Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas M. S., sekretoriaujant I. J., dalyvaujant atstovui advokatui E. S., pareiškėjui, teismo posėdyje išnagrinėjęs Z. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės nutarimo skirti nuobaudą administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-08-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. Š. nutarimu Z. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., už ką jam paskirta administracinė nuobauda 35 Eur bauda.

Nesutikdamas su šiuo sprendimu Z. D. pateikė teismui skundą kuriame nurodo, kad netinkamai nustatyta visa eismo įvykio faktinė situacija. Eismo įvykio esmė buvo ta, jog Z. D. važiuodamas automobiliu Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Kauno pusės į Savanorių pr., pavažiavo apie 30 metrų ir iš jos pasuko į Galvės gatvę, jau beveik pabaigus manevrą, į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė taksi automobilis Wolkswagen Jetta v/n T14560. Ir nuo smūgio jo automobilis atsidūrė saugumo salelėje. Iš kart po įvykio taksi automobilio vairuotojas patraukė savo automobilį ir pastatė kitoje pusėje. Nurodo, jog taksi automobilio vairuotojo paaiškinime nurodoma įvykio versija nepagrįsta, kadangi jam važiuojant, kaip jis nurodo, pirma juosta ir susidūrimui įvykus toje juostoje, jo automobilis niekaip nebūtų atsidūręs saugumo salelėje, prie tokių automobilio Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimų, kurie buvo padaryti. Atkreipia dėmesį, jog protokolas neatitinka LR ATPK 260 str. 1 d. nuostatų t. y. jame nėra nurodyta nei nukentėjusiojo, nei eismo įvykio liudytojų. Z. D. nuosekliai nurodė savo įvykio versiją, tačiau policijos pareigūnai nesivargino tikrinti šią versiją ir neteisingai nustatė eismo įvykio vietą bei automobilių padėtį, kas, savo ruožtu, lėmė, jog jis nepagrįstai yra nurodytas kaip kaltas dėl eismo įvykio asmuo ir jam inkriminuojami kelių eismo taisyklių 101, 154 punktų pažeidimai. Mano, jog i automobilio Volkswagen Jetta v/n T14560 vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 8 punkto, 1 priedo 325 ženklą, 3 priedo 1.1 punkte numatytą ženklinimą ir sukėlė eismo įvykį. Todėl mano, jog priimant Nutarimą nebuvo laikomasi LR ATPK 7 str. 2d., 257 str., 284 str. ld., nebuvo išsiaiškinta, kas padarė administracinį teisės pažeidimą.

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atstovas prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad veika įrodyta, susipažinus su eismo įvykio medžiaga, darytina išvada, kad eismo įvykis kilo būtent dėl Z. D. veiksmų. Jis nesilaikė KET 154 ir 101 p. reikalavimų Įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio schemoje policijos pareigūnai užfiksavo pėdsakus, kuriuos paliko Z. D. vairuojamas automobilis AUDI. Schemoje užfiksuotas automobilio (duomenys neskelbtini), valst. nr. (duomenys neskelbtini) priekinio dešinio rato slydimo žymė, kuri prasideda ties įvažiavimu iš Savanorių pr., kur yra kelio ženklas Nr. 203, kuris vairuotojus įpareigoja duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu. Toks pėdsakas paprastai atsiranda tarpusavio automobilių kontakto metu, kai automobilius veikia kinetinė energija. Atsižvelgiant į užfiksuotos automobilio priekinio dešinio rato slydimo žymės padėtį (pėdsako pradžios vieta kelio ilgio ir pločio atžvilgiu) bei tai, kad automobilyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apgadintas kairės pusės šonas (kairės pusės priekinės ir galinės durys galinis kairės pusės sparnas), automobilyje VW JETTA - priekinis dešinės pusės kampas (priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, posūkio žibintas) leidžia daryti išvada, kad kontakto su automobilio VW JETTA metu, automobilis (duomenys neskelbtini) važiavo įstrižai Galvės g., link nuvažiavimo į Savanorių pr., pirmąja eismo juosta. Tą aplinkybę, kad automobilis VW JETTA lenkė (duomenys neskelbtini) automobilį, nurodo tik pats Z. D..

Z. D. skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus.

Skundžiamu 2016-08-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Z. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. už tai, kad jis 2016-08-19 d. apie 15.05 val. Vilniuje, Galvės g., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadinti abu automobiliai, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 154 punktų reikalavimus.

