Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viktoro Kažio ir Elenos Vainienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. ir D. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimo bausme penkiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

D. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atėmimo bausme penkiolikai metų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė subendrinta šešiolikos metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, D. J. pripažintas pavojingu recidyvistu.

Iš A. A. ir D. J. solidariai priteista nukentėjusiajai M. A. 269,26 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. A. ir D. J. solidariai priteista nukentėjusiajam V. A. 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. A. ir D. J. priteista po 1 392,90 Eur Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Iš A. A. ir D. J. priteista po 104,22 Eur valstybei už nukentėjusiajai M. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir D. J. nuteisti už tai, kad 2015 m. balandžio 16 d., laikotarpiu nuo 13 val. 40 min. iki 16.00 val., tikslus laikas nenustatytas, A. A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, be jokios priežasties, įžūliu elgesiu demonstruodami aiškų asmens negerbimą, išgertuvių metu dėl chuliganiškų paskatų tyčia A. A. degtinės buteliu trenkė virtuvėje stovinčiam A. A. į kairiąją galvos pusę ir nuo smūgio buteliui sudužus, D. J. toliau kartu su nusikaltimo bendrininku rankomis, kojomis mušė A. A., A. A. iš priekio kumščiais sudavė stovinčiam A. A. du smūgius į šonus bei viena ranka nulenkęs nukentėjusiojo galvą žemyn trenkė jam kumščiu į pakaušio sritį, po to D. J., tyčia kumščiu sudavė A. A. vieną kartą į kairįjį šoną bei ne mažiau kaip du kartus kumščiu ir alkūne trenkė į veidą, o nukentėjusiajam A. A. bandant išvengti smūgių ir einant iš virtuvės į kambarį jį pasivijęs, A. A. koja spyrė jau kambaryje stovinčiam A. A. į dešinį šoną, nuo to A. A. griuvo kniūbščias, ir nugriuvusiam spyrė ne mažiau kaip vieną kartą į dešinį šoną, toliau, nukentėjusiajam bandant keltis, D. J. abiem kojomis užšoko ant galvos iš nugaros pusės ir po to spyrė ne mažiau kaip du kartus A. A. į šonus, tuo bendrais tyčiniais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. A. kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kietojo dešiniojo pusrutulio, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš dešiniojo pusrutulio, nosies kaulų lūžį, muštines žaizdas dešiniame antakyje ir kairiame smilkinyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus kairiojo smilkinio srityje, kaktoje, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą, ir taip sukeldami pavojų A. A. gyvybei, ko pasėkoje A. A. 2015 m. birželio 7 d., 5.00 val. nuo trauminio kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešiniojo pusrutulio Pakruojo ligoninėje mirė, taip bendrais tyčiniais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų A. A. nužudė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. A. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji per griežta.

Apeliaciniame skunde nuteistasis D. J. nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji per griežta. Teigia, jog tardymo izoliatoriuje išbūtas laikas prilygsta trigubam nubaudimui. Be to, bylą nagrinėjant teisme tiek apeliantas, tiek D. J. parodė, kad nukentėjusįjį mušė trise, todėl dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti nuteistas ir E. B.. Nuteistasis nurodo, jog E. B. sulaikytas nebuvo, nebuvo tirti ir jo drabužiai bei avalynė.

Prašydamas skirti jam švelniausią bausmę nuteistasis A. A. prašo atsižvelgti į jo amžių, norą susirasti darbą, sukurti šeimą ir atlyginti žalą bei padėti tėvams. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad, kiek prisiminė, papasakojo visas nusikalstamos veikos aplinkybes, sakė tiesą, padarė išvadas ir labai gailisi. Prieš nusikalstamos veikos padarymą vartojo alkoholį metus laiko, nes buvo nepagrįstai nuteistas. Teigia, kad jei nusikalstamos veikos padarymo metu nebūtų girtas, nusikaltimo nebūtų padaręs.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. A. ir jo gynėjas bei nuteistojo D. J. gynėjas prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. A. ir D. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Nuteistasis A. A. savo apeliaciniame skunde yra suformulavęs kelis pagrindinius prašymus, t. y. sušvelninti bausmę ir perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką į BK 135 straipsnio 1 ar 2 dalį ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. B..

Tenkinti šiuos prašymus nėra pagrindo. Ilgametėje teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad atsakomybė už nužudymą kyla tada kai tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko ar kaltininkų padarytas sveikatos sutrikdymas, tai kaltininkas (kaltininkai) atsako už tyčinį nužudymą, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po sužalojimo, ar praėjus kuriam laikui ir nepriklausomai nuo to, ar jis buvo tinkamai gydomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2004).

