- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- I-286-162/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00337-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- S. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (pirmininkaujančios ir pranešėjos), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei-Bedalienei, dalyvaujanti pareiškėjui S. G., 2013 m. sausio 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-2552 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (priimti sprendimą).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi (t. 2, b.l. 3-4) priėmė pareiškėjo S. G. skundą, kuriuo pareiškėjas prašo:
1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-2552, kuriuo nuspręsta palikti nenagrinėtu pareiškėjo 2012 m. birželio 29 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą;
2) įpareigoti atsakovą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. G. 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundu (t. 1, b.l. 2-3) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-2552; 2) įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012; 3) priteisti atsakovės neteisėtais veiksmais padarytą žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo skundo pateikimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. ištaisyti nutartyje nurodytus skundo trūkumus (t. 1, b.l. 11-13), o 2012 m. rugpjūčio 21 d. bei 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimis nustatė pareiškėjui naujus terminus skundo trūkumams pašalinti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartimi konstatavus, kad pareiškėjas skundo trūkumų nepašalino, jo skundas laikytas nepaduotu (t. 1, b.l. 60-62).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nutartimi iš dalies tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą: panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 2 d. skundo 1 ir 2 reikalavimus (t. 1, b.l. 107-112). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, susijusių su reikalavimu dėl žalos atlyginimo. Taigi, Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 31 d. nutartimi priėmė pareiškėjo S. G. skundą atsakovei Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-2552 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti priimti sprendimą).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodo, jog 2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos tarnyba) pateikė nustatytos formos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012 kartu su prašymu pateikdamas visus reikalingus dokumentus. Klaipėdos tarnyba, veikdama suinteresuotai ir prieš pareiškėjo interesus, pažeisdama nustatytą tvarką bei terminus skirti advokatą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas, jokio advokato jam nepaskyrė ir iki šiol nėra paskyrusi jokio advokato, taip vilkina teismo procesą bei daro jam žalą.
Nurodo, jog vietoj sprendimo skubos tvarka paskirti advokatą, pareiškėjas 2012 m. liepos 4 d. gavo sprendimą Nr. (1.7)-SR-2552 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“, kuriuo jo prašymas buvo paliktas nenagrinėtas, kadangi nesutiko, jog jo duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Pažymi nesutinkantis su šiuo atsakovės sprendimu, nes atsakovė nėra nei asmens duomenų valdytoja, nei duomenų tvarkytoja, o yra tik duomenų naudotoja. Pabrėžia, kad atsakovė naudojasi tik ta informacija, kurią jai pateikia pareiškėjai ir ta apimtimi, kuri reikalinga tam, kad suteikti asmeniui galimybę gauti antrinę teisinę pagalbą. Teigia teisingai pateikęs atsakovei nustatytos formos prašymą, kuri patvirtinta 2005 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-124 ir kurios pagrindu yra nustatyta pareiškėjo teisė dėl duomenų tvarkymo atsakyti į klausimą „Sutinku“ ar „Nesutinku“. Akcentuoja, kad atsakymas (sutinku ar nesutinku) atsakovei nesuteikia jokių teisių pareiškėjui apskritai nesuteikti antrinę teisinę pagalbą, paliekant pareiškėją teisme be teisinės gynybos. Teigia, kad Klaipėdos tarnyba jokių pretenzijų dėl prašymo jam nereiškė, prašymą priėmė ir užregistravo. Pažymi, jog kitų piliečių tokie patys prašymai buvo patenkinti, nors buvo tokios pačios prašymo sąlygos, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl Klaipėdos tarnyba anksčiau tokiomis pat sąlygomis teikdavo antrinę teisinę pagalbą, o atveju atsisakė tai atlikti.
Pareiškėjas S. G. teismo posėdžio metu prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, jog prašyme nurodė nesutinkantis dėl duomenų tvarkymo, nes prašymą pildė pirmą kartą, o Klaipėdos tarnybos darbuotojai nepaaiškino atsisakymo teisinių pasekmių. Po šio atvejo, kreipdamasis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, prašyme nurodo sutinkantis dėl duomenų tvarkymo ir jam kitose bylose yra suteikta antrinė teisinė pagalba. Pareiškėjas, argumentuodamas tuo, kad jam nėra užtikrinta advokato pagalba, teisminiuose ginčuose nepasisakė.
