Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. Z. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. spalio 22 d. nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012 m. spalio 22 d. nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188 straipsnį nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad patikrinimo metu D. Ž. nieko apie sesers pareiškime dėstomas 2012 m. spalio 5 d. įvykio aplinkybes paaiškinti negalėjo, nes nebuvo namuose, paaiškino, kad durų spyną pakeitė po to, kai 2012 m. spalio 1 d. buvo sesers sumušta, ir nenori, kad tai kartotųsi, teigė, kad ir mama nenori su B. Z. bendrauti. Apklausos metu V. K. paaiškino, kad turi dvi dukras B. Z. ir D. Ž., nenori, kad dukra Bronė ją lankytų, nes atėjusi neduoda jai ramybės, nori būti su dukra Danute, kuri pakankamai ir tinkamai ja rūpinasi. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinės paramos skyrius 2012 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. A51-497721-(2.11.2.12-SR2) informavo, kad patikrinę V. K. gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini), ir pabendravę su ja nustatė, kad sąlygos yra tinkamos, o D. Ž. rūpinasi ja pakankamai, kokių nors trūkumų nenustatyta. 2012 m. spalio 9 d. nuvykus į namą (duomenys neskelbtini), V. K. buvo apklausta asmeniškai, apklausos procesas buvo nufilmuotas. Jos gyvenamoji aplinka nufotografuota.

Nutarimas motyvuojamas tuo, kad savavaldžiavimo pagrindiniu objektu laikytina įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisių ir pareigų atsiradimo ir jų įgyvendinimo pagrindus Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir kiti įstatymai, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Savavaldžiavimu pripažintinas teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis, todėl papildomais šio pažeidimo objektais gali būti įvairūs teisiniai gėriai – sveikata, laisvė, nuosavybė ir kitos turtinės teisės ir interesai ir kt. Savavaldžiavimo objektyviąją pusę sudaro veikos, jos padarinių ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymių visuma. Veika pasireiškia kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens nerealizuotos (tiek ginčijamos, tiek pripažįstamos) teisės (tikros arba tariamos) vykdymas. Būtinas savavaldžiavimo požymis – žala asmens teisėms ar interesams. Žalos turinį gali sudaryti tiek turtinė, tiek neturtinė žala kitam asmeniui. Kiekvienu konkrečiu atveju žalos požymis įrodinėjamas atskirai, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes: turtinę nukentėjusiojo padėtį ir jam padarytos žalos piniginę išraišką, pažeistų interesų svarbą, fizinės žalos padarymo buvimą ar nebuvimą, moralinį veikos aspektą ir kt. Visais atvejais būtina nustatyti, kad žalą sukėlė būtent savavališkas tikros arba tariamos teisės vykdymas. Subjektyvioji nusikaltimo pusė pasireiškia tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, tiek ir netiesioginė. Esant tiesioginei tyčiai kaltininkas suvokia, kad savavališkai, nesilaikydamas įstatymo nustatytos tvarkos vykdo savo ar kito asmens teisę, numato, kad dėl to bus padaryta žalos nukentėjusiojo teisėms ir interesams, ir šių padarinių nori. Esant netiesioginei tyčiai kaltininkas, numatydamas minėtų padarinių atsiradimo galimybę, jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Esant tariamos teisės įgyvendinimui kaltininkas veika klaidos įtakoje, klaidingai manydamas, kad vykdo savo ar kito asmens teisę, nors iš tikrųjų jokios teisės nevykdo. Iš surinktos medžiagos matyti, kad aptariamu atveju pareiškėja B. Z. jokios žalos nepatyrė. D. Ž. įvykio metu namuose nebuvo, todėl nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje.

