Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2012-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-85-853/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-03-30
Bylos Nr.
1-85-853/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Andželika Butkuvienė
Nukentėjusysis
R. K.
Kaltinamasis
P. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-85-853/2012Proceso Nr. 1-73-1-00569-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.3.; 1.2.3.5.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.6. (S)
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 30 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Andželika Butkuvienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei I. B.,dalyvaujant prokurorei V. M.,nukentėjusiajai R. K. ir jos atstovui advokatui V. P.,kaltinamajam P. J., jo gynėjui advokatui R. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, o būtent: 2010 metų liepos pabaigoje (tiksli data ikiteisminiu tyrimu nenustatyta), (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, priklausančioje jo sūnui A. J., pats šioje sodyboje gyvendamas ir būdamas registruotas nuo 2009-12-15, pagal Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 patvirtintas „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles“ būdamas buitinis vartotojas ir pagal šių Taisyklių 52.2 punktą privalėdamas užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir užtikrinti saugų šių įrenginių eksploatavimą atlikdamas namo šiltinimo ir apdailos darbus, pažeidė Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 13, 16, 17, 38, 107 punktus: savavališkai perkėlė prie namo buvusį elektros įvado apskaitos skydą netvarkingai pritvirtino jį prie medinės tvoros, netvarkingai numetė ir neapsaugojo nuo mechaninių pažeidimų atvado kabelio su trosu, neužtekus įvado kabelio ilgio, pridūrė naują kabelį, kabelių sujungimą pritvirtino prie tvoros, kabelių laidininkus sujungė juos susukant ir apvyniojo izoliacine juosta, o vienos fazės laidininkų sujungimą paliko su atviromis srovinėmis dalimis, dėl ko galėjo būti nukaitusi izoliacija, ko pasėkoje 2010 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.35 val., jam talkindamas L. K., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas basas, metaliniu kryžminiu raktu atsukinėdamas cementinių tvoros stulpelių metalinių formų varžtus, dešiniuoju dilbiu prisilietė prie neizoliuoto elektros laido, kuriuo tekėjo 230V elektros srovė, ir dėl techninės elektros traumos mirė, taip dėl neatsargumo atėmė L. K. gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Kaltinamasis P. J. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis savo sūnaus A. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) atlikinėjo gyvenamojo namo remonto darbus. 2010 m. liepos mėn. jis paklojo elektros naują įvadinį požeminį kabelį, tai atliko neturėdamas tam teisės ir atliko neteisėtai, nes neturi tinkamo išsilavinimo. Kadangi skydas trukdė namo apšiltinimui, jis elektros apskaitos skydą nuėmė nuo namo ir pritvirtino prie tvoros laikinai, elektros srovę pajungė nuo jau patiesto naujo požeminio kabelio. Kadangi kabelio trūko, pridūrė kitą kabelį, kabelio laidininkus sujungė juos susukdamas ir apvyniojo izoliacine juosta. Kad kabelių laidininkų sujungimas buvo su atviromis srovinėmis dalimis, jis nežinojo, nes buvo apvyniojęs izoliacine juosta ir apsukęs celofaniniu maišeliu, todėl buvo įsitikinęs, kad kabeliu atvira elektros srovė netekės. Tą dieną tai yra 2010-08-08 pas jį darbavosi L. K. ir V. T.. Daugiau jokių pašalinių asmenų tuo metu nebuvo. 2010-08-08 apie 12.35 val., L. K. nuo betoninio tvoros stulpelio, kuris buvo prie keliuko, kryžminiu raktu nusukinėjo tvoros stulpelio metalines formas. Jis tuo metu buvo kitame sodybos gale, už 30-35 metrų. V. T. sušuko, kad trenkė elektra ir jis iš karto pribėgo prie tvoros, kur dirbo L. K.. Pamatė, kad L. guli ant nugaros, maždaug 2-3 metrų atstumu nuo tvoros. L. K. buvo nusviedusi elektros srovė. Jis iš karto paskambino greitajai pagalbai, telefonu greitosios pagalbos medikė jį konsultavo, kaip reikia suteikti pirmąją pagalbą, jis gaivino L. K., kol atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Dar pasiuntė, kad pasitiktų greitąją pagalbą prie kelio. Atvykus greitoji pagalba gaivino L. K., tačiau L. K. mirė. L. K. prisilietė prie atvirų laidų, ir taip žuvo, nes toje vietoje laidų izoliacija buvo nukaitusi dėl elektros perkrovos. Jokių įspėjimų imtis atsargumo priemonių jis nedavė pas jį dirbusiems L. K. ir V. T.. Nurodė, jog prieš įvykstant nelaimingam atsitikimui jie dirbo su betono maišykle. Vėliau jis viską išjungė ir įvade neturėjo tekėti elektros srovė ir išvažiavo į savo darbą. Grįžo po kokių 20-30 minučių ir darbavosi toliau. Nežino kas galėjo įjungti elektros srovę. Visiškai pripažino kaltę, jog neturėdamas teisės pratiesė kabelį ir netinkamai jį izoliavo, dėl ko prie laidų prisilietęs L. K. žuvo. Atsiprašė nukentėjusios ir nuoširdžiai gailėjosi. Atlygino nukentėjusiajai turtinę žalą bei susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusioji, jos atstovas ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamojo P. J. kaltė be jo paties visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:

