Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-05-14 · Civilinė byla Nr. 2-164-810/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-14
Bylos Nr.
2-164-810/2014
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00037-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Ieškovas
V. L.
Trečiasis asmuo
„BTA Insurance company“ SE
Advokatai
Eglė Grucytė, Dominykas Varnas
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-164-810/2014Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00037-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.2; 44.2.4; 44.5.2; 44.5.2.1; (S) 116. 1; 116.4;
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 14 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Edita Dambrauskienė,sekretoriaujant Gitanai Gervickaitei,

dalyvaujant ieškovui V. L., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, atsakovui antstoliui Mariui Lekečinskui, jo atstovui advokatui Dominykui Varnui, BTA Insurance company SE filialo Lietuvoje, atstovaujančio trečiąjį asmenį BTA Insurance company SE, atstovui Antanui Bimbiriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. L. ieškinį atsakovui antstoliui Mariui Lekečinskui, trečiajam asmeniui „BTA Insurance company“ SE dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui Mariui Lekečinskui, prašydamas priteisti iš atsakovo antstolio Mariaus Lekečinsko 2000,00 Lt turtinės žalos atlyginimo, 1000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais ieškinyje bei patvirtintais teismo posėdžio metu: 2009-10-30 atsakovo kontoroje buvo užvestos dvi vykdomosios bylos Nr. 0022/09/14576 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-27 išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1266-521/09 dėl 1100,00 Lt išieškojimo iš ieškovo išieškotojai I. P. ir vykdomoji byla Nr. 0022/09/14577 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-27 išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1266-521/09 dėl 3127,00 Lt išieškojimo išieškotojai G. Ž.. 2009-11-25 vykdydamas išieškojimą byloje Nr. 2-1266-521/09 atsakovas areštavo jam (ieškovui) priklausantį automobilį OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini). Automobilis nebuvo realizuotas, kadangi išieškojimas buvo nukreiptas į V. L. gaunamą pensiją VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų poskyryje. 2010-11-03 skola vykdomojoje byloje Nr. 2-1266-521/09 dėl 1100,00 Lt išieškojimo iš skolininko išieškotojai I. P. buvo išieškota, todėl 2010-11-03 buvo surašytas patvarkymas dėl turto – automobilio OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo, o 2010-12-15 vykdomoji byla užbaigta. 2012 m. balandžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-618-814/2012 nustatė, kad atsakovas, patvarkymu panaikinęs skolininko turto, t.y. automobilio OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), areštą, apie tai nedelsdamas turėjo pranešti turto arešto registrui, tačiau to nepadarė. Taip pat teismas nurodė, kad iš Centrinės hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro 2012-02-08 išrašo matyti, kad jis (ieškovas) neįrašytas nė viename turto arešto akte, todėl tai reiškia, kad atsakovas turto arešto registrui jau buvo pranešęs apie OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimą ir areštas šiam kilnojamajam turtui jau yra panaikintas, tačiau Centrinės Hipotekos įstaigos turto arešto aktų registro išrašuose akivaizdžiai matyti, jog antstolio Mariaus Lekečinsko turto areštas įregistruotas 2009-11-25, buvo išregistruotas 2012-02-28, o tuo pačiu pagrindu 2012-03-21 įregistruotas naujas turto areštas, kuris iki dabar nėra išregistruotas. Kadangi atsakovas nepaisė įstatymo tvarka nustatytos pareigos informuoti tiek turto arešto registrą, tiek jį (ieškovą) apie 2010-11-03 priimtą patvarkymą, kuriuo areštas turėjo būti panaikintas, jis (ieškovas) patyrė turtinę žalą: atsakovas, neatlikdamas antstoliui priskirtų pareigų, pažeidė ieškovo teisę į nuosavybės teise priklausantį turtą, kadangi ieškovas negalėjo turto realizuoti savo nuožiūra. Ieškovas visais įmanomais būdais stengėsi turtą parduoti, 2012 m. balandžio mėnesį nusprendė parduoti nenaudojamą automobilį, kadangi tuo metu rinkoje buvo itin palanki kaina. Lyginant dabartinę ir tuomet buvusią transporto priemonės kainą, ji sumažėjo 2000,00 Lt. Būtinosios sąlygos deliktinei atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė. Antstolis, patvarkymu panaikinęs automobilio OPEL VECTRA, v/n (duomenys neskelbtini) areštą, apie tai nedelsdamas turėjo pranešti turto arešto registrui, tačiau šios pareigos neatliko ir dėl šių neteisėtų antstolio veiksmų ieškovas 2012 m. balandžio mėnesį negalėjo perleisti tretiesiems asmenims areštuotos transporto priemonės už 5000,00 Lt (automobilio rinkos kaina šiuo metu yra 3000,00 Lt), dėl to patyrė žalą, t.y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų atlikęs įstatymo nurodytą pareigą, taip pat atsakovas neįvykdė įstatyme nurodytos sąlygos elgtis pakankamai rūpestingai ir atsargiai, t.y. atsakovas, neįvykdė pareigos informuoti turto arešto registrą apie priimtą 2010-11-03 patvarkymą, todėl ieškovas prarado galimybę disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu ir negalėdamas tinkamu metu parduoti automobilio, patyrė žalą. Atsižvelgiant į patirtus išgyvenimus, suvaržytas teises, neigiamas emocijas ir kita, ieškovas taip pat prašo priteisti jam 1000,00 Lt neturtinės žalos.

