- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-30
- Bylos Nr.
- eI4-6465-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00211-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Panevėžio, Utenos apskrityse, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės taryba
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareiškimą atsakovei Panevėžio miesto savivaldybės tarybai dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156.2 punkto teisėtumo ištyrimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse pareigas laikinai einantis Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir pareiškėjas, ir Vyriausybės atstovas) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė:
1) ištirti, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156.2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka.“;
2) nustačius, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156.2 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms, jį panaikinti.
Vyriausybės atstovas teisę kreiptis į administracinį teismą prašymu ištirti, ar Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – Reglamentas) 156.2 punktas, kuriame įtvirtinta nuostata: „Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, mažuma (opozicija) raštu per 1 savaitę po Tarybos posėdžio teikia merui kitą komisijos pirmininko kandidatūrą. “ neprieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies nuostatai: „Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka.“, grindė Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi.
Šalies argumentai
Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad 2019 m. gruodžio 19 d. teikimu Nr. T-3(2.1) „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės tarybą (toliau – Taryba) ir siūlė pakeisti Reglamento 156.2 punktą taip, kad jis atitiktų Vietos savivaldos įstatymo nuostatas. Šio teikimo įvykdymo terminas penkis kartus buvo pratęstas iki 2020 m. liepos 1 d. Taip buvo siekiama, kad Taryba gera valia įvykdytų teikimą, tačiau Tarybos 2020 m. birželio 23 d. įvykusiame posėdyje teikimo dalis dėl Reglamento 156.2 punkto pakeitimo nebuvo įvykdyta.
Vyriausybės atstovas nurodė, kad Taryba 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1-44 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtino Reglamentą, kurio 156 punkte nustatyta tvarka, kuria remiantis, Tarybos opozicija siūlo Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras. Reglamento 156.2 punkte nustatyta, kad: „ Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, mažuma (opozicija) raštu per 1 savaitę po Tarybos posėdžio teikia merui kitą komisijos pirmininko kandidatūrą.“
Vyriausybės atstovas nurodė, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją ir Antikorupcijos komisiją, kurių pirmininkus mero teikimu skiria iš šių komisijų narių savivaldybės taryba. Tuo atveju, jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka. Vyriausybės atstovas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Vietos savivaldos įstatyme įtvirtino opozicijos teisę, bet ne pareigą siūlyti kandidatus į Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus.
Pareiškėjas teigė, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota procedūra, kurios laikantis, meras teikia Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras, ir tvirtino, kad šio straipsnio 1 dalyje nėra numatyta tarybos teisė spręsti ar riboti tarybos opozicijos teisę teikti (neteikti) siūlymus dėl Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrų. Vyriausybės atstovas vertino, kad Reglamento 156.2 punkte yra įtvirtintas ribojimas Tarybos opozicijai siūlyti Etikos komisijos ar Antikorupcinės komisijos pirmininko kandidatūrą, Tarybai nepatvirtintus tos kandidatūros pirmą kartą.
Vyriausybės atstovas, pagrįsdamas prašymą, rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi, kurioje įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, reiškiantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Be to, Vyriausybės atstovas savo išdėstytus teiginius grindė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-53-415/2018 pateiktu išaiškinimu, jog Vietos savivaldos įstatymas, būdamas aukštesnės teisinės galios aktu, nenustato jokių papildomų sąlygų ar apribojimų, kiek kartų tą pačią kandidatūrą galima siūlyti (deleguoti).
Atsiliepimas
Atsakovė Panevėžio miesto savivaldybės taryba atsiliepimu prašė Vyriausybės atstovo pareiškimą atmesti.
Taryba tvirtino, kad Reglamento 156.2 punkto teisėtumas nekelia jokių abejonių, ir pažymėjo, jog Reglamentas nuo jo priėmimo buvo keičiamas 7 kartus, tačiau Vyriausybės atstovas klausimo dėl Reglamento 156.2 punkto teisėtumo nėra kėlęs.
