Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei , dalyvaujant prokurorui Rolandui Mackevičiui, gynėjui advokatui Alfonsui Šarkai, nukentėjusiajai A. G., teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. S., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1994-04-21 už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso/toliau- LR BK/ 104str. laisvės atėmimu 8 m., teistumas išnykęs, -

-kaltinamas, padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 129str.2d.2,6p.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, n u statė :

Kaltinamasis G. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, 2010-02-10 laikotarpyje nuo 18 iki 24 val. D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto tarp jo ir R. B. metu tyčia rankomis sudavė ne mažiau 2 smūgius R. B. į veido sritį, po ko nukentėjusysis išsilaisvinęs nuo G. S. smūgių pabėgo. Kaltinamasis, tęsdamas nusikalstamą veiką, nusekė R. B. iš paskos ir jo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia ne mažiau 2 kartus kumščiais sudavė R. B. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kairio antakio srityje su kraujosruva ir aplinkiniais nubrozdijimais kairės akies voke ir kairiame skruoste, minkštųjų audinių sumušimus ir odos nubrozdijimus abiejose kaktos pusėse, kairio smilkinio ir kairės ausies kaušelyje, nuo ko nukentėjusiajam nukritus ant grindų, sumuštam ir nepaeinančiam dėl panaudoto prieš jį fizinio smurto, išgerto alkoholio, būnant bejėgiškos būklės ir negalinčiam pasipriešinti, tyčia metė metalinį galąstuvą į veidą, tyčia ne mažiau 9 kartus peiliu smogė nukentėjusiajam į veido, krūtinės ir kaklo sritį, tuo padarydamas pjautines žaizdas lūpose, dešiniajame delne, durtines pjautines žaizdas krūtinės ir kaklo paviršiuose su širdiplėvės, plautinio kamieno ir aortos lanko pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ląstos ertmę, širdies tamponada krauju, ūmia vidaus organų mažakraujyste po nukraujavimo, dėl ko nukentėjusysis R. B. mirė.

Šiais nusikalstamais veiksmais kaltinamasis G. S. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės R. B. ir padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 2,6p.

Kaltinamasis G. S. pripažino kaltę, nužudęs R. B. ir paaiškino: su nukentėjusiuoju R. B. susipažino per D. K., bendravo retai, piktumų neturėjo. Jis, kaltinamasis , dažnai atvažiuodavo pas D. K., su kuriuo kartu atliko bausmę pataisos namuose. 2010-02-10 apie 16 val. jis atvyko pas D. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur rado begirtaujančius D. K. ir nukentėjusįjį R. B., kartu gėrė degtinę, alų. Bute buvo ir D. K. sugyventinė L. M. su 3 mažais vaikais, ji gėrė mažai. Trūkstant alkoholio, gal 3-4 kartus jis su R. B. buvo parduotuvėje, kur gėrimus pirko R. B.. Pas D. K. begeriant toliau, R. B. norėjo išeiti, todėl su juo susipyko, nes norėjo, kad R. B. dar nupirktų alaus. Jiedu susistumdė. Jis pirmas kumščiu sudavė R. B. į veidą 2 kartus. R. B. nenugriuvo, nieko jam neatsakė. Tada jis dar 2 kartus sudavė R. B. į dešinį petį, o R. B. nesipriešino, nieko nesakė. Kaltinamasis taip elgėsi dėl to, kad buvo girtas. D. K. tuo metu buvo kambaryje, matė, bet nesikišo, jų neskyrė. Išsilaisvinęs iš kaltinamojo, R. B. nubėgo į savo kambarį, esatį tame pat koridoriuje, priešais D. K. kambarį. Jis, kaltinamasis nubėgo R. B. iš paskos, R. B. kambario durys nerakintos, durų rankena nulaužta. R. B. kambaryje jiedu susistumdė. Jis, kaltinamasis R. B. parvertė ant grindų ir kartu voliojosi, jį mušė kumščiu į galvą, į veidą, į dantis gal 3-4 kartus, po to atsikėlė, paėmė šalia buvusį galąstuvą ir metė į gulintį R. B., pataikė kur papuolė. Po suduotų smūgių R. B. nesipriešino. Tada jis, kaltinamasis, iš virtuvės paėmė savadarbį peilį ir juo badė gulinčiam R. B. į krūtinę, į lūpas, kiek kartų dėl girtumo nepamena. Tuo metu atėjo D. K., bandė ginti R. B., bet jį pastūmė, išėjo. Peilį jis numetė vietoje, paliko ant grindų gulintį R. B., nežino ar gyvą, grįžo pas D. K. ir pasakė ką padarė R. B.. Kaltinamojo rankos buvo kruvinos, galimai nuo R. B., todėl D. K. jį nuvedė į bendrą virtuvę /bendrabučio tipo/ nusiplauti rankų.Po to jis ėjo skambinti policijai, pareigūnams pasakė, kad užmušė R. B., lauke laukė policijos atvažiuojant. Kaltinamajam nebuvo priežasties užmušti R. B., tačiau viskas įvyko dėl girtumo, iš pykčio.