Z. D. teisme paaiškino, kad rugpjūčio 19 d. važiavo iš greitkelio ir suko į Galvės g. Pavažiavęs Galvės gatve pasuko į kairę ir jam sustojus apsisukimo lanke gavo smūgį. Buvo penktadienis, iš Trakų pusės važiavo daug mašinų. Jis buvo priverstas stabtelėti ir tuo metu gavo smūgį į savo vairuojamą automobilį. Jį apsuko, jis sustojo. Išlipo pro dešinės pusės dureles. Prie jo priėjo V. A. Ž. ir pasakė „rašome deklaraciją“. Jis paklausė, kas kaltas. Jam pasakė, kad jis. Jis sakė kviesti policiją. Įvykio metu jis suko į salelę, jam reikėjo apsisukti ir judėti link Savanorių pr. Taksi automobilį matė ant tilto. Kontaktas įvyko jam stovint salelėje. Jis jau buvo įsukęs. Jis žiūrėjo į veidrodėlį, kad netrukdytų taksi automobiliui važiuoti. Jį apsuko, o taksi automobilis nuvažiavo į Vilniaus pusę. Negali pasakyti, kaip taksi ir kuriuo metu jį aplenkė. Prašo panaikinti nutarimą, kadangi to pažeidimo nepadarė. Dėl įvykio kaltas V. A. Ž., nes viršijo greitį ir nesuvaldė automobilio.

Nukentėjusysis Vytautas A. Ž. teisme parodė, kad važiuojant Galvės gatve, iš šalutinio kelio nestabdymas, tiesiai prieš nosį išvažiavo automobilis. Jo nuomone, šis jo net nematė, kadangi net nepristabdė. Jis, kai tik pamatė automobilį, pradėjo stabdyti. Siekiant išvengti kontakto vairą suko kairiau. Smūgis ėjo į taksi automobilio dešinį sparną. Jo vairuojamas automobilis priekiniu dešiniu kampu trenkė į Audi automobilio kairį šoną. Kontaktas įvyko Audi automobiliui išvažiavus į pagrindinį kelią, maždaug viduryje gatvės. Audi automobilis nerodė jokio kairio posūkio signalo, nes nesuko į kairę. Buvo dužimo, cypimo garsai. Po kontakto Audi stovėjo dalinai kelio ruože, o jis pavažiavęs 5 metrus iki kelkraščio išleido keleivius. Po smūgio jo automobilis stovėjo 4-5 metrai nuo Audi. Jo automobilio priekis stovėjo apsuktas link Vilniaus. Pavažiavęs 3-5 metrus į kelkraštį ten ir liko stovėti. Audi automobilis iki atvykstant pareigūnams nejudėjo. Jis iš karto pasiūlė užpildyti deklaraciją, bet Z. D. atsisakė motyvuodamas, kad suko į kairę, į Savanorių pr. Jis pasirašė eismo įvykio schemą, joje netikslumų nėra. Po įvykio buvo kažkokios smulkios detalės, plastmasės likusios. Ant asfalto liko Audi automobilio juodos slydimo žymės. Ten daug žymių buvo.

Liudytoja D. J. teisme parodė, kad važiavo per viaduką, ties EMSI degaline. Važiavo pirma juosta. Kitas automobilis pradėjo skersai kelio rikiuotis, kad grįžti atgal į Vilniaus pusę. Šis pastojo kelią ir jie tiesiai važiavo į tą mašiną. Jų mašiną nubloškė. Ji sėdėjo taksi automobilyje priekyje, keleivio sėdynėje. Jos manymu eismo įvykis kilo dėl to, kad kitas automobilis važiavo skersai kelio. Minėtas automobilis nėrė iš dešinio šono į kairę pusę, buvo įstrižinis važiavimas. Taksi vairuotojas dar bandė išmanevruoti, bet jie vis tiek trenkėsi į tą mašiną. Taksi automobilio priekinis dešinysis žibintas trenkėsi į kito automobilio kairį šoną. Jų automobilis buvo nublokštas į kairę pusę ir buvo apsisukęs. Kitas automobilis irgi apsisuko priešinga kryptimi, bet liko pagrindiniame kelyje. Ji policijos pareigūnų nesulaukė, juos kažkas iš įmonės nuvežė į susitikimą.

