- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- I-3653-394/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00132-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- M. V.
- Trečiasis asmuo
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo P. K..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (19-20 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. sausio 26 d. apie 10.30 val. Šiaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 10 užsikišo tualetas. Jis pasikvietė pareigūną, kad šis prieitų prie durų. Pareigūnas P. K. atidaręs duris paklausė, kas atsitiko, pareiškėjas jam paaiškino, jog užsikišo sanitarinis mazgas ir juo negalima naudotis. Pareigūnas atsakė, kad mazgą atsikimštų patys, nes jis neturi laiko iškviesti santechniko, ir nuėjo. Po kiek laiko vėl pasikvietė P. K., prašydamas iškviesti santechniką, bet pareigūnas į pareiškėjo reikalavimus nereagavo, kitų nuteistųjų akivaizdoje pradėjo įžeidinėti, vartoti necenzūrinius žargonus, vadinti „gaidžiu“, „pyderu“, „ožiu“ ir pan., tuo jį pažemindamas. Dėl tokių pareigūno veiksmų su skundu kreipėsi į Šiaulių TI direktorių, tačiau jam buvo atsakyta, kad nieko nebuvo, šio Šiaulių TI direktoriaus atsakymo Kalėjimų departamentui neskundė, nes nematė prasmės. Dėl šio konflikto jam buvo paskirta nuobauda, kurios taip pat neskundė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas iškvietė santechniką ir tik tada kameroje prie santechniko ir kitų nuteistųjų – M. P. ir P. B. – pradėjo jį vadinti visokiais žodžiais. Dabar pareigūnai iš jo šaiposi, sako, parašei pareiškimą, nori pinigų.
Atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie bylos nagrinėjimo vietą bei laiką pranešta tinkamai (74 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (32-35, 77-79 b. l.), kuriuose prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Nurodė, kad 2019 m. sausio 30 d. pareiškėjas M. V. Šiaulių TI pateikė skundą dėl pareigūno P. K. galimai neteisėto elgesio. Nagrinėjant skundą buvo gautas pareigūno paaiškinimas, kuriame teigiama, kad pareigūnas jokių konfliktų su pareiškėju neturėjo, elgėsi taip pat, kaip ir su kitais Šiaulių TI laikomais nuteistaisiais ir suimtaisiais, vadovaujanti Etikos taisyklėmis ir Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklėse išvardintais reikalavimais, t. y. mandagiai, nežeminant pareiškėjo garbės ir orumo. 2019 m. vasario 13 d. pareiškėjas raštu informuotas apie 2019 m. sausio 30 d. skundo išnagrinėjimo rezultatus. Atsakovas pažymėjo, kad tardymo izoliatoriuose laikomi suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nustatytos vidaus tvarkos. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Šiaulių TI pareigūno elgesio suformuluoti abstrakčiai ir netiksliai, iš jų negalima spręsti, kurios būtent Šiaulių TI direktoriaus patvirtintų teisės aktų nuostatos pažeidė jo teises bei teisėtus interesus. Nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas. Atsakovo nuomone, pareiškėjas kreipėsi į teismą galimai siekdamas pasipelnyti iš valstybės, kadangi nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, 2019-01-26 dėl užsikišusios kanalizacijos gyvenamojoje kameroje M. V. pasikvietė budintį pareigūną P. K., kurį informavo apie situaciją. Pasak pareiškėjo, P. K. atidarius duris ir paprašius pakviesti santechniką bei paklausus, ar kanalizacijos tvarkymo laiku kameroje esantys asmenys bus iškelti į kitą kamerą, pareigūnas P. K. pareiškėją išplūdo necenzūriniais žodžiais, pravardžiavo, grasino fiziniu smurtu, tuo pažemino jį kitų asmenų akivaizdoje, tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigia byloje surinkta medžiaga. Iš 2019 m. sausio 26 d. paskirtų dirbti pirmo aukšto priežiūros posto Nr. 2-3 pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2019-01-26 10.27 val. kameroje Nr. 10 esantys suimtieji pabeldė į kameros duris ir pranešė, jog užsikimšo kanalizacija. Pareigūnams paklausus, ar ne patys suimtieji kanalizaciją užkišo, M. V. išplūdo P. K. necenzūriniais žodžiais, o pareikalavus nusiraminti bei neįžeidinėti, suimtasis nenurimo ir keikėsi toliau. Tokiu elgesiu M. V. pažeidė SVĮ 32 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą. Tai įvertinus, M. V. Šiaulių TI direktoriaus 2019-02-04 nutarimu paskirta nuobauda, kurios pareiškėjas neskundė, o tai leidžia teigti, kad pareiškėjas pripažino padaręs pažeidimą. Pareiškėjo asmenybė yra konfliktiška, jis stokoja racionalių problemų sprendimo būdų, dėl patiriamų sunkumų yra linkęs kaltinti aplinkinius, daro drausmės pažeidimus, jam taikoma sustiprinta individuali priežiūra.
