- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-25
- Bylos Nr.
- I-230-621/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01051-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas (pran.), Laisvutė Kartanaitė, Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Irmantas Tumas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš posėdžio pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko,
dalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovei Virginijai Valkiūnienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-29 sprendimą Nr. SP-3125 (7.2549) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ bei įpareigoti priimti naują sprendimą; priteisti iš atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 81 516,16 Lt turtinės ir 65 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisti iš atsakovės visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas bei 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas S. G. skunde (b.l. 2-5) nurodė, jog kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos tyčinio nesuteikimo Klaipėdos apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/02012. Tarnyba tyčia nesuteikė šioje civilinėje byloje jokios teisinės pagalbos, neskiria advokato ir padarė dar daugiau žalos, negu galima numatyti, t. y. priėmė 2012-07-04 neteisingą ir nepagristą sprendimą Nr.(1.7.)-SR-255 ir advokato pareiškėjui nepaskyrė. Šiomis aplinkybėmis pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su 2012-08-03 skundu ir prašyti panaikinti Klaipėdos VGTPT sprendimą bei įpareigoti paskirti advokatą. Buvo pradėta administracinė byla Nr. I-631-152/2012. Tačiau teismas reikalauja sumokėti žyminį mokestį bei pašalinti trūkumus, ko be advokato pagalbos padaryti pareiškėjas nesugebėjo. Kadangi pareiškėjas turi teisę turėti advokatą ir bylą vesti per atstovą, įstatymo numatyta tvarka 2012-08-16 vėl kreipėsi su nustatytos formos prašymu į Klaipėdos VGTPT, kad skirtų advokatą. Tarnyba 2012-08-21 raštu Nr. (1.7.)-SR-3118 persiuntė pareiškėjo prašymą su priedais Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą Nr. SP-3125-(7.2549) neskirti jokios teisinės pagalbos Klaipėdos apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-631-162/2012, t. y. praktiškai padarė dar daugiau žalos ir akivaizdžiai pažeidė pareiškėjo teises vesti bylą per advokatą ir naudotis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos galimybėmis. Nurodo, kad atsakovė Šiaulių VGTPT neteisingai vertino pateiktą Klaipėdos VGTPT ir po to persiųstą metinę pajamų ir turto deklaraciją ir atsisakė įsigilinti į prašymo esmę, kad šiuo metu pareiškėjo visas turtas ir visos pajamos yra areštuoti Klaipėdos miesto antstolių ir jokiomis pajamomis ir turtu pareiškėjas faktiškai nedisponuoja. Todėl Šiaulių VGTPT turėjo vadovautis pateiktais dokumentais, t. y. net 14 lapų priedais (antstolių patvarkymais ir pažymomis) prie jo 2012-08-16 prašymo (Reg. ATP-1490), pateikto Klaipėdos VGTPT dėl visiško turto ir pajamų praradimo, o ne išgalvotais ir nepagristais motyvais. Darytina išvada, kad atsakovė Šiaulių VGTPT neteisingai ir suinteresuotai sprendė pareiškėjo prašymą ir padarė viską, kad advokatas nebūtų skirtas, kad negalėtų tinkamai ir laiku apsiginti dėl neteisėtų veiksmų ir kad pareiškėjui daroma žala taptų dar didesnė. Tokiais savo veiksmais atsakovė Šiaulių VGTPT padarė pareiškėjui 81 516,16 Lt dydžio turtinė žalą, tyčia nesuteikusi jokios teisinės pagalbos, dėl to tikėtina, jog Klaipėdos apygardos teismas priteis iš pareiškėjo nurodytą sumą, kai pareiškėjas negali teisiškai apsiginti be advokato. Todėl nurodyta suma priteistina iš atsakovės Šiaulių VGTPT. Taip pat atsakovės veiksmais padaryta ir neturtinė žala, kurią vertintina 65 000Lt.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė J. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui S. G., prašydama priteisti pinigų sumą. Atsakovas, matydamas, kad jis negali pats apsiginti, nors turto turi nemažai, tačiau visas turtas buvo areštuotas, kreiptis į privačiai dirbantį advokatą negalėjo, todėl kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas, kad suteiktų pagalbą civilinėje byloje, kad padėtų advokatas apsiginti nuo J. S. ieškinio. Klaipėdos tarnyba motyvavo, kad S. G. nedavė sutikimo tikrinti jo pateiktų duomenų tikrumo, ir atsisakė skirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Advokato neskyrimą S. G. apskundė Klaipėdos apygardos teismui ir buvo iškelta byla, kurioje sprendimas priimtas sausio 25 d. praeitais metais. Šitoje byloje pareiškėjui buvo reikalinga kvalifikuota teisininko advokato pagalba ir jis kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą. Tarnyba perdavė klausimą spręsti Šiaulių tarnybai, o Šiaulių tarnyba 2012-08-29 priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo, kad S. G. pajamos yra didesnės, nei nustatyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme ir atsisakė skirti advokatą. S. G. negalėjo pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba ir pralaimėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo bylą, kurioje sprendimas priimtas sausio 25 d. Jei būtų advokatas, jis bylą būtų laimėjęs. S. G. metinės pajamos sudaro beveik 27 000 Lt. Šiaulių tarnyba turėjo skirti teisinę pagalbą S. G. Klaipėdos teismo byloje. Sprendimas priimtas skubotai, jis sukėlė sunkias pasekmes ieškovui. Kalbant apie konkrečią žalą, kurią jis patyrė dėl sprendimo priėmimo, kurią jis prašo priteisti iš atsakovų, žala yra ir bus priteista Klaipėdos apygardos teisme J. S. naudai, nes jis dėl atsakovo kaltų veiksmų negali pasinaudoti advokato pagalba. Prašo priteisti turtinę žalą. Neturtinė žala – emocinė depresija, dvasiniai išgyvenimai, netikrumas dėl ateities. Pareiškėjas yra garbaus amžiaus, paliekamas likimo valiai, kilus grėsmei, kad bus iš jo priteistos didelės pinigų sumos, bejėgiškumo jausmas, kad sesuo iš jo reikalauja didelės sumos. Šitas skundžiamas sprendimas sukėlė daugiau žalos. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją (b.l. 107-108). Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas objektyviais duomenimis, kuriuos tarnyba turėjo sprendimo priėmimo dieną ir prie kurių turėjo galimybę prieiti ir disponuoti. Tarnyba atsisakė pareiškėjui teikti teisinę pagalbą, nes neatitiko jo pajamos. Sprendimas yra priimtas, remiantis pareiškėjo pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais jo turtinę padėtį, t. y. metine turto deklaracija ir kitais dokumentais, pagrindžiančiais, kad jis negali disponuoti savo turimu turtu. Jis pateikė dokumentus, kad negali disponuoti savo turtu, o dėl pajamų – nė vienas dokumentas nebuvo pateiktas ir tarnyba negalėjo numatyti, kad jo pajamos yra areštuotos. Iš patvarkymų, iš pareiškėjo pateiktų antstolių ir Centrinės hipotekos turto arešto akto duomenų matyti, kad yra areštuotas jo turtas. Jokių kitokių apribojimų nėra nurodyta. Sprendime nėra nurodytas pagrindas, kad jo turtas neatitinka, nors deklaracijoje nurodyta suma yra virš 400 000 Lt. Tarnyba turi priėjimą prie Registrų centro duomenų ir patikrino, kad jo visas turtas yra areštuotas, todėl nesirėmė tuo motyvu, kad jo turtas viršija pajamas. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str., pareiškėjas, kreipdamasis dėl teisinės pagalbos, turi pateikti tarnybai prašymą ir įrodančius dokumentus, suteikiančius teisę gauti teisinę pagalbą. Kokius dokumentus pareiškėjas pateikė, pagal tai tarnyba sprendė, kad jis neturi teisės gauti teisinę pagalbą, nes viršija pajamos. Dėl žalos dydžio – tai nėra jokio priežastinio ryšio dėl prašomos priteisti žalos. Tarnyba tikrina objektyvias priežastis, ar apskritai žmogus turi teisę gauti teisinę pagalbą, įvertina jo turtinę padėtį pagal pateiktus dokumentus. Tarnyba turi teisę įvertinti ir kitas aplinkybes, nurodytas įstatymo 11 str. 6 d. Kadangi pareiškėjas nepateko į tų asmenų, kurie turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, ratą, tarnyba nevertino jo reikalavimo pagrįstumo atstovavimo byloje