- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-10
- Bylos Nr.
- TS-35-878/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00051-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Nuteistasis
- A. S.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo (duomenys neskelbtini)baudžiamojo įstatymo (1902) parag. 192 2 sk., (2005) parag. 292, žr. parag. 291, (2005) parag. 254, parag. 31 1-4 sk., parag. 22 1 sk., parag. 31 1 sk., žr. parag. 24 1 sk., (1902) parag. 62, (2005) parag. 79, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams; Klaipėdos rajono rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 150 straipsnio 1 dalimi, 146 straipsnio 2 dalimi, 281¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams. Nuteistojo A. S. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini) (užskaityta (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) bausmę atlieka nuo (duomenys neskelbtini). Liko atlikti (duomenys neskelbtini)laisvės atėmimo bausmės.
(Duomenys neskelbtini) (toliau ir – Komisija), išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini)pateiktą (duomenys neskelbtini)socialinio tyrimo išvadą (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, (duomenys neskelbtini)priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Nutarimas) netaikyti A. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 85 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Nustatytas (duomenys neskelbtini)šių rekomendacijų įgyvendinimo terminas ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos data – (duomenys neskelbtini). Komisija Nutarime nurodė, jog, nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Nuteistasis Komisijai pristatomas (duomenys neskelbtini) kartą. Šiuo metu yra atlikęs (duomenys neskelbtini)paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tai (duomenys neskelbtini) teistumas. Ankstesnę bausmės dalį atlikinėjo (duomenys neskelbtini)įstaigoje. Nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. administracine tvarka baustas (duomenys neskelbtini) kartų, pažeidimai susiję su nedideliu chuliganizmu viešoje vietoje, viešosios tvarkos pažeidimu, kelių eismo taisyklių pažeidimais, neretai pažeidimai įvykdomi būtent apsvaigus nuo alkoholio. Pastarąjį nusikaltimą įvykdė taip pat būdamas neblaivus. Pripažįsta turėjęs alkoholio vartojimo problemą ir su apsvaigimais atsirandančias problemas, tačiau būdamas laisvėje vis tiek kartais dalyvaudavo veiklose (lankėsi klubuose, vartodavo alkoholį), kurios keldavo rizikas nusikaltimo įvykdymui. Nusikaltimą įvykdė vienas, neįtakojamas draugų, tačiau pripažįsta, jog praeityje kartais pasirinkdavo netinkamą draugų kompaniją, kuri galėjo neigiamai įtakoti jo elgesį. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi atsiriboti nuo neigiamą įtaką galinčių daryti aplinkinių. Tačiau bausmės atlikimo metu vidaus tvarką buvo pažeidęs (duomenys neskelbtini) kartus ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), drausmine tvarka skirtos (duomenys neskelbtini)nuobaudos. Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) (alkoholio matuoklio rodmenys – (duomenys neskelbtini) promilės) skirtos drausminės nuobaudos už (duomenys neskelbtini). Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nuobaudos yra (duomenys neskelbtini). Komisija konstatavo, kad nuteistojo elgesys kinta į neigiamą pusę, tai rodo drausmės pažeidimai. Taip pat nurodė, kad nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertina racionaliai, kitų poelgius gali suprasti kaip priešiškus. Jo nusikaltimų istorija rodo, jog teisės pažeidėjas kartojo ankstesnes klaidas, ne visada pasimoko iš įgyto patyrimo. Įprastai agresyvus ar savitvardos stokojantis elgesys jam nėra būdingas, tačiau gyvenimo istorijoje yra fiksuoti faktai apie tokį jo elgesį. Kai kurį savo netinkamą elgesį linkęs pateisinti, atsakomybę perkeliant aplinkai ir aplinkiniams. Siekiant tikslų, kartais kyla sunkumų atpažįstant galimus savo paties požiūrio ir kitų asmenų situacijos vertinimo skirtumus bei juos priimti. Nuteistasis menkina savo elgesį bei ieško jį pateisinančių aplinkybių kaltindamas aplinką ir aplinkybes. Kaltės nusikaltimų atžvilgiu nepripažino. Šiuo metu jam paskirtą priežiūrą vertina kaip kitusią neigiama linkme, kadangi buvo pervežtas iš (duomenys neskelbtini)į Lietuvos įkalinimo įstaigą. Išlieka dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas agresyvus, kontroliuojantis elgesys; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos, probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika tiek pirminio vertinimo metu tiek dabar įvertinta (duomenys neskelbtini), tačiau pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo vadovaudamasi, Komisija nusprendė, jog nuteistajam A. S. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir rekomendavo laikytis vidaus tvarkos taisyklių.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S., nesutikdamas su Komisijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Komisijos Nutarimą ir priimti naują sprendimą – taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos įstaigos. Skunde išdėstė BVK 82 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto normas ir nurodė, kad jis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų – yra atlikęs daugiau nei (duomenys neskelbtini)teismo paskirtos bausmės. Akcentuoja tai, kad minėtos įstatymo normos nustato du esminius, alternatyvius kriterijus, kuriuos atitinkant, nuteistajam galima taikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, tai yra kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami. Nurodė, kad BVK 82 straipsnio 1 dalyje naudojamas žodis „arba“ rodo, kad reikalavimai lygtiniam paleidimui yra alternatyvūs ir užtenka įvykdyti vieną reikalavimą, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas. Skundžiamame Nutarime konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini), todėl nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebegali būti nagrinėjama. Tačiau Komisija, nustačiusi (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio riziką, šį faktą ignoravo ir ėmėsi nustatinėti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Konstatuotas faktas, kad nuteistasis atliko įstatymo nustatytą bausmės dalį (pusę bausmės), o jo nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini), jau savaime sudaro formalųjį ir materialųjį kriterijus, kuriems esant, lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas. Nusikalstamo elgesio pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką gali būti vertinama tik tuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė arba didelė. Nuteistasis nurodo, jog laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)sąlygomis, o į (duomenys neskelbtini) bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini) arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). (Duomenys neskelbtini)sprendimas perkelti nuteistąjį į (duomenys neskelbtini)bausmės atlikimo vietą jau savaime yra įrodymas, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Taigi akivaizdu, kad jis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų. Priimdama skundžiamą Nutarimą, Komisija pateikė rekomendaciją „laikytis vidaus tvarkos taisyklių“, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Šiuo atveju atsisakant taikyti lygtinį paleidimą, taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo. Atkreipė dėmesį, kad iki pilno laisvės atėmimo bausmės atlikimo liko ne taip jau daug laiko ((duomenys neskelbtini)), po to nuteistasis tiesiog bus išleistas į laisvę be atitinkamo pasiruošimo. Lygtinio paleidimo instituto taikymas būtent šiuo metu leistų jam prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų laisvėje, padedant įkalinimo įstaigos ir probacijos socialiniams darbuotojams bei pareigūnams. Nuteistajam visiškai neaišku, ką konkrečiai jis turėtų daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta jokių penitencinių pagrindų tolesniam jo įkalinimui, tai daro skundžiamą Nutarimą neteisėtu. Nuteistojo teigimu, Komisija skundžiamame Nutarime iš esmės suabsoliutino nuteistojo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, praeityje padarytus administracinius teisės pažeidimus. Neginčijama, jog skundžiamame Nutarime Komisijos nurodytos su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies, nuostatas, yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik anksčiau padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Pastebi, kad nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes teismas įvertina kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl skundžiamame Nutarime nurodyti Komisijos motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais remiantis, turi būti vertinama bausmę atliekančiojo asmens asmenybė bei elgesys bausmės atlikimo metu. Sutinka, kad skundžiamame Nutarime nurodytos su jo elgesiu ir asmenybe susijusios aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau jis už tai jau buvo nuteistas, buvo jam paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Iš Nutarimo turinio akivaizdu, jog Komisija paprasčiausiai suabsoliutino su nuteistojo gyvenimo stiliumi, mąstymu ir elgesio nuostatomis susijusius kriminogeninius poreikius, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tuo tarpu konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtini paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, Nutarime nėra pateikta. Nuteistasis atkreipė dėmesį į jo kriminogeninius veiksnius – turi (duomenys neskelbtini) darbo patirtį: pastebi, jog iki įkalinimo jis (duomenys