- 2010-08-08 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrima vieta - sodyba yra (duomenys neskelbtini) aptverta mūrijama tvora. Kieme, įvažiavimo kairėje, 3 metrų atstumu nuo tvoros, kojomis į pietų pusę yra L. K. lavonas, kurio dešinė ranka dilbio srityje sužalota - matosi nudegimo žymė 2,5x1 cm. Nuo lavono 4 metrų atstumu rastas X formos raktas, kuris išimtas. Prie tvoros kampo 20 cm. atstumu stovi elektros stulpas Nr. 2027, nuo kurio viršaus į apačią eina juodos spalvos laidas, kurio neizoliuota dalis apvyniota mėlynos spalvos izoliacija ir įdėta į permatomą polietileninį maišelį. Vienas neizoliuoto laido keturių gyslų galas išlindęs iš polietileninio maišelio ir pro mėlyną izoliaciją matosi išlindusios varinės laido vielos. Išlindusio varinio laido vieta yra 20 cm. atstumu nuo metaline forma sutvirtintos tvoros dalies. Toliau juodos spalvos laidas tęsiasi lygiagrečiai tvorai ir eina žeme 6 metrus šiaurės kryptimi ir įeina į žalios spalvos elektros įvadinį skydą kuris pritvirtintas prie senos medinės tvoros diržu (1 t.b.1. 60- 70);

- 2011-01-18 daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas S. A. pateikė fotolentelę su 5 fotonuotraukomis, kurias padarė atlikdamas savo pareigas, tai yra dirbdamas Valstybinėje energetikos inspekcijoje ir tirdamas L. K. žuvimo aplinkybes P. J. sodyboje. Pateiktose nuotraukose yra užfiksuotas plikų elektros laidų vaizdas iš arti (1 t.b.1. 71-74);

- 2010-08-09 specialisto išvadoje Nr. M 467/10(04) nurodyta, kad L. K. mirtis įvyko nuo techninės elektros traumos, į tai nurodo elektros žymė dešiniame dilbyje, tamsus skystas kraujas širdies ertmėse, vidaus organų veninė pilnakraujystė (1 t.b.1. 79- 81);

- 2010-09-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. tyrimui pateikė Mirtino ar sunkaus buitinio nelaimingo atsitikimo, susijusio su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniais, kuris nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe, tyrimo aktą Nr. 15, VST pažymas dėl elektros apskaitos spintos sutvarkymo, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos 2010-08-10 Nr. 15-02-45 nurodymą pašalinti pažeidimus (1 t.b.1. 82, 83-84, 85-86, 87);

- 2010-08-16 mirtino ar sunkaus buitinio nelaimingo atsitikimo, susijusio su elektros, šilumos ir dujų įrenginių pavojingais ir kenksmingais veiksniais, kuris nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe, tyrimo akte Nr. 15 nurodyta, kad 2010-08-10 atlikus įvykio vietos apžiūrą nustatyta, kad L. K., būdamas basas, prisilietė ranka, žemiau alkūnės, prie kabelio sujungimo su atviromis srovinėmis dalimis. Prie namo buvęs įvado apskaitos skydas, kad netrukdytų namo šiltinimo ir apdailos darbams, buvo perkeltas ir netvarkingai pritvirtintas prie medinės tvoros, taip pat netvarkingai buvo numestas ir neapsaugotas nuo mechaninių pažeidimų atvado kabelis su trosu. Kadangi įvado kabelio neužteko, tai jis buvo pridurtas nauju, o kabelių sujungimas pritvirtintas prie tvoros. Kabelių laidininkai buvo sujungti susukant ir apsukti izoliacine juosta, bet vienos fazės laidininkų sujungimas buvo su atviromis srovinėmis dalimis, nes galėjo būti kaitęs ir nukaitusi izoliacija. Nukentėjusįjį traumavo 230V elektros srovės poveikis. Išvada -pažeisti Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 13, 16, 17, 38, 107 punktai. Aktą pasirašė atstovai: R. K. ir P. J. (1 t.b.1. 85-86);

- įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu, P. J. parodė vietą, kurioje L. K. dirbo, kurioje vietoje jis prisilietė prie elektros laidų (2 t.b.1. 100-105);

- akistatos tarp įtariamojo P. J. ir liudytojo V. T. metu įtariamasis P. J. parodė, kad elektros laidai, kurie buvo neizoliuoti, buvo stori ir akivaizdžiai matėsi, jis buvo perspėjęs L. K., kad neizoliuotais elektros laidais teka elektros srovė, taip pat buvo perspėjęs ir V. T.. Be to, prieš pasiimdamas L. K. ir V. T. iš namų, jis buvo jiems liepęs pasiimti guminius batus, kad netrenktų elektros srovė. Liudytojas V. T. parodė, kad guminius batus P. J. liepė pasiimti dėl to, kad šlapia, o ne dėl to, kad nenutrenktų elektros srovė, jo niekas neperspėjo, kad yra neizoliuoti elektros laidai (2 t.b.1. 106- 108);

- nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja parodė, kad jos nepilnametis sūnus L. K. 2010-08-07 ir 2010-08-08 pas P. J. dirbo be jos leidimo. 2010-08-07 vakare grįžęs į namus sūnus pasakė, kad dirbo pas P. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kur pylė garažui pamatus ir parodė, kad už darbą gavo 40 litų, t.y. dvi kupiūras po 20 litų. Ji tą patį vakarą sūnų barė už tai, kad iš namų išėjo nepasisakęs ir uždarbiauti pas P. J. ir daugiau neitų. Sūnus užsidirbdavo, rinkdamas grybus, tą daryti ji leidusi. Jos sūnų dirbti pas P. J. pakvietė jo draugas Ž. T., nes P. J., kaip vėliau jai sakė Ž., buvo prašęs, kad jis surastų, kokį nors savo draugą, kad jis galėtų dirbti prie sodybos. Jokios rašytinės darbo sutarties Linas su P. J. dėl darbo nebuvo sudaręs, ji mano, kad buvo tik žodinis susitarimas tarp P. J. ir jos sūnaus L. K.. 2010-08-07 ir 2010-08-08 rytą į savo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) P. J., atvažiavęs savo automobiliu (duomenys neskelbtini) pas V. T. kartu į darbą išsivežė ir jos sūnų L. K.. 2010-08-08 apie 12.30 val. jai iš Ž. T. mobiliojo telefono paskambino greitosios medicinos pagalbos felčerė ir pasakė, kad jos sūnus L. K. prikibo prie elektros laidų. Ji nuvažiavo į P. J. sodybą, kur pamatė gulintį ant nugaros L. K.. Ji pati aiškiai matė, kad ant elektros stulpo buvo išlindę du neizoliuoti laidai, kurie ir buvo jos sūnaus žuvimo priežastimi. V. T. sakė, kad nei jis, nei Linas nežinojo, kad elektra trenkia toje vietoje, kur neizoliuoti laidai. Ž. T. sakė, kad jį P. J. buvo perspėjęs, nes Ž. T. jau anksčiau dirbo pas P. J.. P. J. pripažino kaltę dėl jos sūnaus žūties, siūlė taikytis, žadėdamas sumokėti 30000 litų. Per tris kartus jis sūnaus laidotuvėms sumokėjo 4500 litų, po to pradėjo jos vengti, pinigų daugiau nebemokėjo. Kai prokurorė O. A. 2010-09-22 nutraukė ikiteisminį tyrimą P. J. 14 dienų po gauto pranešimo apie nutrauktą tyrimą stengėsi nesusitikti su ja, kad pasibaigtų nutarimo apskundimo terminas. Po jos telefoninių skambučių P. J. sutiko 2010-10-06 su ja susitikti pas notarą sumokėti jai likusius 25500 litų arba sudaryti sutartį, kad pinigus sumokės iki Naujų metų. P. J. pakvietė susitikti prie SEB banko Mažeikiuose, kur dalyvaujant juristui jis pareiškė, kad gera valia sumokės dar 10000 litų, nors tą daryti jam neprivalu. Juristas taikos sutartyje buvo įrašęs 30000 litų sumą todėl stebėjosi, kai P. J. ją liepė ištaisyti į 10000 litų. Po sūnaus žūties ji susirgo depresija, buvo užsakiusi sūnui paminklą buvo labai pasimetusi, todėl pasirašė taikos sutartį 10000 litų sumai. Sekančią dieną ji kreipėsi pas Mažeikių rajono apylinkės vyriausiąjį prokurorą ir surašė skundą dėl prokurorės O. A. nutarimo panaikinimo. Jai padaryta didelė neturtinė žala, kurią ji įvertina 105920 litų. Jos ir sūnaus ryšys buvo labai stiprus, ji viena jį užaugino po vyro žūties, nes sūnui buvo tik dveji metai aštuoni mėnesiai. Sūnus buvo labai geras, darbštus, mokėsi, norėjo įgyti specialybę. Sūnaus netektis jai yra labai didelė, ji susirgo depresija ir turi gydytis. Turtinės žalos ji neprašo atlyginti, kadangi P. J. jai sumokėti 14500 litų padengė jos turėtas sūnaus laidojimo, paminklo pastatymo išlaidas (1 t.b.1. 129-130,131,132-134, 135-136);

- ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. J. parodė, kad (duomenys neskelbtini) esanti sodyba formaliai priklauso jam, tačiau sodyboje gyvena ir ją tvarko jo tėvas P. J.. Jis jokių darbų šioje sodyboje nedirba ir jų atlikimo neorganizuoja. Elektros įvado apskaitos skydo jis neperkėlinėjo ir nežino, kas tą darė, bet jis mano, kad tą darė jo tėvas (2 t.b.1. 11, 12);

- ikiteisminio tyrimo metu nepilnametis liudytojas Ž. T. parodė, kad iki 2010-08-08 pas P. J. buvo dirbęs su 1-2 dienų pertraukomis apie 4-5 dienas, pas jį dirbdavo tada, kai to paprašydavo P. J.. Daugiausiai dirbo prie naujos tvoros statymo darbų, t.y. statė metalines tvoros stulpeliams skirtas formas, į kurias pylė betoną. Vieną dieną varpė šiltnamyje žemę. Jo brolis V. T. pas P. J. dirbo tik 2010-08-07 ir 2010-08-08, tas pačias dvi dienas dirbo ir L. K.. Po vienos dienos darbo pas P. J., jau sekančią dieną, tikslios datos ir laiko neprisimena, P. J. jam pasakė, kad prie elektros stulpo, kur sujungti elektros laidai buvo apvynioti celofaniniu maišeliu, yra atviras elektros laidas, kad jis jau seniai laukia elektrikų ir nesulaukia, kurie turi sutvarkyti atvirą elektros laidą. Ne iš sodybos kiemo pusės, o iš kitos, išorinės pusės, matėsi pro suplyšusį, apsilydžiusį nuo karščio celofaninį maišelį išlindęs elektros laido galas, jo ilgis buvo apie 2-3 cm. Nei jo brolis V. T., nei L. K. apie tai, kad prie elektros stulpo yra atviras elektros laidas, perspėti P. J. nebuvo. Jis juos taip pat nebuvo įspėjęs, nes apie tai buvo pamiršęs. Kai 2010-08-08 apie 12.35 val., elektra mirtinai nutrenkė L. K., jis tuo metu buvo maždaug prie įvažiavimo į kiemą, tiksliau prie tos tvoros vietos, kur turėjo būti įstatomi vartai, jo brolis V. T. buvo prie elektros stulpo, prie kurio buvo išlindęs plikas elektros laidas, tik lauko pusėje, o L. K. buvo prie to paties tvoros stulpelio, kuris buvo prie elektros stulpo su išlindusiu pliku elektros laidu, tik iš kiemo pusės. Jie abu atsukinėjo nuo metalinės tvoros formos vieno ir to paties stulpelio varžtus. Kai L. K. nutrenkė elektra, jis nugriuvo ten pat, prie to tvoros stulpelio ant nugaros, o kai jo brolis V. sušuko, kad L. nutrenkė elektra, tai pribėgęs jis ir P. J. bei jo brolis V. L. K. patempė į kiemo vidinę pusę apie 6 metrus. Jį patempė dėl to, kad galėtų paguldyti ant lygios vietos, ir darė dirbtinį kvėpavimą, o V. paskambino greitajai pagalbai. L. K. prie atviro elektros laido prisilietė dešine ranka, netoli alkūnės. Kai L. K. ranka prisilietė prie atvirų elektros laidų, tai jis buvo basomis kojomis. 2010-08-07, t.y. iš vakaro L. K. žūties, jis kartu su L. K. dirbo pas P. J., pylė pamatus pagalbiniam pastatui. Prie sodybos tvoros jie nedirbo ir tą dieną P. J. L. K. nebuvo perspėjęs dėl atvirų elektros laidų, to jis nebuvo padaręs ir sekančią dieną, t.y. 2010-08-08, kai L. K. buvo mirtinai nutrenktas elektros srovės. Liudytojui buvo parodytos fotonuotraukos, padarytos po įvykio valstybinės energetikos inspektoriaus, jis parodė fotonuotraukoje Nr. 5 vietą, kur jau pirmą dieną dirbdamas pas P. J. matė plikus, neizoliuotus laidus (1 t.b.1. 179-180, 181-182, 183- 185, 186-191);

