Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal B. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus m. 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. spalio 22 d. nutarimas, ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta nesant D. Ž. veikoje pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 188 str. įvykio ir sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados 2012 m. spalio 22 d. nutarimu nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. nutraukti nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, motyvuojant tuo, kad pareiškėja B. Z., jokios žalos nepatyrė, D. Ž. įvykio metu namuose nebuvo, todėl nėra duomenų leidžiančių teigti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.

B. Z. šį nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo 100 iki 200 litų <...>.

Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N662-109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik yra galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš byloje esančio B. Z. pareiškimo matyti (b.l.10-11), kad 2012 m. spalio 3 ir 5 d. pareiškėja negalėjo patekti į savo mamos V. K. namus, kadangi namai buvo užrakinti, o namo durų spyna buvo pakeista. Įvertinus visą bylos medžiagą, vienareikšmiškos išvados, kad D. Ž. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo, kad kiltų tam tikros žalingos pasekmės, daryti negalima. Abejoti tyčios jos veikoje buvimu leidžia ir ta aplinkybė, kad D. Ž. įvykio metu namuose nebuvo (tai savo pareiškime patvirtina pati pareiškėja), pati V. K. nenori būti lankoma giminaičių ir kitų asmenų (D. Ž. ir V. K. paaiškinimai (b.l.12-13,15), pastaroji žino, kad dukra D. Ž. neįleidžia lankytojų, ir tam pritaria. Byloje nėra duomenų, kad V. K. dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, todėl nėra pagrindo netikėti D. Ž. ir V. K. paaiškinimais. Patikrinus byloje esančią medžiagą sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. Ž., neįsileisdama B. Z. į motinai nuosavybės teise priklausantį namą, vykdė pastarosios, o ne savo valią. Sutiktina ir su teismo išvada, kad savavaldžiavimu nelaikytinas ir durų spynos pakeitimas. Pažymėtina, jog namas, kurio spyna pakeista, nuosavybės teises priklauso V. K., kuriame nuolat gyvena ir D. Ž. su dukra, tokiu būdu spynos pakeitimą negalima vertinti kaip neteisėtą veiksmą.

Nors kaip teigiama apeliaciniame skunde, V. K. dėl ligų yra paskirta nuolatinė slauga, o slaugą atlikti pavesta B. Z., o ne D. Ž., tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai V. K. gyvena su savo dukra D. Ž., pastaroji nuolat rūpinasi senyvo amžiaus motina, B. Z. pareiškime nurodytu laiku D. Ž. namuose nebuvo, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad į į namus ji neįleista piktybiškai trukdant susitikti su motina.

Apeliacinio skundo argumentas, jog V. K. paaiškinimas yra itin trumpas ir ne apie 2012 m. spalio 5 d. įvykį, pažymėtina, kad paaiškinimas policijos nuovadai duotas 2012 m. spalio 9 d., t.y. iš karto po įvykių ir nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad V. K. atsisakė bendrauti su ją lankančiais giminaičiais, o jos dukra tik vykdo savo motinos pageidavimus.

Apie tai, kad D. Ž. daro neigiamą psichologinę įtaką V. K., verčia ją pasirašinėti melagingus raštus teisėsaugos institucijoms, byloje duomenų nėra ir šiuo konkrečiu atveju D. Ž. veiksmų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi.

Nesant galimybės neabejotinai nustatyti vieno iš pažeidimo sudėčiai būtinų elementų – kaltės, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė įstatymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai nesant ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

B. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.