Pareiškėjo prašymas (t. 2, b.l. 24) atidėti bylos nagrinėjimą iki bus Šiaulių apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1408-621/2012 (t. 1, b.l. 72-73) pagal pareiškėjo skundą dėl Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. SP-3125 (7.2549), kuriuo atsisakyta pareiškėjui teikti antrinę teisinę pagalbą nagrinėjamoje byloje (t. 1, b.l. 37), panaikinimo netenkintas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiškose situacijose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją, kai siekiama antrinės teisinės pagalbos ginčijant sprendimus, kuriais tokią antrinę teisinę pagalbą atsisakyta teikti, pirminio ginčo išsprendimas gali tapti neįmanomu. Tokiu atveju teismas būtų saistomas jau kito proceso, kuriame sprendžiamas ginčas, kuriame asmuo vėlgi gali siekti antrinės teisinės pagalbos teikimo. Įvardijamų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimui. Priešingu atveju teisminis ginčas būtų atitrauktas nuo to ginčo nagrinėjimo dėl kuriuo kreiptasi skundu į teismą ir dėl kurio išsprendimo iškelta administracinė byla. Įvardijamų aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad nėra kliūčių bylos nagrinėjimui iš esmės ir procesinio sprendimo priėmimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-964/2010, 2011 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3073/2011 ir kt.)
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai (t. 2, b.l. 31), atstovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsakovė Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu (t. 2, b.l. 18-19) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2012 m. birželio 29 d. tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012. Prašymo paskutiniame lape laukelyje „Mano šiame prašyme bei prie prašymo pridėtose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar asmenų gauti duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais“, užuot pasirinkęs atsakymą pagal prašymo formoje siūlomus variantus atsakyti „Sutinku“ arba „Nesutinku“, pareiškėjas ranka įrašė „Nesutinku“. Skundžiamu raštu tarnyba informavo pareiškėją, kad jo 2012 m. birželio 29 d. pateiktas prašymas nebus nagrinėjamas, kadangi prašyme pareiškėjas nurodė, jog nesutinka, kad prašyme bei prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Pažymi, kad skundžiamu aktu grąžino pareiškėjui prašymo originalą kartu su prie jo pateiktais priedais, todėl teismui jų pateikti negali.
Teigia, jog pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos priima tarnyba. Pagal to paties įstatymo straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsižvelgiant į tai, neturėdama pareiškėjo sutikimo tvarkyti jo asmens duomenis antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais, tarnyba neturėjo teisės spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo pagal pateiktą prašymą, todėl prašymo nenagrinėjo ir jį grąžino pareiškėjui pagrįstai.
Pažymi, jog teisingumo ministro nustatyti prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitai ir forma yra privalomi visiems jį pildantiems pareiškėjams, pageidaujantiems gauti antrinę teisinę pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis, teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 1R-124). Mano, jog šio prašymo formos grafoje, esančioje formos 5 puslapyje, esantis teiginys (klausimas) dėl pareiškėjo sutikimo tvarkyti asmens duomenis yra įrašytas įgyvendinant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą duomenų valdytojo pareigą supažindinti pareiškėją kaip duomenų subjektą su jo teise pasirinkti, ar jis sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys bei to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintą duomenų subjekto teisę neduoti tokio sutikimo. Pažymi, jog to paties straipsnio 2 dalis įsakmiai numato, kad jeigu duomenų subjekto nesutikimas yra teisiškai pagrįstas, duomenų valdytojas privalo nedelsdamas neatlygintinai nutraukti asmens duomenų tvarkymo veiksmus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus ir informuoti duomenų gavėjus. Pabrėžia, kad pareiškėjo valia nesutikti dėl asmens duomenų tvarkymo antrinės teisinės pagalbos tikslais yra aiškus ir neabejotinas ir tai patvirtina pats pareiškėjas skunde, kurį pateikė teismui.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius R. V. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (t. 2, b.l. 30). Trečiasis suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į skundą nepateikė.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovės atstovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja
Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (1.7)-SR-2552, kuriuo pareiškėjo 2012 m. birželio 29 d. prašymas (reg. Nr. ATP-1208) suteikti antrinę teisinę pagalbą paliktas nenagrinėtas bei įpareigoti atsakovę priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 29 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1208) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių srityje, kuri reglamentuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme (2000 m. kovo 28 d. Nr. VIII-1591) bei kituose teisės aktuose.
2012 m. birželio 29 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje (minėta toliau – ir Klaipėdos tarnyba) gautas pareiškėjo prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012 (t. 1, b.l. 5-9). Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą, kurios forma patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 (2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija), pareiškėjas, pildydamas grafą dėl sutikimo, kad prašyme ir prie jo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys gali būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos tikslais, nurodė: „Nesutinku“ (t. 1, b.l. 9). Teisingumo ministro nustatytoje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formoje ties minėta grafa yra nurodyti du atsakymo variantai – „Sutinku“ arba „Nesutinku“. Pareiškėjo įrašas leidžia daryti išvadą, kad jis nesutiko, jog jo asmens duomenys būtų tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais.