Iš teismo medicinos specialisto išvadų ir jo paaiškinimų pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 169-171, 173-176, 178-180; t. 5, b. l. 15-16) matyti, kad kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais galėjo įvykti tiek po A. A. suduoto smūgio buteliu ir kumščiu nukentėjusiajam į galvą, tiek po D. J. alkūne suduotų smūgių A. A. į veidą ir šokinėjimo ant galvos.

Iš liudytojo E. B. ir nuteistųjų A. A. bei D. J. parodymų matyti, kad abu nuteistieji matė vienas kito veiksmus, jiems pritarė, taip išreikšdami savo tikrąją valią padarinių atžvilgiu. Tai reiškia, kad jų susitarimas nužudyti pasireiškė konkliudentiniais veiksmais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai, t. y. numatė, kad nuo jų veiksmų nukentėjusysis gali mirti ir nors tokių padarinių nenorėjo, sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Nustačius tokius bendrininkavimo požymius, abiejų nuteistųjų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip tyčinis nužudymas. Toks veikos juridinis įvertinimas atitinka teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-473/2009, 2K0523/2009, 2K-485/2008 ir kt.).

BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Ikiteisminis tyrimas E. B. nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę (t. 1, b. l. 156-158). Apie šį procesinį sprendimą buvo informuoti abu nuteistieji (t. 1, b. l. 160). Jie šio sprendimo neapskundė. Paminėtas nutarimas yra nepakeistas ir nepanaikintas. Esant tokioms aplinkybėms bendrininkavimo aspektu iš naujo vertinti liudytojo E. B. veiksmus ar liudytojų B. K. bei Z. K. parodymus kolegija neturi teisinio pagrindo.

Nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose veiką kvalifikuojančio požymio (chuliganiškų paskatų) neginčija. Todėl kolegija šiuo aspektu skundžiamo nuosprendžio apeliacine tvarka netikrina.

Skirdamas nuteistiesiems bausmes pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 2 dalies ir 61 straipsnio nuostatų nepažeidė, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (labai sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (netiesioginė tyčia), kaltininkų asmenybes (abu teisti po keturis kartus), vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias bei kitas bausmė dydžiui reikšmingas aplinkybes.

Abiems nuteistiesiems paskirtos bausmės (laisvės atėmimas penkiolikai metų) nežymiai viršija sankcijos vidurkį. Kolegijos nuomone tokios bausmės, įvertinus nuteistųjų aiškiai išreikštą polinkį nusikalsti ir atkaklų nenorą gyventi dorai, nėra aiškiai per griežtos ir neprieštarauja teisingumo principui.

Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir argumentuotai aptarė apeliantams paskirtų bausmių atlikimo tvarką ir sąlygas, taip pat motyvuotai pasisakė dėl sąlygų ir pagrindų taikyti BK 54 ar 62 straipsnių nuostatas nebuvimo. Kolegija su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais sutinka ir todėl jų nekartoja.

Kaip jau minėta, skirdamas bausmes, pirmosios instancijos teismas įvertino nuteistųjų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jų tarpusavio santykį. Nustačius dvi atsakomybę sunkinančias ir vieną lengvinančią aplinkybę skirti švelnesnes bausmes nei sankcijos vidurkis nėra teisinio pagrindo (BK 61 straipsnis).

Pažymėtina, kad nuteistųjų amžius jiems nekliudė daryti nusikaltimus ir praeityje, t. y. būnant dar jaunesnio amžiaus.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjų paskyrimo nuteistiesiems.

VGTPT sprendimu šioje byloje nuteistajam A. A. antrinę teisinę pagalbą suteikti parinktas advokatas G. Skaistys, nuteistajam D. J. – advokatas V. Burneikis.

Byloje gautas VGTPT prašymas, vadovaujantis ,,Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir taikinamąjį tarpininkavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 6 punktu, valstybės naudai išieškoti iš nuteistojo A. A. 136,07 Eur : antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jo gynybą.

Prašymas netenkintinas.

Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas.

BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia įstatymų leidėją numačius, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusės.

Pažymėtina, kad kai gynėjo dalyvavimas procese yra būtinas pagal baudžiamojo proceso įstatymą, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis išlaidomis ir jų priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą.

Taigi nėra pagrindo išieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių organizuojant nuteistojo A. A. teisių gynimą apeliacinės instancijos teisme.

Nuosprendis teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinius skundus pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų D. J. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.