Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjai E. G. ir G. G. (toliau – ir pareiškėjai, apeliantai) kreipėsi su skundu (b. l. 1–2) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti atsakovo Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2013 m. sausio 18 d. sprendimą Nr. T(1.13)A2-70(13) nenagrinėti jų skundo; 2) įpareigoti atsakovą išnagrinėti jų skundą dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akto/turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/06-08:06 (toliau – ir Ekspertizės aktas).

Pareiškėjai nurodė, kad su 2012 m. gruodžio 17 d. skundu kreipėsi į atsakovą ir prašė pripažinti trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Butas tau“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, UAB „Butas tau“) Ekspertizės aktą neatitinkančiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas 2013 m. sausio 18 d. sprendime Nr. T(1.13)A2-70(13) nurodė, kad nėra kompetentingas nagrinėti jų skundo, kadangi skundžiamas dokumentas yra ekspertizės aktas, atliktas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka, ir, remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 1K-116 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“ nuostatomis, nepatenka į Tarnybos kompetencijos sritį. Pareiškėjų nuomone, trečiojo suinteresuoto asmens parengtas dokumentas laikytinas turto vertinimo ataskaita, nes: 1) trečiojo suinteresuoto asmens parengtas dokumentas vadinasi nekilnojamojo turto ekspertizės aktas/turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06; 2) turto vertinimą rengė turto vertintojas Š. V. Prie dokumento pridedami turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000100, turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 001210, įmonės kvalifikacijos atestatas Nr. 000043, iš kurių matyti, kad ataskaitos sudedamoji dalis yra būtent turto vertintojo kvalifikacijos atestatai; 3) dokumento dalyje „Ekspertizės tikslas ir paskirtis“ nurodyta, kad ekspertizės tikslas – nekilnojamojo turto, vertinamo šioje ataskaitoje, atsižvelgiant į vertinimo sąlygas ir aplinkybes, rinkos vertės, kaip ji apibrėžiama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nustatymas, analogiškas tikslas nurodomas ir dokumento 3 puslapyje; 4) dokumento dalyje „1.4 Pagrindiniai informacijos šaltiniai“ nurodoma, kad, atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas vadovaujasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – ir Metodika); 5) dokumento dalyje „2.2 Turto vertės nustatymo principai/vertinimo teisinė ir metodologinė bazė“ trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad turto vertė nustatoma vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimo ir stebėjimų rezultatais, kurių taikymas išsamiai nurodomas Metodikoje. Toje pačioje dokumento dalyje nurodoma, kad turto vertinimas atliktas vadovaujantis Metodika. Pareiškėjų manymu, dokumente užfiksuota informacija patvirtina, jog trečiasis suinteresuotas asmuo atliko Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą turto vertinimą, kurio rezultatai ir atsispindi dokumente, vadinamame turto vertinimo ataskaita. Atsakovo sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą yra nepagrįstas, nes tokio skundo nagrinėjimą atsakovo kompetencijai priskiria Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tvirtino, kad CPK nustatyta tvarka yra skundžiamas ne ataskaitos neatitikimas įstatymų reikalavimams, o antstolio procesiniai sprendimai; pati vertinimo ataskaita CPK 681–682 straipsniuose nustatyta tvarka nėra ir negali būti ginčo dalykas. Antstolis turto vertinimo būdą pasirenka pats, jis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis įgyvendins pareigą nustatyti turto vertę. Trečiasis suinteresuotas asmuo veikė ne kaip teismo ekspertas, o kaip turto vertintojas, todėl ir jo parengtas dokumentas vertintinas kaip turto vertinimo ataskaita.