Skundžiamu 2012 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. (1.7)-SR-2552 Klaipėdos tarnyba informavo pareiškėją (t. 1, b.l. 4) apie tai, kad jo 2012 m. birželio 29 d. gautas prašymas (reg. Nr. ATP-1208) suteikti antrinę teisinę pagalbą yra nenagrinėjamas, nesant pareiškėjo sutikimo, kad prašyme bei prie prašymo pridėtuose dokumentuose pateikti ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų gauti duomenys galėtų būti tvarkomi antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais. Klaipėdos tarnyba tokį savo sprendimą grindė tuo, kad pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Pagal šio įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės registrų, kitų fizinių ir juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys teisingi. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą asmens duomenys gali būti tvarkomi, kai įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys. Pagal to paties įstatymo 27 straipsnio 2 dalį duomenų subjektas šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais turi teisę nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Atsakovė savo sprendime taip pat pažymėjo, jog nesant pareiškėjo sutikimo Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo duomenų antrinės teisinės pagalbos teikimo tikslais ir nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar nepasikeitė turimas turtas ir pajamos bei ar neatsirado kiti Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai.
Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar Klaipėdos tarnyba pagrįstai ir teisėtai nusprendė pareiškėjo prašymą grąžinti nenagrinėtą.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.) reglamentuoja santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas: sąrašus, kartotekas, bylas, sąvadus ir kita; taip pat nustato fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis (1 straipsnio 2 dalis). Asmens duomenų tvarkymas yra laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka minėtame įstatyme įtvirtintas nuostatas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnis pateikia pagrindines šio įstatymo sąvokas. Šio straipsnio 1 dalyje pateikta asmens duomenų definicija, pagal kurią asmens duomenys yra bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Minėto straipsnio 4 dalis apibrėžia duomenų tvarkymo sąvoką, pagal kurią duomenų tvarkymas – bet kuris su asmens duomenimis atliekamas veiksmas: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), teikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (arba) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas arba veiksmų rinkinys. Šio straipsnio 6 dalis apibrėžia duomenų tvarkytoją, kuris yra juridinis ar fizinis (kuris nėra duomenų valdytojo darbuotojas) asmuo, duomenų valdytojo įgaliotas tvarkyti asmens duomenis. Duomenų tvarkytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose. To paties straipsnio 7 dalis apibrėžia duomenų valdytojo sąvoką, pagal kurią duomenų valdytojas – juridinis ar fizinis asmuo, kuris vienas arba drauge su kitais nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones. Jeigu duomenų tvarkymo tikslus nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, duomenų valdytojas ir (arba) jo skyrimo tvarka gali būti nustatyti tuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose. Minėto straipsnio 12 dalyje taip apibrėžta sutikimo sąvoka: sutikimas – savanoriškas duomenų subjekto valios pareiškimas tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu. Sutikimas tvarkyti ypatingus asmens duomenis turi būti išreikštas aiškiai – rašytine, jai prilyginta ar kita forma, neabejotinai įrodančia duomenų subjekto valią. Ypatingi asmens duomenys – duomenys, susiję su fizinio asmens rasine ar etnine kilme, politiniais, religiniais, filosofiniais ar kitais įsitikinimais, naryste profesinėse sąjungose, sveikata, lytiniu gyvenimu, taip pat informacija apie asmens teistumą (2 straipsnio 8 dalis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 pažymėjo, kad asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, jeigu jis atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintas nuostatas.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijai, kuriems esant preziumuojama, jog asmens duomenų tvarkymas yra teisėtas. Minėti kriterijai yra: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni. Taigi teismas turi įvertinti, ar buvo teisinės prielaidos konstatuoti, kad Klaipėdos tarnyba negali tvarkyti pareiškėjo S. G. asmens duomenų ir atlikti imperatyvios pareigos patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą.
Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis įpareigoja pareiškėją pateikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, jog norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalį tarnyba turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Šios institucijos ir asmenys prašomą informaciją turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 7 dienas nuo prašymo gavimo dienos. Realizuodama įvardijamą teisę ir aiškindamasi nurodytas aplinkybes, tarnyba, vadovaudamasi paminėtomis Teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis, gali gauti reikalingus duomenis apie asmenį, nors ji ir nėra nei duomenų valdytoja, nei duomenų tvarkytoja. Be to, Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas.
Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principai inter alia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A146-71 /2011 pažymėjo, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Teisinės pagalbos įstatymo nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ją suteikia pati valstybė savo iniciatyva ir savo nuožiūra, laikantis reglamentuotų teisės aktais procedūrų, leidžiančių patikrinti, ar asmuo turi teisę į tokią pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas tarnybų uždavinys užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal įstatymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas ne kartą yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir Teisinės pagalbos įstatymo nustatyta pareiga, įgyvendinant šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus.
Jau buvo minėta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-124 ir 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. 1R-260 redakcija patvirtintoje tipinėje prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą formos grafa, esančia 5 puslapyje, numatyta kad asmuo, besikreipiantis dėl antrinės teisinės pagalbos, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, kaip duomenų subjektas yra supažindinamas su jo teise pasirinkti ar sutinka, ar nesutinka, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys. Taigi šioje grafoje nurodytas valios pareiškimas atitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą sutikimo sąvoką (savanorišką duomenų subjekto valios pareiškimą tvarkyti jo asmens duomenis jam žinomu tikslu) bei minėto įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą asmens duomenų teisėto tvarkymo kriterijų. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas S. G., 2012 m. birželio 29 d. pildydamas nustatytos formos prašymą (reg. Nr. ATP-1208), supažindintas su jo teise sutikti arba nesutikti, kad būtų tvarkomi jo asmens duomenys, vadovaudamasis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 27 straipsnio 2 dalimi, nesutiko dėl duomenų tvarkymo ir tokį nesutikimą išreiškė tipinėje formoje nurodytu žodžiu „Nesutinku“. Iš to seka, kad duomenų subjektui (šiuo atveju – pareiškėjui) nesutikus dėl jo asmens duomenų tvarkymo, atsakovė Klaipėdos tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tvarkyti jo asmens duomenų, tame tarpe ir atlikti veiksmų, numatytų Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje, renkant duomenis iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar jo prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi. Be to, kaip ir pažymėjo pareiškėjas, atsakovė nėra nei asmens duomenų valdytoja, nei duomenų tvarkytoja, o yra tik duomenų naudotoja, kadangi atsakovė nenustato asmens duomenų tvarkymo tikslų nei priemonių, be to nėra duomenų valdytojo įgaliota tvarkyti asmens duomenis (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys). Tam, kad Klaipėdos tarnyba, remiantis prieš tai minėtomis nuostatomis, galėtų atlikti imperatyvią pareigą ir patikrinti, ar pareiškėjas turi teisę į antrinę teisinę pagalbą, privalėjo turėti pareiškėjo sutikimą tvarkyti jo duomenis.
Pareiškėjo prašymas suteikti antinę teisinę pagalbą patvirtina, jog kartu su prašymu jis pateikė visus būtinus dokumentus, t.y. metinę gyventojų pajamų ir turto deklaraciją, Centrinių hipotekų pažymas apie visą priklausančio turto areštą, Klaipėdos miesto antstolių V. V. bei L. P. patvarkymus, viso turto bei banko sąskaitų areštą (t. 1, b.l. 9). Pareiškėjas teigia, jog nustatytos formos prašyme pateiktas atsakymas „Sutinku“ ar „Nesutinku“ dėl duomenų tvarkymo, nesuteikia atsakovei jokių teisių palikti pareiškėją be antrinės teisinės gynybos, t.y. nesuteikiant antrinės teisinės pagalbos. Tačiau teisėjų kolegija su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi, kaip jau ir minėta, teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 1 punktas numato asmens, besikreipiančio dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, pareigą bendradarbiauti su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Teisinės pagalbos įstatymo 4 straipsnio 2 punktas įpareigoja asmenį, besikreipiantį dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010, 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2234/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2460/2011), nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas yra akcentavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju, ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant paminėto įstatymo 3 straipsnyje numatytus teisinės pagalbos teikimo principus. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo turi pateikti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai prašymą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Pažymėtina, jog Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje yra numatyta tarnybos teisė, pagal kurią ji gali iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų, kitų fizinių ar juridinių asmenų Lietuvos Respublikos įstatymo nustatyta tvarka gauti jų turimą informaciją, reikalingą nustatyti, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, ar pareiškėjų prašymuose ir prie jų pridėtuose dokumentuose pateikti duomenys yra teisingi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2410/2011 ir kt.). Todėl pareiškėjui, išreiškus nesutikimą tvarkyti jo duomenis teisinės pagalbos suteikimo tikslais, Klaipėdos tarnyba negali patikrinti ir nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą (įvykdyti jai numatytą įstatymo pareigą patikrinti šių duomenų teisingumą), taip pat vėliau įvertinti, ar nepasikeitė pareiškėjo turimas turtas ir pajamos, ar neatsirado kiti Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, pagal kuriuos pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimas privalo būti nutraukiamas. Pabrėžtina, jog pagal Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai suteikta ne tik teisė, bet ir pareiga atsisakyti teikti ar nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nustačius, kad asmeniui antrinė teisinė pagalba neturi būti teikiama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A6-1826/2006). Taigi, pareiškėjui S. G. išreiškus nesutikimą, Klaipėdos tarnyba negali patikrinti pareiškėjo duomenų ir įsitikinti, ar pareiškėjas atitinka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kriterijus teisinei pagalbai gauti. Todėl pareiškėjo kartu su prašymu pateikti dokumentai (metinė pajamų ir turto deklaracija, pažymos, antstolių raštai ir kt.) nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas nėra būtinas. Taip pat ir pareiškėjo argumentas, jog išreiškus nesutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo, atsakovė neturi teisės nesuteikti antrinės teisinės pagalbos, laikytinas neapgrįstu aukščiau aptartų motyvų pagrindu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Klaipėdos tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo 2012 m. birželio 29 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012, negalėjo įvykdyti imperatyvios pareigos įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t.y. įsitikinti pateiktų duomenų teisingumu bei surinkti visus kitus duomenis, susijusius su sprendimo priėmimu svarstant antrinės teisinės pagalbos teikimo klausimą, todėl pareiškėjo prašymo nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas tapo negalimas. Aptartas teisinis reglamentavimas ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui 2012 m. birželio 29 d. prašyme raštiškai išreiškus nesutikimą dėl jo asmens duomenų tvarkymo, Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai grąžino pareiškėjo prašymą nenagrinėtą.
Pareiškėjas teigia, kad kitų piliečių tokie patys prašymai, tokiomis pat sąlygomis buvo priimti ir advokatai paskirti, o pareiškėjo atveju buvo priimtas kitoks sprendimas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjimu atveju sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas yra vertinamas teisės aktų ir teismų praktikos kontekste, kitų asmenų bei kitų Klaipėdos tarnybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjimu atveju teisėjų kolegija nevertina. Pažymėtina, kad teiginio, jog tokiomis pat sąlygomis kitų asmenų atžvilgiu buvo priimti kitokie sprendimai, pareiškėjas nepagrindė. Pareiškėjo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad vėlesni sprendimai (t. 1, b.l. 74-76), kuriais jam suteikta antrinė teisinė pagalba (2012 m. rugsėjo 7 d. Nr. (1.31)-TPA-1374-12 ir 2012 m. rugsėjo 26 d. Nr. (1.31)-TPA-1501-12), priimti pareiškėjui sutikus dėl asmens duomenų tvarkymo.
Pripažįstamas nepagrįstu pareiškėjo teiginys, kad Klaipėdos tarnyba delsė priimti sprendimą. Teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnyba sprendimą priima iš karto, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tinkamai užpildyto prašymo, kurio rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras, suteikti antrinę teisinę pagalbą, jį pagrindžiančių dokumentų ir kitų dokumentų, įrodančių asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, gavimo dienos. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą gautas 2012 m. birželio 29 d., skundžiamas sprendimas priimtas 2012 m. liepos 4 d., t.y. nepraleidus įstatyme nustatyto 3 darbo dienų termino, kadangi pareiškėjas prašymą pateikė 2012 m. birželio 29 d. (penktadienį), todėl 3 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo 2012 m. liepos 2 d. (pirmadienio) iki 2012 m. liepos 4 d. (3 darbo diena per kurią Klaipėdos tarnyba galėjo priimti sprendimą). Pareiškėjui pateikus netinkamai užpildytą prašymą, Klaipėdos tarnybos veiksmai negali būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegijai konstatavus, kad Klaipėdos tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai nutraukė duomenų tvarkymo veiksmus ir nenagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir įpareigoti Klaipėdos tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-1293-370/2012, nes faktinė ir teisinė padėtis šio sprendimo priėmimo metu nėra pakitusi.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. G. skundą dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (1.7)-SR-2552 panaikinimo bei įpareigojimo priimti sprendimą pagal pareiškėjo 2012 m. birželio 29 d. prašymą (reg. Nr. ATP-1208) suteikti antrinę teisinę pagalbą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.