Atsakovas antstolis Marius Lekečinskas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas turėtų pagrįsti, kad nepranešimas turto arešto aktų registrui apie vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14576 jau panaikintą turto areštą ne tik buvo neteisėtas, bet ir buvo susijęs priežastiniu ryšiu, t.y. sukėlė žalą. Formalus Lietuvos Respublikos CPK 380 str. 3 d. nuostatų dėl pranešimo registrui pažeidimas nesukėlė ieškovui jokių neigiamų pasekmių, vėlesnis pranešimas registrui nesudaro pagrindo aiškinti antstolio veiksmus kaip sukeliančius neigiamas pasekmes ieškovui. Žalą ieškovas kildina iš laikotarpio tarp 2012 m. balandžio ir 2013 m. gruodžio mėnesių (tariamai tuo metu krito ieškovo turėto automobilio kainos). Antrasis 2012-03-19 patvarkymas areštuoti tą patį automobilį nebuvo nei apskųstas, nei panaikintas, jis galioja. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kad automobilį jis turėjo, jį valdė, juo disponavo 2012 m. balandžio mėn., kuomet automobilį bandė perleisti tretiesiems asmenims. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012-04-02 nustatė, kad antstolio veiksmai nesukėlė ieškovui neigiamų padarinių – priešingai, jie apsaugojo patį ieškovą nuo dar didesnių vykdymo išlaidų: teismas pažymėjo, kad, nors 2009-11-25 turto arešto akte buvo nurodyta vienas išieškotojas, tačiau turto arešto mastas nustatytas iš dviejų vykdomųjų bylų, bendrai 5398,20 Lt sumai, kuri turi būti išieškota iš ieškovo dviejų išieškotojų naudai. Dėl to vien nepranešimas turto arešto aktų registrui apie 2010-11-03 patvarkymą nėra ta aplinkybė, kuri sukėlė ar bent galėjo sukelti kokią nors žalą ieškovui. Ieškovas teigia, kad antstoliui nepranešus registrui apie 2010-11-03 patvarkymą, ieškovas prarado galimybę disponuoti savo nuosavybės teise ir patyrė žalą, tačiau ieškovo deklaruojamos tariamos žalos kilimo faktas kildinamas iš dar vėlesnių, 2012-2013 m. laikotarpių, kai galiojo kitas, dar 2012-03-19 priimtas ir nepanaikintas patvarkymas areštuoti tą patį automobilį iš naujo. Areštas automobiliui toliau yra taikomas kitoje antstolio vedamoje vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14577, kur ir išieškotojas (G. Ž.), ir išieškoma suma (3127,00 Lt) skiriasi nuo bylos, kurioje 2010-11-03 patvarkymu buvo panaikintas 2009-11-25 turto arešto aktas (išieškotoja I. P.). Todėl ieškovas neteisėtus veiksmus kildina iš iki 2012-04-02 neatliktų veiksmų, o žalą – iš 2012-03-19 arešto akto, kurio nereikia išregistruoti ir ieškovas to neprašo. Ieškovas fakto, kad yra skolingas vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14577, neginčija. Ieškovas klaidina teismą nurodydamas, kad 2012-02-28 išregistruotas turto arešto aktas tuo pačiu pagrindu įregistruotas 2012-03-21, kadangi 2012-03-19 turto arešto aktas priimtas ir įregistruotas kitoje vykdomojoje byloje 2009-10-27 išduoto vykdomojo rašto pagrindu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo „BTA Insurance company“ SE filialas Lietuvoje su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl antstolio civilinės atsakomybės pagrindų, neįrodė žalos, kurią būtų nelėmę antstolio neteisėti veiksmai, todėl ir draudikui negali kilti jokių prievolių, išplaukiančių iš draudimo sutarties.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir su tuo susijusios žalos atlyginimo.

