Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Telšių filialas, VĮ Turto bankas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašė nustatyti faktą, patvirtinantį, kad ji nuosavybės teises į 8,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , įgijo pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) T. Z. ir M. Z. prašymu kartu su savo sutuoktiniu persikėlė gyventi pas juos. T. Z. sirgo sunkia liga, M. Z. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negalėjo tinkamai pasirūpinti savo sutuoktiniu, vaikų juodu neturėjo. T. Z. (duomenys neskelbtini) . testamentu jam priklausantį gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, žemės valda prie jo, esančius Ylakių mstl., Skuodo r. sav., visą kitą žemę, esančią (duomenys neskelbtini) , mišką, esantį (duomenys neskelbtini) traktorių T25, visą kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, paliko pareiškėjai. Po T. Z. mirties 2001 m. balandžio 1 d. notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla, pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimai pagal testamentą į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) , ir žemės sklypus. Jos šeima liko gyventi kartu su M. Z., kuria ji visapusiškai rūpinosi. M. Z. mirė 2004 m. balandžio 2 d. Po jos mirties Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 28-12422 atkurtos nuosavybės teisės į 8,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , M. Z. vardu daiktinės teisės į šį žemės sklypą viešame registre neįregistruotos. 2004 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. 28-12422 T. Z. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,00 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) M. Z. ir T. Z. žemės sklypai ribojasi vienas su kitu. M. Z. 8,30 ha žemės sklypas pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą atmatuotas 2003 m. balandžio 9 d., šį žemės sklypą M. Z. už jos priežiūrą perdavė pareiškėjai naudotis ir valdyti, nuo tada pareiškėja žemės sklypą dirba, sėja, augina grūdines kultūras. Mirus M. Z., ją palaidojo, iki šiol prižiūri ir tvarko M. Z. ir T. Z. kapavietes. Manydama, kad M. Z. yra išreiškusi savo valią perduoti 8,30 ha žemės sklypą mano nuosavybėn, po jos mirties kreipėsi į Skuodo rajono notarų biurą dėl jos turto paveldėjimo ir buvo užvesta paveldėjimo byla. Kitų įpėdinių į M. Z. palikimą nėra. Kadangi notarų biurui negali pateikti M. Z. valią patvirtinančio dokumento, t. y. testamento, nes ji staiga mirė, nespėjusi jo sudaryti, notaras negali atlikti notarinių veiksmų. Nu 2003 metų balandžio mėnesio M. Z. atmatuotas, o nuo 2004-10-15 įgytas nuosavybėn 8,30 ha žemės sklypas Erkšvos k., Skuodo r. sav., perduotas pareiškėjai ir ji šį žemės sklypą perėmė ir valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą, taigi įgijo daiktines teises į šį žemės sklypą - galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo teisę.

Teismo posėdžio metu pareiškėja, jos atstovė reikalavimą palaikė, pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji prižiūrėjo ir slaugė M. Z., vežė ją pas gydytojus, po jos mirties prižiūri kapą. Būdama gyva M. Z. tvirtno, kad žemės sklypą paliks už jos priežiūrą pareiškėjai. Šiuo sklypu ji visą laiką naudojosi kaip savo. Įstatyminių paveldėtojų nėra.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Telšių filialas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad pareikštam reikalavimui neprieštarauja, bylą prašė nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nesutiko su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti , jog turtas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą terminą. Mano, kad 2004-04-02 mirus M. Z. atsirado palikimas. Mirusiosios įpėdiniams įstatymo nustatytu terminu nesikreipus dėl paveldėjimo, jos turtą paveldėjo valstybė. Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, nedalyvavimo priežastys nežinomos.

Pareiškimas netenkintinas.

