Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Ramūno Antanavičiaus ir Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. prašymą sušvelninti jam 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę baudžiamojoje byloje Nr. 1-190-81/2010.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu G. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose ir nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme, ją paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. vasario 11 d. Nuosprendis įsiteisėjęs.

2016 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo G. S. prašymas įsigaliojus BK 62 straipsnio ir BK 64 straipsnio pakeitimams, sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad yra prisipažinęs, nuoširdžiai gailisi, padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, o nurodyti BK straipsniai, priimant 2010 m. spalio 26 d. nuosprendį, nebuvo taikyti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 336 straipsnyje numatyta nuosprendžio įsiteisėjimo tvarka, t. y. nurodyta, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja, jei pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui jis nėra apskųstas, o jei paduotas apeliacinis skundas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo apeliacinės instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos. Taigi Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. kovo 10 d., kuomet Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi atmetė nuteistojo G. S. apeliacinį skundą. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis privalo būti vykdomas, o intervencija į nuosprendį (juo paskirtą bausmę) galima tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas nuteistojo teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžio, kuris paliktas galioti 2011 m. kovo 10 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, G. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktuose, o šis baudžiamasis įstatymas per laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo iki šiol keistas nebuvo, atsakomybė už veikas numatytas šiame BK straipsnyje – nešvelnėjo.

2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo BK 64 straipsnio 1 dalies pakeitimas (2011 m. gruodžio 22 d. BK 48, 64, 67, 75, 82, 87, 92 straipsnių pakeitimo ir 77, 94 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XI-1861), naujojoje šio straipsnio 1 dalies redakcijoje nurodant, kad „Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti.“. Šiomis kaip ir kitomis BK 64 straipsnio nuostatomis reglamentuojami bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, pagrindai. Šiuo atveju, priimant Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendį, G. S. buvo atlikęs bausmę už ankstesnį nusikaltimą, todėl naujoji BK 64 straipsnio redakcija negali būti taikoma.

Nuteistasis G. S. taip pat prašo taikyti naujas BK 62 straipsnio nuostatas.

2015 m. kovo 19 d. BK 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeistas ir BK 62 straipsnio 3 dalies 2 punktas, numatant galimybę asmeniui, kuris pranešė apie savo padarytą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, ir atlygino bent dalį turtinės žalos, arba tuo atveju, jei yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta žala ir yra tam tikros kitos sąlygos, paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 56 straipsnyje, kuris reglamentuoja bausmės skyrimą pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Šiuo BK pakeitimu teismui, skiriančiam bausmę, buvo suteikta platesnė galimybė pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą skirti ne laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad nusikalstamos veikos, už kurios padarymą buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, padarymo metu G. S. teistumas buvo išnykęs, todėl jis nelaikytinas pavojingu recidyvistu. Dėl šios priežasties svarstyti klausimą dėl bausmės švelninimo pasikeitus BK 62 straipsnio redakcijai, taip pat nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl išdėstytų aplinkybių nuteistojo G. S. prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 1, 3 dalimis, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo G. S. prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.