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis analogiškai nurodė R. B. nužudymo aplinkybes / 1t. b.l.97-99/, atpažino galąstuvą, kuriuo jis žalojo nukentėjusįjį R. B. /1t. b.l.39-41/.

Nukentėjusioji A. G. parodė, kad R. B. buvo brolis, su juo bendravo gerai, jis daug padėjo aklai mamai, gyveno (duomenys neskelbtini) kambario ir virtuvės bute, dėl kairės rankos traumos turėjo 40% darbingumą. 2010-02-10 apie 18 val. ji matė brolį su nepažįstamu asmeniu /kalt. G. S./ prie parduotuvės Maxima, suprato, kad eina pirkti alkoholio.. Brolis R. mėnesio 10d. gaudavo pašalpą. Ji tvarkė jo mokesčius, pirko maistą ir jam duodavo apie 60 litų grynųjų pinigų išlaidoms, nes brolis per daug girtavo. Nuo 2009-12 brolis pats pradėjo tvarkytis savo pašalpą, išlaidas. Brolis pasidarydavo peilius, turėjo galąstuvą. Apie brolio nužudymą jai pranešė pareigūnai. Ji nereiškia civilinio ieškinio byloje.

Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu atpažino kaltinamąjį G. S., kurį matė su broliu R. B. 2010-02-10 prie parduotuvės/1t.b.l. 114-116/.

Liudytojas D. K. parodė, kad kaltinamąjį G. S. pažįsta , nes kartu atliko laisvės atėmimo bausmę, bendrauja laisvėje. 2010-02-10 apie pietus pas jį atėjo G. S., kartu girtavo, namuose buvo ir jo sugyventinė L. su vaikais. Vėliau atėjo kaimynas R. B., gyvenantis priešais jo butą, atsinešė alaus, vyno, ir kartu tryse: jis, G. S. ir R. B. girtavo. R. ir G. kelis kartus išėjo pirkti degtinės, grįžo, visi girtavo. Vėliau G. S. ir R. B. susistumdė nežinia dėl ko. Kadangi jis, liudytojas buvo per daug girtas, į tai nekreipė dėmesio, o jo sugyventinė L. matė. Po kurio laiko G. S. ir R. B. išėjo pas R. B.. Jis išgirdo triukšmą, nuėjo pažiūrėti ir R. B. kambaryje matė kaip G. S. prispaudė R. B. už gerklės ir sudavė kumščiu į veidą. R. B. nukrito ant grindų, nieko nekalbėjo. Tada G. S. metė galąstuvą ant gulinčio R. B.. G. S. liepė nesikišti, jį pastūmė, todėl išėjo iš kambario, grįžo namo pas L.. Po 10-15 min. G. S. grįžo kruvinomis rankomis, sakė „užverčiau žmogų“. Jis nuvedė G. S. į bendrą virtuvę nusiplauti rankų, šis dar išgėrė, paskambino policijai ir išėjo, buvo piktas ir agresyvus.

Liudytojas D. K. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu /1t. b.l. 123-124/.

Liudytoja L. M., D. K. sugyventinė, 2010-02-10 apie 14 val. su vaikais atėjusi pas D. K. adresu (duomenys neskelbtini) rado girtaujančius D. K. ir G. S.. Vakare atėjo kaimynas R. B., atsinešė 2 butelius vyno ir kartu gėrė. Ji ruošė maistą, buvo užsiėmusi su vaikais. Begeriant, R. ir G. susipyko, susistumdė, o D. liepė jiems baigti. Apie 20 val. G. ir R. išėjo pas R. į butą, esantį priešais D. butą tame pat koridoriuje. G. grįžo, verkė ir sakė nužudęs R., buvo kruvinomis rankomis, kartu su D. nuėjo į bendrą prausyklą nusiplauti rankų.

Liudytoja L. M. asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu atpažino kaltinamąjį G. S., buvusį pas D. K. ir bendravusį su R. B. 2010-02-10/1t. b.l. 141-143/.

Liudytoja I. U., gyvenanti šalia R. B., (duomenys neskelbtini), 2010-02-10 apie 20 val. matė, kaip kaimynas D. K. ir G. S., kurį pažinojo anksčiau, stovėjo koridoriuje, o kitą dieną D. K. sugyventinė L. pasakė, kad R. B. nužudytas. Ji ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš nuotraukų G. S., kurį matė 2010-02-10 bendrame koridoriuje./1t. b.l.165-166/.

Liudytoja B. D., kaltinamojo G. S. sesuo, patvirtino, kad 2010-02-11 jai skambino G. ir sakė užmušęs žmogų, buvo išgėręs. Jos aplinkoje G. yra ramus, neagresyvus.