Skunde nurodoma, kad nutarime netikslintos įvykio aplinkybės arba tikslintos netinkamai, t. y. policijos pareigūnai, žinodami realią konfliktinę situaciją tarp pareiškėjos ir D. Ž., nesiėmė priemonių objektyviai ištirti 2012 m. spalio 5 d. įvykio: neišsireikalavo Bendrojo pagalbos centro duomenų; neapklausė pačios pareiškėjos; D. Ž. neuždavė klausimų, kada ir kodėl ji pakeitė spyną, ar V. K. prašė ar davė sutikimą keisti jos namų lauko durų spyną, ar motina sakė ir ar sakė, kodėl nenori su B. Z.; V. K. neuždavė klausimų, kodėl ir nuo kada ji nenori, kad ją lankytų dukra B. Z., kodėl pasikeitė jos nuomonė, kada ir kodėl V. K. davė B. Z. raktus nuo namų, kada, kodėl ir ar apskritai V. K. prašė pakeisti jos namų durų spyną; V. K. apklausoje neužtikrino B. Z. dalyvavimo. Nutarime nėra jokių duomenų, kad D. Ž. būtų išaiškinta pareiga laikytis įstatymų, jai neišaiškinta, kad 2012 m. spalio 1 d. įvykis neturi nieko bendra su motinos lankymu. D. Ž. neturi teisės keisti motinos namų spynų be jos sutikimo ir nederindama to su kitais asmenimis, nes raktai buvo pačios V. K. duoti ir B. Z.. Nutarimas motyvuojamas, kad B. Z. nepadaryta jokia žala, nors akivaizdu, kad neleidžiant aplankyti motinos ir bendrauti su ja pareiškėjai padaryta moralinė žala. Be to, savavaldžiavimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje, nereikalauja esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams. D. Ž., savavališkai nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos dėl asmenų laisvo bendravimo su tėvais, garantuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso ir kitų įstatymų, pakeisdama motinos namų lauko durų spyną ir taip neįleisdama B. Z. pas motiną į namus, vykdė tariamą savo teisę atstovauti motinos valią ir pažeidė B. Z. teisę laisvai bendrauti su bejėgiškos būklės motina, dėl ko pareiškėja patyrė moralinę žalą. Tai, kad D. Ž. 2012 m. spalio 5 d. savavaldžiavo pareiškėjos atžvilgiu įrodo faktas, kad ji po 2012 m. spalio 3 d. bandymo aplankyti motiną pakeitė motinos namų lauko durų spyną, nuo kurios raktą motina seniai buvo davusi pareiškėjai, ir tokiu būdu jos neįleido pas motiną (2012 m. spalio 3 d. spyna dar nebuvo pakeista). Be to, D. Ž. nuteikinėja motiną V. K. ir prieš kitus giminaičius (pareiškėjos dukras ir kitos sesers vaikus, t. y. V. K. anūkus). Taigi administracinėje medžiagoje atliktinas didelės apimties papildomas bylos aplinkybių tyrimas prijungiant Bendrojo pagalbos centro duomenis dėl 2012 m. spalio 1, 3 ir 5 d. įvykių, nustatant policijos pareigūnus, dalyvavusius nurodytuose įvykiuose ir juos išsamiai apklausiant bei prijungiant prie medžiagos jų tarnybinius pranešimus dėl skunde minėtų įvykių, papildomai išsamiai apklausiant pareiškėją, išsamiai apklausiant 2012 m. spalio 1 d. įvykio metu pas motiną buvusias J. M., L. M. ir I. Š., taip pat šiuos asmenis ir V. J. apklausiant dėl raktų nuo motinos namų lauko durų spynos buvimo pas pareiškėją ir I. Š. buvimo aplinkybių, o taip pat ir dėl rūpinimosi motina, užtikrinant reikalingų specialistų dalyvavimą V. K. namuose papildomai ir išsamiai apklausiant dėl sveikatos būklės bejėgiškos būsenos garbaus amžiaus V. K., nes pastaroji beveik nepasikelia iš lovos ir į teismą tikrai atvykti negalės, po ko papildomai išsamiai apklausiant D. Ž., o kilus abejonių dėl D. Ž. psichinės būklės imantis priemonių šiai būklei įvertinti, atliekant kitus tyrimo metu iškilsiančius veiksmus.

