Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Ž. 2011 m. spalio 21 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2011 m. rugpjūčio 14 d., apie 17.00 val., viešoje vietoje (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), kartu su savo nepilnamete dukra D. B., gimusia (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis daužė (duomenys neskelbtini) 23 buto duris, atjungė elektros energiją, (duomenys neskelbtini) 23 bute, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. T. Ž. tuo padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. ir 175 str.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 9 d. priėmė nutarimą, kuriuo T. Ž. pripažino kalta padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 174 str. administracinę nuobaudą – 100 Lt baudą, pagal ATPK 175 str. administracinę nuobaudą – 50 Lt baudą. Vadovaujantis ATPK 33 str. skirta galutinė subendrinta nuobauda – 100 Lt bauda.

T. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-11-09 nutarimą ir nutraukti jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą. Teigia, kad teisėja nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą šiurkščiai pažeidė jos teises ir teisėtus interesus, nekviečia į teismo posėdžius, tinkamai nieko nepraneša, bylą nagrinėja be jos ir be advokato. Mano, kad taip buvo pasielgta tyčia, kad ji negalėtų įrodyti savo nekaltumo. Teigia, kad nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie administracinės bylos nagrinėjimo datą ir laiką, todėl negalėjo pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis, t.y. teisėjos nušalinimo teise arba bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Teigia, kad nėra įrodymų, kad atsisakė pasirašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Nebuvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir šaukimai. Teismo posėdžio metu parodymus davė tik E. J. A., M. D., S. R., kuris sakė tik tai, kas naudinga E. J. A. ir M. D.. Byla buvo išnagrinėta neišklausius T. Ž. ir jos dukros parodymų. Teigia, kad nėra jokių įrodymų, kad E. J. A. ir M. D. yra nukentėjusiosios, jos teismo posėdžio metu davė melagingus parodymus. Teisėja padarė neteisingą išvadą, jog byloje esantys įrodymai pagrindžia administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes. Teismas rėmėsi nukentėjusiųjų melagingais parodymais „kažkas daužė rankomis ir kojomis duris, lyg tai atjungė elektrą“, tačiau elektra atjungta nebuvo, nebuvo atlikta ekspertizė, dėl prišlapinimo laiptinėje. Nurodo, kad būtinas bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka. Prašo apklausti teismo posėdyje Aldoną K. T., J. S., I. Ž. ir D. B..