neskelbtini)turėjo atidaręs (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kuriose (duomenys neskelbtini) daugiau nei (duomenys neskelbtini)metus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) daugiau nei metus laiko (nuo perkėlimo į (duomenys neskelbtini)datos). Taigi Komisijos išvados yra nepagrįstos, įrodo Komisijos šališkumą ir suinteresuotumą netaikyti jam lygtinio paleidimo, o tai savo ruožtu jau savaime daro skundžiamą Nutarimą neteisėtu; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės: kaip matyti iš teiginio, Komisija net nežino, ar jis buvo, ar yra įtakojamas asocialios grupės. Pati Komisija konstatavo, kad, darant nusikalstamas veikas, jis veikė vienas, tad jo praeitis negali būti siejama su asocialia grupe. Šiuo metu jis yra įkalinimo įstaigoje ir neturi nė mažiausios galimybės pasirinkti aplinkos žmonių, o įkalinimo įstaigoje yra laikomi teisės pažeidėjai. Šiuo metu jis užsiima (duomenys neskelbtini), tad (duomenys neskelbtini)7 dienas per savaitę (pirmadienis – šeštadienis nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini)val., o sekmadieniais nuo (duomenys neskelbtini)val. iki (duomenys neskelbtini) val.). Taigi, nei praeityje, nei dabar jis negali būti siejamas su asocialia grupe. Kita vertus, Komisijos skundžiamame Nutarime neįvardyta, kokia asociali grupė jį įtakoja, kokia tai yra įtaka, kaip jis pasiduoda ar nepasiduoda tai įtakai. Toks teiginys yra absoliučiai deklaratyvus, nepagrįstas jokiais faktiniais argumentais, tai daro skundžiamą sprendimą neteisėtu. Komisijos argumentas, kad jis yra įtakojamas asocialios grupės, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad (duomenys neskelbtini)egzistuoja asocialios grupės, tai savaime pažeidžia jo teisę į orias kalinimo sąlygas; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu: praeityje egzistavę asmens trūkumai negali būti priežastis netaikyti lygtinio paleidimo instituto; būdingas agresyvus kontroliuojantis elgesys: Nutarime nėra pateikta jokių duomenų, kuo pasireiškia nuteistojo agresyvumas ar kontroliuojantis elgesys, tad tokios išvados laikytinos deklaratyviomis, nepagrįstomis faktiniais duomenimis. Kitą vertus, „agresyvus ir kontroliuojantis“ elgesys laikytinas savybe, kuriomis paprastai pasižymi lyderiai. Deja, joks įstatymas nedraudžia nuteistajam turėti lyderio savybių. Ir priešingai, joks įstatymas neįpareigoja jo būti paklusniu, savo nuomonės neturinčiu asmeniu; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos, probacijos tarnybos personalo atžvilgiu: Konstitucijos 25 straipsnis garantuoja kiekvienam asmeniui teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Komisija neturi įgaliojimų suvaržyti jo konstitucines teises. Nuteistasis, priešingai nei dauguma nuteistųjų, atvirai išsako savo nuomonę, kuri vėliau yra panaudojama prieš jį patį. Komisijai labiau patinka „išverstakailiai“ nuteistieji, kurie keikia pataisos įstaigos ir probacijos personalą kiekviename žingsnyje, tačiau, nuėję pas psichologą ar socialinį darbuotoją, tampa „dievo avinėliais“. Mano, kad jo atvirai išsakoma nuomonė yra daug vertingesnė, nei minimų „išverstakailių“. Tuo labiau, kad Europos Komisija prieš kankinimus nuolatos savo išvadomis patvirtina, kad Lietuvos įkalinimo įstaigos neatitinka ES standartų, pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves. Todėl nemato priežasčių, kodėl turėtų gerbti ir pataikauti įkalinimo įstaigos personalui. Komisijos išvada nėra grindžiama jokiais faktiniais duomenimis, tai daro tokias išvadas deklaratyviomis; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu: šios išvados nėra grindžiamos jokiais faktiniais duomenimis, tad yra deklaratyvios. Kita vertus, kiekvienas žmogus turi prigimtinę teisę siekti būti laisvas, tad bet kokia priežiūra ir apribojimai yra priešingi žmogaus prigimčiai. Be to, net ir turėdamas neigiamas nuostatas priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, nuteistasis supranta, kad atliekant laisvės apribojimo bausmę, priežiūra ir apribojimai yra neišvengiami. Nepriklausomai nuo jo nuostatų, priežiūra ir apribojimai buvo ir yra taikomi. Taigi nuteistojo nuostatos šiais klausimais niekaip neįtakoja jam taikomų apribojimų. Skundžiamame Nutarime taip pat akcentuojama, jog nuteistojo neigiamos nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra susijusios su pervežimu iš (duomenys neskelbtini)įstaigos į Lietuvos įkalinimo įstaigą. Pastebėtina, kad (duomenys neskelbtini)įstaigose kalinimo sąlygos yra kur kas geresnės nei Lietuvos įkalinimo įstaigose, tai ir atsispindi Europos Komisijos prieš kankinimus išvadose – nėra nustatyta žmogaus teisių ir laisvių pažeidimų (duomenys neskelbtini), kai tuo tarpu kiekvienas šios Komisijos vizitas į Lietuvos kalinimo įstaigas fiksuoja daugybę tokių