Nustatyta, kad antstolis Marius Lekečinskas vykdė išieškojimą iš skolininko V. L. pagal kelis vykdomuosius dokumentus išieškotojų I. P. ir G. Ž. naudai (vykdomosios bylos Nr. 0022/09/14577 ir Nr. 0022/09/14576). Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-618-814/2012) konstatavo, kad antstolis Marius Lekečinskas, vykdydamas 1100 Lt išieškojimą iš skolininko V. L. išieškotojo I. P. naudai pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2009-10-27 išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1266-521/09, 2009-11-25 areštavo skolininkui priklausantį turtą – automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos Nr. 0022/09/14576 l. 12-14). 2010-11-03 skola vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14576 pagal Kauno apylinkės teismo 2009-10-27 išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-1266-521 buvo pilnai išieškota, todėl 2010-11-03 buvo surašytas patvarkymas dėl turto, tai yra automobilio OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), arešto panaikinimo, 2010-12-15 patvarkymu vykdomoji byla užbaigta (vykdomosios bylos Nr. 0022/09/14576 l. 38-45, 48, 53). Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 680 str. 3 d., antstolis Marius Lekečinskas, 2010-11-03 patvarkymu panaikinęs skolininko turto, tai yra automobilio OPEL VECTRA areštą, apie tai nedelsdamas turėjo pranešti turto arešto registrui, tačiau tai padarė pavėluotai, tik po to, kai skolininkas V. L. 2011-08-30 skundu (prašymu) kreipėsi į teismą. Teismas pažymėjo, kad antstolis M. Lekečinskas pažeidė CPK 680 str. 3 d. nurodytus reikalavimus, nepranešdamas turto arešto registrui apie priimtą 2010-11-03 patvarkymą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0022-09/14577 medžiagos (b.l. 31-30) matyti, kad antstolis Marius Lekečinskas 2012-03-20 turto arešto aktu areštavo skolininkui V. L. priklausantį automobilš OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio turto arešto akto pagrindu buvo įregistruotas turto areštas turto arešto registre.

Dėl antstolio civilinės atsakomybės sąlygų

Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Aiškindamas ir taikydamas nurodytą teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad ginčo (dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo) sprendimui taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę. Būtinosios sąlygos šiai atsakomybei taikyti yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei žalos ir kaltė (išskyrus įstatymų numatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės). Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus būtina patikrinti, ar egzistuoja visos įstatyme nurodytos sąlygos, kurioms esant galimas civilinės atsakomybės taikymas. Be to, dėl antstolio civilinės atsakomybės kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl antstolio civilinės atsakomybės, turi būti taikomos bendrosios CK šeštosios knygos XXII skyriaus nuostatos, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką. Iš profesinės veiklos kilusios civilinės atsakomybės atvejais turi būti įvertinta tai, kad profesine veikla užsiimančiam asmeniui nustatyti griežtesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negu paprastai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. A. J. v. antstolis A. B., bylos Nr. 3K-3-454/2010). Todėl tam, kad būtų pagrindas tenkinti nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus ir taikyti antstoliui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti visas antstolio civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Jonavos rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. nutartyje padarė išvadą, kad antstolis M. Lekečinskas pažeidė CPK 680 str. 3 d. nurodytus reikalavimus, nepranešdamas turto arešto registrui apie priimtą 2010-11-03 patvarkymą. Taigi, įsiteisėjusia teismo nutartimi konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas yra prejudicinis faktas, kurio nereikia papildomai įrodinėti (CPK 182 str. 1 d. 2 p.).