Taryba, remdamasi Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 7 dalimis, teigė, kad savivaldybės tarybos komisijų sudarymo tvarka nustatoma Reglamente. Atsakovė, aiškindama Reglamento 156.2 punktą, tvirtino, jog tuo atveju, kai savivaldybės taryboje yra paskelbta opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininku gali būti tik šių komisijos nariai, o Vietos savivaldos įstatyme nėra įtvirtintos imperatyvios nuostatos, kad savivaldybės taryba privalo paskirti tarybos opozicijos pasiūlytą asmenį paskirti šių komisijų pirmininku, be to, Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami ir kiek kartų savivaldybės tarybos opozicija galėtų siūlyti tą pačią komisijos pirmininko kandidatūrą.
Taryba pažymėjo, kad, remiantis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalimi, savivaldybės tarybos sudaromos komisijos, t. y. ir Etikos bei Antikorupcinės komisijų, pirmininku gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta šiame įstatyme, tarybos narys. Tarybos aiškinimu, Reglamente nenustačius, kaip turėtų elgtis Taryba tais atvejais, kai Tarybos opozicijos pasiūlytas komisijos pirmininkas neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, arba esant kitų priežasčių, susidarytų situacija, kuri neužtikrintų produktyvaus ir racionalaus Tarybos komisijų darbo, kadangi Tarybos opozicijai teikiant nenustatytą skaičių tą pačią kandidatūrą Tarybai, o pastarajai jos nepatvirtinus, atsirastų pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti savivaldybės teritorijoje laikiną ir tiesioginį valdymą.
Taryba tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, pateiktais 2018 m. vasario 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-53-415/2018, kadangi nurodytos bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Tarybos vertinimu, sprendžiant dėl Reglamento 156.2 punkto teisėtumo, turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-1325-602/2015 pateiktais išaiškinimais, kad teismas savo sprendimu negali kištis į vietos savivaldos institucijos – savivaldybės tarybos – Vietos savivaldos įstatymo jai pavestą kompetenciją formuoti savivaldybės tarybos funkcionavimui reikalingus komitetus ir komisijas, kas yra pasiekiama politinio proceso metu, taip pat, kad tarybos nariui prieš jo valią niekas negali primesti vienokio ar kitokio elgesio modelio, o savivaldybės nariai yra laisvi apsispręsti dėl balsavimo ir negali būti veikiami trečiųjų šalių įtakos. Tarybos teigimu, pripažinus Reglamento 156.2 punktą neteisėtu, būtų paneigtas Tarybos narių laisvo mandato principas, o Tarybos nariai būtų įpareigoti balsuoti tik už pasiūlytą kandidatūrą, nepaliekant pasirinkimo teisės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 112 straipsnio 2 dalis nustato, kad savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai turi teisę kreiptis į administracinį teismą pareiškimu, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.
Pagal ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalis (2006 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. X-736 redakcija) norminį administracinį aktą apibrėžia kaip teisės aktą, nustatantį elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Teisės doktrinoje bei teismų praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų; juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų; šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje; norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2020 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-55-822/2020).
Tarybos 2016 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1-44 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtino Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentą. Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. I-44 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ Teisės aktų registre paskelbtas 2015 m. kovo 31 d. (identifikacinis kodas 2015-04854).
Reglamento 2 punkte nustatyta, kad Tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir šis reglamentas. Teismas sprendžia, kad Tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44 patvirtintas Reglamentas atitinka norminio administracinio akto požymius: tai daugkartinio taikymo aktas; šis aktas skirtas reglamentuoti tam tikros rūšies visuomeninius santykius; akte įtvirtintos teisės normos nustato elgesio taisykles, skirtas rūšiniais požymiais apibūdinamai subjektų grupei.