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad T. Ž. padarė ATPK 174 str., 175 str., numatytus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus - teismo išvados dėl apeliantės kaltės padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos. Priešingai, nei nurodo apeliantė T. Ž., pirmosios instancijos teismas, įrodymus vertino nešališkai, juos tarpusavyje lygindamas, pasisakydamas, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš minėto straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vertindamas T. Ž. padarytą veiką, teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), nukentėjusiųjų E. J. A., M. D. pareiškimais (b. l. 4-6, 9-10), pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b. l. 13-15), teismo posėdžio metu duotais nukentėjusiųjų E. J. A., M. D., liudytojo S. R. parodymais (b. l. 38-40) ir kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji E. J. A. pareiškime nurodė, kad 2011-08-14 kaimynė T. Ž. prišlapino prie 21 buto durų, sugadino jos buto durų spyną, atjunginėjo gyventojams elektrą, triukšmavo laiptinėje, grasino M. D., vartojo necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu (b. l. 4). Patikslintame pareiškime nurodė, kad matė, kaip laiptinėje T. Ž. daužė M. D. buto duris ir reikalavo, kad būtų įjungtas vanduo, vėliau ji daužė E. J. A. buto duris, sakė, kad prišlapino prie 21 buto durų (b. l. 5). Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. J. A. parodė, kad pažino T. Ž. ir jos dukrą D. B. iš balso, matė pro durų akutę, kaip D. B. gadino jos durų spyną, girdėjo, kaip T. Ž. sakė savo dukrai, kad ji išjungtų nukentėjusiųjų butams elektrą (b. l. 38). Nukentėjusioji M. D. pareiškime nurodė, kad T. Ž. daužė rankomis ir kojomis jos buto duris ir E. J. A. buto duris, išjunginėjo elektrą, sugadino E. J. A. buto durų spyną, prie jos buto durų jau 3 dienas pila kažkokius chemikalus (b. l. 4). Teismo posėdžio metu M. D. parodė, kad T. Ž. reikalavo jos, kad būtų įjungtas vanduo, kuris buvo išjungtas dėl to, kad bėgo iš viršutinio T. Ž. mamai priklausančio buto. T. Ž. sakė, kad jei nebus įjungtas vanduo, ji atjungs elektros energiją. Ji matė, kaip T. Ž. atjungė elektros energiją (b. l. 39). (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2011-08-22 rašte Nr. 30-31-1-F-12 nurodyta, kad 2011-08-14 į (duomenys neskelbtini) policija buvo kviesta du kartus, t.y. 21.05 val., 22.15 val. (b. l. 11). Vyriausiasis patrulis E. Š. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-08-14 atvykus į (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, jog T. Ž. neįsileidžia darbininkų patikrinti vamzdyno. Vandentiekio tinklų tarnyba paaiškino, kad yra atjungtas vandens tiekimas ir dėl tokio T. Ž. elgesio vandeniu negalės naudotis nei ji, nei kaimynai. Buvo atvykęs elektrikas ir sakė, kad T. Ž. buvo savavališkai atjungusi 21 buto elektrą. Apie 22.15 val. tuo pačiu adresu nuvykus dar kartą, paaiškėjo, kad sugadinta 23 buto durų spyna, prišlapinta prie 21 buto durų (b. l. 13-14). Tokias pačias aplinkybes nurodė ir vyresnioji patrulė A. Š. (b. l. 15). Teismo posėdžio metu liudytojas S. R. parodė, kad M. D. paskambinus iškvietė avarinę tarnybą ir atjungė vandens tiekimą keturiems butams, taip pat paskambino į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atjungtos elektros (b. l. 40). R. G., dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku paaiškinime nurodė, kad 2011-08-14 buvo iškviestas dėl 21 bute atjungtos elektros, buvo nustatyta, kad 21 buto elektra buvo išjungta. Pakeitus išjungėjus, elektra bute buvo įjungta. Kadangi elektros apskaitos skydas buvo visiems laisvai prieinamas, buvo pasiūlyta buto šeimininkei pasikabinti spyną ant skydo durelių (b. l. 18). Byloje, esantys įrodymai nuoseklūs, neprieštarauja tarpusavyje, sudaro logiškai susijusią visumą duomenų, kurie patvirtina teisės pažeidimo sudėtį ir pažeidimo padarymo faktines aplinkybes. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti ir netikėti minėtais įrodymais. Visais šiais surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad T. Ž. rankomis ir kojomis daužė (duomenys neskelbtini) 23 buto duris, atjungė elektros energiją, (duomenys neskelbtini) 23 bute. Tokiais veiksmais buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Apeliaciniame skunde nurodytą argumentą, kad elektros apskaitos skydas yra su spyna paneigia R. G. paaiškinimas ir nukentėjusiųjų parodymai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, nenustatė ir bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo požymių. Pabrėžtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog bylą nagrinėjusi teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes turi išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, kad išnagrinėjo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir tokiu būdu atėmė teisę gintis, nepagrįsti jokiais byloje esančias duomenimis, todėl vertintini kritiškai. Be to, iš byloje 2011-10-21 T. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, kurį ji atsisakė pasirašyti, matyti, kad T. Ž. Klaipėdos miesto 1 policijos komisariate tyrėjų A. I. ir Ž. M. akivaizdoje buvo supažindinta su protokolu, t.y. buvo garsiai žodžiu perskaitytas protokolo turinys ir kelis kartus buvo pakartota administracinio teisės pažeidimo protokolo nagrinėjimo vieta ir laikas (b. l. 34). Taigi, T. Ž. žinojo, kada bus nagrinėjama administracinio teisės pažeidimo byla, žinojo kokiais administraciniais teisės pažeidimais yra kaltinama, buvo supažindinta su administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniame pranešime pažymėta, kad atsisakė paimti jai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tokį asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn elgesį vengimu dalyvauti bylos nagrinėjime ir išnagrinėjo bylą nedalyvaujant T. Ž.. Apeliacinio skundo argumentus, kad T. Ž. nebuvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad ji nežinojo apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą paneigia administracinio teisės pažeidimo protokolo surašyme dalyvavę ir pasirašę policijos pareigūnai A. I., Ž. M., J. K.. Kadangi ATPK nenumato privalomo gynėjo dalyvavimo nagrinėjant bylą, todėl skundo argumentas, kad tokiu būdu buvo pažeistos T. Ž. teisės turėti advokatą yra nepagrįstas.

T. Ž. prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti A. K. T., J. S., I. Ž. ir D. B., netenkintinas. Apeliaciniame skunde išsamiai aprašytos įvykio aplinkybės ir aiškiai išdėstytas apeliantės byloje esančių įrodymų vertinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar nekaltumui įrodyti. Nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai padaryti dėl T. Ž. kaltės. Be to šioje byloje nenagrinėjamos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl „(duomenys neskelbtini)“ ir kitos, kurios nėra nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos dalykas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. Ž. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.