Teismo posėdžio metu B. Z. palaikė savo skundą prašydama jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu D. Ž. nurodė, kad B. Z. skundas nepagrįstas, ji rūpinasi savo motina V. K. jos pačios sutikimu, mama davė jai visus įgaliojimus, dėl to B. Z. jai kerštauja rašydama skundus. Be to, spalio 1 d. B. Z. su J. M. pavartojo prieš ją smurtą, dėl to ji pakeitė spyną. Tai padarė apie spalio 10 d. Iki to laiko B. Z. dažnai ateidavo pas motiną. Po visų šių įvykių B. Z. taip pat lankosi pas mamą, kai atvažiuoja yra įleidžiama.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš ginčijamo 2012 m. spalio 22 d. nutarimo, procesinis sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną buvo grindžiamas tuo, kad pareiškėja B. Z. jokios žalos nepatyrė, nors žala asmens teisėms ar interesams yra būtinas savavaldžiavimo požymis, be to, D. Ž. įvykio metu namuose nebuvo, todėl nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje. Tokie nutarimo argumentai nėra pagrįsti atsižvelgiant į tai, kad savo 2012 m. spalio 5 d. pareiškime B. Z. nurodė, jog spalio 3 ir 5 d. D. Ž. neįleido jos į mamos V. K., kuri nėra išreiškusi nenoro bendrauti su dukra, namus, taip pat buvo pakeista motinos namų durų spyna, nuo kurios raktą ji turėjo, tokiu būdu D. Ž. savavaliauja pažeisdama pareiškėjos teisę matytis ir rūpintis bejėgiškos būklės mama. Nutarime nėra motyvuotai pasisakyta dėl šių pareiškėjos įvardytų aplinkybių, iš nutarimo neaišku, kurio įvykio metu namuose nebuvo D. Ž., nesiaiškinta, ar teisėtai buvo pakeista durų spyna, nuo kurios raktą turėjo pareiškėja, nepagrįstai nurodyta, kad pagrindas nutraukti bylą yra ir tai, kad B. Z. nepatyrė jokios žalos. Teismas pritaria pareiškėjai, kad ATPK 188 straipsnyje esminės žalos piliečių teisėms ir teisėtiems interesams požymis nėra įvardijamas kaip būtinasis, tad vien žalos nebuvimas negalėtų būti vertinamas kaip pagrindas nutraukti teiseną. Taigi, ginčijamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas.

Tačiau ATPK 302 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, galima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Teismas, posėdžio metu išklausęs proceso dalyvių argumentų bei ištyręs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pagrindo grąžinti bylą nėra, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. Ž. atžvilgiu nutrauktina nesant duomenų, leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 188 straipsnyje. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2012 m. spalio 5 d. pareiškimo aplinkybės buvo tirtos pakankamai išsamiai (apklausta D. Ž., V. K., patikrintos jos gyvenimo sąlygos). B. Z. savo paaiškinimus pateikė teisme. Kaip matyti iš medžiagoje esančių D. Ž. ir V. K. paaiškinimų, pati V. K. nenori būti lankoma giminaičių, tame tarpe ir B. Z., kitų asmenų, žino, kad dukra Danutė neįleidžia lankytojų, ir su tuo sutinka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, teismui, susipažinus su byloje esančiais vaizdo įrašais, tokių abejonių taip pat nekilo, todėl nėra pagrindo netikėti ir nesiremti jos paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad D. Ž., neįsileisdama pareiškėjos į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Savavaldžiavimu nelaikytinas ir durų spynos pakeitimas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad namas, kurio spyna buvo pakeista, nuosavybės teise priklauso V. K., jame nuolat gyvena ir D. Ž. su dukra, tad spynos keitimas esant tokiai situacijai negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėja

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados tyrėjos G. M. 2012 m. spalio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti D. Ž. veikoje nesant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.