- parodymų patikrinimo vietoje protokole, nurodyta, jog liudytojas Ž. T. patvirtino savo parodymus ir parodė vietą, kur dirbo P. J., kur L. K. atsukinėjo varžtus ir kurioje vietoje žuvo, taip pat parodė vietą, kur kyšojo pliki laidai, prie kurių prisilietęs ranka žuvo L. K. bei kur nutempė L. K. bei darė dirbtinį kvėpavimą (1 t.b.1. 192-197);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. T. parodė, kad jis pas P. J. dirbo prie sodybos tvoros tik 2010-08-07 ir 2010-08-08, iki tada, kol elektros srovės buvo mirtinai nutrenktas jo draugas L. K.. Nei pirmą dieną, nei antrą dieną jo ir L. K. P. J. nebuvo perspėjęs, kad yra pliki, neizoliuoti elektros laidai, kad jie turi saugotis ir, kad turi saugoti ir nepažeisti elektros laidų. Kai jis su L. K. 2010-08-08 pirmiausia atsuko varžtus tvoros betoninio stulpelio metalinei atramai, buvusiai prie įvažiavimo į sodybą, kur turėjo įsistatyti vartai, P. J. pasakė, kad jis su L. K. eitų prie kampinės atramos, kuri yra prie elektros stulpo, ir atsuktų varžtus, tačiau apie tai, kad ten gali juos nutrenkti elektra, kad turi saugotis, jis to nesakė. Jo brolis Ž. T., kuris pas P. J. buvo dirbęs jau daugiau dienų, jo ir L. K. taip pat nebuvo perspėjęs dėl atvirų elektros laidų. Kol L. K. nežuvo, jis plikų elektros laidų nematė, nes pastoviai dirbo išorinėje tvoros pusėje. L. K. tą patį tvoros betoninio stulpelio metalinės atramos varžtą suko iš kitos pusės, t.y. iš kiemo pusės, o jis iš lauko pusės prilaikydavo tą patį varžtą. L. K. žuvo, kai su dešine ranka, ties alkūne, sukdamas varžtą, prisilietė prie plikų elektros laidų (1 t.b.1. 166-167, 168, 169- 171, 172-173);

- parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, jog liudytojas V. T. parodė vietą, kurioje dirbdamas L. K. buvo nutrenktas elektros srovės (1 t.b.1. 174-178);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. A. parodė, kad Valstybinė energetikos inspekcija tiria nelaimingus atsitikimus buityje. Jeigu yra darbo sutartis, tokius nelaimingus atsitikimus tiria darbo inspekcija. 2010-08-09 sužinoję iš VST darbuotojų apie nelaimingą atsitikimą (duomenys neskelbtini) kai elektros poveikyje žuvo nepilnametis vaikinas, 2010-08-10 atvyko į (duomenys neskelbtini) į P. J. sodybą, kur nustatė, kad prie namo buvęs elektros įvado apskaitos skydas netvarkingai pritvirtintas prie medinės tvoros, netvarkingai buvo numestas ir neapsaugotas nuo mechaninių pažeidimų atvado kabelis su trosu, neužtekus įvado kabelio ilgio, buvo pridurtas kitas kabelis ir jo sujungimas pritvirtintas prie tvoros, kabelių laidininkai buvo sujungti juos susukant ir apvyniojant izoliacine juosta, o vienos fazės laidininkų sujungimas buvo rastas su atviromis srovinėmis dalimis, nes galėjo būti nukaitusi izoliacija. Elektros įvado apskaitos skydą norėdamas perkelti nuo namo prie tvoros, P. J. turėjo suderinti ir gauti leidimą su AB „VST“ Akmenės skyriumi (2 t.b.1. 18, 19);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. P. parodė, kad AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ Akmenės skyrių apie 2010-08-08 įvykusį nelaimingą atsitikimą, kuriuo metu (duomenys neskelbtini) P. J. sodyboje, nuo elektros srovės žuvo nepilnametis vaikinas, informavo Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūnai, kurie paskambino Akmenės skyriaus budinčiam dispečeriui. Sekančią dieną į įvykio vietą buvo nuvykęs ir jis. Įvykio vietoje nustatė, kad P. J., atlikdamas namo šiltinimo darbus, pažeidė „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 52.2 punkto reikalavimus, t.y. P. J. privalėjo užtikrinti tinkamą jam priklausančių elektros įrenginių ir prietaisų būklę, užtikrinti saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Buvo nustatyta, kad P. J. įvado apskaitos skydą buvo perkėlęs nuo namo ir pritvirtinęs prie tvoros, kadangi nuo namo iki įvadinio skydo, kuris buvo pritvirtintas prie tvoros, trūko kabelio, tai prie jo buvo prijungęs papildomą kabelį, kurį netvarkingai buvo izoliavęs. P. J., norėdamas perkelti įvado apskaitos skydą į kitą vietą, turėjo gauti leidimą-technines sąlygas iš jų, t.y. AB „VST“ Akmenės skyriaus, nes tai numato Energetikos ministro patvirtintame „Elektros energijos vartotojų, gamintojų energetikos objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) prijungimo prie veikiančių energetikos įmonių objektų (tinklų, įrenginių, sistemų) tvarkos“ ir sąlygų apraše (toliau vadinama-Prijungimo tvarkos aprašas) nustatyta tvarka ir sąlygomis-aprašo 49. punkto reikalavimai. Pats elektros vartotojas įvadinio apskaitos skydo savavališkai perkelti negali, tai turi padaryti specialistas. Kadangi P. J. įvadinį apskaitos skydą perkėlė savavališkai ir jį neteisingai izoliavo, dėl to ir įvyko nelaimingas atsitikimas. P. J. buvo įpareigotas trūkumus ištaisyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2010-02-11 įsakymu Nr. 1-38 patvirtintomis „Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių“ 52.2 punkto reikalavimais, užtikrinti tinkamą elektros įrenginių ir prietaisų būklę ir užtikrinti saugų šių įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus privalo vartotojas, šiuo atveju elektros energijos vartotojas buvo P. J., nors sodybos savininkas ir yra jo sūnus A. J., tačiau A. J. sodyboje negyveno ir elektros įrenginiais nesinaudojo, todėl už juos neatsakė. Leidimą dėl įvadinio elektros skydo perkėlimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos ministro 2009-12-09 įsakymu Nr. 1-246 patvirtinto Aprašo 49 punkto reikalavimu: „Vartotojo, gamintojo ar kitų asmenų pageidaujami perkelti ar rekonstruoti operatoriui priklausant energetikos objektai (elektros tinklai ir įrenginiai), kliudantys statinių statybai ar dėl kitų priežasčių, yra perkeliami ar rekonstruojami remiantis operatoriui pateikta paraiška ir pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka operatoriaus išduotas projektavimo sąlygas, Aprašo nustatyta vartotojų elektros įrenginių prijungimo tvarka ir sąlygomis“, šiuo atveju taip pat turėjo gauti elektros vartotojas, t.y. P. J.. Dėl elektros įvadinio skydo perkėlimo paraiškoje priežasties nereikalaujame nurodyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo reikalavimais, operatorius (šiuo atveju - AB „VST“ Akmenės skyrius) išduoda projektavimo sąlygas (2 t.b.1. 20-22, 23-24);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. O. parodė, kad gerai pažįsta P. J., nes dirba kartu, jis yra braižytojas, o kartais jis pavaduoja ir direktorių. Žino, kad P. J. gyvena Mažeikiuose, turi Svirkančių kaime nusipirkęs sodybą. Pas P. J. (duomenys neskelbtini) sodyboje yra buvęs du kartus. 2010 metų pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, vieną dieną apie 2 valandas dirbo pas P. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) tada lygino grėbliu sodybos žemę. P. už darbą nieko nemokėjo, tik pavalgė pietus, jam padėjo žemę sulyginti iš draugiškumo. Po to, dar pereitų metų pavasarį ar vasarą tikslios datos neprisimena, vieną dieną dirbo P. J. sodyboje esančioje (duomenys neskelbtini) prie sodybos tvoros darbų, t.y. pylė betoninius stulpeliu: tvorai. Dirbdamas pas P. J., matė, kad jo sodyboje ant tvoros, netoli elektros stulpo, buvo pritvirtina elektros dėžė, t.y. elektros skydinė. Kada P. J. sodyboje buvo tiesiamas požeminis elektros kabelis, kas jį tiesė, negali pasakyti. Kai jis dirbo pas P. J. sodyboje, ar jau buvo ištiestas požeminis elektros kabelis, nežino. Žino, kad pas P. sodyboje po jo dirbo Ž. T., kuriam jis ir pasiūlė dirbti pas P. L. K. pažinojo, mokėsi vienoje mokykloje (2 t.b.1. 28- 30);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad su P. J. susipažino maždaug prieš 5-3 metus per kažkokį draugą. 2010 metų pavasarį ir vasarą dirbo pas P. J. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) padėjo betonuoti tvoros apačią, dirbo tik savaitgaliais, darbams pasiimdavo iš namų P. J., pas P. J. dirbo jo sodyboje ne mažiau 10 kartų, Už dieną P. mokėdavo po 40 litų, dirbdavo nuo 9 iki 17 val., pietų pertrauka būdavo įvairiu laiku, kai jo žmona atveždavo pietus. Kai pradėjo dirbti prie tvoros darbų pas P., tai matė, kad elektros skydinė buvo pritvirtinta ant namo, o kai pradėjo tvarkyti, šiltinti namą, tai elektros skydinė buvo pritvirtinta prie tvoros. Kada tai buvo, laiko nežino, kas elektros skydinę perkėlė ant tvoros, nežino, tačiau P. J. jį ir dar vieną vyriškį, kuris tada dirbo, perspėjo, kad neitų, neliestų elektros kabelių, kurie buvo apvynioti su plėvele, sakė, kad ten gali nutrenkti elektra. Kas tas antras vyriškis buvo, su kuriuo tada kartu dirbo, jis dirbo tik dvi dienas, nes buvo pijokas ir P. jo daugiau nesamdė. Kai įvyko nelaimė P. J. sodyboje, kada elektra nutrenkė nepilnametį, pas P. jau kokį mėnesį nebedirbo. Apie nelaimę pasakė kažkas iš pažįstamų. Kas ir kada P. J. sodyboje tiesė elektros kabelį, kas jį netvarkingai sujungė, nežino, to nematė ir prie tokių darbų nedirbo (2 t.b.1. 31-33);

- ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. A. parodė, kad P. J. paprašė pas jį surašyti taikos sutartį tarp žuvusio vaikino mamos R. K. ir P. J.. P. J. pasakė, kad R. K. sutinka su juo susitaikyti už 30000 litų. 2010-10-06 į jo kabinetą atėjo P. J. ir R. K. su dukra. Jis savo kompiuteryje jau buvo surašęs taikos sutartį, kurioje buvo įrašyta, kad R. K. sutinka susitaikyti su P. J. už 30000 litų. Jis pakvietė R. K., kad ji kompiuteryje perskaitytų sutarties projektą, ji perskaitė ir su juo sutiko. Kai sutartį perskaitė P. J., jis liepė 30000 litų sumą ištaisyti į 10000 litų. Jis nustebo dėl šio pakeitimo, tačiau dalyviams pasakė, kad jeigu jie taip susitarė, jis pataisys taikos sutartį. Kadangi jam reikėjo perrašyti sutartį, jie visi išėjo ir grįžo po pusvalandžio. Tada vėl perskaitė ir pasirašė sutartį 10000 litų sumai, P. J. sumokėjo R. K. 10000 litų ir abu pasirašė sutartį (2 t.b.1. 25-27);

- 2011-05-25 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. ATPP 316-252 nurodyta, jog P. J. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 dalyje numatytą pažeidimą (1 t.b.1. 27-31);

- 2011-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarime administracinėje byloje Nr. A.2.1.-513 -636/2011 nurodyta, jog P. J., kaip darbdaviui, pagal LR ATPK 41³ str. 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda - po 3000 litų už šešis nelegaliai pas jį dirbusius žmones: Ž. T., L. K., V. T., D. B., E. O. ir D. Š. viso 18000 litų baudos (1 t.b.1. 39-41);

- 2011-09-07 Šiaulių apygardos teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-229-282/2011 nurodyta, jog P. J. apeliacinis skundas netenkinamas ir paliekamas galioti 2011-06-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas nepakeistas (1 t.b.1. 45-46);

- teisiamojo posėdžio metu pateiktoje taikos sutartyje nurodyta, jog kaltinamasis P. J. pripažįsta savo kaltę ir atsiprašo nukentėjusios bei įsipareigoja jai dalimis atlyginti 35000 litų neturtinę žalą per pusantrų metų nuo sutarties pasirašymo, o nukentėjusioji R. K. susitaiko su kaltinamuoju ir sutinka dėl neturtinės žalos dydžio, tai yra 35000 litų (2 t.b.l. 158).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo P. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.

