos negalima palikti vien tėvui, su kuriuo ieškovas kartu gyvena, o prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti pagal galimybes ir motina. Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendė, jog ieškovui, nors ir sulaukusiam pilnametystės, yra reikalinga parama, nes jis besimokydamas aukštosios mokyklos dieninėse studijose pats negali pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jo mokymuisi ir pragyvenimui mokymosi laikotarpiui. Tačiau ieškovo prašomas išlaikymo dydis 150 Eur per mėnesį, teismo manymu, yra mažintinas, atsižvelgiant į atsakovės labai ribotas galimybes teikti ieškovui paramą, be to, ir pats ieškovas turi pasirūpinti savo paties išlaikymu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nesivadovavo teismų praktika, analogiška tokio pobūdžio bylose (pvz., visiškai analogiško pagal faktines aplinkybes ginčo atveju Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-1411-324/2014 ieškinį atmetė). Teismo sprendimas ieškovo naudai priteisti iš atsakovės 70 Eur išlaikymo paramą yra nepagrįstas, nes nebuvo esminių CK 3.194 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų, t. y. paramos pilnamečiam vaikui būtinumo ir tėvų (atsakovės) galimybės teikti paramą. Vien ta aplinkybė, jog ieškovas mokosi dieninėse studijose, negauna stipendijos, nedirba nei studijų metu, nei atostogų metu, nereiškia, kad jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta turėtų būti uždėta motinai, kuri jį išlaikė kol jis baigė vidurinę mokyklą.Ieškovas nepateikė įrodymų turimoms išlaidoms pagrįsti, todėl dalis ieškinyje nurodytų išlaidų vertintinos kritiškai.Ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad jis yra išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti lėšomis, reikalingomis mokytis (studijoms) atitinkamoje mokykloje. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokių galimybių ieškovas neišnaudojo. Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis vasarą atostogavo, darbo neieškojo ir nesiėmė jokių priemonių pataisyti savo turtinę padėtį. Ieškovo argumentas, kad „vasara trumpa, tik pusantro mėnesio atostogų, o jam reikia pailsėti, todėl atostogauja“, tik patvirtina, kad ieškovas elgiasi nerūpestingai, nesirūpina savo turtine padėtimi, vengia save išlaikyti bei išlaikymo naštą siekia perkelti kitiems asmenims. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad ieškovas net neieškojo galimybių įsidarbinti laisvu nuo mokymosi metu, kad galėtų gauti bent dalį jam reikalingų lėšų. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad būtų ieškojęs ir negavęs darbo 0,5 etato ar bent 0,25 etato. Ieškovas taip pat į bylą nepateikė savo studijų paskaitų grafiko, iš kurio būtų matyti jo užimtumas, todėl jo argumentas, kad mokslo metų eigoje dirbti neįmanoma dėl užimtumo, yra nepagrįstas bei neįrodytas. Be to, ieškovas pats pripažino, kad dalis jo bendrakursių studentų dirba mokslo metų eigoje, kas reiškia, kad tokią galimybę turi ir pats ieškovas, tačiau lėšų siekia gauti lengvesniu keliu, t. y. ne dirbant, o juos prisiteisiant iš atsakovės.Teismas visiškai neįvertino prieštaringų ieškovo argumentų dėl viso laiko skyrimo studijoms ir galimybės gauti stipendiją. Pagal viešai skelbiamus duomenis Kauno technologijos universiteto studentai gali gauti įvairių rūšių stipendijas: skatinamąsias, vienkartines skatinamąsias, socialines stipendijas, vienkartinę socialinę stipendiją, rėmėjų (mecenatų) stipendiją. Šios stipendijos skiriamos geriausiems valstybės finansuojamiems studentams už gerus mokymosi rezultatus. Nors ieškovas paaiškino, kad visą laiką skiria studijoms, tačiau tuo pačiu nurodė, kad iš universiteto negauna stipendijos. Taigi ieškovas akivaizdžiai deda nepakankamas pastangas gauti didesnius egzaminų įvertinimus, siekiant gauti stipendiją ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.Teismas nepagrįstai laikė, kad ieškovas vykdo pareigą sąžiningai ir pažangiai mokytis. Pagal byloje esančius duomenis ieškovo bendras mokymosi vidurkis yra 7,15 balo. Pagal dalykų vertinimo 10-balę vertinimo sistemą, balas 7 vertinamas tik kaip „pakankamas“, o „pakankamo“ mokymosi įvertinimo negalima vertinti kaip pažangaus.Teismas visiškai nevertino vienos iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų pragyvenimui – valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, jog dėl paskolos gavimo kreipėsi į banką ar bent sprendė galimybę apie tokios paskolos gavimą, kas teismo turėjo būti įvertinta, kaip ieškovo nepakankamos pastangos save išlaikyti.Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovė turi galimybę teikti išlaikymą pilnamečiam ieškovui. Atsakovė neturi jokio registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, dirba UAB „Kauno autobusai“, 2016 m. išmokamas darbo užmokestis per mėnesį sudarė apie 600-700 Eur, viena išlaiko du nepilnamečius vaikus, nes trečiasis asmuo, su kuriuo gyvena ieškovas, visiškai neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams.Teismas visiškai neįvertino, kad nustatydamas atsakovės pareigą pilnamečiam ieškovui teikti 70 Eur išlaikymo paramą, ženkliai pablogino su atsakove gyvenančių nepilnamečių vaikų M. L. ir M. L. padėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų

Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovės D. M. kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują rašytinį įrodymą – antstolės S. V. 2017 m. rugsėjo 5 d. raštą dėl informacijos pateikimo, sprendžia, kad jis gali būti reikšmingas nagrinėjant klausimą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, ieškovas turėjo galimybę susipažinti su minėtu įrodymu ir pareikšti savo nuomonę dėl jo, be to, ginčas byloje kilęs iš šeimos teisinių santykių, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl naujas įrodymas prijungtinas prie bylos.

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nenustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje ginčas kilo dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimą, bei proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra abi sąlygos, kurioms esant teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį, skundžiamu sprendimu priteisė iš atsakovės D. M. išlaikymo paramą pilnamečiam sūnui (ieškovui) M. L. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.Apeliantė atsakovė D. M., nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai konstatavo, jog yra esminės CK 3.194 straipsnio 3 dalyje nustatytos paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos, t. y. paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų (atsakovės) galimybės teikti paramą.

Dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygų ir įrodymų vertinimo

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, anksčiau buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007). Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-11/2011; 2007-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas M. L. yra pilnametis, mokosi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakultete, studijų forma – nuolatinės (dieninės), nekilnojamojo ar kito privalomai registruotino turto neturi, jokių pajamų negauna. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovas nėra pažangus mokinys ar nesąžiningai vykdo pareigą mokytis ir įgyti profesiją (nėra duomenų apie neigiamai įvertintus atsiskaitymus, neįvykdytą nustatytu laiku studijų programą, neperkėlimą į aukštesnį kursą ir pan.). Pagal kasacinio teismo praktiką pažangų mokymąsi CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu patvirtina mokinio perkėlimas į aukštesnį kursą turint gerus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti egzaminus ir jų išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovo M. L. pažangų mokymąsi aukštojoje mokykloje įrodo jo pateikta pažyma apie studijas universitete ir bendrą mokymosi vidurkį, kuris patvirtina, kad ieškovas gauna teigiamus įvertinimus ir nustatytu laiku vykdo studijų programą, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovo bendras mokymosi vidurkis (7,15 balo) vertintinas tik kaip „pakankamas“ ir negali būti laikomas pažangiu.Tačiau sutiktina su apeliante, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas mokosi aukštosios mokyklos dieninėse studijose, nereiškia, kad jo savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta turėtų būti perkelta atsakovei. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam moksleiviui (studentui) priteisimo, teismas turi įvertinti ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis (studentas) yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas M. L., studijuodamas Kauno technologijos universitete, laisvu nuo mokymosi laiku (vasaros laikotarpiu, po paskaitų, savaitgaliais ir pan.) niekur nedirba, jokių savarankiškų pajamų negauna. Tačiau ieškovas nepateikė teismui paskaitų lankymo tvarkaraščio, taigi negalima daryti išvados, jog ieškovas dėl užimtumo aukštojoje mokykloje mokslo metų eigoje neturi galimybės dirbti. Ieškovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ieškojo darbo, bandė įsidarbinti, tačiau dėl užimtumo mokymo įstaigoje (intensyvaus paskaitų grafiko) įsidarbinti nepavyko. Beje, pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, jog dalis jo bendrakursių mokslo metų eigoje dirba, kas tik patvirtina, jog ieškovas taip pat turi galimybę įsidarbinti ir gauti pajamų studijoms bei pragyvenimui. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad ieškovas M. L. yra neišnaudojęs visų protingų galimybių laisvu nuo studijų laiku gauti papildomų pajamų ir pačiam pasirūpinti savo poreikių tenkinimu.