Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą apdailininku, gyvena ir deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2017-07-05, apie 21 val., prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Islandijos pl. 32, Kaune, konflikto su G. P. metu, tyčia sudavė jam vieną kartą kumščiu į nosį, tokiais veiksmais padarė G. P. nosies sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, taip nesunkiai sutrikdė sveikatą, nes dėl nosies kaulų lūžimo G. P. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų, tai yra buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Teismo nustatytos bylos aplinkybės.

Kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2017-07-05, 21 val. važiavo su žmona apsipirkti į PLC „Mega“ Islandijos pl. Prie „Rimi“ parduotuvės pamatė skersai gatvę einančius vyrą ir moterį. Jiems pyptelėjo, nes jie ne vietoje ėjo per gatvę. Vyras jam grasinamai iškėlė kumštį. R. K. stabtelėjo ir pasakė, kad šalia yra pėsčiųjų perėja. Vyras įsiuto ir puolė prie jo, atplėšė mašinos dureles. Kaltinamasis neketino lipti iš mašinos, bet vyriškis prie jo mojavo kumščiais. Jis suprato, kad jeigu sėdės automobilyje, jam kyla grėsmė, kad su juo bus susidorota ir jis išlipo iš automobilio. Nuvažiuoti taip pat neturėjo galimybės, kadangi vyriškis buvo per arti mašinos, nenorėjo jam pervažiuoti koją. Kai tik jis pradėjo lipti iš automobilio, vyriškis pagriebė jį už kaklo ir smaugė, bandė smūgiuoti, tada jis nuo savęs atstūmė vyriškį. Buvo atsisukęs į jo žmoną sakydamas, kad nuramintų savo vyrą. Moteris nekreipė dėmesio sakydama savo vyrui, kad suduotų. Vyriškis šokinėjo prieš jį boksininko poza ir tada kaltinamasis, supratęs grėsmę bandė jam smūgiuoti, bet nepataikė, vyriškis jam trenkė į veidą sukeldamas fizinį skausmą. Suprato, kad tuo viskas nesibaigs, nes jis ir toliau elgėsi agresyviai. Tada jis vienu kairės rankos mostu trenkė nukentėjusiam, bet kur tiksliai pataikė, negali pasakyti, matė, kad vyriškiui pradėjo bėgti kraujas. Padavė skudurą apsivalyti. Specialiai suduoti vyriškiui jis neketino. Sudavė esant būtinajai ginčiai gindamas save ir žmoną. Tuo metu vyriškis apsiramino. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Dėl šio įvykio buvo sulaikytas dviem parom. Jo sveikata pablogėjo. Išėjęs kreipėsi į medikus, į policiją, parašė pareiškimą. Jo žmona pamačiusi, kad jį puola, traukia iš automobilio, skambino į pagalbos centrą. Nukentėjusiam sudavė tik esant būtinajai ginčiai, nes kai tik pasisukdavo, nukentėjęs jį puolė atstatęs kumščius. Iš nukentėjusio judesių suprato, kad jis buvęs sportininkas, nors jis mažesnio ūgio, bet jis šokinėjo, matėsi, kad išlavinęs savo judesius, pataikė jam į smakrą, agresyviai vertė jį ant automobilio. Kaltinamasis kaire ranka darydamas mostą, galbūt pataikė, bet stipraus smūgio nebuvo, nes nukentėjęs net nesujudėjo, bet nustojo būti agresyvus. Pats yra dešiniarankis. Jam nėra įprasta kaire ranka suduoti. Su jokia lazda nesudavė, nukentėjęs meluoja. Turėjo mašinoje gumos gabalą, likusį nuo darbo, nes dirba dažytoju, bet su ja nieko nedarė. Pamatęs, kad žmogus agresyviai nusiteikęs, kad buvo puolimas, lipdamas pasiėmė gumą. Guminės lazdos nepanaudojo visiškai ją paėmė kaip psichologinį spaudimą, galvojo, jog pamatęs, apsiramins. Žmogaus sužaloti tikrai nenorėjo. Kai jį griebė nukentėjęs už rankų, įmetė tą gumą į mašiną. Neturėjo nei noro, nei ketinimo suduoti nukentėjusiam. Kai jis atlupo mašinos dureles, jam kilo baimė, bijojo, kad nukentėjęs agresyviai nusiteikęs mašinos stiklų neišmuštų. Civilinio ieškinio nesutinka mokėti. Liepos 10 d. išėjęs iš areštinės pats kreipėsi į policiją, kadangi buvo užpultas ir sumuštas. Pareiškimą pateikė gindamasis. Norėjo teisingumo. Suduoti nukentėjusiam nenorėjo, tai padarė gindamasis ir prašo jį išteisinti esant būtinajai ginčiai.