perspektyvumo. Pareiškėjas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių, kad jo pajamos areštuotos, išrašų iš bankų ar antstolių pranešimų, atsakovė neturi ir nėra mačiusi tokių dokumentų. Byla susijusi su Klaipėdos tarnybos raštu, kuriuo tarnyba nurodė, kad negali nagrinėti pareiškėjo prašymo, nes jis nedavė sutikimo naudotis jo asmens duomenimis. LVAT yra pasisakęs, kad tokiais atvejais tarnyba neturi teisės administruoti pareiškėjo duomenų ir turi atsisakyti nagrinėti prašymą. Tarnyba teisinės pagalbos būtų nesuteikusi, nes atstovavimas byloje buvo neperspektyvus, aplinkybės – analogiškos. Pareiškėjas pateikė turto arešto dokumentus, bet pateikti dokumentai rodo, kad jo turtas sudaro beveik pusę milijono. Pagal pateiktus papildomus dokumentus, kad jis negali disponuoti savo turtu, ten yra apytiksliai tik 150 000 Lt, nes jis nepateikė visų dokumentų, kad negali visu turtu disponuoti. Dėl pajamų – jis nepateikė nė vieno dokumento ir tarnyba tokių dokumentų negali gauti ir iki šiol neturi. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl 2012 m. rugpjūčio 29 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. SP-3125(7.2549). Šiuo sprendimu buvo atsisakyta teikti S. G. antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje Nr. I-631-162/2012 dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-07-04 rašto Nr. (1.7)-SR-2552 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo, nurodant, kad pareiškėjo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti.
Teisinius santykius dėl garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ). Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriuo vadovavosi atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. VGTPĮ 14 straipsnio 4 dalis numato, kad VGTPĮ 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.
Asmenų turto ir pajamų lygiai antrinei teisinei pagalbai gauti yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarime Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ pakeitimo“ (toliau – Nutarimas), pagal kurį antrinei teisinei pagalbai gauti nustatomi tokie asmenų turto ir pajamų lygiai: pirmasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Žin., 2003, Nr. 73-3352; 2011, Nr. 155-7353) 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų minimalių mėnesinių algų (toliau vadinama – MMA), pridedant po 3 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio; antrasis lygis – kai asmens turto vertė neviršija 1,5 turto vertės normatyvo, nustatyto bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį, dydžio ir jo metinės pajamos neviršija 12 MMA, pridedant po 4,5 MMA kiekvienam jo išlaikytiniui, dydžio. Taigi pagal aukščiau aptartąjį teisinį reguliavimą, pagal pirmąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas – 6800 litų (8 MMA), o pagal antrąjį asmens turto ir pajamų lygį, metinių pajamų normatyvas – 10200 litų (12 MMA).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 13 straipsnio, kuris reglamentuoja asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus, 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo gyventojo (šeimos) turto deklaracija su vietos mokesčio administratoriaus žyma, kad deklaracija pateikta. Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais privalo turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) deklaruoti prieš kreipdamiesi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad deklaruojama mėnesio, einančio prieš mėnesį, kuriuo pateikiamas prašymas gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, paskutinę dieną turimą turtą ir gautas pajamas už vienerius metus (12 paskutinių mėnesių) iki prašymo gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikimo dienos. Taigi, kreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turi būti pateikta prašymo pateikimo momentu turimo turto (įskaitant gautas) pajamų deklaracija. Ši deklaracija turi būti pateikta kartu su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą (VGTPĮ 18 straipsnio 1 dalis).
