Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui M. R. (M. R.), dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. R. atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Teismo posėdyje ieškovė S. R. ir jos atstovė advokato padėjėjai Dženeta Terespolskienė ieškinio reikalavimus palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas M. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų teisme nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė S. R. ir atsakovas M. R. susituokė, santuokoje šalys susilaukė dviejų sūnų M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusio (duomenys neskelbtini). Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas: 1994 m. vasario 25 d. Piliečių aprūpinimo gyvenamuoju plotu savo lėšomis sutartis Nr. M-1708 ; 1994 m. vasario 28 d. Statybos rangovo pažyma Nr. 11/281-156, kurį atsakovas 1998 m. gegužės 15 d. Dovanojimo sutartimi Nr. K1VS-2-81 padovanojo ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Taip pat 1994 m. birželio 22 d. ieškovė įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas : 1994 m. birželio 22 d. Valdybos potvarkis Nr. 380-v. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1999 m. birželio 30 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką, teismo sprendimas įsiteisėjo 2000 m. kovo 30 d. Nutraukiant santuoką turtas nebuvo dalinamas, atsakovas jau iki santuokos nutraukimo dovanojimo sutartimi buvo perleidęs butą ieškovei, o dėl žemės sklypo nebuvo sudaryta jokių tarpusavio sutarčių, nes šalys buvo įsitikinusios, kad žemės sklypas asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Žemės sklypas įgytas 1994 m. birželio 22 d. ieškovei esant santuokoje su atsakovu, teismo sprendimu nutraukiant santuoką liko nepadalintas, todėl žemės sklypui taikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas ir dalis jo priklausytų atsakovui. Ieškovė prašo pripažinti, kad ji turtą – žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą santuokos metu su M. R., įgijo asmeninės nuosavybės teise.

Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimą dėl turto, įgyto santuokos metu iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įsigaliojimo, pripažinimo asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe, yra taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, tiek tuo metu galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje, tiek ir 2000 m. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo ir gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pareiga tai įrodyti tenka sutuoktiniui, tvirtinančiam, kad santuokos metu įgytas turtas yra ne bendroji jungtinė, o asmeninė jo nuosavybė (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Taigi, nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai). Vis dėlto net ir šios nuostatos, reglamentuojančios, koks turtas gali būti pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, negali būti aiškinamos atsietai, neatsižvelgiant į sutuoktinių turto teisinį režimą apibrėžiančių normų visumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia paneigti jos ir atsakovo bendrosios jungtinės nuosavybės teisės į žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), prezumpciją, prašydama pripažinti, kad ieškovė žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgijo asmeninės nuosavybės teise, nepaisant to, kad žemės sklypas buvo įgytas esant santuokoje su atsakovu. Ieškovė aplinkybę dėl žemės sklypo pripažinimo asmenine nuosavybe įrodinėja tuo, kad ieškovė žemės sklypą įgijo savo asmeninėmis lėšomis su tikslu jį valdyti asmenines nuosavybės teise.

Asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas, jei to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.

Byloje pateikti oficialūs rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašas, apie tai, kad žemės sklypas nuosavybės teisės nuo 1994 m. birželio 22 d. įregistruotos ieškovės vardu, įregistravimo pagrindas 1994 m. birželio 22 d. Klaipėdos rajono Valdybos potvarkis Nr. 380-v. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro išraše su istorija nėra jokių duomenų apie atsakovo nuosavybės teises į žemės sklypą. Taip pat pateikta 1994 m. gruodžio 30 d. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis, kurioje nurodyta, kad Klaipėdos rajono valdybos atstovas Z. B. veikianti pagal įgaliojimą ir valdybos 1994 m. sausio 28 d. potvarkį Nr. 40-v ir pirkėja S. R., sudarė šią sutartį, kad pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 0,600 ha žemės sklypą Nr. 9/6, esantį Klaipėdos rajone sodininkų bendrijoje „Vaiteliai“. Nurodytos žemės sklypas parduodamas už 3 litus ir 2 centus, iš kurių pirkėjas valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis įmokėjo 3 litus ir 2 ct. Šie pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsigijo minėtą žemės sklypą, už jį atsiskaitydama investiciniais čekiais. Investiciniai čekiai buvo viena iš Lietuvos Respublikos piliečiams valstybės suteiktų priemonių, leidžiančių įgyti valstybės valdomą turtą. Valstybinio turto privatizavimo tvarka buvo reglamentuota specialiu Lietuvos Respublikos valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymu. Valstybės vienkartinės išmokos buvo skiriamos kiekvienam piliečiui asmeniškai, priklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės ir kitų individualių aplinkybių (Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo 12 straipsnis), todėl jos laikytinos asmenine nuosavybe. Tokios pozicijos kasacinis teismas laikėsi ir ankstesnėse bylose, pažymėdamas, kad investiciniai čekiai pripažįstami asmeninėmis lėšomis, asmeniniu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-529/2005; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009).

Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad ieškovės sutuoktinis M. R. būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs/prisidėjo prie turto adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo, priežiūros ar/ir išlaikymo. Atsakovas neteikė byloje prieštaravimų dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, taip pat neteikė duomenų bei įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes bei ieškovės pateiktus įrodymus. Bylos duomenimis nurodytą nekilnojamąjį turtą ieškovė išlaikė/išlaiko viena, nuo pat jo įgijimo save laikė vienintele šio turto savininke, o atsakovas M. R. po santuokos nutraukimo iki šios dienos jokių pretenzijų ir teisių dėl šio turto ieškovei nereiškė. Duomenų, kad atsakovas naudojosi ginčo turtu, kad žemės sklypas santuokos metu buvo iš esmės pagerintas bendromis sutuoktinių lėšomis arba atsakovo lėšomis ar darbu, byloje taip pat nėra (CPK 178 straipsnis). Įvertinęs nustatytas nurodyto žemės sklypo įsigijimo ir jo naudojimo aplinkybes, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, teismas sprendžia, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų įstatyminės prezumpcijos dėl S. R. ir M. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės paneigimo, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinti – pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), asmenine S. R. nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas 860 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 110 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 750 Eur už teisines konsultacijas. Teismo vertinimu, prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, todėl ieškinį tenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistina 860 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teismas šioje byloje nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259 – 260, 263, 268 – 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Priteisti ieškovei S. R. iš atsakovo M. R. 860 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimo kopiją siųsti Valstybės įmonė Registrų centras.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.