Nukentėjęs G. P. parodė, kad įvykis įvyko 21 val. prie prekybos centro „Mega“. Jis su žmona ėjo iš parduotuvės ir ėjo kelkraščiu link savo automobilio. Ėjo per gatvę ir išgirdo signalą ir riksmą, kad ant jo rėkia žmogus sakydamas, kad jį pamokys kaip reikia per gatvę pereidinėti. Atsidaręs duris pradėjo lipti iš automobilio, norėjo suduoti jam lazda, atėmė iš jo lazdą ir gavo į nosį. Jautė, kad lūžo nosis, nes trakštelėjo ir pasipylė kraujas. Neleido kaltinamajam lipti iš mašinos, bet po to jis išlipo ir norėjo suduoti jam su lazda, stvėrė už lazdos, ištraukė ją ir įmetė į automobilio vidų. Su kaltinamuoju pradėjo stumdytis, kaltinamasis norėjo jam suduoti, jis gynėsi rankomis, traukdamasis atgal ir vieno smūgio nepavyko išvengti. Žmona pradėjo rėkti ir iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji ir jį išvežė į klinikas. Suteikė pagalbą ir išleido į namus. Po to pradėjo kraujuoti, vėl važiavo į klinikas. Darė nosies operaciją ir dar vieną plastinę operaciją žada daryti. Todėl reiškia civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Turėjo nosies traumą kai sportavo. Pats nuo kaltinamojo tik gynėsi, suduoti jam neketino. Jis aukštas vyras ir net negalėjo jam suduoti. Laikė mašinos dureles neleisdamas kaltinamajam išlipti.

Liudytojas Ž. R. parodė, kad yra „Megos“ apsaugos vadovas. Nei kaltinamojo, nei nukentėjusio nepažįsta. Įvykį matė tik vaizdo įraše. Įvykio metu kaltinamasis važiuoja savo automobiliu ir kelyje atsiranda nukentėjęs su moterimi. Liudytojo nuomone jie ėjo pažeisdami kelių eismo taisykles, nes reikia eiti per pėsčiųjų perėją, o ne kaip Laisvės alėjoje pereidinėti gatvę, jie trukdė eismui. Nukentėjęs trenkė ranka į transporto priemonę ir ji tada sustojo. Nukentėjęs kaltinamajam per atidarytą langą kažką pasako. Nukentėjusysis atidaro dureles ir bando ištraukti kaltinamąjį. Jam tai padaryti nepavyko ir kaltinamasis išlipa pats. Nukentėjęs atidaro automobilio dureles, kad jas laikytų, vaizdo medžiagoje nesimato. Matosi kaip nukentėjęs ištiesia rankas ir patraukia kaltinamąjį į save .Iš pradžių jie stumdėsi, o po to pradėjo mosikuotis rankomis. Po antro kaltinamojo užsimojimo rankomis, jis pataiko nukentėjusiam į veidą. Sprendžia, kad atsitiktinai, kadangi kaltinamojo veiksmai nebuvo profesionalūs, jis tik mojavo rankomis kaip malūnas, o nukentėjęs stovėjo boksininko poza. Iš vaizdo medžiagos matyti, kad nukentėjęs bent jau bandė parodyti, kad jis profesionaliau moka boksuotis, kaltinamasis buvo daug ramesnis, nes nukentėjęs mojavo rankomis ir gan dažnai šokinėjo, o kaltinamasis tik užsimojęs iš antro karto pataikė. Mano, kad kaltinamasis tyčia trenkti nukentėjusiam netaikė.