pažeidimų. Nuteistojo nepasitenkinimas yra pagrįstas asmenine patirtimi ir jis turi teisę palyginti įkalinimo sąlygas (duomenys neskelbtini)įstaigose bei Lietuvos įkalinimo įstaigose. Nemato priežasčių, kodėl turėtų džiaugtis žymiai pablogėjusiomis kalinimo sąlygomis, kurios tarptautinių institucijų neretai yra pripažįstamos kankinimo sąlygoms. Nuteistasis taip pat Skunde nurodė, kad jis pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą, tą įrodo jo nuoseklus dalyvavimas (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) priemonėse, (duomenys neskelbtini) procese, perkėlimas į (duomenys neskelbtini)bausmės atlikimo vietą. Jis įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį nuolat ir itin aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini)priemonėse, (duomenys neskelbtini), buvo pakankamai motyvuotas dalyvauti (duomenys neskelbtini)programose ar (duomenys neskelbtini) priemonėse, kurių rezultatai išsamiai aptarti Socialinio tyrimo išvadoje bei kituose dokumentuose. Pažymi, jog nuteistasis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)bausmės atlikimo vietoje sąlygomis, (duomenys neskelbtini) už bausmės vykdymo vietos teritorijos ribų. Bausmės atlikimo metu jis sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Visa tai įrodo, jog jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Bausmę šiuo metu atlieka (duomenys neskelbtini)bausmės atlikimo vietoje ir tai rodo, kad jo pavojingumo lygis yra (duomenys neskelbtini), jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Pabrėžia, kad turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju taip pat turėtų darbą (tęstų (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąją vietą, kas yra patvirtinama atitinkamais dokumentais. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija iš esmės jų nevertino, pateikdama deklaratyvius argumentus apie neva ir šiandien egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, tokiu būdu bandant sudaryti įspūdį dėl jo tariamo neatitikimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kriterijams. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, kurioje yra visos sąlygos taikyti intensyvią priežiūrą (interneto ir telefono ryšys). Komisija šioms aplinkybėms, kurias jis laiko esminėmis, neskyrė apskritai jokio dėmesio. Pažymi, kad net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, jam nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Nuteistasis nurodė, kad skundžiamą Nutarimą priėmusi Komisija netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant. Nuteistasis sutinka, kad jam būtų taikomas žymus laisvės suvaržymas, leidžiantis pilnai kontroliuoti jo elgesį probacijos metu – intensyvi priežiūra. Nurodė, kad jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad jo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Faktai, kad jis (duomenys neskelbtini), turi užtikrintą gyvenamąją vietą, rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais jį pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Turimas išsilavinimas, stabilios, poreikius atitinkančios (duomenys neskelbtini) pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos. Be to, jam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei nuteistojo resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti jį kaip nuteistąjį. Nuteistasis nurodė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas. Jo manymu, skundžiamu Nutarimu Komisija pripažįsta nuteistojo pažangą praktiškai visose srityse, o atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą praktiškai neargumentuoja. Nuteistasis nurodė BVK normas ir paminėjo, kad už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga. Jei įkalinimo įstaiga neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė jo lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas, atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta nuteistajam. Lygtinio paleidimo komisija neturi įgaliojimų vertinti įkalinimo įstaigos pareigūnų ir darbuotojų veiklos kokybės, tad negali vertinti, ar įkalinimo įstaiga tinkamai vykdė įstatymo jai nustatytas pareigas. Tokia situacija, kai pareigą vykdyti nuteistųjų resocializaciją turi įkalinimo įstaiga, o už netinkamus resocializacijos rezultatus atsako nuteistasis, nesuderinama su teisinės ir demokratinės valstybės principais, su konstituciniu teisingumo principu. Nuteistojo manymu, jei jis nepadarė reikalingos pažangos resocializacijos procese, yra kaltas ne jis, o už resocializacijos planavimą ir vykdymą atsakinga institucija – įkalinimo įstaiga. Kita vertus, jis bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)bausmės atlikimo vietoje, tad akivaizdu, jog atitinka visus lygtinio paleidimo kriterijus ir tiek jis, tiek įkalinimo įstaiga savo pareigas įvykdė nepriekaištingai.