Neatsargus gyvybės atėmimas pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (LR BK 132 str. 3 d.), inkriminuojamas, kai bet kurioje veiklos sferoje dėl to, kad buvo pažeistos oficialiai patvirtintos bendrosios ar žinybinės elgesio saugumo taisyklės, žūva žmogus, išskyrus atvejus, kuriems taikomos specialiosios LR BK normos.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis pažeisdamas Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių 13, 16, 17, 38, 107 punktus: savavališkai perkėlė prie namo buvusį elektros įvado apskaitos skydą netvarkingai pritvirtino jį prie medinės tvoros, netvarkingai numetė ir neapsaugojo nuo mechaninių pažeidimų atvado kabelio su trosu, neužtekus įvado kabelio ilgio, pridūrė naują kabelį, kabelių sujungimą pritvirtino prie tvoros, kabelių laidininkus sujungė juos susukant ir apvyniojo izoliacine juosta, kuri dėl elektros perkrovos nukaito, dėl ko L. K. rankos dilbiu prisilietus prie neizoliuoto elektros laido, kuriuo tekėjo 230V elektros srovė, pastarasis dėl techninės elektros traumos mirė, tai yra kaltinamasis dėl nusikalstamo pasitikėjimo numatė, kad dėl jo padarytų veiksmų, tai yra neteisingai sujungto ir izoliuoto elektros kabelio, gali atsirasti tam tikri padariniai, tai yra elektra gali trenkti, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi padarinių išvengti, ir taip dėl neatsargumo atėmė L. K. gyvybę, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles.

Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad P. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 str. 3 d.

Kaltinamojo P. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino turtinę žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p. ir 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. J. padarė vieną neatsargų nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja, taip pat susitarė dėl neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b.l. 158), yra dirbantis (2 t.b.l. 71-73), nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka baustas (2 t.b.l. 48-49), anksčiau teismo neteistas (2 t.b.l. 44), UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centras“ nesilankė (2 t.b.l. 54), turintis pastovią gyvenamąją vietą (2 t.b.l. 78), teigiamai charakterizuojamas darbovietės (2 t.b.l. 75), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 38 str. 1 d.). Esant šioms aplinkybėms P. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Išaiškintina P. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam P. J. kardomoji priemonė neskirtina.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, CK 5 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kas yra laikoma neturtine žala (fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), o 2 dalyje išdėstytos aplinkybės (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės) bei kriterijai (sąžiningumas, teisingumas ir protingumas), pagal kuriuos turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusioji R. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 105920,00 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš P. J. (1 t.b.l. 151), ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog ji patyrė labai didelę moralinę žalą, nes neteko sūnaus, kurį užaugino iki 17 metų ir 8 mėnesių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pateikė teismui taikos sutartį, kuria savo ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusioji R. K. sumažino iki 35000,00 Lt (2 t.b.l. 158). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. palaikė 35000,00 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo P. J..

R. K. civilinis ieškinys dėl 35000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas ir nukentėjusiajai R. K. priteistina iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo P. J. 35000,00 Lt (trisdešimt penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimui, patvirtinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimą, kad priteistą 35000,00 Lt neturtinę žalą kaltinamasis turi atlyginti per pusantrų metų nuo taikos sutarties pasirašymo (2012-03-23), tai yra iki 2013-09-23, mokėdamas nukentėjusiajai dalimis pirmus du pusmečius po 10000,00 Lt, o likusį pusmetį – 15000,00 Lt (2 t.b.l. 158). Likusioje dalyje dėl civilinio ieškinio byla nutrauktina.

Daiktinis įrodymas 2010-08-08 lavono apžiūros metu paimtas „X“ formos (kryžminis) raktas (1 t.b.l. 64), kuris saugomas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK (1 t.b.l. 76), vadovaujantis LR BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkui P. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 132 str., 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., baudžiamojo kodekso 38 str., teismas,

nusprendžia:

P. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kaltinamajam P. J. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti P. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti nukentėjusiosios R. K. susitarimą su kaltinamuoju P. J. ir priteisti nukentėjusiajai R. K. iš kaltinamojo P. J. 35000,00 Lt (trisdešimt penkių tūkstančių litų) neturtinę žalą, kurią kaltinamasis įsipareigojo atlyginti iki 2013-09-23. Likusioje dalyje dėl civilinio ieškinio bylą nutraukti.

Daiktinį įrodymą „X“ formos (kryžminį) raktą – saugomą Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui P. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Andželika Butkuvienė