Trečiasis suinteresuotas asmuo P. K. atsiliepime (57-60 b. l.) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo teiginiai prieštarauja vienas kitam, kas suteikia pagrindą manyti, jog pareiškėjas išgalvoja nebūtus dalykus ir kaltina jį, Šiaulių TI pareigūną, nepagrįstais ir melagingais dalykais. 2019 m. sausio 26 d. buvo paskirtas dirbti į rėžiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pirmo aukšto priežiūros postą Nr. 2-3. Kartu su juo pirmame aukšte, postuose Nr. 1-4 dirbo ir Saugumo valdymo skyriaus jaunesnioji specialistė R. S.. Ryte, apie 9.00-10.00 val. išgirdo, kad kameroje Nr. 10 esantys suimtieji beldžia į kameros duris. Nuėjęs paklausė, kas atsitiko, išgirdo, kad kameroje užsikimšo kanalizacija. Netrukus po žodinio prašymo pateikimo buvo iškviestas santechnikas, kuris atėjęs sutvarkė kameroje esantį sanitarinį mazgą. Kol tvarkė sanitarinį mazgą, M. V. jo paklausė, ar jie bus perkelti į kitą kamerą. P. K. mandagiai paaiškino, kad ar bus perkelti į kitą kamerą paaiškės, kai santechnikas įvertins sanitarinio mazgo būklę. Tačiau M. V. tokie žodžiai nepatiko ir jis ėmė plūsti pareigūną įvairiais necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nusiraminti bei nustoti įžeidinėti nekreipė dėmesio, nenurimo ir keikėsi toliau, tapo agresyvus ir piktas, nesiklausė, kas jam sakoma ir ko reikalaujama. Suimtojo M. V. nei nuskriaustuoju, nei ožiu, nei kitais įžeidžiančiais žodžiais nevadino, nes tai prieštarautų pareigūno etikai ir nepriekaištingai reputacijai. Be to, tardymo izoliatoriaus darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu, todėl tokie netinkami veiksmai jam, kaip valstybę atstovaujančiam pareigūnui, būtų netoleruotini. Tiriant pareiškėjo skundą Šiaulių TI direktoriui, abu su R. S. teikė paaiškinimus dėl įvykio, kuriuose nurodė, kad konfliktų, nukreiptų pareiškėjo atžvilgiu, šioje situacijoje nebuvo.
Liudytojai M. P. ir P. B. nurodė, kad jokio konflikto nebuvo, užsikišus kanalizacijai į jų kamerą buvo atvestas santechnikas, keiksmažodžius pareigūno P. K. atžvilgiu vartojo pats M. V., o pareigūnas tik atsakė, kad jeigu reikės perkelti į kitą kamerą, tai ir perkels. Jokiais įžeidžiančiais žodžiais pareigūnas M. V. nevadino.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo M. V. skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2019 m. sausio 26 d. jam pranešus, jog kameroje užsikišo sanitarinis mazgas, pareigūnas P. K. kitų asmenų akivaizdoje jį pažemino, nes išvadino įžeidžiančiais žodžiais.
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-592-624/2018, 2018 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-323-1062/2018, 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017, 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016, 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos, vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 6 punkte nurodyta, kad Tardymo izoliatorių darbuotojų ir suimtųjų tarpusavio santykiai grindžiami abipusės pagarbos principu.