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. VA-13 patvirtintų Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos formos ir jos užpildymo, teikimo ir tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 109 punkte numatyta, kad FR0001P priedo P4 laukelis „Gauta pajamų suma neatėmus mokesčių (Lt)“ turi būti nurodoma apskaičiuota pajamų suma (litais) neatėmus sumokėto (išskaičiuoto) pajamų mokesčio, socialinio draudimo įmokų, taikyto neapmokestinamojo pajamų dydžio ir papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio. Taisyklių 111 punkte nurodyta FR0001P priedo P6 laukelio pildymo tvarka, jog čia turi būti nurodoma faktiškai gauta pajamų suma atėmus išskaičiuotą (sumokėtą) pajamų mokestį, socialinio draudimo įmoką, taip pat kitus mokesčius (jeigu jie buvo sumokėti). Todėl pagal pateiktą metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją pareiškėjo gautos pajamos, nurodomos deklaracijos priede FR0001P P4 laukelyje ir P6 laukelyje, ir deklaruotos „Gautos pajamos“ yra jo pajamos ir gauta pajamų suma yra 27 266 Lt. Būtent pagal šią gautą pajamų sumą ir yra sprendžiama, ar asmuo pagal patvirtintus turto ir pajamų lygius turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas metinėje gyventojo turto deklaracijoje (FR 0001 versija 01) ir jos prieduose FR0001P, kuri, kaip matyti iš mokesčių administratoriaus žymos, buvo pateikta 2011 m. gegužės 30 d. už laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 5 d. iki 2012 m. balandžio 30 d., deklaravo, kad gavo 27 266 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt šešis litus) pajamų (b.l. 22-27). Akivaizdu, jog tai viršija aukščiau nurodytus tiek pirmąjį pajamų lygį – 6800 Lt (8x850 Lt), tiek antrąjį pajamų lygį – 10200 litų (12x850 Lt).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad šiuo metu jo visas turtas ir visos pajamos yra areštuotos ir jokiomis pajamomis ir turtu pareiškėjas faktiškai nedisponuoja, kadangi viskas yra areštuota Klaipėdos miesto antstolių (b.l. 2-5).
VGTPĮ 12 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą. Tokių asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo turto arešto aktas ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, bei vietos mokesčių administratoriui pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopija (VGTPĮ 13 str. 7 d.). Iš šios teisės normos matyti, kad tam, jog atsirastų asmens teisė gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti, turi egzistuoti šių požymių (prielaidų ir sąlygų) visuma: 1. asmens negalėjimas disponuoti savo turtu ir lėšomis dėl objektyvių priežasčių; 2. asmens turtas ir pajamos, kuriais jis gali disponuoti, turi neviršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių; 3. asmuo turi pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme įtvirtintos teisės normos (13 str. 7 d.) matyti, kad joje yra pateiktas nebaigtinis sąrašas įrodymų, kurie gali patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio 6 punkte nustatytų prielaidų egzistavimą. Akivaizdu, kad turto arešto aktas tiesiogiai pripažįstamas kaip pakankamas įrodymas pagrįsti aplinkybei, jog asmuo dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, o teisės akte minimais „kitais dokumentais“ pripažintini įrodymai, kurie taip pat gali pagrįsti tokios aplinkybės, kylančios iš kitų teisės aktuose numatytų teisinio poveikio priemonių, kuriomis atimama ir/ar suvaržoma, iš dalies ar visiškai, asmens teisė realiai atitinkamu laikotarpiu disponuoti savo turtu ir lėšomis, buvimą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie prašymo, kaip savo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagrindžiančius dokumentus, pareiškėjas pateikė: metinę gyventojo (šeimos) turto deklaraciją (ataskaitinis laikotarpis nuo 2011-05-01 iki 2012-04-30). Metinėje gyventojo turto deklaracijoje pareiškėjas deklaravo savo turtą – 636 542 Lt (turtas ir gautos paskolos) ir pajamas – 27 266 Lt; antstolės Linos Paužienės 2012-06-14 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 2108,28 Lt skolos išieškojimo; antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2012-05-25 patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti dėl 104120,46 Lt skolos išieškojimo; Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-21 pažymėjimą apie turto arešto akto Nr. 0212005262 įregistravimą turto arešto aktų registre, kuriame nurodyta (būsena – „baigtinė“), kad yra areštuojamas pareiškėjo butas (patalpa), kurio vertė – 116 000 Lt, ir žemė, kurios vertė – 52 600 Lt. Kiti teisių apribojimai nenurodyti. Turto arešto mastas – 154 880,70 Lt; Centrinės hipotekos įstaigos filialo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2012-05-24 pažymėjimas apie turto arešto akto Nr. 0312004454 įregistravimą turto arešto aktų registre, kuriame nurodyta (būsena – „laikina“) areštuojamas neidentifikuotas turtas. Turto arešto mastas – 154880,70 Lt.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-05-24 Centrinės hipotekos įstaigos filialo hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo pažymėjimo Nr. 047141/12/2, S. G. turtas buvo areštuotas, turto arešto mastas 154880,70 Lt (b.l. 39). Teismas pažymi, kad metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodoma, kad pareiškėjo S. G. turto vertė yra 495000 Lt. Teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė paaiškino, kad patikrinus Registrų centro duomenis pasitvirtino, kad pareiškėjo visas turtas yra areštuotas. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas pateikė Tarnybai dokumentus, įrodančius, kad negali disponuoti savo turtu, tačiau nepateikė dokumentų, patvirtinančių objektyvias priežastis, dėl kurių pareiškėjas negali disponuoti savo lėšomis, t. y. 27 266 Lt. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjas, jo gautos pajamos nebuvo areštuotos, jis galėjo laisvai disponuoti jam priklausančiomis deklaracijoje nurodytomis 27 266 Lt lėšomis. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad vadovaujantis pateiktos metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenimis, pareiškėjo metinės pajamos viršijo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti, todėl vadovaujantis VGTPĮ 11 str. 2 d. 1 p., Tarnyba pagrįstai atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą.
Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu ginčijamas aktas pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu. Nenustačius ginčijamo akto panaikinimo pagrindų, kuriais tarnybos sprendimas turėtų būti naikinamas, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagristas (ABTI 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje pripažinus, jog ginčijamas aktas teisėtas ir pagristas, nėra juridinio bei faktinio pagrindo įpareigoti tarnybą priimti naują sprendimą, todėl šis skundo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagristas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas teismas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis taikomas, kai viena teisinio santykio, kurį reglamentuoja viešoji teisė, šalis – valstybė ar savivaldybė, jų institucijos, pareigūnai, tarnautojai, darbuotojai, taip pat privatūs asmenys, kuriems valstybė ar savivaldybė deleguoja tam tikras valdžios funkcijas, padaro žalos kitai šio santykio šaliai – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 ir 3 dalimi, turi būti atlyginta žala, atsiradusi dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Taigi atsakomybę Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas sieja su aukščiau įvardintų viešojo administravimo subjektų aktų neteisėtumu, t. y. veikimo ar neveikimo prieštaravimu galiojantiems teisės aktams, administracinio akto prieštaravimu aukštesnės galios teisės aktams.
Byloje įrodžius, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, konstatuotina, kad nėra vieno iš būtinų turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo elementų – institucijos neteisėtų veiksmų. Ginčo atveju delikto nėra, taigi ir civilinė atsakomybė tarnybai nekyla. Vertinant tai, skundo reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos bei palūkanų priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat prašo apie nurodytus nusižengimus ir pareiškėjo teisių pažeidimą pranešti prokurorui. Pagal administracinių bylų teisenos įstatymo 109 straipsnio 1 dalį, jeigu nagrinėdamas administracinę bylą teismas nustato proceso šalies arba kito asmens veiksmuose nusikalstamos veikos požymių, apie tai praneša prokurorui. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu teismas neprivalo tirti galimai padaryto nusikaltimo aplinkybių ir tik privalo, esant pakankamai nusikaltimo požymių, pranešti prokurorui apie padarytą nusikaltimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-171/2011). Nagrinėjamu atveju teismas jokių Tarnybos ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų nusikalstamos veikos požymių nenustatė, todėl kreiptis į prokurorą nėra pagrindo, o pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. išnagrinėjo pareiškėjo S. G. skundą dėl 2012-07-04 rašto Nr.(1.7)-SR-2552 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (priimti sprendimą), dėl kurio pareiškėjas ir kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad suteiktų antrinę teisinę pagalbą šioje byloje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (bylos Nr. I-286-162/2013), sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo.
Pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę gauti iš kitos šalies išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju skundas atmestinas dėl visų skundo reikalavimų, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų priteisimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012-08-29 sprendimo Nr. SP-3125 (7.2549) „Dėl atsisakymo teikti antrinę teisinę pagalbą“ panaikinimo bei įpareigojimo priimti naują sprendimą, priteisimo iš atsakovės Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 81 516,16 Lt turtinės ir 65 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, priteisimo iš atsakovės visų pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų metinių palūkanų nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.