Pareiškėja nurodo, kad yra visos Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos nustatyti faktą, kad nuosavybės teises į 8,30 ha žemės sklypą, unikalus Nr. , esantį (duomenys neskelbtini) , įgijo pagal įgyjamąją senatį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 str. 3 d.); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, turi nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2, 3 d.). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejų, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 str.). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas nesutikdamas su pareikštu reikalavimu nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog turtas buvo teisėtai, atvirai, sąžiningai bei nepertraukiamai valdomas visą terminą, 2004-04-02 mirus M. Z. atsirado palikimas, o mirusiosios įpėdiniams įstatymo nustatytu terminu nesikreipus dėl paveldėjimo, jos turtą paveldėjo valstybė.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks, ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus. Valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, kad įgytų palikimą, turi jį priimti, tačiau tai reiškia ne tai, kad ji privalo pareikšti savo valią dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose, o tai, jog ji privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo valstybei juridinį faktą, kad galėtų įtraukti paveldėtą turtą į savo apskaitą ir iš paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 str. 1 d.) (LAT 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Kasacinis teismas, pasisakydamas, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, yra pabrėžęs, jog CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (LAT 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2006; 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (LAT 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad T. Z. mirė 2001-04-01, jam priklausantį turtą testamentu paliko S. L., kuriai į palikimą 2004-10-19, 2005-05-12 buvo išduoti Pavelėjimo pagal testamentą teisės liudijimai (19, 20, 28 b.l.). Iš Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto matyti, kad 2003-04-09 M. Z. žemės ūkio veiklai (duomenys neskelbtini) suformuotas 8,30 ha žemės sklypas (11 b.l.). M. Z. mirė (duomenys neskelbtini) , Testamentų registro išrašu nustatyta, kad ji testamento sudariusi nebuvo, pareiškėja S. L. 2004-07-01 yra kreipusis į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo (6, 7, 8 b.l.). Iš Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. 28-12422 matyti, kad M. Z. jau po jos mirties atkurtos nuosavybės teisės į 8,30 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (15, 16, 17 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad daiktinės teisės neįregistruotos, naudotoju nurodyta M. Z.. Taigi, iš nurodytų duomenų seka, kad po M. Z. mirties atsirado palikimas. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų, pažymos iš notaro, po M. Z. mirties dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą kreipėsi pareiškėja, kuri nėra mirusiosios įpėdinė pagal įstatymą, o testamento ši nebuvo surašiusi. Tai, kad daugiau niekas po M. Z. mirties nepareiškė pretenzijų į jos turtą, savaime nereiškia, jog M. Z. turtas liko nepaveldėtas. Kaip jau minėta, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.2 str. 3 d. 5.62 str. 1 d. 2, 3 p.), jis valstybei pereina nuo palikimo atsiradimo dienos nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka, ar ne palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus (CK 5.3 str. 1 d.). Šias teisės nuostatas taikant pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes darytina išvada, kad M. Z. turtinę teisę į nuosavybės teisės į žemę atkūrimą po jos mirties 2004-04-02 paveldėjo valstybė, o atkūrus nuosavybės teises į konkretų žemės sklypą, šis paveldėjimo teisės pagrindu tapo (yra) valstybės nuosavybe. Aplinkybė, kad valstybei atstovaujanti institucija pagal bylos duomenis nėra atlikusi palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmų, neteikia teisinio pagrindo padaryti kitokią išvadą dėl ginčo turto buvimo valstybės nuosavybe. Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to, ar daiktas yra, ar nėra registruotas valstybės vardu. Konstatuotina, kad šioje byloje neįrodytas ir egzistavimas sąlygų, jog pareiškėja teisėtai ir sąžiningai valdė ginčo turtą visą valdymo laiką, buvo įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į jį, nežinojo apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Kaip jau minėta, draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo. Šioje byloje įgyjamąja senatimi siekiama įgyti nuosavybės teisę į valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl ginčo turto pareiškėjos valdymas negali būti pripažįstamas teisėtu. Civilinio kodekso 1.6 straipsnyje, nustatant įstatymų nežinojimo ar netinkamo jų nuostatų suvokimo teisinius padarinius, kartu reikalaujama, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai. Kilus neaiškumams dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos arba teisinės situacijos asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos, o šito nedarydamas veikia savo rizika. Pažymoje iš notarų biuro nurodyta, kad pareiškėja kreipėsi po M. Z. mirties į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau, nesant testamento jos naudai, paveldėjimo teisės liudijimas jai nebuvo išduotas. Taigi pareiškėja, mirus M. Z., elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, žinojo arba turėjo žinoti apie palikimo atsiradimą ir įpėdinio paveldėti palikėjos turtą egzistavimą, todėl negalėjo būti įsitikinusi, jog niekas neturi daugiau už ją teisių į ginčo turtą, negalėjo nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jai tą turtą nuosavybėn. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja daugiau kaip dešimt metų sąžiningai valdė ginčo turtą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškimas netenkintinas. Priešingo sprendimo priėmimas šioje byloje prieštarautų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai analogiškose bylose (LAT 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.