Liudytoja A. P. parodė, jog yra nukentėjusio žmona. Tą dieną buvo PLC „Megoje“. Ėjo per gatvę į savo automobilį, pastatytą automobilių stovėjimo aikštelėje. Jiems beeinant, pradėjo signalizuoti automobilis, o kadangi jai su stuburu problemos, ji greitai vaikščioti negali. Kai pasignalizavo, stengėsi greičiau eiti per gatvę. Vyras iš automobilio atsidaręs langą pradėjo rėkti ir pavažiavo toliau. Tada išlipo, išsitraukė lazdą ir puolė jos vyrą. Kartu su vyru priėjo prie kaltinamojo automobilio, jis pavažiavo ir išlipo. Išlipo todėl, kad pamatė, jog jie ateina. Ėjo klausti kaltinamojo, kodėl rėkė ant jų. Pradėjo rėkti ant kaltinamojo ir jis puolė muštis. Jos vyrą kaltinamasis puolė su lazda. Tą lazdą vyras atėmė ir įmetė į automobilį, tačiau to tiksliai nepamena. Toliau jie stumdėsi, pati buvo labai išsigandusi. Kiek laiko vyrai stumdėsi pasakyti negali, bandė ieškoti kažkokios pagalbos. Pamatė, kad jos vyras kruvinas. Kaip buvo suduotas smūgis, ji nematė. Skambino į policiją. Atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Matė kaltinamojo kruvinus krumplius. Dar kaltinamasis davė kažkokį tepaluotą skudurą apsišluostyti. Po šio įvykio vyras jautėsi tragiškai, jiems buvo šokas. Niekaip negalėjo sustabdyti kraujavimo, tris kartus kvietė greitąją. Pamatė, kad kaltinamasis išlipa iš mašinos su lazda, slydo nuo borto ir atsitrenkė į kitą automobilį. Labai išsigando Dėl ko viskas įvyko, ji nesuprato. Jos vyras gynėsi, jis nesimosikavo taip, kad suduotų kaltinamajam.

Liudytoja D. K. parodė, jog tą dieną su vyru važiavo automobiliu ir prieš juos išėjo moteris su vyru, kurie labai lėtai ėjo per gatvę. Vyras sustojo, kad neatsitrenktų. Praeidama moteriškė parodė kažkokį gestą, o jos vyras pasakė, kad reikia vaikščioti per perėją. Tada pribėgęs nukentėjęs prie mašinos, atidarė dureles, griebė vyrui už kaklo, ji dar sušuko, kad baigtų, arba ji kviečia policiją. Pamatė, kad tas vyriškis kiša rankas į kišenes, išsigando, galvojo, kad gal kokį ginklą gali išsitraukti. Kai vyras išlipo, tai tas vyriškis šokinėjo aplinkui kaip bokso ringe. Matė kaip pataikė jos vyrui į smakrą, tada ji skambino 112 ir pasakė, kad jos vyrą užpuolė ir reikalinga policija. Lazdos ji nematė. Bet matė kaip policijos pareigūnams vyras padavė lazdą, bet nežino iš kur tą lazdą vyras paėmė. Jis dirba statybininku ir mašinoje daug įrankių, daiktų vežiojasi. Stebėjo nukentėjusį, nes jis buvo labai baisus, elgėsi neadekvačiai. Jos vyras yra ramaus būdo, dešiniarankis.

Ekspertė Zofija Makšimaitė parodė, jog iš pristatytos gydymo kortelės matyti, jog G. P. konstatuotas nosies kaulų lūžimas. Rentgenogramoje buvo nustatyta, kad nosikaulis deformuotas, rentgenologiškai panašu į senus potrauminius pakitimus. Buvo apžiūrėtas loristo, kuris radęs nosies nugarėlėje kirstinę žaizdą, nustatė nosies kaulų lūžimą. Be to kraujavimas iš nosies, tai rodo nosies kaulų lūžimą. Buvo nustatyta nosikaulių krepitacija – nosikaulių traškėjimas. Senesnės traumos tam įtakos jokios neturi. Po senų lūžimų krepitacijos jau nesijaučia. Šis sužalojimas yra nesunkus. Sužalojimas nėra būdingas ginantis.

Peržiūrėjus vaizdo medžiagą nustatyta, jog gatve važiuoja automobiliai. Įstrižai per gatvę eina nukentėjęs su žmona. Sustoja automobilis, nukentėjęs grasinamai iškelia ranką. Pats nukentėjęs atidaro vairuotojo duris ir kažką piktai aiškina. Išlipa kaltinamasis, nukentėjęs pirmas kimba kaltinamajam į atlapus, jį stumdo, muša, griebia už kaklo. Nukentėjęs atrodo agresyviai nusiteikęs. Kaltinamasis stengiasi prilaikyti nukentėjusį, užsimoja, bet nepataiko. Nukentėjęs šokinėja boksininko poza. Nukentėjęs antrą kartą puola ir bando suduoti kaltinamajam. Jokios lazdos nesimato. Kaltinamasis, atstumdamas tiesia rankas, nukentėjęs stovi prie mašinos ir laikosi už veido, kaltinamasis šluostosi rankas. Nukentėjusio žmona vaikšto aplink mašiną, kaltinamasis paduoda nukentėjusiam kažką apsivalyti, nukentėjęs valosi. Kaltinamasis sėda į mašiną, durų neuždaro, nukentėjęs stovi su žmona. Kaltinamasis pavažiuoja arčiau šaligatvio, išlipa, kalbasi, ramiai aiškinasi su nukentėjusiu. Kaltinamasis važiuoja automobiliu ir pastato automobilį šalia aikštelėje. Nukentėjusio žmona atsiveda policijos pareigūnus. Visi stovi aiškinasi, policijos pareigūnai paima lazdą iš kaltinamojo automobilio vairuotojo pusės. Vaizdas filmuotas 2017-07-05, 21.05 val. (1 t., b. l. 67).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus informacinėje sistemoje 2017-07-05, 21 val. yra užfiksuotas kaltinamojo žmonos D. K. pranešimas dėl konflikto adresu Kaune, Islandijos pl.32 (2 t., b. l. 44-45).