(Duomenys neskelbtini) prokuratūra atsiliepimo į nuteistojo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors nuteistasis nurodo, kad, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalimi, reikalavimai lygtiniam paleidimui yra alternatyvūs ir užtenka įvykdyti vieną reikalavimą, kad lygtinis paleidimas būtų taikomas, tačiau su tuo nesutiktina, kadangi tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės numato galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai yra svarstyti ir vertinti šio instituto taikymo tinkamumą nuteistojo asmens atžvilgiu, o ne prievolę taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su Skunde nurodytu argumentu, jog esant (duomenys neskelbtini) nusikalstamo elgesio rizikai, pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebegali būti nagrinėjama. Teismas pritaria Komisijos Nutarime nurodytoms aplinkybėms, kuriomis vadovaujantis nagrinėjamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tai yra ,,nors nuteistasis atliko įstatymu numatytą bausmės dalį, taip pat reikia nustatyti, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija vertino individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių įvykdymo rezultatus, nuteistojo elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatus bei nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, nuteistojo požiūrį į darbą, mokymąsi, galimybes dirbti ar mokytis, nusikalstamos veikos, dėl kurios asmuo nuteistas, pavojingumą ir pobūdį, ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo“. Teismo vertinimu, tik visuma šių aplinkybių leidžia priimti motyvuotą sprendimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Iš bylos duomenų ir Socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu A. S. vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja (duomenys neskelbtini). Bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini)kartą (duomenys neskelbtini), pasižymi teigiama darbine motyvacija, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini)sąlygomis (duomenys neskelbtini), vėliau pradėjo (duomenys neskelbtini), galimo lygtinio paleidimo metu taip pat turėtų darbo ir gyvenamąją vietą, anksčiau (duomenys neskelbtini), palaiko santykius su šeimos nariais. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį jo elgesiui. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šie nuteistojo elgesio pokyčiai teigiama linkme neliko nepastebėti: jis nuo (duomenys neskelbtini)buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) grupę, nuo (duomenys neskelbtini)perkeltas bausmę atlikti į (duomenys neskelbtini)būrį, nuo (duomenys neskelbtini)perkeltas bausmę atlikti (duomenys neskelbtini) sąlygomis. Taigi, priešingai nei teigiama Skunde, atsižvelgiama ne tik į nuteistojo nusikalstamą praeitį, bet ir nuteistojo pastangas keisti elgesį teigiama linkme, kurios yra vertinamos bausmės atlikimo metu ir į jas nuolat atsižvelgiama. Pažymėtina, kad Komisija svarsto nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kita. Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo išlaisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta.
A. S. yra nuteistas už du seksualinio prievartavimo atvejus ir kito asmens laisvės atėmimą, motorinės transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu ir motorinės transporto priemonės vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo. Ir, nors sutiktina su Skunde nuteistojo nurodytu argumentu, jog ,, vien tik anksčiau padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės, pasitaisymo laipsnio, o tik parodo įstatymų leidėjo požiūrį į tą nusikalstamą veiką“ ir kad aplinkybė, jog nuteistasis atlieka bausmę už minėtus nusikaltimus, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. A. S. be kitų nusikalstamų veikų įvykdyti du seksualinio pobūdžio nusikaltimai, panaudojant prievartą, bei kito asmens laisvės atėmimas grasinant ginklu neabejotinai labai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat akcentuota, jog būnant laisvėje nuteistasis dalyvaudavo veiklose (lankėsi klubuose, vartodavo alkoholį), kurios keldavo rizikas nusikaltimo įvykdymui. Dėl šių aplinkybių teismui kyla pagrįstų abejonių ar, paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jis sugebės integruotis į visuomenę ir nenusikalsti.
Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad A. S. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų pripažįsta, žalą atlygino. Tačiau pažymėtina ir tai, kad jam būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Ir, nors nuteistasis Skunde nurodo, kad ,,net ir turėdamas neigiamas nuostatas priežiūros ir apribojimų atžvilgiu, aš suprantu, kad atliekant laisvės apribojimo bausmę priežiūra ir apribojimai yra neišvengiami“, tačiau teismo vertinimu, tokia nuteistojo pozicija rodo jo psichologinį santykį su pačia bausme, tai yra asmuo jam taikomus suvaržymus laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu, tai taip pat reikšminga Skundo nagrinėjimo kontekste. Nuteistasis Skunde pažymi ir tai, jog išvados dėl jam būdingų neigiamų nuostatų priežiūros ir apribojimų atžvilgiu nėra grindžiamos jokiais faktiniais duomenimis, tad yra deklaratyvios. Teismo vertinimu, su tuo nesutiktina, kadangi iš pateiktos medžiagos matyti objektyvūs faktiniai duomenys, kurias vadovaujantis galima teigti, jog A. S. būdingos minėtos neigiamos nuostatos.
Tokios pozicijos teismas laikosi, atsižvelgdamas į tai, jog iš pateiktos medžiagos ir Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nustatytų elgesio taisyklių laikėsi ne visada, vidaus tvarką buvo pažeidęs (duomenys neskelbtini)kartus: drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini)kartus, o (duomenys neskelbtini) kartus apsvarstytas elgesys drausminėje komisijoje ir nuobaudos neskirtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis į (duomenys neskelbtini)yra perkeltas nuo (duomenys neskelbtini) metų ir kiekvienais metais, tai yra (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. jam yra skirtos (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu tai, kad nuteistajam buvo paskirtos nuobaudos bei tai, kad jis turi ir (duomenys neskelbtini), pagrindžia išvadą dėl jam būdingų neigiamų nuostatų priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Tai A. S. charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklėms, todėl vien tik nuobaudų buvimo faktai neleidžia šio nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Šios aplinkybės niekaip neeliminuoja fakto, jog nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos ir kad nuosekliai pavyzdingą elgesį išlaikyti ilgesnį laiko tarpą nuteistajam nepavyksta. Šios aplinkybės svarstant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą reikšmingos tik tiek, kiek jos sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).
Skunde nuteistasis nesutinka ir su nustatytu kriminogeniniu veiksniu – ankstesniu piktnaudžiavimu alkoholiu, teigdamas, kad ,,praeityje egzistavę mano asmens trūkumai negali būti priežastis netaikyti lygtinio paleidimo instituto“. Teismo vertinimu, piktnaudžiavimo alkoholiu problema nelaikytina kaip ,,ankstesnė“, ypatingai šiuo atveju, kada, kaip jau minėta – alkoholio vartojimo faktas nustatytas (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad A. S. nusikaltimai (kelios nusikalstamos veikos), taip pat dažnu atveju administraciniai pažeidimai įvykdyti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Nuteistasis nurodo, jog alkoholio vartojimo problemos būnant laisvėje nesureikšmindavo, tik po pastarojo nusikaltimo, prieš suėmimą, bandė spręsti alkoholio vartojimo problemą. Ir nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ėmėsi šios problemos sprendimo (dalyvavo ir baigė (duomenys neskelbtini), lankė ir baigė ,, (duomenys neskelbtini)“ programą, aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini)), tačiau turimi duomenys neleidžia teigti, jog nuteistajam alkoholio vartojimo problema nėra būdinga ir ji jau yra pakankamai minimalizuota. Teismo vertinimu, dvi paskutinės nuobaudos, skirtos dėl (duomenys neskelbtini), taip pat neįrodo paties nuteistojo sąmoningo ir tikslingo nusiteikimo siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką, susijusią su (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini) paaiškinime dėl (duomenys neskelbtini)nurodė, jog to priežastis, kad be pagrindo uždėjo (duomenys neskelbtini), neatlaikė kalėjimo spaudimo. Be to, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nusikalsdavo spontaniškai, apsvaigęs nuo alkoholio, todėl tinkamai neįvertindavo savo elgesio pasekmių. Atsižvelgiant į tai, nėra jokių objektyvių garantijų, kad alkoholio vartojimo problema yra išspręsta ir kad laisvėje A. S. sugebės atsispirti šių psichiką veikiančių medžiagų potraukiui. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų, susidūręs su gyvenimiškais sunkumais, sugebės savo problemas spręsti racionaliai ir atsisakant alkoholio vartojimo. Tuo labiau, kada ir pats nuteistasis teigia, jog emocijų reguliacijos sunkumai turėjo įtakos vis labiau dažnėjančiam alkoholio vartojimui, o alkoholis turėjo įtakos jo netinkamų sprendimų pasirinkimui.