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pagal Kauno technologijų universiteto tinklalapyje viešai skelbiamą informaciją studentams yra galimybė gauti skatinamąsias stipendijas, vienkartines skatinamąsias stipendijas, socialines stipendijas, vienkartines socialines stipendijas, rėmėjų (mecenatų) stipendijas. Skatinamosios stipendijos yra skiriamos akademinių skolų neturintiems studentams už gerus mokymosi rezultatus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas M. L. nei vienos iš minėtų rūšių stipendijos negauna. Todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo pateiktos 2017 m. liepos 18 d. pažymos apie studijų rezultatus duomenis (ieškovo bendras mokymosi vidurkis – 7,15) ir jo teiginius apie viso laiko skyrimą studijoms, atkreipia dėmesį į nepakankamas ieškovo pastangas gauti geresnius egzaminų įvertinimus, siekiant gauti skatinamąją stipendiją ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį.Apeliacinės instancijos teismas taip pat laiko pagrįstu apeliantės D. M. apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino ieškovo galimybės gauti valstybės remiamą paskolą, kuri teikiama tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms. Ieškovas nepateikė į bylą jokių duomenų, kad kreipėsi dėl valstybės remiamos paskolos gavimo ar bent jau svarstė galimybę tokią paskolą gauti, o ieškovo atsisakymas prisiimti kreditorinius įsipareigojimus negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui, nagrinėjamu atveju – ieškovo motinai (atsakovei). Pažymėtina, kad pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos negalima perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumentą dėl ieškovo M. L. neišnaudotų visų protingų galimybių gauti pajamų studijoms ir pragyvenimui, todėl nustačius šią aplinkybę, spręstina, kad ieškovas iš esmės neturi teisės į paramą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme. Konstatavus, jog ieškovas neįrodė paramos studijoms būtinumo, nelieka teisinio pagrindo vertinti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su atsakovės turtine padėtimi. Visgi pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis atsakovė D. M. dirba UAB „Kauno autobusai“, jos gaunamos pajamos sudaro apie 650-700 Eur, ji turto neturi, nuomojasi būstą, kartu su ja gyvena du nepilnamečiai vaikai M. L. ir M. L.. Nepilnamečių vaikų tėvas (trečiasis asmuo) K. L. išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka. Iš antstolės S. V. 2017 m. rugsėjo 5 d. rašto matyti, kad trečiojo asmens K. L. išlaikymo įsiskolinimas sudaro 3 122,88 Eur sumą. Taigi atsakovei vienai tenka visa dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymo našta ir pagal skundžiamą teismo sprendimą ji dar turėtų teikti paramą ieškovui jo poreikiams tenkinti, o trečiasis asmuo K. L. (ieškovo tėvas), būdamas sveikas ir darbingas, galėtų piktnaudžiauti susidariusia padėtimi, galimai slėpdamas savo pajamas ir išlaikydamas tik save bei iš dalies pilnametį sūnų.Nors atsakovė dirba ir gauna nemažą darbo užmokestį (650-700 Eur), tačiau jis yra skiriamas dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui, būsto nuomai ir išlaikymui, maistui, kitoms būtinoms asmeninėms atsakovės išlaidoms. Pažymėtina, kad priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties. Atsižvelgiant į byloje esančius duomenis apie šalių turtinę padėtį, spręstina, kad finansinės paramos ieškovui priteisimas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir proporcingumo principus, taip pat atsakovės dviejų nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, kurių poreikiai galėtų būti patenkinti ne tik būtinąja, bet ir didesne apimtimi, pvz., poreikiai lankyti treniruotes, papildomus užsiėmimus ir pan. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra esminių CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų – paramos pilnamečiam vaikui būtinumo ir tėvų galimybės teikti paramą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies nuostatą dėl išlaikymo iš tėvų (vieno jų) priteisimo pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui, besimokančiam aukštojoje mokykloje, netinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, todėl apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo M. L. ieškinys atmestinas (326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovui M. L. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl, ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos. Atsakovė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nereiškė, todėl bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. L. ieškinį atmesti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.