Iš byloje pateikto pranešimo apie įvykį matyti, kad 2017-07-05, 21.03 val. policiją dėl įvykusio konflikto kvietė A. P. nurodydama, kad prie „Megos“ užpuolė iš mašinos išlipęs vyriškis, sumušė su lazda (1 t., b. l. 7).

Palyginus besikreipiančiųjų pagalbos laiką matyti, kad kaltinamojo žmona D. K. pirma kreipėsi į policiją pagalbos.

Gauta specialisto išvada Nr. G1862/2017( 02), G. P. konstatuotas nosies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nosį. Įvykio aplinkybės, kad buvo sužalotas nepažįstamo asmens, kuris kumščiu sudavė smūgį į nosį, taikėsi lazda, bet jis ranka sulaikė lazdą nuo smūgio. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 26).

2017-11-03 gauta specialisto išvada Nr. pG2991/2017902) G. P. konstatuotas nosies sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, muštinė žaizda nosies nugarėlėje. Įvykio aplinkybės – nepažįstamas asmuo kaip vėliau nustatyta – R. K. vieną kartą kumščiu sudavė į nosį. Nosies kaulų lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (1.t., b. l. 37-38).

Iš byloje esančio protokolo-pareiškimo matyti, kad 2017-07-05 pareiškėjas G. P. su pareiškimu kreipiasi į policiją nurodydamas, jog 2017-07-05 apie 21.00 val. PC automobilių stovėjimo aikštelėje nepažįstamas asmuo su lazda sudavė smūgį į veidą tuo sukėlė nosies lūžį.(t.1. b. l. 9).

Iš byloje esančio 2017-08-07 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. K. 2017-07-16 parašė pareiškimą dėl jo užpuolimo ir fizinio skausmo sukėlimo G. P. veiksmais, nurodydamas savo pateiktos versijos tas pačias įvykio aplinkybes, kad agresyvaus vyro buvo užpultas, bandydamas apsiginti išlipo iš automobilio ir pagriebė prie sėdynės buvusią pirmą pasitaikiusią statybinę medžiagą – gabalą gumos, kurią laikė nuleistoje rankoje, bandė agresyvų vyriškį nuo savęs atstumti. Vyras spyruokliuodamas stovėjo prieš pareiškėją kovinėje padėtyje, bandė suduoti ir vieną kartą kumščiu sudavė jam į veidą, galimai pataikydamas jam į nosį (2. t., b. l. 40-41).

Įrodymų vertinimas.

Teismas konstatuoja, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nesurinkta jokių duomenų, įrodančių, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas.).

Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo socialinės, turtinės ar kitokios padėties, amžiaus, lyties, tautybės, religinių ar politinių įsitikinimų, turi teisę į būtinąją gintį. Šią prigimtinę žmogaus teisę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Baudžiamasis įstatymas (BK 28 straipsnis).

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Žalos padarymas užpuolikui pripažįstamas teisėtu tik tais atvejais, kai ji padaroma laikantis atitinkamų reikalavimų, kurie baudžiamosios teisės teorijoje vadinami būtinosios ginties teisėtumo sąlygomis, kurios skirstomos į dvi grupes: 1) sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi, 2) sąlygos, apibūdinančios gynimąsi. Pirmosios grupės sąlygos yra trys: kėsinimosi pavojingumas, akivaizdumas ir realumas.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatydamas būtinosios ginties sąlygas R. K. veiksmuose, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais, juos ištyrė ir patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jis nukreiptas prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę ar kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Nagrinėjamu atveju kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad jis buvo nukreiptas prieš R. K. sveikatą ir nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis pasireiškė aktyviais G. P. veiksmais, kurių keliama grėsmė galėjo būti pašalinta tik duodant aktyvų atkirtį užpuolikui, tai yra padarant jam žalą.