Atsižvelgus į nurodytus argumentus, daroma išvada, kad Reglamento atskirų nuostatų teisėtumas gali būti tiriamas ABTĮ II skyriaus „Atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo ypatumai“ Pirmojo skirsnio „Pareiškimai (prašymai) ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą“ nustatyta tvarka.
Nagrinėjant bylą, nustatyta, kad Vyriausybės atstovas 2019 m. gruodžio 19 d. teikimu Nr. T-3(2.1) „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo“ siūlė Tarybai pakeisti tam tikrus Reglamento punktus, tarp jų – ir 156.2 punktą, taip, kad jie neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams. Nurodyto Vyriausybės atstovo teismo įvykdymo terminas buvo pratęsiamas, paskutinį kartą 2020 m. gegužės 28 d. raštu Nr. (5.3)-S3-65 „Dėl teikimo termino pratęsimo“ – iki 2020 m. liepos 1 d.
Tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-185 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44, pakeitimo“ Reglamento 156.2 punktas nebuvo pakeistas.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas įsakmiai reikalauja, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.
Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje aiškinant konstitucinį teisinės valstybės principą yra konstatuota, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kylantis reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos reiškia ir tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai; poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais; poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. vasario 7 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2009 m. spalio 8 d. nutarimai); žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai, 2005 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimai).
Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiąją konstitucinę doktriną, kuria remiamasi ir administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-415/2018), daroma išvada, kad Reglamente įtvirtintomis normomis negali būti pakeistas Vietos savivaldos įstatymas arba sukurtos su šiuo įstatymu konkuruojančios naujos bendro pobūdžio teisės normos.
Pagal Reglamento 22 punktą, Taryba tarp posėdžių savo veiklą tęsia ir sudarytose komisijose. Taryboje veikiančių komisijų sudarymą reglamentuojančios nuostatos įtvirtintos Reglamento 155–165 punktuose.
Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas įpareigoja savivaldybės tarybą reglamente įtvirtinti nuostatas, reglamentuojančias tvarką, kuria paskelbta opozicija savivaldybės tarybos merui įgyvendina teisę siūlyti Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių.
Panevėžio miesto savivaldybės tarybos mažumos (opozicijos) tokio siūlymo teikimo tvarka įtvirtinta Reglamento 156 punkte: Reglamento 156.1 punktas (2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-125 redakcija) nustato: „Meras raštu teikia prašymą Tarybos mažumai (opozicijai), o Tarybos mažuma (opozicija) per 2 savaites nuo mero prašymo gavimo dienos raštu pateikia siūlomas Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras.“, o Reglamento 156.2 punktas nustato, kad: „Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, mažuma (opozicija) raštu per 1 savaitę po Tarybos posėdžio teikia merui kitą komisijos pirmininko kandidatūrą.“. Pagal Reglamento 161 punktą, komisijų pirmininkus, jeigu už tai balsavo posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių dauguma, išrenka Taryba mero teikimu.
Taryba nurodė, kad Vietos savivaldos įstatymas neįtvirtina imperatyvios nuostatos, jog savivaldybės taryba privalo paskirti tarybos opozicijos pasiūlytą asmenį paskirti šių komisijų pirmininku, bei konkrečių būdų ar (ir) sąlygų, kaip opozicijos atstovai turėtų būti deleguojami ir kiek kartų savivaldybės tarybos opozicija galėtų siūlyti tą pačią komisijos pirmininko kandidatūrą. Taryba, atsižvelgusi į Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalies nuostatas, tvirtino, kad, Reglamente nenustačius, kaip turėtų elgtis Taryba tais atvejais, kai Tarybos opozicijos pasiūlytas komisijos pirmininkas neatitiktų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, arba esant kitų priežasčių, susidarytų situacija, kuri neužtikrintų produktyvaus ir racionalaus Tarybos komisijų darbo, kadangi Tarybos opozicijai teikiant nenustatytą skaičių tą pačią kandidatūrą Tarybai, o pastarajai jos nepatvirtinus, atsirastų pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti savivaldybės teritorijoje laikiną ir tiesioginį valdymą.