Liudytojas R. G., pareigūnas, patvirtino, kad 2010-02-10 vyko pagal pranešimą apie nužudymą ir prie Savanorių pr. 222 namo matė žmogų, kuris policijai pranešė apie paties padarytą nužudymą. Šis žmogus nuvedė į 306 butą, kurio kambaryje matė vyriškio lavoną su mušimo žymėmis ,buvo pristatytas į Policijos komisariatą, pasivadino G. S., buvo neblaivus.

Kaltinamojo padarytą nusikaltimą patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina nusikaltimo padarymo vietą- (duomenys neskelbtini), kur rastas ant grindų vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis, peilis/1t. b.l.5-24/. Tai patvirtina kaltinamojo, liudytojų D. K., L. M., R. G. parodymus apie tai, kad R. B. buvo nužudytas ir rastas savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada patvirtina, kad R. B., 55m.amžiaus mirties 2010-02-10 apie 23-24 val. priežastis yra durtinės pjautinės krūtinės ir kaklo paviršiaus žaizdos su širdiplėvės, plautinio kamieno ir aortos lanko pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu vidiniu nukraujavimu į krūtinės ląstos ertmę, širdies tamponada krauju, ūmia vidaus organų mažakraujyste po nukraujavimo. Prieš mirtį R. B. gausiai vartojo alkoholį/kraujuje rasta 2,85 %0 ,šlapime 2,54 %0 etilo alkoholio/. R. B. kūne konstatuoti sužalojimai: krūtinės priekiniame paviršiuje ir kakle – 7 durtinės pjautinės žaizdos, padarytos duriančiai pjaunančiu peilio tipo įrankiu, iš jų 4 yra kiauryminės į krūtinplėvės ertmę ir labiausia įtakojo mirtį. Pjautinė žaizda lūpose, dešiniame delne galėjo būti padaryta peilio ašmenimis. Muštinė žaizda kairio antakio srityje, minkštųjų audinių sumušimai kaktoje , kairiame ausies kaušelyje galėjo būti padaryti kietu buku daiktu smūgio pasėkoje. Sužalojimai išsidėstę priekiniuose kūno paviršiuose, todėl tikėtina, kad užpuolikas buvo priekyje nukentėjusiojo smūgių sudavimo metu. Nukentėjusiojo lavone rasti sužalojimai, jų padarymo būdai patvirtina kaltinamojo aiškinimą apie tai, kad jis smurto R. B. padarymo metu naudojo kumčius, peilį ir galąstuvą./1t. b.l.43-53/. R. B. drabužių apžiūros protokolas patvirtina, kad megztinis, marškiniai, marškinėliai be rankovių, striukė yra su kraujo dėmėmis, juose padaryti durtiniai pjautiniai medžiagos pažeidimai/1t. b.l.59-59-62/.

Tai patvirtina kaltinamojo paaiškinimą apie nusikaltimo įrankius, kuriais jis smurtavo prieš nukentėjusįjį.

Specialisto išvada patvirtina, kad G. S. konstatuotas odos nubrozdijimas dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai 2010-02-10/1t. b.l.106/. Kaltinamasis nurodė, kad jo niekas nesužalojo, tačiau žalojant nukentėjusįjį, galėjo susižaloti pats.

2008-05-23 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno I-ojo teritorinio skyriaus sprendimu R. B. nustatytas 30% darbingumo lygis, o nuo 2009-05-21 – 40 % darbingumo lygis/1t. b.l. 56/. Nukentėjusioji A. G. patvirtino, kad brolis R. B. buvo nedarbingas dėl kairės rankos traumos. Nusikalstamo įvykio metu R. B. gausiai vartojo alkoholį, buvo sunkaus girtumo, ką patvirtina papildomi lavono tyrimų duomenys/1t. b.l. 43-50/. Kaltinamasis pripažino, kad su R. B. girtavo ilgai, dėl girtumo pats ne viską gali prisiminti, o R. B. buvo girtas, kai smurtavo, jam nesipriešino ir nieko nesakė.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 129 str.2d.2p. tada, kai nužudomas asmuo, kuris dėl savo fizinių ar psichinių savybių negali suprasti kaltininko veiklos pobūdžio, negali gintis ar kitaip vengti pavojaus ar aktyviai pasipriešinti kaltininkui. Tokia būsena gali būti dėl ligos, senatvės, neįgalumo, dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio ir kt., taip pat kai asmuo tapo bejėgiškos būklės dėl kaltininko panaudoto fizinio smurto./Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 46 „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 13p./ R. B. turėjo neįgalumą dėl rankos, buvo visiškai girtas, nesipriešino kaltinamojo smurtui, kaltinamasis suvokė tokią bejėgišką nukentėjusiojo būklę ir ja pasinaudodamas atėmė gyvybę. Dėl išdėstytų motyvų kaltinamojo veika nužudžius bejėgiškos būklės nukentėjusįjį kvalifikuota teisingai.

