- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-06
- Bylos Nr.
- AN2-240-888/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00519-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Kategorijos
- 16.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarimo, kuriuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto S. J. 2024 m. gegužės 6 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. J. atžvilgiu nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto S. J. 2024 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) G. J. nubaustas už tai, kad 2022 m. gegužės 24 d. 00.00 val. iki 2023 m. liepos 11 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), savavališkai atliko neypatingo statinio savavališką paprastąjį remontą, o būtent: būdamas (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, stovinčiame neypatingos kategorijos statinyje – daugiabučiame gyvenamajame name esančio 3-ojo buto savininku, neturėdamas nustatyta tvarka parengto ir suderinto statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, veikdamas kaip rangovas, nuo 2022 m. pavasario iki 2023 m. liepos 11 d. ūko būdu, savavališkai vykdė pastato išvaizdą keičiančius aprastojo remonto darbus, kurių metu vietoje buvusių langų savo bute, tačiau kitose jo vietose įmontavo naujus langus, besiskiriančius skaičiumi ir išvaizda nuo ankščiau buvusių langų, be to, vizualiai nepanašius į esamus kitus pastato langus, taip pat apšiltino ties 3-iuoju butu esančias išorines pastato sienas, ties savo butu apkaldamas pietinio fasado pirmąjį aukštą dailylentėmis, aiškiai besiskiriančiomis nuo pastato fasadą dengiančių dailylenčių, o ant rytinio ir vakarinio fasadu ties savo butu sumontuodamas fasado apdailos plokštes, aiškiai besiskiriančias savo faktūra, spalva ir medžiagiškumu nuo pastato fasadą dengiančių dailylenčių. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymo) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir 5 dalį, 14 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktus, 18 straipsnio 7 dalies 23 punktus ir 9 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 9 punkte ir 3 dalyje, 27 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 22 dalyje bei statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 23 punkte nurodyto 3 priedo 4.1 papunktyje įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 354 straipsnio 5 dalyje dėl ko jam buvo paskirta 80 Eur bauda.
2. Nesutinkant su priimtu Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. J. pateikė skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarimu tenkintas iš dalies, panaikinant Institucijos priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną G. J. atžvilgiu nutraukiant. Apylinkės teismas nutarime atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo argumentus dėl jo dvigubo nubaudimo sumokant įmoką siekiant įteisinti savavališką statybą bei paskiriant administracinę nuobaudą, tačiau konstatavo, kad už G. J. atliktus veiksmus šiuo atveju jam kyla civilinė, o ne administracinė atsakomybė, nes teisės aktai numato statybos padarinių šalinimo procedūras pagal teismo sprendimą ar privalomąjį nurodymą, todėl jį papildomai traukti ir administracinėn atsakomybėn nebuvo pagrindo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucijos atstovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarimą ir palikti galioti Institucijos priimtą Nutarimą.
3.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai aiškino ir taikė ANK, Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas) nuostatas. Institucija 2023 m. liepos 25 d. G. J. surašė Savavališkos statybos aktą ir konstatavo, kad jis yra statytojas, kuris be statybą leidžiančio dokumento, adresu (duomenys neskelbtini), 2022 metais apšiltino neypatingos kategorijos daugiabučio gyvenamo namo išorės sienas, kurios ribojasi su 3 butu, apkalė šaliuote, pakeitė buto langus ir taip pakeitė daugiabučio namo išvaizdą. Atliekant tokio pobūdžio darbus, statybą leidžiantis dokumentas yra privalomas pagal Lietuvos Respublikos statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017, tuo tarpu statinio ar jo dalies statyba neturint tokio galiojančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendimus laikoma savavališka statyba. Statytojas už savo pareigų nevykdymą atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) arba ANK nustatyta tvarka.
3.2. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad statytojas G. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 354 straipsnio 5 dalyje. Pasak institucijos atstovės, pirmosios instancijos teismas nutarime neatskleidė ir nemotyvavo, dėl kokių priežasčių G. J. turi būti netaikoma administracinė atsakomybė, o teiginys, kad jeigu surašytas nurodymas, administracinė atsakomybė fiziniam asmeniui pagal Statybos įstatymo ir ANK nuostatas netaikoma ir taikoma tik civilinė atsakomybė yra neteisingas ir teisiškai nepagrįstas. Institucija, atlikdama patikrinimą ir nustačiusi, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėties požymių, yra įpareigota imtis administracinių nusižengimų teisenos veiksmų. Institucijos teigimu, Statybos įstatyto 67 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos tai, kad juridiniams asmenims kylanti administracinė atsakomybė, numatyt Statybos įstatymo 54-66 straipsniuose, pagal administracini nusižengimų požymius atitinka ir ANK atitinkamuose straipsniuose nustatytus požymius. Taigi, Statybos įstatyme aprašyti nusižengimo nustatymui reikšmingi požymiai kvalifikuojant veiką fiziniams asmenims ir juridiniams asmenims už administracinius nusižengimus statybos srityje yra vienodi, o administracinė atsakomybė taikoma ir fiziniams ir juridiniams asmenims, tik pagal administracinio nusižengimo subjektą išskiriama, kada taikytina administracinė atsakomybė pagal Statybos įstatymą, o kada pagal ANK nuostatas. Jeigu Statybos įstatyme nustatytos pareigos ir draudimai pažeisti ir pagal šiuos požymius veika yra kriminalizuota ANK, statytojui taikytina administracinė atsakomybė.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į Institucijos skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Administracinių nusižengimų tyrimų skyriaus vedėjos L. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pažymėtina, kad asmens atlikti veiksmai (neveikimas) pripažįstami administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra atitinkamo ANK normose įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Siekiant asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, byloje turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnio 1 dalis).
7. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Taigi, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
8. Skunde apygardos teismui Institucija nesutinka su Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarimu, kuriuo panaikintas Institucijos Nutarimas ir G. J. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 354 straipsnio 5 dalį. Institucijos įsitikinimu, apylinkės teismas netinkamai aiškino su šiuo administraciniu nusižengimu susijusias poįstatyminių teisės aktų nuostatas, todėl padarė neteisingą išvadą, jog dėl neypatingojo statinio savavališko paprastojo remonto G. J. turėjo būti taikoma ne administracinė, tačiau civilinė atsakomybė bei nepagrįstai jo atžvilgiu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną.
9. Apygardos teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga bei skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neatliko visapusiško bei objektyvaus visų byloje esančių aplinkybių bei surinktų duomenų vertinimo, dėl ko iš esmės nepateikė jokių savo sprendimą pagrindžiančių motyvų. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra naikintina ir byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
10. Visų pirma pažymėtina, kad ANK 639 straipsnyje įtvirtinta, jog skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos ANK XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta šiame skyriuje. ANK 627 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad pasirengimo nagrinėti administracinio nusižengimo bylą stadijoje teismas, be kita ko, nustato posėdžio datą ir valandą ir užtikrina, kad administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims būtų išsiųsti šaukimai ir pranešimai. Be to, apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėja žodinio nagrinėjimo tvarka: išklausomi institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis, specialistai, ekspertai, liudytojai, žodžiu paskelbiama bylos medžiaga, kuri pateikta posėdžio metu ir su kuria iki teismo posėdžio nebuvo susipažinę administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys (ANK 630 straipsnio 1 dalis).
11. Administracinio nusižengimo byla rašytinio proceso tvarka gali būti nagrinėjama atvejais kuomet: 1) į teismo posėdį neatvyksta nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, jeigu apie teismo posėdžio vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ir institucijai, kurios pareigūnas atliko tyrimą, buvo tinkamai pranešta; 2) kai asmuo pripažįsta kaltę ir atskiru pareiškimu prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Taip pat administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, teisėjas priimto nutarimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje nurodo priežastis ir sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).
12. Iš žemesnės instancijos teismui pateikto G. J. skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo buvo išreiškęs prašymą administracinio nusižengimo bylą pagal jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad dėl šios priežasties apylinkės teismas nusprendė nerengti žodinio bylos nagrinėjimo ir proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, informavo pranešimais (1 t., b. l. 97–98). Vis tik, aukščiau aptartas teisinis reguliavimas ir jame naudojamos formuluotės leidžia daryti išvadą, kad atvejai, kuomet administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nėra imperatyvūs, t. y. nepaisant to, kad pats skundą apylinkės teismui padavęs asmuo pageidauja, jog administracinio nusižengimo byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, toks jo prašymas neprivalo būti tenkinamas. Be to, rašytinio proceso tvarka administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama ne vien gavus tokį skundą padavusio asmens prašymą, tačiau turi būti įvertinta ir tai, ar jis skunde neginčija savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo. Šiuo atveju įvertinus G. J. apylinkės teismui pateikto skundo turinį akivaizdu, kad jis nesutiko su Institucijos priimtu Nutarimu ir jo nubaudimu pagal ANK 354 straipsnio 5 dalies nuostatas, ginčijo savo kaltę dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, todėl prašė Institucijos Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
13. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumą vykdančiam teismui keliamas reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja išvadą, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Tai reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
14. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas negali daryti išvados, kad žemesnės instancijos teismo priimtas nutarimas gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, o ši susidariusi teisinė situacija apylinkės teisme buvo išnagrinėta išsamiai ir objektyviai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, teismas privalo būti aktyvus, siekdamas nustatyti byloje objektyvią tiesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-18-693/2016, 2AT-27-976/2015). Vertinant skundžiamo apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad sprendimas šioje administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas skubotai ir paviršutiniškai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepripažinus kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo ir bylą išnagrinėjus rašytinio proceso tvarka nebuvo tiesiogiai išklausyti ne tik G. J., tačiau ir Institucijos atstovo paaiškinimai, nebandant išsiaiškinti ir apklausti kitų su nagrinėjamu įvykiu susijusių asmenų, nes iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad Institucijos Nutarime minimame name adresu (duomenys neskelbtini) nekilnojamas turtas priklauso ne vien administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, bei apskritai neanalizuojant G. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybių, nevertinant ar jo veiksmuose galėjo būti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 354 straipsnio 5 dalyje, sudėties požymiai. Apygardos teismo įsitikinimu, toks procesinio sprendimo priėmimas prieštarauja teismų praktikoje įtvirtintai pozicijai, jog priimami teismų procesiniai sprendimai turi būti teisiškai pagrįsti visų byloje surinktų įrodymų vertinimo kontekste. Tokio pobūdžio procesinio sprendimo priėmimas, kuomet byloje esant akivaizdžiam ginčui dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, tiesiogiai neapklausiant ginčo šalių, nepateikiant iš esmės jokios teismo atliktos situacijos analizės pažeidžia proceso dalyvių teisėtus lūkesčius tikintis, kad jiems aktualus teisinis klausimas bus išnagrinėtas išsamiai bei iš esmės.
15. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamą nutarimą priėmė neįvertinęs visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų administracinio nusižengimo bylos aplinkybių, taip nesilaikydamas ANK 563 straipsnyje įtvirtintos administracinių nusižengimų teisenos paskirties greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, todėl siekiant pašalinti iškilusias abejones bei neaiškumus, Institucijos atstovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Aukštesnysis teismas, siekdamas neįtakoti apylinkės teismo sprendimo, įvertinęs tai, kad Institucijos skundo argumentai yra sietini su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimu, apie juos šioje nutartyje nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2024 m. liepos 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį administracinio nusižengimo byloje – grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja jos paskelbimo dieną.