Pažymėtina ir tai, kad Skunde nuteistojo nurodyti argumentai, jog už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga ir, „jei įkalinimo įstaiga neatliko įstatymo jai nustatytų imperatyvių funkcijų ir tinkamai neparengė manęs lygtiniam paleidimui, netinkamai taikė ir vykdė resocializacijos programas – atsakomybė už šių įstatymo normų nevykdymą negali būti perkelta man“, teismo vertinimu, laikytina kaip atsakomybės už savo veiksmus neprisiėmimu, minimalizavimu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis ne visuomet socialines situacijas vertina racionaliai, kitų poelgius gali suprasti kaip priešiškus. Kai kurį savo netinkamą elgesį linkęs pateisinti, atsakomybę perkeliant aplinkai ir aplinkiniams. Atsižvelgiant į tai, iš esmės dar negalima neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Šios aplinkybės, analizuojant jas kartu su kitais A. S. nusikalstamo elgesio riziką ir jo asmenybę apibūdinančiais duomenimis, nesuteikia pagrindo kategoriškai išvadai, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, prisiims asmeninę atsakomybę už savo veiksmus, bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Aplinkybė, jog nuteistasis (duomenys neskelbtini), sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių. Nuteistojo paskatinimas rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę, laipsnišką jos tikslų siekimą bei teigiamą elgesio korekciją, kuri, teismo vertinimu, vis dar nėra pakankama. Be to, pastebėtina, kad per kelerius metus nuteistasis tebuvo paskatintas tik (duomenys neskelbtini), taigi tai nerodo jokios tikrai pozityvios jo elgesio korekcijos. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje. Sutiktina, kad nuteistojo A. S. nusikalstamo elgesio rizika yra (duomenys neskelbtini) pagal OASys metodiką, tačiau jo atžvilgiu vis dar nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas agresyvus/kontroliuojantis elgesys, išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu, būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu. Šie 6 nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas, atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas.