Jau išanalizuota specialisto išvada /1t. b.l.43-51/ nustatyta, kad R. B. kūne konstatuotos 7 durtinės pjautinės žaizdos krūtinės priekiniame paviršiuje ir kaklo priekinėje dalyje, pjautinė žaizda lūpose, dešiniame delne, muštinės žaizdos kairio antakio srityje, kairiame skruoste, padarytos duriančiai pjaunančiais įrankiais 9 poveikiais, muštinės žaizdos padarytos ne mažiau 4 poveikiais, vidutine jėga. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusįjį žalojo kumščiais, peiliu, metaliniu galąstuvu, buvo įniršęs, dėl girtumo negalėjo kontroliuoti savo veiksmų. Taip veikdamas, kaltinamasis suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumą. Nurodytos objektyvios ir subjektyvios žudymo aplinkybės rodo kaltinamojo veiką dėl gyvybės atėmimo būdo pasireiškus ypatingu žiaurumu. Dėl šių motyvų kaltinamojo veika nužudžius nukentėjusįjį itin žiauriai kvalifikuota teisingai.

Reziumuojant, kaltinamasis G. S. itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės R. B., todėl padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str.2d.2,6p.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą, apribojant teises ir laisves. Bausmės paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamajam G. S., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str. ir LR BK 61 str. nuostatomis.

Teisėjų kolegija įvertina tai, kad kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą /LR BK 11 str.6d./, kurio metu buvo atimta žmogaus gyvybė, pasekmės neatstatomos, padaryta ypatinga žala visuomenei.

Kaltinamasis, padarydamas labai sunkų nusikaltimą, nužudydamas kitą žmogų, veikė tiesiogine tyčia: jis suprato, kad naudodamas nusikaltimo įrankius peilį, galąstuvą ir jais žalodamas nukentėjusįjį į krūtinę, padarydamas daugybines kiaurymines žaizdas, neišvengiamai atims gyvybę ir to siekė. Atėjęs pas liudytoją D. K. jis sakė „aš užverčiau žmogų“, apie tai pats pranešė policijai, pranešė ir seseriai B. D..

Kaltinamasis G. S. 1994m. teistas už analogišką nusikaltimą/LR BK 104 str. -1t. b.l. 179/, darbingas, tačiau nedirbo/1t. b.l.173/ buvo registruotas Darbo biržoje /1t. b.l. 172/, priklausomybės ligų centre neužregistruotas/1t. b.l.187/. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino, padaręs nusikaltimą, gailisi ir padėjo išaiškinti šią veiką – LR BK 59str.1d.2p.

Pranešimo apie 2010-02-11 dėl R. B. nužudymo pokalbio stenograma, fiksuota policijoje, patvirtina, kad kaltinamasis G. S. pranešė nužudęs žmogų policijai/1t. b.l.68-70/. Liudytojas R. G., pareigūnas, patvirtino, kad G. S. nuvedė jį į nužudytojo kambarį ir parodė lavoną, nusikaltimo įrankius.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti – LR BK 60 str.1d.9p. Tai patvirtina alkotesto duomenys, iš kurių matyti, kad pristatytas į policiją, kaltinamasis buvo 3,03 promilių girtumo/1t. b.l.78/. Be to, pats kaltinamasis pripažino, kad nusikaltimo metu buvo labai girtas. Jo girtumą patvirtino ir liudytojai D. K., L. M..

Atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltimo neatstatomas pasekmes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią atsakomybes, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Sutinkamai su LR BK 66 str. laikinas sulaikymas ir kardomasis kalinimas įskaičiuotinas į paskirtos bausmės laiką.

Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti grąžintini priklausytinai, menkaverčiai – sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299,301-305,307 str., LR BK 66 str.

nusprendžia:

G. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusį nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 2d. 2,6p. ir nuteisti laisvės atėmimu 15 /penkiolika / metų.

Bausmę skirti atlikti Pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2010-10-26.

Vadovaujantis LR BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą ir kardomąjį kalinimą nuo 2010-02-11/1t b.l.76/.

Kardomosios priemonės – suėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, po to panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

-R. B. mobilaus ryšio telefoną „Nokia“ su pakrovėju grąžinti A. G., R. B. rūbus kaip beverčius – sunaikinti;

-G. S. drabužius, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericsson“ – grąžinti jo seseriai B. D.;

-DNR pavyzdžius, metalo galąstuvą – sunaikinti.

-voką su DVD grąžinti prokurorui.

Šis nuosprendis per 20 dienų /nuteistojo – nuo nuosprendžio nuorašo gavimo/ gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.