Teismas sprendžia, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatos įtvirtina savivaldybės tarybos opozicijos teisę parinkti ir siūlyti kandidatūras į Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus, ir šioje teisės normoje nėra įtvirtinta nuostatų, kaip nors apribojančių nurodytą savivaldybės tarybos opozicijos teisę. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad savivaldybės tarybos frakcijos yra kolektyviniai savo narių politinę orientaciją siekiantys įgyvendinti savivaldybės tarybos narių junginiai, jos yra laisvos teikti savo norimas kandidatūras į komitetus ar komisijas, į kurių sudėtį jos atstovus gali deleguoti ex lege (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1323-602/2015). Teismo vertinimu, nurodytas aiškinimas taikytinas ir sprendžiant dėl savivaldybės tarybos frakcijos teisės parinkti ir siūlyti kandidatūras į Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkus įgyvendinimą reglamentuojančių teisės normų.
Išanalizavus Reglamento 155 punktą (Tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 1-125, 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. 1-422 ir 2019 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. 1-385 redakcija) ir Reglamento 156.2 punktą, daroma išvada, kad Reglamento 156.2 punkto nuostata, numatanti, jog Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, Tarybos mažuma (opozicija) teikia merui kitą Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininko kandidatūrą, apriboja Tarybos mažumos (opozicijos) teisę teikti merui Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras, šias kandidatūras parinkus savo nuožiūra.
Teismo vertinimu, aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, atsižvelgtina ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-53-415/2018 pateiktus išaiškinimus. Šioje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs dėl vietos savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatų, numatančių, kad į tos pačios komisijos narius tą pačią kandidatūrą galima siūlyti du kartus, atitikties Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms, konstatavo, jog Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nėra numatyta apribojimo, taikomo tarybos narių teisei siūlyti kandidatus į aukščiau nurodytas komisijas.
Taryba, aiškindama Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies turinį, atsiliepime teigė, jog Vietos savivaldos įstatymas nenustato, kiek kartų savivaldybės tarybos opozicija gali siūlyti tą pačią Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkų kandidatūrą. Tačiau atsakovė nurodė, kad dėl to gali susiklostyti tokia situacija, kai Tarybos opozicijos siūlomos Etikos ir Antikorupcinės komisijų pirmininkų kandidatūros neatitiktų Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalyje įtvirtinto reikalavimo būti nepriekaištingos reputacijos arba Taryba nepritartų siūlomai kandidatūrai, arba būtų kitų priežasčių, ir dėl to būtų neužtikrinamas produktyvus ir racionalus Etikos ir Antikorupcijos komisijų darbas bei atsirastų pagrindas Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įvesti laikiną ir tiesioginį valdymą Panevėžio miesto savivaldybėje.
Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo XII-2637 redakcija) numato, kad tiesioginis valdymas savivaldybės teritorijoje gali būti laikinai įvedamas, jeigu savivaldybės taryba per Vietos savivaldos įstatyme nustatytą laiką nepaskiria mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, nesudaro savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto ir (ar) nepaskiria šio komiteto pirmininko, nesudaro Vietos savivaldos įstatyme nustatytų savivaldybės tarybos komisijų ir (ar) nepaskiria šių komisijų pirmininkų.
Teisminėje jurisprudencijoje yra pateiktas aiškinimas, jog laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje institutas yra viena valstybės ir savivaldybės bendruomenės interesų derinimo apraiškų, jis taikomas kraštutiniais atvejais, kada jį įvedus yra apsaugomi tiek konkrečios savivaldybės, tiek viešieji interesai apskritai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. išvadą administracinėje byloje Nr. eI-24-822/2018).
Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalis (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1965 redakcija) nustato, kad savivaldybės tarybos sudaromos komisijos pirmininku (įskaitant Etikos komisijos pirmininką ir Antikorupcijos komisijos pirmininką) gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos, kaip ji yra apibrėžta šiame įstatyme, savivaldybės tarybos narys, kuris įstatymų nustatyta tvarka per pastaruosius 3 metus nebuvo pripažintas šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, Etikos komisijos pirmininkas ir Antikorupcijos komisijos pirmininkas šioje dalyje nustatytu pagrindu netenka įgaliojimų prieš terminą mero siūlymu savivaldybės tarybos sprendimu. Koks Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys, pretenduojantis tapti Tarybos sudaromų komitetų ar komisijų pirmininku, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, apibrėžta Reglamento 126¹ punkte.
Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, sprendžiama, kad Tarybos opozicija, siūlydama Etikos ir Antikorupcinės komisijų pirmininkų kandidatūras, yra įsakmiai įpareigota laikytis Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 6¹ dalyje (2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1965 redakcija) ir Reglamento 126¹ punkte įtvirtintų reikalavimų.
Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog vietos savivalda grindžiama atsakingumo savivaldybės bendruomenei principu; savivaldybės tarybos nariai už savo veiklą yra atsakingi ir atskaitingi rinkėjams ir visai savivaldybės bendruomenei. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 1 ir 2 dalis, prisiekdamas savivaldybės tarybos narys prisiekia gerbti ir vykdyti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai atlikti visas savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pateiktas aiškinimas, kad vietos savivaldybės tarybos nariai, nors ir turintys Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka suteiktą mandatą, besąlyginės ir absoliučios veikimo laisvės ir savarankiškumo neturi, jie yra saistomi duotos priesaikos, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei įstatymuose apibrėžtos jų kompetencijos, jų veikla turi būti nukreipta į Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų vykdymą (žr., pvz., 2016 m. birželio 17 d. išvadą administracinėje byloje Nr. I-17-438/2016).
Taigi, Tarybos opozicijos veikla, vykdant jai suteiktą teisę siūlyti Etikos ir Antikorupcijos komisijų pirmininkų kandidatūras, yra politinio proceso dalis ir gali būti vertinama politinės atsakomybės požiūriu. Teismas sprendžia, kad Taryba, nors ir turėdama tikslą, kaip ji nurodo, išvengti vienos iš Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymo 2 straipsnio 3 dalies 3 punkte (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo XII-2637 redakcija) apibrėžtos situacijos, negali Reglamente įtvirtinti tokių teisės normų, kurios konkuruotų su įtvirtintomis aukštesnės galios teisės akte – Vietos savivaldos įstatyme.
Apibendrinus nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad Reglamento 156.2 punktas, nustatantis: „Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, mažuma (opozicija) raštu per 1 savaitę po Tarybos posėdžio teikia merui kitą komisijos pirmininko kandidatūrą“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1887, 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2278 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1965 redakcija) nuostatai: „Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka“.
Vadovaujantis ABTĮ 119 straipsnio 1 dalimi, administracinio teismo sprendimas dėl Reglamento 156.2 punkto pripažinimo neteisėtu paskelbtinas Teisės aktų registre.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 84, 86 ir 87 straipsniais, 117 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 119 straipsnio 1 dalimi, 132 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pripažinti, kad Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. 1-44 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Panevėžio miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento 156.2 punktas, nustatantis: „Tarybai nepritarus siūlomai kandidatūrai, mažuma (opozicija) raštu per 1 savaitę po Tarybos posėdžio teikia merui kitą komisijos pirmininko kandidatūrą“ prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1887, 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2278 ir 2019 m. vasario 14 d. įstatymo Nr. XIII-1965 redakcija) nuostatai: „Jeigu yra paskelbta savivaldybės tarybos opozicija, Etikos komisijos ir Antikorupcinės komisijos pirmininkų kandidatūras iš šių komisijų narių meras teikia savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, reglamento nustatyta tvarka“.
Sprendimui įsiteisėtus, jį paskelbti Teisės aktų registre.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.