Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. S.pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš V. S. priteista G. K. naudai 2600 Lt, padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: jis, 2013-08-28 apie 14.30 val. namo Architektų g. 96, Vilniuje laiptinėje, netoli 3 buto durų, nuplėšdamas nuo G. K. kaklo auksinę grandinėlę 2600 Lt vertės, atvirai pagrobė svetimą turtą, tai yra tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti. .

V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

Motyvuojamoji dalis

Dėl V. S. apeliacinio skundo argumentų

Pagal BK 178 str. 2 d. atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį.

V. S. padaryta veika pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK redakciją kvalifikuota tinkamai.

Nors V. S. savo kaltę neigia, viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad jis, 2013-08-28 apie 14.30 val. namo Architektų g. 96, Vilniuje laiptinėje, netoli 3 buto durų, nuplėšdamas nuo G. K. kaklo auksinę grandinėlę 2600 Lt vertės, atvirai pagrobė svetimą turtą.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo prieštaringais ir nenuosekliais nuteistojo V. S. parodymais, kuriuos paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b.l. 7, 13-14, 18) ir jos parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu (b.l. 148); Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio Marek Stefanovič 2013-08-28 tarnybinis pranešimas (b.l. 4); liudytojo Maksim Šankin parodymai (b.l. 5); asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas (b.l. 99-11); asmens parodymo atpažinti protokolas (b.l. 36-38); 2013-12-04 specialisto išvada Nr. G 4067/13(01) (b.l. 51); VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės 2013-12-31 pažyma Nr. K6-22154 (b.l. 58); iš socialinio draudimo SODRA ir Lietuvos darbo biržos gauti duomenys (b.l. 70-71), kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai.

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji G. K. patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2013-08-28 apie 14.30 val. išėjusi iš parduotuvės, eidama namo, pastebėjo, kad ją seka du vaikinai, iš kurių vienas vėliau ją užpuolė laiptinėje. Jai priėjusi prie namo Architektų g. 96, Vilniuje ir atidarius telefonspynės pagalba duris, tuo metu priėjusi nepažįstama mergina neleido durims užsitrenkti. Jai priėjus prie 3 buto, į laiptinę įbėgo vaikinas, užsidėjęs ant veido gobtuvą, griebė ant jos kaklo esančią grandinėlę ir, du kartus patraukęs, ją nutraukė. Nubėgančiam vaikinui ji spėjo sučiupti už gobtuvo, kurį nutraukusi, pamatė pagrobėjo veidą ir jį įsidėmėjo. Kadangi vagystė įvyko dienos metu, buvo šviesu, todėl ji gerai įsidėmėjo vagį. Policijoje jai rodė daug albumų su nuotraukomis, po to pateikė atpažinimui nuotraukas, ji atpažino V. S., po to jį atpažino gyvai. Ji visiškai įsitikinusi, kad ją užpuolė ir apvogė būtent V. S. (b.l. 148).

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nukentėjusioji nurodė, jog pagrobėjo ūgis – 190 cm, kad tuo tarpu jo (V. S.) ūgis yra 180 cm, pažymėtina, kad šis neatitikimas nėra esminis, kadangi nukentėjusioji neturėjo realių galimybių tiksliai išmatuoti ją užpuolusio pagrobėjo ūgį, ji tik iš akies nustatė dviejų ją sekusių asmenų ūgius. Šiuo konkrečiu atveju yra svarbu tai, kad nukentėjusioji pastebėjo, jog vienas iš jų yra aukštesnis, o kitas – žemesnis. Būtent V. S., kuris yra žemesnis, nukentėjusioji atpažino kaip asmenį laiptinėje pagrobusį iš jos auksinę grandinėlę. Kad iš jos grandinėlę pagrobė žemesnis ją sekęs asmuo, nukentėjusioji nurodė ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams.

Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 3 būrio vyresniojo patrulio Marek Stefanovič 2013-08-28 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-08-28 patruliuojant kartu su vyresniuoju patruliu M.Šankin buvo gautas pranešimas, kad Architektų g. 96 nuo moters kaklo nuplėšta grandinėlė. Jiems atvykus nurodytu adresu, pil. G. K. paaiškino, kad, jai einant namo, iš paskos ėjo du jaunuoliai apie 25 metų, tamsiai apsirengę, vienas apie 195-200 cm, o kitas apie 175 cm ūgio. Jai įėjus į 96 namo laiptinę, pribėgo mažesnio ūgio jaunuolis, nuplėšė jai nuo kaklo auksinę grandinėlę ir pasišalino (b.l. 4).

Nuteistojo argumentus, kad jis 2013-08-28 vagystės metu gulėjo ligoninėje, paneigia VšĮ Respublikinės psichiatrijos ligoninės 2013-12-31 pažyma Nr. K6-22154 (b.l. 58), kurioje nurodyta, kad V. S., gim. 1983-03-13, gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 5 kartus, paskutinį kartą nuo 2013-07-17 iki 2013-07-20. Nuteistojo argumentus, kad jis neturi vieno iš nukentėjusiosios nurodyto požymio, pagal kurį ji įsidėmėjo pagrobėją, – rando virš lūpos iš dešinės pusės po nosimi – paneigia 2013-12-04 specialisto išvada Nr. G 4067/13(01) (b.l. 51), kurioje nustatyti V. S. seni randai lūpų aplinkoje, kurie galėjo būti 2013-08-28 (b.l. 51).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat atmeta teismo posėdyje išsakytus nuteistojo ir jo gynėjo argumentus, kad nuteistasis V. S. turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, kadangi buvo pardavęs butą, taip pat gaudavo bedarbio pašalpą. Pažymėtina, kad teismo posėdyje V. S. parodė, jog tam, kad išmokėti Lietuvos valstybei paskolą, bei sumokėti baudas, jis pardavė paveldėtą po tėvo mirties Gerbutavičiaus g. esantį butą ir nusipirko kitą butą Gatvės pavadinimas 25-21, o už likusius pinigus išmokėjo skolas ir atlygino valstybei. V. S. argumentus, kad jis, būdamas užsiregistravęs darbo biržoje, gauna bedarbio pašalpą, paneigia iš Lietuvos darbo biržos gauti duomenys apie tai, kad V. S. nedarbo draudimo išmokos negauna (b.l. 71).

Kolegija sutinka su nuteistojo gynėjo argumentais, jog vien tai, kad V. S. neturėjo lėšų pragyvenimui, neįrodo jo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau, vertinant tai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtina aplinkybę, kad pagrindinis V. S. pragyvenimo šaltinis – iš nusikalstamos veikos gautos pajamos. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, kad V. S. dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo yra pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje Nr. 12-1-03171-13 (2013-09-03 nusikalstamos veikos epizodas), taip pat baudžiamojoje byloje Nr. 14-1-959-13 (2013-08-30 ir 2013-09-04, 2013-09-05 nusikalstamų veikų epizodai), vienas iš kurių yra smurtinio pobūdžio (b.l. 118-119, 121-132). Be to, ir pats V. S. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad jo atžvilgiu dėl analogiškų nusikaltimų – pagrobtų grandinėlių – pradėtos trys baudžiamosios bylos (b.l. 147).

Nukentėjusiosios G. K. parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi, netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo, kartu su kitais viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais, jie sudaro įrodymų visumą neginčijamai įrodančią, kad V. S. veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėdamas taip veikti, 2013-08-28 apie 14.30 val. namo Architektų g. 96, Vilniuje laiptinėje, netoli 3 buto durų, nuplėšdamas nuo G. K. auksinę grandinėlę atvirai pagrobė svetimą turtą. Nusikalstamos veikos motyvai šios nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-17 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.