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2019 m. sausio 26 d. Šiaulių TI kameroje Nr. 10 užsikišus sanitariniam mazgui, šioje kameroje buvęs pareiškėjas M. V. pabeldė kameros į duris ir apie tai pranešė budinčiam pareigūnui. Į kamerą buvo atvestas santechnikas, kad sutvarkytų sanitarinį mazgą. Kol santechnikas dirbo, pareiškėjas paklausė pareigūno P. K., ar jie, t. y. kameroje laikomi asmenys, bus perkelti į kitą kamerą. Pareiškėjas nurodo, kad pareigūnas visiems girdint pradėjo jį įžeidinėti, vadinti necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis 2019-01-30 Šiaulių TI direktoriui surašė skundą (15 b. l.). Nagrinėjant šį skundą buvo gauti pareigūnų P. K. ir R. S. paaiškinimai, kuriuose nurodyta, jog M. V. paklausus, ar jie bus perkelti į kitą kamerą, kol sutvarkys sanitarinį mazgą, pareigūnas P. K. mandagiai paaiškino, kad tai paaiškės, kai santechnikas įvertins sanitarinio mazgo būklę, M. V. nuskriaustuoju ar kitais įžeidžiančiais žodžiais nevadino (13-14 b. l.). 2019 m. vasario 10 d. pareiškėjui buvo pateiktas Šiaulių TI direktoriaus atsakymas į jo skundą, kuriame nurodyta, kad duomenų apie tai, jog jaunesnieji specialistai būtų su juo konfliktavę ar nepagarbiai bendravę, neturi, taip pat negauta duomenų apie tai, kad pareigūnas, vykdydamas tarnybines funkcijas, būtų pažeidęs TI direktoriaus patvirtintame pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ar galiojančių teisės aktų reikalavimus (21 b. l.). Šio Šiaulių TI atsakymo į skundą pareiškėjas Kalėjimų departamentui neskundė. 2019 m. sausio 26 d. Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus jaunesnieji specialistai P. K. ir R. S. Šiaulių TI direktoriui įteikė tarnybinius pranešimus, kuriuose nurodė, jog 2019 m. sausio 26 d. 10.27 val. 10 kameroje esantys suimtieji pabeldė į kameros duris ir pranešė, kad užsikimšo kanalizacija, paklausus, kas konkrečiai užkišo ir ar ne patys suimtieji, suimtasis M. V. išplūdo specialistą P. K. necenzūriniais žodžiais, o pareikalavus nusiraminti bei neįžeidinėti, M. V. nenurimo ir keikėsi toliau, tokiu būdu suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1-2 punktus bei Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 6 p. (70-71 b. l.). 2019 m. sausio 29 d. pasiaiškinime M. V. nurodė, kad sausio 26 d. 10.27 val. užsikišus kanalizacijai atėjo pareigūnas P. K. su santechniku, pareigūnas išvadino jį įžeidžiančiais žodžiais, tai girdėjo M. P. ir P. B. (72 b. l.). 2019 m. vasario 4 d. Šiaulių TI direktoriaus nutarimu suimtajam M. V. už suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą (2019-01-26 10.27 val. išplūdo pareigūną necenzūriniais žodžiais, nevykdė pareigūnų reikalavimo nusiraminti) paskirta nuobauda – uždarymas į drausmės izoliatorių 5 paroms (68 b. l.). Šios nuobaudos pareiškėjas neskundė.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, tokiu atveju, jeigu jis yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis. Taigi tik ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti. Taip pat teisminėje praktikoje buvo ne kartą išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išdėstytą teisinį reglamentavimą, teismas laiko, kad šiuo atveju pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto. Šiaulių TI pareigūnai P. K. ir R. S. tiek savo paaiškinimuose, rašytuose tiriant pareiškėjo skundą Šiaulių TI direktoriui, tiek tarnybiniuose pranešimuose dėl suimtojo netinkamo elgesio nurodė, kad P. K. suimtajam M. V. mandagiai paaiškino, jog dėl perkėlimo į kitą kamerą bus sprendžiama, kai santechnikas įvertins sanitarinio mazgo būklę, o necenzūrinius žodžius vartojo ir jais pareigūną išvadino pats M. V.. Pareiškėjo prašymu (28 b. l.) į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojai M. P. ir P. B., t. y. tie asmenys, kurių akivaizdoje, kaip teigia pareiškėjas, pareigūnas jį pažemino, taip pat patvirtino, kad keiksmažodžius vartojo būtent M. V., o pareigūnas elgėsi mandagiai ir jokių įžeidžiančių žodžių pareiškėjo atžvilgiu nesakė. Paties pareiškėjo nurodomos aplinkybės taip pat skiriasi: pareiškėjas skunde Šiaulių TI direktoriui ir pirminiame pareiškime teismui (2-3, 15-16 b. l.) nurodė, kad pareigūnas įžeidžiančius žodžius jo atžvilgiu vartojo kameroje, jau iškvietus santechniką, o skundo papildyme (19 b. l.) pareiškėjas nurodė, kad pareigūnas pradėjo jį įžeidinėti tuo metu, kai jis prašė iškvieti santechniką. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad Šiaulių TI pareigūnas P. K. savo žodžiais pažemino pareiškėją, priešingai, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent pareiškėjas savo veiksmais padarė suėmimo vykdymo rėžimo pažeidimą, ir už tai jam buvo paskirta nuobauda (68 b. l.). Nei nutarimo skirti nuobaudą, nei Šiaulių TI direktoriaus atsakymo į jo skundą pareiškėjas neskundė, tokiais veiksmais pripažindamas savo neteisėtą elgesį.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neteisėtų Šiaulių TI pareigūnų veiksmų pareiškėjo skunde nurodytais aspektais, kas yra savarankiškas skundo atmetimo pagrindas, vadovaujantis minėtomis nuostatomis, nėra pagrindo nustatinėti kitas sąlygas, būtinas deliktinei atsakomybei kilti, t. y. žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšį, todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. V. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per sprendimą priėmusio teismo Šiaulių rūmus.