Liudytojas M. K. teisme parodė, kad eismo įvykio metu taksi automobilis važiavo tiesiai, o kitas automobilis Audi išvažinėjo iš šalutinio kelio ir įvyko susidūrimas. Ten, kur įvyko smūgis, iš karto eina Audi rato žymė, ką jis ir nubraižė schemoje. Buvo aiškiai matyti Audi rato žymė. Kai būna smūgis, toje vietoje prasideda slydimas. Jis leidžiu sau daryti išvadą, kad smūgis buvo nuo slydimo žymės pradžios. Aplinkybės, kad kitas automobilis važiavo iš šalutinio kelio, matyti pagal apgadinimus, susidūrimo vietą. Jis apklausinėjo vairuotojus. Taksistas aiškino, kad važiavo tiesiai ir netikėtai iššoko Audi automobilis. Audi vairuotojas aiškino, kad susidūrimas buvo kažkur salelėje. Salelėje negalėjo būti susidūrimo, nes tuomet nebūtų rato slydimo. Reikia tikėti ženklinimais ir užrašais, kurie užfiksuoti schemoje.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (2 str. 12 p.) apibrėžia, kad eismo įvykiu yra pripažįstamas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Skundžiamu 2016-08-25 nutarimu Z. D. pripažintas kaltu dėl eismo įvykio 2016-08-19 d. Vilniuje, Galvės gatvėje. Nagrinėjant skundą teisme pareiškėjas Z. D. ir kito automobilio vairuotojas Vytautas A. Ž. skirtingai aiškino įvykio aplinkybes. Dėl to teismas siekdamas patvirtinti bei paneigti vieno ar kito vairuotojo, dalyvavusio eismo įvykyje, nurodytus faktus kruopščiai įvertino kitų byloje surinkti bei papildomai teisme gautų duomenų visumą, vienus įrodymus su kitais logiškai jungiant tarpusavyje. Liudytoja D. J. teisme tvirtino V. A. Ž. parodymus ir parodė, kad taksi automobiliui važiuojant pagrindiniu keliu „Audi“ automobilis pervažiavo skersai kelio „nerdamas“ iš dešinio šono į kairę pusę, dėl ko taksi automobilis priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į „Audi“ automobilio kairį šoną. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad aiškindamasis eismo įvykio aplinkybes pagal ant kelio rastą „Audi“ rato žymę, nustatytą susidūrimo vietą ir automobilių apgadinimus nustatė, kad taksi automobiliui važiuojant tiesiai kitas „Audi“ automobilis išvažiavo iš šalutinio kelio, dėl ko kelyje įvyko susidūrimas. Automobilių apgadinimai užfiksuoti tiek fotonuotraukose, tiek papildomų duomenų apie eismo įvykį protokole (b. l. 20). „Volkswagen Jetta“ buvo padaryti apgadinimai priekiniame bamperyje, priekiniame dešinės pusės rate, priekinėse dešinėse duryse, dešiniame sparne, priekiniuose žibintuose, variklio dangtyje. „Audi“ automobiliui buvo apgadintos priekinės kairės pusės priekinės ir užpakalinės durys, kairės pusės sparnas. Šie apgadinimai patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytas aplinkybes apie taksi automobilio kontaktą priekiniu dešinės pusės kampu į „Audi“ automobilio kairį šoną, kuomet išvažiuodamas iš šalutinio kelio „Audi“ automobilis įstrižai kirto Galvės gatvę. Eismo įvykio vietos plane (b. l. 18) ties išvažiavimu nuo Savanorių pr. pagrindiniame kelyje Galvės gatvėje pirmoje eismo juostoje užfiksuota prasidedanti „Audi“ priekinio dešinio rato slydimo žymė, kuri tęsiasi iki „Audi“ automobilio sustojimo vietos. Šis pėdsakas patvirtina, kad „Audi“ automobilis buvo veikiamas pašaline kinetine jėga, dėl ko „Audi“ automobilis buvo nustumtas iki jo schemoje užfiksuotos stovėjimo vietos, ir dėl šio automobilio slydimo ant kelio liko aiški priekinio rato padangos žymė. Pagal šios žymės pradžią yra pagrindas pripažinti, kad automobilių pirminis kontaktas įvyko viduryje pagrindinio kelyje ties išvažiavimu nuo Savanorių prospekto į Galvės gatvę. Būtent tokią vietą parodžius foto nuotraukas teismo posėdžio metu nurodė tiek taksi vairuotojas, tiek šiuo automobiliu važiavusi liudytoja D. J.. Tokiu būdu nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme pasitvirtino, kad Z. D. vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio taksi automobilio ir su juo susidūrė. Tokiais savo veiksmais Z. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 154 punktų reikalavimus, kurie įpareigoja sankryžoje šalutiniu keliu važiuojančius vairuotojus duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, duoti kelią ir nekliudyti kitiems eismo dalyviams. Teismas atmeta Z. D. parodymus apie tai, kad automobilių susidūrimas įvyko jam stovint salelėje, nes tokių parodymų ne tik nepatvirtina jokie bylos duomenys, bet jie akivaizdžiai paneigti logiška duomenų visumos analize. Tokiu būdu teismas patvirtina, kad Z. D. padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., nes savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą.

Kita vertus, priimtame 2016-08-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarime konstatuojama, kad nebuvo nustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas patvirtina, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje yra pažeidėjo atsakomybę sunkinmančių aplinkybių. Tuo tarpu įvertinus pažeidėjo asmenybę teismas nustatė, kad Z. D. teisės pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus. Šis faktas turi būti pripažįstamas kaip pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dėl ko yra pagrindas priimtą nutarimą pakeisti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str. 1 d. numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Teismas įvertinęs Z. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę konstatuoja, kad pažeidėjui pagal 127 str. 2 d. turi būti skiriama mažesnė nei sankcijos vidurkis administracinė nuobauda. Įvertinus tai, kad sankcijos vidurkį atitinka 42,50 EUR dydis, teismas patikrinęs visus nuobaudos skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į teismo pripažįstamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, pažeidimo turinį ir pasekmes – nemato pagrindo keisti paskirtos 35 EUR baudos dydį. Paskirta nuobauda neprieštarauja administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio nuostatoms, institucijos nutarimas šioje dalyje yra teisingas, todėl nekeistinas, nes pažeidėjui buvo paskirta aiškiai sankcijos vidurkio mažesnė nuobauda. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 d. 5 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Z. D. skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti 2016-08-25 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą: pripažinti Z. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis pažeidimą padarė būdamas sulaukęs 65 metų amžiaus

Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas M. S.