Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai E. G. ir G. G. prašo: 1) panaikinti Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą nenagrinėti jų skundo; 2) įpareigoti Tarnybą išnagrinėti pareiškėjų skundą dėl nekilnojamojo turto ekspertizės akto / turto vertinimo ataskaitos Nr. 12/06-08:06 (toliau – ir Ekspertizės aktas).

Paaiškino, kad su 2012-12-17 skundu kreipėsi į atsakovę ir prašė pripažinti UAB „Butas tau“ Ekspertizės aktą neatitinkančiu Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Atsakovė 2013-01-18 sprendime Nr. T(1.13)A2-70(13) nurodė, kad nėra kompetentinga nagrinėti pareiškėjų skundo, kadangi skundžiamas dokumentas yra ekspertizės aktas, atliktas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka ir, remiantis 2012-03-26 finansų ministro įsakymo Nr. 1K-116 nuostatomis, nepatenka į Tarnybos kompetencijos sritį.

Mano, kad trečiojo asmens parengtas dokumentas laikytinas turto vertinimo ataskaita nes: 1) trečiojo asmens parengtas dokumentas vadinasi nekilnojamojo turto ekspertizės aktas / turto vertinimo ataskaita Nr. 12/06-08:06; 2) turto vertinimą rengė turto vertintojas Š. V.. Prie dokumento pridedami turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000100, turto vertintojo asistento kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 001210, įmonės kvalifikacijos atestatas Nr. 000043, iš kurių matyti, kad ataskaitos sudedamoji dalis yra būtent turto vertintojo kvalifikacijos atestatai; 3) dokumento dalyje „Ekspertizės tikslas ir paskirtis“ nurodyta, kad ekspertizės tikslas – nekilnojamojo turto, vertinamo šioje ataskaitoje, atsižvelgiant į vertinimo sąlygas ir aplinkybes, rinkos vertės, kaip ji apibrėžiama Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, nustatymas, analogiškas tikslas nurodomas ir dokumento 3 puslapyje; 4) dokumento dalyje „1.4 Pagrindiniai informacijos šaltiniai“ nurodoma, kad atlikdamas turto vertinimą, turto vertintojas vadovaujasi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta finansų ministro 2012-04-27 įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika); 5) dokumento dalyje „2.2 Turto vertės nustatymo principai / vertinimo teisinė ir metodologinė bazė“ trečiasis asmuo pažymėjo, kad turto vertė nustatomas vadovaujantis rinkos ekonomikos logika ir kriterijais, rinkos ir ekonominių sąlygų tyrimo ir stebėjimų rezultatais, kurių taikomas išsamiai nurodomas Metodikoje. Toje pačioje dokumento dalyje nurodoma, kad turto vertinimas atliktas vadovaujantis Metodika. Mano, kad dokumente užfiksuota informacija patvirtina, jog trečiasis asmuo atlikto Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytą turto vertinimą, kurio rezultatai ir atsispindi dokumente, vadinamame turto vertinimo ataskaita. Atsakovės sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą yra nepagrįstas, nes atitinkamo skundo nagrinėjimą atsakovės kompetencijai priskiria Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Tvirtina, kad CPK nustatyta tvarka yra skundžiamas ne ataskaitos neatitikimas įstatymų reikalavimams, o antstolio procesiniai sprendimai; pati vertinimo ataskaita CPK 681–682 straipsniuose nustatyta tvarka nėra ir negali būti atitinkamo ginčo dalykas. Antstolis turto vertinimo būdą pasirenka pats, jis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis įgyvendins pareigą nustatyti turto vertę. Mano, kad trečiasis suinteresuotas asmuo veikė ne kaip teismo ekspertas, o kaip turto vertintojas, todėl ir jo parengtas dokumentas vertintinas kaip turto vertinimo ataskaita.