Nuteistasis Skunde nurodė, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį, gyvenamąją vietą, išsilavinimą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju turėtų darbą (tęstų (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąją vietą, tai yra patvirtinta atitinkamais dokumentais. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo Lietuvoje oficiali darbo patirtis (duomenys neskelbtini), jis dirbo pagal (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. tik apie (duomenys neskelbtini). Vėliau (apie (duomenys neskelbtini) m.) apie (duomenys neskelbtini)dirbo įmonėje registruotoje Lietuvoje, kuri (duomenys neskelbtini)veiklą vykdė (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)m. apie (duomenys neskelbtini)laiko dirbo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)m. teigė, kad išvyko gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini), kur ((duomenys neskelbtini) m.) įkūrė (duomenys neskelbtini), kurią vėliau pakeitė į (duomenys neskelbtini), joje dirbo iki pastarojo nusikaltimo. Po įvykdyto nusikaltimo paskelbė (duomenys neskelbtini) (apie (duomenys neskelbtini) m.). Teigė, kad, atlikinėdamas bausmę (duomenys neskelbtini) įstaigoje, taip pat užsiiminėjo darbine veikla. Bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini), taip pat ieškojo darbo, tačiau dėl darbo vietų trūkumo neįdarbintas. Nuo (duomenys neskelbtini užsiėmė darbine veikla (duomenys neskelbtini). Perkeltas bausmę atlikti į (duomenys neskelbtini), ieškojo darbo aktyviai. Įsidarbino (duomenys neskelbtini) esančioje (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini)įkūrė savo (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini)gautas raštas, jog (duomenys neskelbtini)sutiktų įdarbinti A. S. (duomenys neskelbtini). Ir, nors nuteistasis Skunde nurodo, jog ,,iki įkalinimo (duomenys neskelbtini)turėjau atidaręs (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), kuriose dirbau daugiau nei (duomenys neskelbtini)metus. Šiuo metu užsiimu (duomenys neskelbtini)daugiau nei (duomenys neskelbtini) laiko“, tačiau duomenų apie turėtas įmones (duomenys neskelbtini) ir ten dirbtus (duomenys neskelbtini)metus byloje nėra. Teismui pateikti duomenys patvirtina tai, ką konstatavo ir Komisija nutarime, kad nuteistasis turi (duomenys neskelbtini) darbo istoriją. Jis dirbęs (duomenys neskelbtini) darbovietėse, neilgus laikotarpius, ilgiausiai jis dirbęs pagal (duomenys neskelbtini). Tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu aktyviai ieškojo galimybių įsidarbinti ir šiuo metu (duomenys neskelbtini), neturi finansinių sunkumų, turėtų pastovią gyvenamąją vietą, turi įgijęs (duomenys neskelbtini), vienareikšmiškai vertinama teigiamai. Tačiau nuteistasis (duomenys neskelbtini)vykdo vos virš (duomenys neskelbtini)metų, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į jo darbo istoriją, kol kas negalima užtikrintai manyti, jog nuteistasis išėjęs į laisvę nuolat vykdys (duomenys neskelbtini), o pateiktas (duomenys neskelbtini)raštas dėl galimo įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju nesuteikia jokių garantijų, kad nuteistasis šioje darbovietėje įsidarbins, kadangi toks raštas yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio, be to, jis buvo išduotas jau daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini), taigi per tiek laiko realiai galimas aplinkybių pasikeitimas įdarbinimo atžvilgiu.
Nuteistasis Skunde nurodo, kad priimdama skundžiamą Nutarimą, Komisija pateikė rekomendaciją „laikytis vidaus tvarkos taisyklių“, tačiau konkrečių veiksmų, kurių turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius poreikius, nenurodė. Kaip jau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis bausmės vykdymo metu nustatytų elgesio taisyklių laikėsi ne visada, vidaus tvarką buvo pažeidęs (duomenys neskelbtini), drausmine tvarka baustas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)apsvarstytas elgesys drausminėje komisijoje ir nuobaudos neskirtos. Tad Komisijos pateikta rekomendacija ,,laikytis vidaus tvarkos taisyklių“ yra visiškai logiška ir nereikalaujanti papildomų paaiškinimų ar konkrečių jo veiksmų nurodymo. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Tad atliekant A. S. resocializacijos procesą, atsižvelgiant į jo laisvės atėmimo bausmės metu padarytus pažeidimus, Komisijos nurodyta rekomendacija yra tikslinga ir atliepianti A. S. asmenybę.
Skunde nuteistasis aptarė savo kriminogeninius dinaminius veiksnius, nurodė jo manymu svarbias aplinkybes, tačiau teismas, išnagrinėjęs nuteistojo Skundo argumentus, skundžiamą Nutarimą ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisijos pateikta išvada nėra pagrindo abejoti. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nustatyti nuteistojo elgesį įtakojantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti koreguojami ir jų skaičius mažinamas atsižvelgiant į nuteistojo elgesio pokyčius, iš esmės dar neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybės A. S., ne visi Komisijos nariai balsavo už lygtinį paleidimą, tai yra iš (duomenys neskelbtini)balsavusių narių net (duomenys neskelbtini)buvo prieš. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog jau pirminiame lygmenyje Komisijai taip pat kilo rimtų abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.
Įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos Nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygos – jis dar nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. S. skundas dėl (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti.
Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. S. asmens bylą grąžinti (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.