Akivaizdžiu laikomas kėsinimasis, kuris jau daro žalą arba jau yra aiški jo grėsmė. G. P. daromas pavojingas kėsinimasis buvo akivaizdus – jis jau buvo prasidėjęs ir dar nepasibaigęs. Besiginantis tai suvokė ir tyčia, gindamas savo sveikatą, nuosavybę, darė žalą užpuolikui – mosikuodamas rankomis sudavė į nosį nukentėjusiam. Laikinas kėsinimosi pristabdymas nereiškia jo akivaizdumo nebuvimo. Realiu laikomas kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai. Nagrinėjamu atveju kėsinimosi grėsmė iš tikrųjų buvo, G. P., agresyviai nusiteikęs, stojo į boksininko pozą, kovine būsena iškeldamas rankas prieš save ir prisiartino prie besiginančiojo, prispaudė automobilio vairuotojo pusės dureles, pakeltu tonu grasinančiai kalbėjo, griebė už kaltinamojo rūbų, rankų, spyruokliavo prieš kaltinamąjį iškėlęs rankas, pats pirmas sudavė smūgį kaltinamajam.

Gynimąsi apibūdina trys sąlygos; 1) žala daroma besikėsiančiajam, 2) žala galima tik atremiant kėsinimosi į įstatymo saugomus gėrius; 3) padaryta žala neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Nagrinėjamu atveju žala, padaryta besikėsinančiajam būtinosios ginties būklės, pasireiškė nesunkiu G. P. sveikatos sutrikdymu. Be to, baudžiamojo įstatymo požiūriu nesvarbu ar žala padaryta besikėsinančiam, yra mažesnė ar didesnė už žalą, kurią šis kėsinosi padaryti besiginančiajam. Žala besikėsinančiam G. P. buvo padaryta atremiant jo kėsinimąsi į įstatymo saugomus sveikatą bei nuosavybę. Gynybos priemonės ir padaryta žala laikoma teisėtomis, jeigu jos atitinka kėsinimosi pavojingumą ir pobūdį.

Teismas konstatuoja, kad nukentėjusio G. P. parodymai nenuoseklūs. Teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad atėmė lazdą iš kaltinamojo rankų ir ją įmetė į automobilio vidų, nuo kaltinamojo gynėsi rankomis ir vieno jo smūgio nepavyko išvengti. Pirminiame pareiškime (1 t., b. l. 9 ) jis nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė lazda, be to, iš medicininių dokumentų matyti, jog nukentėjęs nurodė įvykio aplinkybes, jog kaltinamasis jam sudavė lazda (1 t., b. l. 26 ), tačiau iš įvykio vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis lazdos rankose neturėjo. Tikslinant įvykio aplinkybes, nukentėjęs specialistui nurodė, jog jam buvo suduota vieną kartą kumščiu, apie lazdą jokios užuominos nėra (1. t., b. l. 37-38).

Iš byloje pateikto pranešimo apie įvykį matyti, kad policiją dėl įvykusio konflikto kvietė A. P., nurodydama, kad prie „Megos“ jos sutuoktinį su lazda užpuolė ir sumušė iš automobilio išlipęs vyriškis (1 t., b. l. 7), o teisiamajame posėdyje liudytoja A. P. jau negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių, t. y. kaip kaltinamasis jos sutuoktinį puolė su lazda, kaip tą lazdą jos sutuoktinis atėmė ir kur ją padėjo.

Išanalizavus objektyvius ir subjektyvius faktus, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia kategoriškai teigti, kad žalą užpuolikui kaltinamasis R. K. padarė veikdamas būtinosios ginties sąlygomis.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai Baudžiamajame kodekse numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltė yra vienas iš nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis.

Baudžiamoji byla kaltinamojo R. K. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutrauktina, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Nukentėjusio G. P. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinis įrodymas – guminė lazda, saugoma Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje (1 t., b. l. 113), įsiteisėjus nutarčiai, grąžintina R. K..

Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 312 straipsniu 308 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Baudžiamąją bylą kaltinamojo R. K. atžvilgiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nutraukti, esant baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei (BPK 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nutarties įsiteisėjimo, o jai įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusio G. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktinius įrodymus – guminę lazdą, saugomą Kauno m. Santakos PK daiktų saugykloje, įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti R. K..

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.