Ieškovas V. L. turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą sieja su neteisėtais antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmais, kuomet antstolis, priėmęs 2010 m. lapkričio 3 d. patvarkymą panaikinti automobilio OPEL VECTRA areštą, nepranešė apie turto arešto panaikinimą turto arešto registrui, dėl ko ieškovas V. L. negalėjo disponuoti jam priklausančiu automobiliu OPEL VECTRA, jo realizuoti, dėl automobilio kainos sumažėjimo jis patyrė 2000 Lt turtinę, o taip pat 1000 Lt neturtinę žalą. Šioje situacijoje pažymėtina tai, kad ieškovas, kaip jis pats nurodė teismo posėdžio metu, minėtą automobilį pirkėjui N. R. ketino parduoti 2012 metų kovo mėnesį, tai yra tuo metu, kai turto areštas, taikytas šiam turtui 2009-11-25 turto arešto aktu, buvo išregistruotas turto arešto registre. Todėl konstatuotina, kad priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodytos žalos ir antstolio M. Lekečinsko neteisėtų veiksmų neišsiunčiant pranešimo turto arešto registrui apie 2010-11-03 priimtą patvarkymą panaikinti automobilio OPEL VECTRA areštą, nėra. Kadangi nebuvo įrodyta, jog antstolio M. Lekečinsko neteisėti veiksmai, konstatuoti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012-04-02 nutartimi, sąlygojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, teismas dėl kitų anstolio civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako ir laiko, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Teismas teismo posėdžio metu ieškovo nurodytos aplinkybės, kad prašoma priteisti žala ieškovui buvo padaryta dar ir antstolio Mariaus Lekečinsko veiksmais 2012-03-20 turto arešto aktu areštuojant skolininkui priklauaantį automobilį OPEL VECTRA vykdomojoje byloje Nr. 0022/09/14577, nevertina, nes bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia procesinio dokumento, šiuo konkrečiu atveju - ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškovas iš esmės naujas aplinkybes nurodė bylos nagrinėjimo iš esmės metu, tuo tarpu civilinio proceso įstatymas įtvirtina pareigą šalims procesinio dokumento dalyką ir pagrindą nurodyti procesiniuose dokumentuose (CPK 135 str. 2, 3, 4 p.), nes priešingu atveju, teismo posėdžio metu nurodžius naujas aplinkybes, būtų pažeistas rungimosi principas, šalių teisė teikti atsikirtimus, įrodymus. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2012-03-20 turto arešto akto, nesutikdamas su arešto taikymu, neskundė, neprašė arešto panaikinti, nors, kaip nurodė teismo posėdžio metu, apie automobiliui OPEL VECTRA taikytą areštą sužinojo tuo metu, kai nusprendė jį parduoti – 2012 m. balandžio mėnesį. Įstatymo leidėjas įpareigoja skolininką aktyviai domėtis vykdymo procesu, suteikia teisę teikti antstoliui prašymus, skųsti antstolio veiksmus, sumokėti skolą ir prašyti panaikinti turto areštą, tačiau skolininkas šiomis teisėmis nepasinaudojo, antstolio veiksmų – 2012-03-20 turto arešto akto - neskundė ir neprašė arešto panaikinti.

Kiti šalių argumentai ir nustatytos aplinkybės sprendimo priėmimui įtakos neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Atsakovas antstolis Marius Lekečinskas ir jo atstovas teismo posėdžiu metu prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.131 str. 1 d. pagrindu.

Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atstovo argumentu, kad ieškovas žalos atsiradimą kildina iš 2010-11-03 patvarkymo panaikinti turto areštą, kuris buvo pagrindas antstoliui M. Lekečinskui įvykdyti pareigą pranešti turto arešto registrui apie arešto panaikinimą. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2014 m. sausio 8 d., tai yra praleidęs trejų metų terminą ieškiniui pareikšti, šio termino atnaujinti neprašė, todėl ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

Dėl procesinio probūdžio reikalavimų

Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovo atsakovui antstoliui Mariui Lekečinskui priteistinos jo turėtos 1000 Lt išlaidos už advokato teisinę pagalbą (b.l. 39, 90, 93, 105, 106) (CPK 88 str. 6 p., 93 str, 98 str.).

Atsakovo atstovo prašymas skirti ieškovui 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas, nes ieškovas, kreipdamasis į teismą, įgyvendino teisę kreiptis į teismą apginti, jo manymu, pažeistą jo teisę reikalaujant priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Pagal CPK 95 str. 1 d. baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Teismas pažymi, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.), o nesutikdamas su priimtu sprendimu, jį apskųsti aukštesniam teismui (CPK 301, 305 str.). Tai, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuris, teismo nuomone, yra nepagrįstas ir dėl atmestinas, neleidžia manyti, jog buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis, todėl prašymas skirti baudą netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui antstoliui Mariui Lekečinskui iš ieškovo V. L. 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų 00 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo antstolio Mariaus Lekečinsko atstovo prašymą paskirti ieškovui V. L. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Edita Dambrauskienė